Likus keletui dienų iki Tarptautinės moters dienos ir artėjant 69-ajai Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijai Niujorke (UNCSW69), pats laikas apmąstyti ir įvertinti pasiekimus lyčių lygybės srityje. Tai taip pat tinkamas laikas pažvelgti į ateitį ir toliau tiesti šį kelią.
Likus keletui dienų iki Tarptautinės moters dienos ir artėjant 69-ajai Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijai Niujorke (UNCSW69), pats laikas apmąstyti ir įvertinti pasiekimus lyčių lygybės srityje. Tai taip pat tinkamas laikas pažvelgti į ateitį ir toliau tiesti šį kelią.
Teisinėje sistemoje padaryta pažanga, nes matome, kad daugiau moterų aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, gauna didesnes pajamas, įgyja aukštesnį išsilavinimą, turi daugiau atstovių politikoje ir užima daugiau vadovaujamų pareigų. Vis dėlto valstybėse narėse pažanga buvo lėta ir nevienoda.
Tol, kol išliks struktūrinė nelygybė, lyčių stereotipai ir priešiška reakcija į moterų teises, moterims ir toliau bus nepakankamai atstovaujama viešojoje erdvėje, politikoje ir STEM švietimo srityje, jos patirs smurtą internete ir realiame gyvenime ir joms trūks galimybių gauti išteklių ir kapitalo verslui plėtoti. Moterims taip pat dažniau trūks laiko ir pinigų, o darbo užmokesčio ir pensijų skirtumams panaikinti prireiks dar daug metų.
Norint judėti į priekį, svarbiausia – mokymas, finansavimas ir įsipareigojimas. Mums reikia išteklių, kad galėtume lavinti moterų įgūdžius, būtinus teisingai skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, finansuoti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planus ir rengti mokymus visiems darbuotojams, dirbantiems su smurtą patyrusiais asmenimis.
Turime finansuoti verslumo projektus ir sukurti įperkamas, prieinamas ir kokybiškas vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugas, kad būtų sumažinta moterims tenkanti neapmokamų priežiūros pareigų našta. Be to, mums reikia tvirto įsipareigojimo kurti saugias erdves, įtraukti daugiau moterų į vietos, nacionalinius ir ES parlamentus ir užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą nesmurtinio konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo procesuose, kartu skatinti į šias veiklos sritis įtraukti lyčių aspektą.
Plataus masto Europos Darbotvarkės iki 2030 m. strategija, mums padėtų daug greičiau pasiekti, kad lyčių lygybė taptų svarbia mūsų politikos dalimi. Darnaus vystymosi tikslai turėtų būti įgyvendinami kaip visuma, o ne kiekvienas atskirai.
ES padaryta gera pažanga. Tačiau įvertinimo „gera“ nepakanka ES vyrams, moterims ir mergaitėms, kurie ateityje tęs kovą už veiksmingą lyčių lygybę. Mūsų, kaip pilietinės visuomenės, vaidmuo – didinti spaudimą politikos formuotojams, kad jie sparčiau imtųsi tolesnių veiksmų.
Palyginti su tokiomis panašiomis pasaulio ekonomikomis kaip Jungtinės Valstijos, euro zona turi kuo skubiau atremti šiuos iššūkius: mažą darbo našumą, mažėjantį konkurencingumą ir lėtėjantį ekonomikos pagreitį. Siekiant šią tendenciją pakreipti priešinga linkme, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina skubiai parengti suderintą strategiją.
Palyginti su tokiomis panašiomis pasaulio ekonomikomis kaip Jungtinės Valstijos, euro zona turi kuo skubiau atremti šiuos iššūkius: mažą darbo našumą, mažėjantį konkurencingumą ir lėtėjantį ekonomikos pagreitį. Siekiant šią tendenciją pakreipti priešinga linkme, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina skubiai parengti suderintą strategiją.
EESRK savo nuomonėje 2025 m. euro zonos ekonominė politika išdėstė planą ekonomikos augimui skatinti šiuo tikslu stiprinant vidaus rinką, mažinant biurokratizmą ir užtikrinant fiskalinį tvarumą. Be to, politinėmis priemonėmis turi būti atsižvelgiama į pokyčius skatinančias tendencijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą (DI) ir dėl visuomenės senėjimo patiriamą spaudimą.
Po išorės sukrėtimų, tokių kaip COVID-19 pandemija ir energetikos krizė, euro zonoje kyla didelių ekonominių iššūkių. Nors buvo dedamos pastangos stabilizuoti padėtį, tokiems probleminiams klausimams, kaip vidaus ekonominis neapibrėžtumas, demografiniai poslinkiai ir didėjantis fiskalinis spaudimas, išspręsti reikia drąsių reformų.
EESRK pateikė trijų etapų metodą našumui ir konkurencingumui didinti: vidaus rinkos stiprinimas, pramonės politikos derinimas ir biurokratizmo mažinimas. Fiskalinis tvarumas yra labai svarbus ir jam būtina subalansuota sistema, tvirtesnis ES bendradarbiavimas ir pastangos pasinaudoti nepanaudotomis pajamomis. Investicijos tebėra silpnoji vieta, todėl reikia didinti rizikos kapitalą ir plėtoti inovacijoms palankią politiką.
Be to, labai svarbus yra darbo rinkos atsparumas ir jam būtinas lankstumas, teisingas darbo užmokestis, socialinės apsaugos reformos ir dirbtiniu intelektu grindžiamų įgūdžių ugdymas. EESRK pabrėžia, kad reikia bendros ES ir jos valstybių narių atskaitomybės, taip palaikant geresnį politikos koordinavimą. Ryžtingais veiksmais ir strateginėmis investicijomis euro zona gali sukurti atsparią, konkurencingą ir tvarią ateities ekonomiką. (tk)
Nors žiema nenoriai užleidžia vietą pavasariui, EESRK pasitinka kovą įvairiais gyvybingais renginiais, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimo ir pilietinės visuomenės nuomonei.
Nors žiema nenoriai užleidžia vietą pavasariui, EESRK pasitinka kovą įvairiais gyvybingais renginiais, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimo ir pilietinės visuomenės nuomonei.
Juos pradės 16-ąjį kartą organizuojamas renginys „Tavo Europa, tavo balsas!“. 2025 m. kovo 13–14 d. vyksiančiame renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“, kaip daugelis žino, dalyvaus beveik 100 jaunimo organizacijoms, nacionalinėms jaunimo taryboms ir vidurinėms mokykloms atstovaujančių jaunuolių ir 37 mokytojai iš ES valstybių narių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Šiame išskirtiniame renginyje jie galės pasidalyti savo nuomone ir drauge nuspręsti, kokioje Europoje norėtų gyventi.
Renginio dalyvių rekomendacijas būtų galima panaudoti vos po keleto dienų antrą kartą rengiamoje EESRK Pilietinės visuomenės savaitėje, kaip pagrindą jaunimo klausimams skirtoms diskusijoms, taip pat jomis pasidalyti su aukšto lygio Europos institucijų atstovais.
Po daug vilčių suteikusio starto 2024 m., šių metų pilietinės visuomenės savaitė vyks kovo 17–21 d. ir joje daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo poliarizuotose visuomenėse stiprinimui.Visuomenės susiskaidymą dar labiau sustiprino socialinis nestabilumas, ekonomikos nuosmukis ir plačiai paplitęs nepasitenkinimas, ypač tų, kurie jaučiasi esantys neišklausyti ir palikti nuošalyje.
2025 m. pilietinės visuomenės savaitė suburs įvairius pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus iš Europos ir ne tik, kurie spręs šiuos skubius ir opius klausimus. Tai bus unikali platforma, skirta išsakyti kritišką nuomonę diskusijose, dalytis geriausia patirtimi ir bendradarbiauti ieškant sprendimų, skatinančių socialinę sanglaudą ir stiprinančių demokratinį dalyvavimą.
Šių metų darbotvarkėje susiejamos trys svarbios iniciatyvos: Europos pilietinės visuomenės organizacijos ir tinklai (EESRK ryšių palaikymo grupių podiumo diskusijos), kurie aptars, kaip Europos pilietinės visuomenės strategija galėtų paskatinti didesnę sanglaudą, Europos piliečių iniciatyvos diena ir Pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija. 15-osios pilietinės visuomenės premijos, kuria skiriama už išskirtines pilietinės visuomenės iniciatyvas, tema – kova su žalinga poliarizacija Europos visuomenėje. Premijos laimėtojai – pilietinės visuomenės organizacija „Įvairovė“ iš Belgijos, Prancūzijos „Vilties korespondentai“ ir „Slovakijos debatų asociacija“. Apie užimtas vietas bus paskelbta per apdovanojimų ceremoniją.
Mūsų Pilietinės visuomenės savaitė yra reikiamu metu rengiama platforma, kurioje organizuota pilietinė visuomenė ir piliečiai raginami išsakyti savo nuomonę svarbiausiais klausimais – nuo didėjančių klimato kaitos iššūkių, kylančių pragyvenimo išlaidų ir vis didesnių pajamų skirtumų iki 2024 m. pasaulyje vykusių rinkimų rezultatų, paskatinusių plataus masto poliarizaciją.
Kviečiu Jus dalyvauti šiuose prasminguose mainuose ir prisijungus prie mūsų diskusijų padėti žodžius paversti pokyčiais. Mūsų balsas yra svarbus ir jis bus išgirstas, jei susivienysime, būsime iniciatyvūs ir pasirengę prisidėti prie darnesnės ir dalyvavimu grindžiamos Europos kūrimo. Registracija jau prasidėjo! Nepraleiskite šios galimybės!
Laurentiu Plosceanu
Už komunikaciją atsakingas pirmininko pavaduotojas
Display date
11 months 3 weeks ago
Vartotojų apsauga bei skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos poveikis vartotojams
Antrojoje EESRK 2025 m. pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–20 d., daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo stiprinimo poliarizuotoje visuomenėje klausimui. Užsiregistruokite dabar čia!
Antrojoje EESRK 2025 m. pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–20 d., daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo stiprinimo poliarizuotoje visuomenėje klausimui. Užsiregistruokite dabar čia!
Dar yra laiko užsiregistruoti į antrąją EESRK pilietinės visuomenės savaitę, per kurią Europos pilietinė visuomenė, ES politikos formuotojai, ekspertai, žurnalistai ir kt. susitiks aptarti vieną iš aktualiausių šiandienos iššūkių, t. y.kaip kovoti su mūsų visuomenės poliarizacija.
Dėl vienų metu vykstančių krizių – pandemija, klimato kaita, didėjančios pragyvenimo išlaidos, didėjantys pajamų skirtumai – poliarizacija išplito visoje ES ir už jos ribų, dėl to padidėjo socialinis susiskaidymas, sumažėjo pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir susilpnėjo bendruomenės vienybė.
Šiomis aplinkybėmis 2025 m. pilietinės visuomenės savaitė yra drąsus raginimas imtis veiksmų siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir stiprinti demokratinį dalyvavimą. Šis keturias dienas truksiantis forumas, kurio metu bus rengiamos aktyvios diskusijos ir bendri praktiniai seminarai, bus unikali platforma visiems dalyvauti svarbiose diskusijose, dalytis geriausia praktika ir bendradarbiauti ieškant praktinių sprendimų.
Ko tikėtis?
2025 m. pilietinės visuomenės savaitėje numatyta EESRK ryšių palaikymo grupės vadovaujamos podiumo diskusijos, taip pat Europos piliečių iniciatyvos (EPI) diena ir EESRK pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija.
Renginį pradės mokslininkė, rašytoja ir politikos apžvalgininkė Albena Azmanova, kuri pasakys pagrindinę kalbą, skatinančią susimąstyti, ir taip suteiks pagrindą tolesnėms diskusijoms.
Vėliau aukšto lygio grupėje aptarsime, ar vis dar esame „Susivieniję įvairovėje?“. Diskusijoje dalyvaus Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Younous Omarjee, ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos už pilietinę visuomenę atsakinga ministrė Adriana Porowska, EESRK pirmininkas Oliver Röpke, Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, Europos judėjimo generalinis sekretorius Petros Fassoulas ir Moldovos jaunimo tarybos atstovė Mădălina-Mihaela Antoci.
Pilietinės visuomenės savaitės metu svarstysime, kaip pilietinis ugdymas gali padėti sumažinti atotrūkį, kaip Europa gali pirmauti inovacijų srityje nepažeisdama savo vertybių ir kaip užtikrinti, kad būstas būtų įperkamesnis ir tvaresnis, kartu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą ir remiant kelių kartų gyvenimą drauge. Taip pat nagrinėsime, kaip būtų galima stiprinti pilietinę visuomenę teikiant viešąją ir filantropų paramą, kaip užtikrinti, kad ES politikoje būtų atsižvelgiama į vietos poreikius vykdant žaliąją ir mėlynąją pertvarką, ir kaip veiksmingiau pripažinti ir apsaugoti pilietinę visuomenę ir su ja bendradarbiauti visoje Europoje.
Specialioje sesijoje, kuri bus surengta kartu su Europos Parlamentu, bus konkrečiai aptarta daugiametė finansinė programa (DFP) ir jos poveikis pilietinei visuomenei.
2025 m. EPI diena
Kovo 18 d. Europos piliečių iniciatyvos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama galingai dalyvaujamosios demokratijos priemonei – Europos piliečių iniciatyvai (EPI). Ši Lisabonos sutartimi numatyta iniciatyva suteikia piliečiams galimybę paraginti Europos Komisiją siūlyti naujus ES teisės aktus konkrečiu klausimu. Kad iniciatyvą apsvarstytų Komisija, organizatoriai turi surinkti 1 mln. jai pritariančių piliečių parašų.
Aukšto lygio diskusijose ir interaktyviuose praktiniuose seminaruose dalyviai nagrinės svarbias temas, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį kovojant su poliarizacija ir būdus, kaip užtikrinti didesnę paramą visose valstybėse narėse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas aptarti, kaip pilietinės visuomenės organizacijos gali aktyviai dalyvauti EPI procese, kad formuojant Europos politiką būtų išgirstas piliečių balsas.
Dalyviai taip pat turės unikalią galimybę tiesiogiai bendrauti su buvusiais, dabartiniais ir būsimais EPI organizatoriais ir pasidalyti geriausia praktika ir įgyta patirtimi, kuriomis galėtų pasinaudoti savo kampanijose.
Be to, renginyje bus pabrėžta poveikio strategijų svarba didinant EPI ir piliečių forumų veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms aktyviau vykdyti tolesnius su teisėkūra susijusius ES institucijų veiksmus.
Civil Society Prize 2025
Paskutinę 2025 m. pilietinės visuomenės savaitės dieną, be kita ko, bus surengta 15-oji EESRK pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija.
Šio iškilaus EESRK teikiamo Pilietinės visuomenės apdovanojimo tikslas – atkreipti dėmesį išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą, taip pat propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją. Ji kasmet skiriama asmenims ir pilietinės visuomenės organizacijoms už jų novatoriškus ir kūrybiškus ne pelno projektus įvairiomis ES aktualiomis temomis.
Šiais metais premija bus skirta trims projektams, kuriais sprendžiama žalinga ES visuomenės poliarizacijos problema.
Ši savaitė bus baigiama dinamiška baigiamąja sesija, kurioje kalbės vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas (dar nepatvirtinta), Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir „Democracy Foundation“ censtro Serbijoje generalinė sekretorė Nataša Vučković.
Dalyvaukite pokalbyje!
Keturias dienas vyksiančios įžvalgios diskusijos, įkvepiantys aukšto lygio pranešėjai ir puikios galimybės užmegzti ryšius 2025 m. pilietinės visuomenės savaitė bus renginys, kurio nenorėtumėte praleisti. Registruokitės jau dabar, prisijunkite prie mūsų ir žodžius paverskite veiksmais. Jūsų balsas svarbus kuriant darnesnę ir dalyvaujamąją Europą!
EESRK Darbuotojų grupė įspėja, kad sunkiai iškovotos socialinės ir darbuotojų teisės neturėtų būti nustumtos į šalį ES stengiantis išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje. Skambant raginimams panaikinti reguliavimą, ES negali užleisti pozicijų dėl svarbiausių teisės aktų, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio.
EESRK Darbuotojų grupė įspėja, kad sunkiai iškovotos socialinės ir darbuotojų teisės neturėtų būti nustumtos į šalį ES stengiantis išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje. Skambant raginimams panaikinti reguliavimą, ES negali užleisti pozicijų dėl svarbiausių teisės aktų, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio.
Atsižvelgdama į M. Draghi ir E. Letta pranešimuose pateiktas rekomendacijas, Komisija paskelbė komunikatą dėl Konkurencingumo kelrodžio, kuriuo, be pasiūlytų horizontaliųjų iniciatyvų, siekiama paskatinti įmonių veiklą. Jo tikslas – stiprinti Europos konkurencinį pranašumą.
Darbuotojų grupė yra labai susirūpinusi dėl to, kad socialinės ir darbo teisės šiame procese gali būti nustumtos į šalį, nes atrodo, kad ES nusprendė bet kokia kaina neatsilikti nuo kitų konkurencingos ekonomikos šalių.
Todėl Darbuotojų grupė pasiūlė keletą nuomonių savo iniciatyva, kuriose konkurencingumo klausimas sprendžiamas iš žmogiškojo kapitalo pridėtinės vertės perspektyvos. Kaip pavyzdį galima pateikti paskelbtą pasiūlymą parengti nuomonę „Profesinių sąjungų vaidmuo didinant našumą“. Šioje nuomonėje bus siekiama parodyti, kad našumo pagrindinė varomoji jėga ES (kuri turi įtakos konkurencingumui) yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą (darbuotojus), taip pat į technologijas ir inovacijas.
Šiomis aplinkybėmis pabrėžiamas svarbus profesinių sąjungų vaidmuo, nes jos suvienija pavienius darbuotojus kolektyvinėmis derybomis ir veiksmais, formuodamos darbo rinkos dinamiką, kad padėtų įvykdyti konkurencingos ekonomikos pažadą.
Be to, būsimu Darbuotojų grupės tyrimu bus siekiama apžvelgti ir įvertinti dabartinę ES teisės aktų, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčiu, padėtį. Šis tyrimas bus svarbi socialinės politikos stebėsenos priemonė, nes ieškodama geriausio būdo užtikrinti konkurencingumą, Europa daugiausia dėmesio skirs savo ekonomikai.
Galiausiai balandžio mėn. vyksiančiame kategorijos „Darbuotojų balsas už demokratiškesnį dalyvavimą“ posėdyje Darbuotojų grupė išnagrinės siūlomas pastangas sumažinti įmonėms tenkančią reglamentavimo naštą (kuri laikoma Europos konkurencingumą lėtinančiu veiksniu) ir jų poveikį ES teisės aktams, kuriais apsaugomi darbuotojai ir aplinka, visų pirma tvarumo, deramo stropumo ir įmonių informacijos apie tvarumą teikimo kontekste.
Vasario 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė, kad galima pradėti teikti paraiškas dėl ketvirtą kartą organizuojamų ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų suteikimo renginio; paraiškas galima teikti iki 2025 m. balandžio 27 d.
Vasario 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė, kad galima pradėti teikti paraiškas dėl ketvirtą kartą organizuojamų ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų suteikimo renginio; paraiškas galima teikti iki 2025 m. balandžio 27 d.
Šiais apdovanojimais atkreipiamas dėmesys į meistriškumą ekologinės vertės grandinėje, pripažįstant išskirtinį indėlį įvairiose kategorijose, pavyzdžiui, geriausio ekologinio ūkio ūkininko, miesto, regiono, maisto perdirbimo MVĮ, mažmenininko, restorano ir (arba) maitinimo paslaugų įmonės. EESRK konkrečiai prižiūri tris kategorijas:
Geriausios ekologiškų maisto produktų perdirbimo MVĮ
Geriausio ekologiškų maisto produktų mažmenininko
Geriausio ekologiško restorano (maitinimo paslaugų įmonės)
Nugalėtojai bus paskelbti 2025 m. rugsėjo 23 d. (ES ekologiškų produktų dieną). Raginame ekologiškų produktų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant ūkininkus, perdirbėjus, mažmenininkus ir valdžios institucijas, teikti paraiškas.
2010–2022 m. būsto kainos ES išaugo 47 proc. Per tą patį laikotarpį nuomos mokesčiai padidėjo 18 proc. Eurostato duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 proc. namų ūkių miestuose ir 7 proc. namų ūkių kaimo vietovėse daugiau kaip 40 proc. disponuojamųjų pajamų išleido būstui. Norėdamas išsiaiškinti, kaip užtikrinti įperkamesnį ir tvaresnį būstą visiems europiečiams, EESRK užsakė tyrimą, kuriame nagrinėjami galimi politiniai sprendimai šiam tikslui pasiekti. Šiame interviu tyrimo bendraautorės ekonomistė Agnieszka Maj ir Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) už aplinką, energetiką ir klimato kaitą atsakinga direktorė Karolina Zubel apžvelgia pagrindines išvadas.
2010–2022 m. būsto kainos ES išaugo 47 proc. Per tą patį laikotarpį nuomos mokesčiai padidėjo 18 proc. Eurostato duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 proc. namų ūkių miestuose ir 7 proc. namų ūkių kaimo vietovėse daugiau kaip 40 proc. disponuojamųjų pajamų išleido būstui. Norėdamas išsiaiškinti, kaip užtikrinti įperkamesnį ir tvaresnį būstą visiems europiečiams, EESRK užsakė tyrimą, kuriame nagrinėjami galimi politiniai sprendimai šiam tikslui pasiekti. Šiame interviu tyrimo bendraautorės ekonomistė Agnieszka Maj ir Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) už aplinką, energetiką ir klimato kaitą atsakinga direktorė Karolina Zubel apžvelgia pagrindines išvadas.
Apie ką kalbama šiame EESRK tyrime ir kodėl jis svarbus?
Šiame tyrime dėl įperkamo ir tvaraus būsto ES nagrinėjamas tokio būsto poreikis ES, pabrėžiant skaitmenizacijos (dirbtinio intelekto, skaitmeninių statybos leidimų, atitinkamų duomenų bazių) ir socialinės ekonomikos struktūrų vaidmenį. Atvejų tyrimuose atkreipiamas dėmesys į novatoriškas pastangas gerinti būsto įperkamumą, prieinamumą ir tvarumą. Tyrime išdėstomos iki 2030 m. ir 2050 m. įgyvendintinos rekomendacijos, suderintos su ES atsparumo klimato kaitai, socialinio teisingumo ir ekonomikos augimo tikslais. Jame pateikiamos strateginės įžvalgos, kaip pritaikyti būsto politiką prie kintančių iššūkių, kartu skatinant bendruomenės gerovę.
Kokios pagrindinės tyrimo išvados?
Skaitmenizacija suteikia dideles galimybes pagerinti būsto planavimo, statybos ir valdymo veiksmingumą ir taip galimai sumažinti išlaidas ir padidinti tvarumą. Tačiau šiuo metu jos poveikis išlaidų taupymui yra nedidelis. Pagrindinės skaitmeninės pažangos rezultatų diegimo kliūtys – tai tradicinis suinteresuotųjų subjektų požiūris, įsivaizduojama maža investicijų grąža, didelės įgyvendinimo išlaidos ir paskatų, mokymo ir reglamentavimo trūkumas. Siekiant išnaudoti visą skaitmenizacijos potencialą, labai svarbu toliau investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, užtikrinti skaitmeninių platformų sąveikumą.
Socialinės ekonomikos subjektų (riboto pelno būsto asociacijų, viešųjų organizacijų, kooperatyvų) dalyvavimas yra perspektyvi politikos naujovė sprendžiant dabartines būsto problemas. Šie subjektai siūlo ekonomiškai efektyvius, gerai parengtus būsto sprendimus, kuriais stiprinama bendruomenės sanglauda ir ilgalaikis stabilumas būsto rinkoje. Pavyzdžiui, ne pelno ir riboto pelno organizacijų siūlomas būstas Vienoje, kuriam tenka 30 proc. viso mieste statomo būsto, daro kainų slopinimo poveikį, todėl atlieka labai svarbų vaidmenį stabilizuojant būsto rinką. Tai padeda išlaikyti įperkamą būsto nuomą ir išvengti rinkos iškraipymų.
Remdamosi nustatytais faktais, kokius svarbiausius veiksmus ir tolesnius tyrimus galėtumėte rekomenduoti?
Vidutinės trukmės laikotarpiu ES būsto politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama „Naujojo įperkamo ir tvaraus socialinio būsto Europoje kurso“ nustatymui ir Būsto direktyvos rengimui, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi vienodo požiūrio. Šalys turėtų skatinti novatoriškus modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus ir riboto pelno būstą, teikti lanksčią finansinę paramą būsto projektams ir naudoti skaitmenines priemones būsto sprendimams tobulinti.
Ilgalaikėje perspektyvoje būsto politikoje turėtų būti laikomasi strateginio ir tvaraus požiūrio, pagrindinį dėmesį skiriant vietos sprendimams ir nuolatinei stebėsenai. Skaitmenizacija turi būti standartizuota teisės aktais, kartu reikia taikyti žiedinės ekonomikos praktiką, pavyzdžiui, bankų paskolas susieti su žiediškumo plėtojimu, numatyti energijos vartojimo efektyvumu grindžiamas nuomos paskatas ir vietos lygmens finansavimo iniciatyvas. Be to, „socialinio būsto“ koncepcija turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant vidutines pajamas gaunančias šeimas, sekant Vienos „visuomeninio būsto“ modeliu, propaguojant socialinį derinį ir sustabdant džentrifikaciją. Taip pat labai svarbu sutelkti pastangas į naujas statybas ir renovaciją ir pakeisti nenaudojamų pastatų paskirtį, siekiant veiksmingai patenkinti būsto poreikius.
Ateityje moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukiam požiūriui į miestų planavimą, statybą ir aprūpinimą būstu, kad būtų pagerintas prieinamumas visiems piliečiams. Reikėtų ištirti ir besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir automatizavimo, poveikį išlaidų taupymui ir būsto plėtros ir valdymo efektyvumui. Be to, atliekant mokslinius tyrimus turėtų būti nagrinėjami visose ES valstybėse narėse taikomi novatoriški būsto modeliai ir nustatomos strategijos, galinčios padidinti būsto įperkamumą ir tvarumą.
Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu.
Europos pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) gerokai sulėtėjo, todėl būgštaujama, ar bus įgyvendinti 2030 m. uždaviniai. Kaip nurodoma 2025 m. Europos darnaus vystymosi ataskaitoje, kurią paskelbė JT darnaus vystymosi sprendimų tinklas, įgyvendinamų DVT pažangos tempas 2020–2023 m. buvo daugiau nei perpus lėtesnis nei ankstesniu laikotarpiu.
Europos pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) gerokai sulėtėjo, todėl būgštaujama, ar bus įgyvendinti 2030 m. uždaviniai. Kaip nurodoma 2025 m. Europos darnaus vystymosi ataskaitoje, kurią paskelbė JT darnaus vystymosi sprendimų tinklas, įgyvendinamų DVT pažangos tempas 2020–2023 m. buvo daugiau nei perpus lėtesnis nei ankstesniu laikotarpiu.
2016–2019 m. pažanga buvo pakilusi 1,9 punkto, tačiau vėlesniais metais ji sumažėjo iki vos 0,8 punkto. Toks sulėtėjimas siejamas su augančiais aplinkos, socialiniais ir geopolitiniais iššūkiais. Didelį susirūpinimą tebekelia 2-asis DVT (bado panaikinimas), nes visoje Europoje vis dar kyla apsirūpinimo maistu saugumo ir tvarumo problemų.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atliko atskirą tyrimą, kuriame pabrėžiama būtinybė keisti mitybos įpročius, kad būtų remiamas tvarus žemės ūkis ir gerinama visuomenės sveikata.
Pasikeitus ES vadovybei, ekspertai ragina vykdyti griežtesnę politiką ir daugiau investuoti, kad pažanga siekiant DVT vėl paspartėtų. Lemiamu veiksniu laikomas pasaulinis bendradarbiavimas ir finansavimas, todėl tikimasi, kad 2025 m. birželio mėn. Ispanijoje vyksiančioje 4-ojoje tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje pagrindinis klausimas bus finansinės paramos tvarumui didinimas.
JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo pirmininko pavaduotojas ir pagrindinis ataskaitos autorius Guillaume Lafortune įspėja, kad auganti geopolitinė įtampa trukdo tvarumo siekiams, tačiau jis nepraranda optimizmo.
„Pasaulis tampa vis pavojingesnis, nestabilus ir neprognozuojamas, – teigė jis. – Nepaisant to, žmonės, ypač jaunimas, yra už tvarų vystymąsi. Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos dydį ir turimas technologijas, darnus vystymasis pasaulyje yra visiškai įmanomas.“
„DVT įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tvarių ir atsparių maisto sistemų. Norint paspartinti veiksmus, reikia ryžtingesnių mechanizmų, kurie apsaugotų ūkininkų, smulkiųjų maisto gamintojų ir kitų maisto tiekimo grandinės dalyvių pragyvenimo šaltinį. Tačiau taip pat turime kovoti su nesąžiningu paskirstymu ir užtikrinti teisingą pertvarką“, – pažymėjo EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas Peter Schmidt, kartu paraginęs labiau įtraukti pilietinę visuomenę.
Likus vos penkeriems metams, ES turi priimti lemiamą sprendimą: veikti ryžtingai arba rizikuoti, kad nebus įvykdyti jos įsipareigojimai užtikrinti tvarią ir teisingą ateitį. (ks)
„Elektros rinką būtina reformuota taip, kad ji neapsiribotų vien siekiu įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslus. Gyvybiškai svarbu užtikrinti tiekimo saugumą, stabilias ir prieinamas kainas, taip pat teisę į energiją, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos grupės“, – teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.
„Elektros energijos rinką būtina reformuota taip, kad ji neapsiribotų vien siekiu įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslus. Gyvybiškai svarbu užtikrinti tiekimo saugumą, stabilias ir prieinamas kainas, taip pat teisę į energiją, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos grupės“, – teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.
Sausio mėn. paskelbtoje nuomonėje „Elektros energijos tiekimo ir kainodaros ateitis ES“, kurią parengė pranešėjai Jan Dirx ir Thomas Kattnig, EESRK pasisako už vyriausybės reguliavimo, kai tai būtina, ir privataus verslumo, kai tai įmanoma, modelį ir rekomenduoja sukurti elektros objektą.
Tai galėtų būti vyriausybės įsteigta bendrovė, kuri elektros energijos rinkoje atliktų rinkos formuotojo vaidmenį, taip siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, tiekimo saugumą ir stabilias bei prieinamas kainas.
Komiteto nuomone, būtinus elektros energijos rinkos pokyčius reikėtų atlikti trimis etapais:
1 etapas – nuo dabar iki 2030 m.
Elektros objekto portfelis didės įtraukiant (ne CO2) elektros energijos gamybos derinį. Šiuo laikotarpiu prekyba elektros energija bus vykdoma kitos paros prekybos pagrindu, tačiau elektros objekto įtaka rinkai didės.
2 etapas – 2030–2040 m.
Elektros objektas užims rinkos formuotojo padėtį ir, sudarydamas tiekimo sutartis, kontroliuos atitinkamą rinkos pasiūlos dalį. Šiuo laikotarpiu bus atitinkamai pritaikyta prekyba kitos paros pagrindu.
3 etapas – 2040–2050 m.
Elektros objektas optimizuos elektros energijos tiekimą, kad nuo 2050 m. būtų užtikrintas tvarus ilgalaikis nulinio ŠESD kiekio elektros energijos tiekimas, taikant stabilias ir nuspėjamas kainas. (mp)
