Spalio 17–18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė svarbiausią savo kasmetinį komunikacijai skirtą renginį „Priartinti ES“, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos atstovai. Šiųmetiniame seminare, pavadintame „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?, daugiausia dėmesio skirta dabartinei žiniasklaidos padėčiai ir jos vietai visuomenėje. Seminare atkreiptas dėmesys į žurnalistus, susiduriančius su didėjančiu vyriausybių ir privačių interesų spaudimu, kuris varžo žiniasklaidos laisvę. Be jau žinomų kliūčių, šiuo metu jie susiduria su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plitimu, kuris, nepaisant jo teikiamos naudos, kelia grėsmę ekonominiams žurnalistikos pagrindams.
Spalio 17–18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė svarbiausią savo kasmetinį komunikacijai skirtą renginį „Priartinti ES“, kuriame dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų komunikacijos atstovai. Šiųmetiniame seminare, pavadintame „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?, daugiausia dėmesio skirta dabartinei žiniasklaidos padėčiai ir jos vietai visuomenėje. Seminare atkreiptas dėmesys į žurnalistus, susiduriančius su didėjančiu vyriausybių ir privačių interesų spaudimu, kuris varžo žiniasklaidos laisvę. Be jau žinomų kliūčių, šiuo metu jie susiduria su generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) plitimu, kuris, nepaisant jo teikiamos naudos, kelia grėsmę ekonominiams žurnalistikos pagrindams.
„Kas yra tiesa? Šis amžinas klausimas vėl iškeltas atsiradus dirbtiniam intelektui ir kartu melagingoms naujienoms, sąmokslo teorijoms ir autoritarinėms vyriausybėms, kurios sistemingai kenkia informacija pagrįstoms diskusijoms, tikslumui ir pagarbioms diskusijoms. Atėjo laikas kartu kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie mus vienija ES“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Prieš 20 metų tik nedaugelis galėjo numatyti, kad 2024 m. dauguma mūsų ryte gerdami kavą ne skaitysime rytinį laikraštį, o naršysime telefone naujienų svetaines skaitydami naujienas ir vis dažniau pasikliausime socialine žiniasklaida ir dirbtiniu intelektu“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu. Žurnalistai tebekovoja su savo senais priešais: cenzūra, neskaidria žiniasklaidos nuosavybe, nepakankamu finansavimu, prieš žiniasklaidą nukreiptais įstatymais ir kt.“
Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrezpabrėžė, kad žurnalistų darbas turėtų būti laikomas „viešąja paslauga“ arba „viešąja gėrybe“, kuriai gresia ekonominiai iššūkiai, strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) ir tiesioginis smurtas (nuo 2015 m. ES žuvo 14 žurnalistų).
„Žurnalisto profesija tampa pavojingesnė nei bet kada anksčiau“, – teigė Europos demokratijos fondo vykdomasis direktorius Jerzy Pomianowski, paminėdamas žurnalistų persekiojimą Baltarusijoje. Baltarusijos filmų kūrėjas, aktyvistas ir žurnalistas Andrey Gnyot, kuriam taikomas namų areštas Belgrade ir kuriam gresia ekstradicija, savo vaizdo pranešime teigė, kad didžiausia grėsmė žurnalistikai yra „brutali jėga, siekianti užgniaužti tiesą ir sunaikinti padorumą“. Hanna Liubakova, kuriai paskirta in absentia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, pažymėjo, kad Baltarusijoje įkalinti 33 žurnalistai ir kad bausmė kalėti gresia net už prisijungimą prie socialinės žiniasklaidos kanalo.
Dr. Alexandra Borchardt, vyresnioji žurnalistė, nepriklausoma konsultantė, žiniasklaidos tyrėja ir viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) ataskaitos dėl patikimos žurnalistikos generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje (angl. Trusted Journalism in the Age of Generative AI) rengėjų išreiškė, anot jos, „provokuojančią“ mintį, kad „žurnalistika ir generatyvinis dirbtinis intelektas vienas kitam prieštarauja, nes žurnalistika yra susijusi su faktais, o generatyvinis DI apskaičiuoja tikimybes, todėl jis nėra pagrįstas faktais. Todėl reikia patikrinti faktus“, – teigė savo pagrindiniame pranešime „Patikima informacija generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje“.
Alexandra Borchardt įspėjo žiniasklaidą apie „skaitmeninę atskirtį“, kai dalis visuomenės pritaria dirbtinio intelekto amžiui, o kiti jam priešinasi. Jei žiniasklaida neprisitaikys, ji gali pralaimėti kovą siekiant naudoti dirbtinį intelektą auditorijai modernizuoti ir ją pasiekti. Vienas iš iššūkių, su kuriais žiniasklaida susiduria dėl generatyvinio DI, yra žurnalistų matomumo praradimas dirbtiniu intelektu paremtame verslo modelyje ir nepakankama turinio kontrolė.
Informacijos perteklius, kurį dirbtinis intelektas gali kurti masiškai, gali lemti auditorijos perkrovą. „Ar jaunimas norės tapti žurnalistais, jei tai reikštų konkuravimą su dirbtiniu intelektu?“ – klausė Alexandra Borchardt. (ll)
Renginys „Priartinti ES (2024 m.)“ buvo organizuojamas kartu su Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premijos iniciatyva. Kasmet spalio mėn. Europos Parlamentas įteikia premiją už drąsią tiriamąją žurnalistiką. Sužinokite daugiau apie spalio 23 d. vyksiančią apdovanojimo ceremoniją!
Renginys „Priartinti ES (2024 m.)“ buvo organizuojamas kartu su Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premijos iniciatyva. Kasmet spalio mėn. Europos Parlamentas įteikia premiją už drąsią tiriamąją žurnalistiką. Sužinokite daugiau apie spalio 23 d. vyksiančią apdovanojimo ceremoniją!
Glaustai apie premiją
Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija pradėta skirti 2021 m., pagerbiant 2017 m. nužudytos Maltos žurnalistės ir tinklaraštininkės atminimą. Premija kasmet skiriama už išskirtinį žurnalistinį darbą, atspindintį pagrindinius Europos Sąjungos principus ir vertybes: laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir žmogaus teises.
2024 m. laureatas bus paskelbtas apdovanojimo ceremonijoje, kuri vyks spalio 23 d. 18.00 val. Europos Parlamente (EP) Strasbūre. Ją galite stebėti tiesiogiai čia. Nepriklausoma vertinimo komisija, kurią sudaro Europos žurnalistai ir komunikacijos ekspertai, atrinko 13 finalininkų darbų.
EP pirmininkės pavaduotoja Pina Picierno (atsakinga už apdovanojimą) pasveikins dalyvius ir suteiks žodį EP pirmininkei Roberta Metsola, kuri paskelbs renginio pradžią. Po to vienas iš vertinimo komisijos narių pristatys premijos skyrimo principus, o praėjusių metų laureatų atstovas įteiks apdovanojimą šių metų laimėtojams.
Ankstesni apdovanojimai
Pirmoji premija buvo skirta projektui „Pegasus“, kurį koordinavo konsorciumas „Forbidden Stories“, o 2022 m. nugalėtojais tapo dokumentinio filmo„Rusijos įtaka Centrinės Afrikos Respublikoje“ autoriai Clément Di Roma ir Carol Valade. 2023 m. laureate paskelbta Graikijos tiriamosios žurnalistikos organizacija Solomon už tyrimą dėl sudužusio migrantų laivo prie Pilo krantų, kurį ji atliko bendradarbiaudama su Forensis, Vokietijos visuomeniniu transliuotoju StrgF/ARD ir Didžiosios Britanijos laikraščiu TheGuardian.
Seminaras spaudai
Prieš apdovanojimų ceremoniją Europos Parlamento Žiniasklaidos paslaugų skyrius surengs seminarą spaudai „Žiniasklaidos laisvės apsauga“ (2024 m. spalio 23 d. 15.00 val.). Tikimasi, kad apie 65 žurnalistai įsitrauks į įdomių idėjų ir įžvalgų kupinas diskusijas ir debatus, kuriuose dalyvaus Daphne Caruana Galizia sūnus Matthew Caruana Galizia, kuris taip pat yra žurnalistas.
Seminaro programoje numatyta išklausyti žurnalistų, kurie savo darbe susidūrė su grasinimais, liudijimus. Viena iš jų – Stefania Battistini, Italijos žurnalistė, neseniai įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą po jos paskelbto reportažo apie karą. Seminaras bus transliuojamas internetu čia.
Vienas iš 2024 m. „Priartinti ES“ diskusijos apie tiriamąją žurnalistiką pranešėjų buvo Jáno Kuciako tyrimų centro direktorius Lukášas Diko. Su juo kalbėjomės apie šiandieninį tiriamosios žurnalistikos darbą Slovakijoje, kur po Jáno Kuciako nužudymo pradinę paramą laisvai spaudai ir kovai su korupcija pakeitė nepasitikėjimas nepriklausoma žiniasklaida ir priešiška atmosfera žurnalistų atžvilgiu.
Vienas iš 2024 m. „Priartinti ES“ diskusijos apie tiriamąją žurnalistiką pranešėjų buvo Jáno Kuciako tyrimų centro direktorius Lukášas Diko. Su juo kalbėjomės apie šiandieninį tiriamosios žurnalistikos darbą Slovakijoje, kur po Jáno Kuciako nužudymo pradinę paramą laisvai spaudai ir kovai su korupcija pakeitė nepasitikėjimas nepriklausoma žiniasklaida ir priešiška atmosfera žurnalistų atžvilgiu.
1. Jūsų kolegos Jáno Kuciako nužudymas – pirmas žurnalisto nužudymas Slovakijoje nuo jos nepriklausomybės paskelbimo – sukėlė šoką ne tik jūsų šalyje, bet ir ES. Ką naujo žinome teisinėje byloje apie nusikaltimo vykdytojus?
Praėjo šešeri su puse metų nuo Jáno Kuciako ir jo sužadėtinės Martinos Kušnírovos nužudymo dėl Jáno tiriamosios veiklos. Nepaisant to, teismo procesas tebevyksta ir gali trukti dar ilgiai. Šiandien žudikas, jo vairuotojas ir tarpininkas nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis. Tačiau įtariamo žudiko, verslininko Mariano Kočnerio ir jo artimos bendrininkės Alenos Zsuzsovos, kurie, remiantis tyrimo metu nustatytais faktais, užsakė žmogžudystę, byloje Aukščiausiasis Teismas dar nepriėmė apeliacinio sprendimo. Alena Zsuzsová buvo nuteista pirmosios instancijos teisme, o Marianas Kočneris buvo išteisintas. Priklausomai nuo būsimo sprendimo, galimas ir pakartotinis bylos nagrinėjimas. Tiek M. Kočneris, tiek A. Zsuzsova jau buvo atlikę ilgas laisvės atėmimo bausmes už kitus nusikaltimus. Jáno Kuciako tyrimų centre labai atidžiai stebime teismo procesą, nes vienas iš pagrindinių mūsų tikslų – išsaugoti Jáno palikimą tęsiant jo tiriamąją veiklą.
2. Kaip manote, kas po pirminio šoko ir protestų prieš žmogžudystę, dėl kurių atsistatydino tuometinis ministras pirmininkas Robertas Ficas, pakeitė viešąją nuomonę ir leido Robertui Ficui susigrąžinti valdžią?
Po Jáno ir Martinos nužudymo 2018 m. visa bendruomenė buvo sukrėsta. Slovakijoje vyko didžiausi masiniai protestai nuo 1989 m. Aksominės revoliucijos, po kurios žlugo komunizmas. Po protestų atsistatydino ministras pirmininkas Robertas Ficas ir vidaus reikalų ministras Robertas Kaliňákas. Žmonės palaikė žurnalistus, kiekvienas norėjo tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu ir nerimavo dėl korupcijos. Pasinaudojusi šia banga, opozicija laimėjo 2020 m. rinkimus su antikorupcine darbotvarke. Tačiau netrukus prasidėjo COVID-19 pandemija ir visos su ja susijusios problemos, netinkamas valdymas ir politiniai neramumai. Būdamas patyrusiu politiku, Robertas Ficas pasinaudojo prieš skiepus nukreiptais protestais, kurie jam suteikė postūmį. Prasidėjus karui Ukrainoje, jis taip pat suintensyvino prorusiškus naratyvus, kurie padėjo jo partijai „Smer“ atgauti paramą. Slovakija yra ypač pažeidžiama propagandos ir apgaulės, ir šie veiksniai prisidėjo prie to, kad 2023 m. rinkimus laimėjo Robertas Ficas ir jo partija.
3. Kiek pavojinga šiandien Slovakijoje būti tiriamosios žurnalistikos žurnalistu? Su kokiomis naujomis grėsmėmis susiduriate savo darbe?
Per pastaruosius kelerius metus ES valstybėse narėse nužudyti keturi tiriamosios žurnalistikos žurnalistai. Daphne Caruana Galizia Maltoje 2017 m., Jánas Kuciakas Slovakijoje 2018 m., Giorgos Karaivaz Graikijoje 2021 m. ir Peter de Vries 2021 m. Nyderlanduose. Europoje būti tyrimų žurnalistu tapo pavojinga. Tačiau taip pat matome, kad vieno žurnalisto nužudymas nenutildys tiesos ir ji paaiškės. Tai galėjome matyti visose šiose šalyse.
Nepaisant šių siaubingų žmogžudysčių, Slovakijoje vis dar daugėja žodinių ar internetinių išpuolių prieš žurnalistus, kuriuos dažnai kursto politikai, įskaitant ministrą pirmininką, ir kurie neretai skatina žurnalistų persekiojimą ir šmeižto kampanijas. Tokia žurnalistams ir nepriklausomai žiniasklaidai priešiška atmosfera skatina kitus prieš juos nukreiptus veiksmus. Pastaruoju metu padaugėjo strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo, pavyzdžiui, ministras pirmininkas R. Ficas pareiškė ieškinį bendrovės „Atuality.sk“ vyriausiajam redaktoriui dėl jo nuotraukos panaudojimo knygos viršelyje. O naujausia byla buvo susijusi su piktnaudžiavimu teisėsaugos priemonėmis siekiant įbauginti žurnalistus – tai įvyko mūsų kolegai dirbančiam Jáno Kuciako tyrimų centre. Visi šie išpuoliai pakerta visuomenės pasitikėjimą nepriklausoma žiniasklaida ir apskritai sukuria priešišką atmosferą žurnalistų atžvilgiu. Todėl tiriamosios žurnalistikos atstovų skaičius šalyje mažėja ir tik nedaug jaunų žmonių nori tapti tiriamosios žurnalistikos žurnalistais. Džiaugiamės tuo, kad Jáno Kuciako tyrimų centre pradėjome projektą „Safe.journalism.sk“, kurį įgyvendinant žurnalistams rengiami asmeninio ir skaitmeninio saugumo mokymai, taip pat teikiama teisinė ir psichosocialinė pagalba žurnalistams, kurie susiduria su grasinimais ir išpuoliais.
Lukášas Diko yra Jáno Kuciako tyrimų centro vyriausiasis redaktorius ir pirmininkas. Lukášas yra tiriamosios žurnalistikos ir žiniasklaidos lyderis, turintis daugiau kaip 20 metų patirtį. Jis dirbo Slovakijos visuomeninio transliuotojo RTVS naujienų, sporto ir viešųjų reikalų direktoriumi. Lukášas taip pat yra vienas iš 2011 m. priimto Slovakijos žurnalistų etikos kodekso autorių.
Sveikata yra svarbus ES atsparumo ir gerovės ramstis. Tai tikrai aktuali tema, nes sveikata yra pagrindinis kiekvieno Europos piliečio prioritetas ir mes visi vienu ar kitu metu naudojamės sveikatos priežiūros sistemomis. COVID-19 metu sveikata atsidūrė dėmesio centre. Deja, reikia pasakyti, kad Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen nepasinaudojo padėtimi ir unikalia galimybe sveikatos klausimą paskelbti esminiu visų kitų politikos sričių aspektu skatindama kompleksinę sveikatos politikos integraciją.
Sveikata yra svarbus ES atsparumo ir gerovės ramstis Tai tikrai aktuali tema, nes sveikata yra pagrindinis kiekvieno Europos piliečio prioritetas ir mes visi vienu ar kitu metu naudojamės sveikatos priežiūros sistemomis. COVID-19 metu sveikata atsidūrė dėmesio centre. Deja, reikia pasakyti, kad Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen nepasinaudojo padėtimi ir unikalia galimybe sveikatos klausimą paskelbti esminiu visų kitų politikos sričių aspektu skatindama kompleksinę sveikatos politikos integraciją.
Reikia atsisakyti sektorių izoliuotumo ir sukurti nuoseklesnį, darnesnį ir įtraukesnį Europos modelį, kuriuo būtų skatinama teisinga pertvarka visiems, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Turime suvienyti visus suinteresuotuosius subjektus, stiprinti socialinį dialogą ir įtraukti pilietinę visuomenę į visus procesus nuo politikos formavimo iki įgyvendinimo ir vertinimo.
Komitetas ragina parengti vienijančią ir solidarumu grindžiamą Europos pavyzdinę sveikatos iniciatyvą, kurios tikslas būtų stiprinti mūsų sveikatos sistemas, kovoti su nelygybe sveikatos srityje ir apsisaugoti nuo būsimų krizių. Šia visa apimančia iniciatyva visų pirma turėtų būti siekiama:
Europos priežiūros ir sveikatos priežiūros garantijos: užtikrinti visiems Europos piliečiams visuotinę ir teisingą prieigą prie aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų;
laikytis koncepcijos „viena sveikata“: žmogaus sveikata yra glaudžiai susijusi su gyvūnų, augalų ir aplinkos sveikata. Klimato kaita, pandemijos ir biologinės įvairovės nykimas yra grėsmė, kuri turi skatinti mus laikytis holistinio požiūrio;
modernizuoti mūsų sveikatos sistemas diegiant skaitmenines priemones ir dirbtinį intelektą, užtikrinant, kad kibernetinis saugumas ir piliečių bei sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninių įgūdžių gerinimas būtų šio proceso pagrindas;
teikti pirmenybę socialinėms ir sveikatos srities investicijoms, nes jos daro teigiamą poveikį piliečių gerovei ir Europos konkurencingumui;
užtikrinti prieigą prie vaistų ir kurti novatorišką ir konkurencingą ES pramonę, kurios pažanga turi būti sutelkta į sveikatą ir viešąjį interesą ir mūsų priklausomybės nuo pasaulinių tiekimo grandinių mažinimą. Plėtoti gamybą Europos teritorijoje yra labai svarbu siekiant ES suverenumo sveikatos srityje;
užtikrinti pakankamą gerai parengtų ir gerai apmokamų sveikatos priežiūros specialistų skaičių, sukuriant patrauklias darbo sąlygas, investuojant į mokymą, sudarant karjeros galimybes ir teikiant nuolatinę paramą sveikatos priežiūros darbuotojams;
stiprinti darbuotojų sveikatos ir saugos politiką, visų pirma pasitelkiant darbo mediciną, vykdant atrankinio sveikatos tikrinimo darbo vietoje programas ir užtikrinant darbuotojų apsaugą nuo kancerogenų ir mutagenų;
teikti pirmenybę problemų, susijusių su neužkrečiamosiomis ir retosiomis ligomis, sprendimui, nes tai taip pat padės spręsti daugiaveiksnės nelygybės sveikatos srityje klausimą.
Galima provokuojančiai teigti, kad žurnalistika ir generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vienas kitam prieštarauja: žurnalistikoje nagrinėjami faktai, o pasitelkus generatyvinį DI apskaičiuojama tikimybė. Galbūt norėtumėte, kad rengdami reportažus žurnalistai spragas užpildytų tikroviškais faktais? Nes būtent taip veikia generatyvinis DI.
Galima provokuojančiai teigti, kad žurnalistika ir generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) vienas kitam prieštarauja: žurnalistikoje nagrinėjami faktai, o pasitelkus generatyvinį DI apskaičiuojama tikimybė. Galbūt norėtumėte, kad rengdami reportažus žurnalistai spragas užpildytų tikroviškais faktais? Nes būtent taip veikia generatyvinis DI. Vis dėlto generatyvinis DI atveria didžiulių galimybių sustiprinti žurnalistiką: nuo jo naudojimo svarstant naujas idėjas, rengiant klausimus interviu ir antraštes iki jo vaidmens duomenų žurnalistikoje ir skubiai analizuojant dokumentus. Be to, jis gali būti naudingas norint neapsiriboti tam tikru formatu ar kalba, jis gali tekstą paversti vaizdo įrašu, tinklalaide ir vaizdine medžiaga, transkribuoti, versti, iliustruoti ir turinį pateikti pokalbio internetu forma. Visa tai gali padėti pasiekti žmones, kurie anksčiau nepakankamai gaudavo informacijos: labai mažų vietovių auditoriją, ribotų skaitymo ar suvokimo gebėjimų asmenis ar kitų sutrikimų turinčius asmenis, taip pat žmones, kuriems tradicinė žurnalistikos forma yra tiesiog neįdomi. Kaip teigia Nyderlandų visuomeninio transliuotojo NPO už strategiją ir inovacijas atsakingas direktorius Ezra Eeman, „naudodami generatyvinį DI galime geriau atlikti savo misiją teikti viešąsias paslaugas: jis padidins sąveikumą, prieinamumą ir kūrybiškumą. DI mums padeda savo auditorijai pateikti daugiau turinio“.
Kai kurie sektoriaus atstovai jau yra akivaizdžiai apsvaigę nuo generatyvinio DI galimybių, vis dėlto ši technologija žurnalistikai kelia rimtų pavojų. Du svarbiausi iš jų yra bendras pasitikėjimo informacija praradimas ir tolesnis žurnalistikos veiklos modelių nykimas ar net išnykimas. Kaip jau minėta, terminas „haliucinacijos“, kuris vartojamas kalbant apie generatyvinio DI tendenciją kurti atsakymus ir pateikti tikroviškus faktus ir šaltinius tikrai nėra šios technologijos klaida, tai – jos ypatumas. Vis dėlto šis iššūkis yra dar didesnis. Kadangi generatyvinis DI kiekvienam suteikia galimybę per keletą minučių sukurti bet kokios rūšies turinį, įskaitant sintetinę sankaitą, kyla pavojus, kad visuomenė praras pasitikėjimą visu pateikiamu turiniu. Kursuose, kuriuose ugdomi gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis, jau rekomenduojama skeptiškai vertinti internete pateikiamą turinį, tačiau dažnėjant suklastoto turinio atvejams šis sveikas skepsis gali virsti visišku nepasitikėjimu. Kol kas neaišku, ar tradiciniams žiniasklaidos prekių ženklams bus naudinga būti kelrodžiais informaciniame pasaulyje, o gal visa žiniasklaida bus laikoma nepatikima.
Plūstelėjusi generatyvinė paieška šią katastrofą dar labiau sustiprina, nes dėl jos žurnalistika gali tapti vis mažiau matoma. Anksčiau ieškant sistemoje „Google“ buvo pateikiami saitai, iš kurių daugelis buvo susieti su patikimais žiniasklaidos prekių ženklais, o dabar paieškos rezultatus vis dažniau formuoja generatyvinis DI. Taip gaunamas tiesioginis atsakymas teksto forma ir nebereikia giliau ieškoti informacijos. Nenuostabu, kad žiniasklaidos vadovams tai kelia siaubą. Daugelis jų dabar skuba diegti dirbtinį intelektą, kad būtų galima padidinti veiksmingumą, o tai, žinoma, nėra tikslinga, kai reikia dar daugiau investicijų į kokybišką žurnalistiką, kad auditorijai būtų galima parodyti kuo skiriasi, viena vertus, „turinys“ ir, kita vertus, gerai ištirtas, tikslus ir patikimas žurnalistinis darbas.
Būtinas etiškas požiūris į DI naudojimą žiniasklaidoje. Pirmiausia, žiniasklaidos organizacijoms reikia DI strategijos ir jos daugiausia dėmesio turi skirti tam, kaip technologija gali padėti užtikrinti viešųjų paslaugų vertę. Ištekliai turi būti skirti ir naudojami tam, kas yra pageidaujama, visada atsižvelgiant į tai, kad DI yra susijęs su didele kaina aplinkai ir visuomenei. Visada turi būti galimybė atsisakyti DI. Organizacijos, įsigydamos produktus, vykdydamos lobistinę veiklą dėl reguliavimo ir įsitraukdamos į diskusijas dėl autorių teisių ir duomenų apsaugos, turi pasinaudoti savo galia ir įtaka. Ant kortos pastatyta labai daug. Svarbu, kad kiekviena įmonė reguliariai tikrintų savo naudojamus produktus ir atsižvelgtų į šališkumą ir stereotipus, kad būtų išvengta dar didesnės žalos. Galiausiai šioje sparčiai kintančioje aplinkoje, kurioje kiekvieną dieną kaip blynai kepami nauji produktai, pavojinga elgtis savo nuožiūra. Siekiant nustatyti atsakingą kelią į priekį, būtinas bendradarbiavimas ir jo skatinimas šiame sektoriuje, taip pat tarp šio sektoriaus ir technologijų įmonių.
Nekyla jokių abejonių, kad generatyvinis DI gerokai padidins žiniasklaidos priklausomybę nuo technologijų milžinių. Kuo labiau technologijų įmonės integruoja DI priemones į taikomąsias programas, kuriomis žmonės naudojasi kasdieniame gyvenime, tuo mažiau žiniasklaidos organizacijos galės kontroliuoti praktiką, procesus ir produktus. Tokiu atveju jų etikos gairės tik papildytų tai, kas jau seniai buvo kažkur kitur nuspręsta.
Atsižvelgiant į visa tai, hipotezė gali nustebinti: ateities žurnalistika gali būti labai panaši į praeities žurnalistiką ir, norisi tikėti, kad ji bus geresnė. Vis dėlto dalis dabartinės žurnalistikos išnyks. Kaip ir visais laikais žurnalistika bus susijusi su faktais, netikėtumais, pasakojimais ir galingųjų atsakomybės reikalavimu. Tai bus stabilių, lojalių ir patikimų santykių su auditorija kūrimas teikiant rekomendacijas, vedant pokalbius ir remiant bendruomenes. Dirbtinio turinio pasaulyje svarbiausia bus tai, ką kalba, mano ir jaučia realūs žmonės. O tai atskleisti gali būtent žurnalistai. Vis dėlto DI gali padėti žurnalistams geriau atlikti savo darbą: padėti pavieniams asmenims ar grupėms pagal jų poreikius ir gyvenimo situacijas, tapti įtraukesniais, labiau vietos pobūdžio ir besiremiančiais duomenimis taip, kaip anksčiau nebuvo įmanoma. Švedijos televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Anne Lagercrantz yra pažymėjusi: „DI iš esmės pakeis žurnalistiką, bet, tikėkimės, ne mūsų vaidmenį visuomenėje. Turime siekti, kad žiniasklaidos sektorius būtų patikimas. Turime kurti saugias informacijos erdves.“ Akivaizdu, kad DI didžiausią grėsmę kelia ne pačiai žurnalistikai, o jos veiklos modeliams.
Šis tekstas remiasi 2024 m. Europos transliuotojų sąjungos paskelbtu Alexandra Borchardt, Kati Bremme, dr. Felix Simon ir Olle Zachrison parengtu pranešimu Patikima žurnalistika generatyvinio DI amžiuje, kurį galima nemokamai parsisiųsti.
Plėtros procesas ir šalių kandidačių integracija į Europos Sąjungą – tai ne tik ribų išplėtimas: tai geostrateginė investicija, kuria siekiama skatinti taiką, stabilumą, saugumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi, kartu stiprinant mūsų žemyno demokratinę struktūrą. Taigi ES plėtra yra galinga pagrindinių Europos vertybių sklaidos ir puoselėjimo priemonė.
Šalių kandidačių plėtra ir integracija į Europos Sąjungą – tai ne tik ribų išplėtimas: tai geostrateginė investicija, kuria siekiama skatinti taiką, stabilumą, saugumą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi, kartu stiprinant mūsų žemyno demokratinę struktūrą. Taigi ES plėtra yra galinga pagrindinių Europos vertybių sklaidos ir puoselėjimo priemonė. Esame įsteigę dvišalius organus su šalių kandidačių pilietinėmis visuomenėmis – tai Jungtiniai konsultaciniai komitetai (JKK) ir pilietinės visuomenės platformos, vykdome Narių iš plėtros šalių kandidačių iniciatyvą ir tęsiame vizitus į šalis kandidates vertindami teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtį. Visa tai atspindi EESRK įsipareigojimą stiprinti ir plėsti Sąjungą. Mūsų darbas rodo, kad pažanga vykdant būtinas vidaus reformas gali ir turėtų būti vykdoma kartu su šalių kandidačių integracija. Daugelis šalių kandidačių nuolat susiduria su iššūkiais, tačiau šie sunkumai turėtų skatinti mūsų bendradarbiavimą su šiomis šalimis, o ne trukdyti siekti pažangos.
EESRK atliko svarbų vaidmenį ES plėtros procese: dalyvavo Vakarų Balkanų ministrų susitikime Skopjėje ir glaudžiai bendradarbiavo su keleto šalių kandidačių vadovais. Savo veikloje siekiame įvertinti šalių kandidačių pasirengimą atitikti Kopenhagos kriterijus ir patvirtinti mūsų įsipareigojimą palaikyti įtraukų ir teisingą dialogą su visais EESRK nariais, be abejonės, įtraukiant narius iš plėtros šalių kandidačių. Todėl didžiuojuosi sakydamas, kad Narių iš plėtros šalių kandidačių iniciatyva, kuri pradėta įgyvendinti vasario mėn. dalyvaujant Albanijos Ministrui Pirmininkui Edi Rama ir Juodkalnijos Ministrui Pirmininkui Milojko Spajić, yra mano pirmininkavimo manifesto kertinis akmuo.
Komitetas, aktyviai įtraukdamas narius iš plėtros šalių kandidačių, užsitikrina ES institucijų lyderio poziciją laipsniškos ES šalių kandidačių integracijos procese. Šios iniciatyvos poveikis yra konkretus ir vis labiau pripažįstamas šalyse kandidatėse ir ES. Šį projektą tvirtai remia ir Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir už plėtrą atsakingas Komisijos narys Oliver Várhelyi. Šia iniciatyva siekiama ne tik suteikti tiesioginės naudos, bet ir sukurti tvirtą pagrindą ilgalaikiams šalių kandidačių, jų piliečių ir aktyvių pilietinių visuomenių siekiams. Ji atveria galimybes šių šalių pilietinei visuomenei tiesiogiai dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, išlaikant reikiamų reformų pagreitį. Iš viso 146 nariai iš plėtros šalių aktyviai dalyvavo rengiant nuomones su plėtra susijusiais klausimais, pavyzdžiui, dėl ES sanglaudos politikos, bendrosios rinkos, žemės ūkio maisto produktų sektoriaus tvarumo ir įgūdžių trūkumo.
Jungtiniai konsultaciniai komitetai ir pilietinės visuomenės platformos yra labai svarbios įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogo platformos, leidžiančios užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procese būtų atsižvelgta į visų nuomones. Šiuo metu veikia jungtiniai konsultaciniai komitetai su Juodkalnija, Serbija ir Turkija, o pilietinės visuomenės platformos įsteigtos visų pirma su Ukraina ir Moldova. Tikimasi, kad, derybų skyrių grupei pradėjus darbą, bus atnaujinta JKK su Šiaurės Makedonija veikla, jau veikia naujas JKK su Albanija. Šis įsipareigojimas bus dar labiau įtvirtintas spalio 24 d. įvyksiančiame plėtrai skirtame aukšto lygio pilietinės visuomenės forume, kuris bus rengiamas vykstant EESRK plenarinei sesijai. Šiame kartu su Komisija organizuojamame forume dalyvaus EESRK nariai, apie šimtą atstovų iš plėtros šalių kandidačių, valstybių narių ir šalių kandidačių žinomi politikai ir bus diskutuojama apie pilietinio ir socialinio dialogo vertę siekiant sėkmingos ES plėtros. Jame bus pabrėžtas socialinio dialogo vaidmuo siekiant pažangos stojimo procese, optimizuojant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir puoselėjant pagrindines ES vertybes.
EESRK, atstovaudamas pilietinei visuomenei, yra pasirengęs stiprinti ir remti tuos, kurie pasisako už laisvę, demokratiją ir socialinę bei ekonominę gerovę ir galiausiai skatinti glaudesnę integraciją valstybėse kandidatėse ir ES. Kartu kuriame šviesesnę – įtraukią, klestinčią ir vieningą – Europos ateitį. Komitetas yra ryžtingai įsipareigojęs siekti plėtros ir mūsų veiksmai patvirtina mūsų tikėjimą labiau integruota ir atsparesne Europa.
Mūsų netikėta viešnia – Dr. Alexandra Borchardt, kuri buvo pagrindinė pranešėja 2024 m. EESRK seminare „Connecting EU“. Viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) 2024 m. ataskaitos dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio žurnalistikai autorių analizuoja atsakingos žurnalistikos perspektyvas sparčiai plėtojant generatyvinį DI. Kai kas žiniasklaidos sektoriuje jau dabar svaigsta nuo generatyvinio dirbtinio intelekto pažadų, tačiau su juo susijusi rizika yra tokia pat didelė, kaip ir galimybės.
Mūsų netikėta viešnia – Dr. Alexandra Borchardt, kuri buvo pagrindinė pranešėja 2024 m. EESRK seminare „Connecting EU“. Viena iš pagrindinių Europos transliuotojų sąjungos (EBU) 2024 m. ataskaitos dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio žurnalistikai autorių analizuoja atsakingos žurnalistikos perspektyvas sparčiai plėtojant generatyvinį DI. Kai kas žiniasklaidos sektoriuje jau dabar svaigsta nuo generatyvinio dirbtinio intelekto pažadų, tačiau su juo susijusi rizika yra tokia pat didelė, kaip ir galimybės.
Dr. Alexandra Borchardt yra vyresnioji žurnalistė, nepriklausoma konsultantė, universiteto dėstytoja ir žiniasklaidos tyrėja, naujienų svetainės srityje turinti daugiau kaip 25 metų patirtį, iš kurių 15 užėmė vadovaujančias pareigas. Per pastaruosius penkerius metus ji rėmė 26 Europos leidėjus skaitmeninės transformacijos srityje, tokius kaip Pasaulio laikraščių ir naujienų leidėjų asociacijos (WAN-IFRA) programa „Table Stakes Europe“ Su jos darbu galite susipažinti čia.
Mūsų skiltyje „Tiesiai prie reikalo!“ EESRK nuomonės „Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje kūrimas“ pranešėjas Alain Coheur rekomenduoja sveikatos klausimus laikyti būsimos Europos Komisijos prioritetu. Jis pabrėžė vienijantį šios Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pobūdį: ji turėtų parodyti Europos solidarumą stiprinant sveikatos sistemas ir apsaugant ES nuo būsimų krizių.
Mūsų skiltyje „Tiesiai prie reikalo!“ EESRK nuomonės „Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje kūrimas“ pranešėjas Alain Coheur rekomenduoja sveikatos klausimus laikyti būsimos Europos Komisijos prioritetu. Jis pabrėžė vienijantį Europos pavyzdinės iniciatyvos sveikatos srityje pobūdį: ji turėtų parodyti Europos solidarumą stiprinant sveikatos sistemas ir apsaugant ES nuo būsimų krizių.
