Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos tobulinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.

Remiantis šiais pranešimais galima įvertinti, kaip veiksmingai institucijos ir lyderiai reaguoja į sudėtingus nūdienos iššūkius.

Šiems pranešimams skirta EESRK nuomonė yra veiksminga šio naujo politikos ciklo pirmųjų žingsnių vertinimo priemonė. Pirmasis iš šių žingsnių – Konkurencingumo kelrodis, kurį Europos Komisija paskelbė sausio 29 d. Jis apima keletą prioritetinių pasiūlymų, kurie apžvelgiami ir mūsų nuomonėje, pavyzdžiui, konkurencingumo atotrūkio sumažinimas, bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas, taisyklių supaprastinimas neatsisakant reguliavimo ir pripažinimas, kad konkurencingumas priklauso nuo žmonių ir įgūdžių.

Tačiau, be konkurencingumo atotrūkio, akivaizdu, kad trūksta ir konkrečių veiksmų. Komisija jau pateikė strateginių dokumentų, komunikatų ir davė įsipareigojimų, tačiau apčiuopiamų priemonių reikės laukti dar daugelį mėnesių. Toks vėlavimas akcentuoja būtinybę, kaip teigėme savo nuomonėje, kad ES institucijos ir valstybės narės taip pat turi inicijuoti diskusiją dėl ES pagrindinių taisyklių ir dabartinių Sutarčių aktualumo reaguojant dabarties iššūkius, kuriems įveikti reikia skubių veiksmų.

Tai, kad veikiame greitai, nereiškia, kad blogėja kokybė. Europos Komisija tai įrodė 2020 m., kai sparčiai įgyvendino iniciatyvą „Next Generation EU“. Šiandien ji turėtų būti tokia pat lanksti.

Šiems tikslams pasiekti reikalingas daugialypis požiūris. Labai svarbu greitai baigti kurti bendrąją rinką, tačiau šis procesas turi būti derinamas su tvirtu įsipareigojimu siekti aplinkos tvarumo, ekonominio klestėjimo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, nes tai yra svarbūs konkurencingumo veiksniai.

Šiai vizijai įgyvendinti taip pat reikia nuoseklios pramonės politikos, kuri neapsiriboja fragmentiškais nacionaliniais veikimo būdais, bet ir yra remiama strateginėmis fiskalinėmis ir muitų paskatomis. Be to, siekiant skatinti dinamiškesnę verslo aplinką labai svarbu sumažinti biurokratinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas taikant pažangesnį reglamentavimą ir supaprastinant administracinius procesus.

Energetikos sektoriuje labai svarbu mažinti kainų skirtumus tarp valstybių narių ir kitų pasaulio ekonomikų. Tam reikės daugiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, užtikrinant konkurencingesnę ir tvaresnę energijos rinką.

Kad paremtų šiuos siekius, ES taip pat turi parengti bendrą Europos viešųjų gėrybių politiką, aiškiai apibrėždama savo strateginius prioritetus ir stiprindama savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.

EESRK toliau stebės, kaip įgyvendinama ši politika, užtikrindamas, kad Europos pilietinės visuomenės balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgta.