Mario Draghi ir Enrico Letta 2024 m. pranešimai garsiai nuaidėjo ES ir jos valstybėse narėse ir tapo veiksmų gairėmis, kuriose nurodoma, kokių veiksmų Europa turėtų imtis, kad užsitikrintų perspektyvią ateitį. Savo nuomonėje„E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimas“EESRK pateikia pilietinės visuomenės požiūrį į šiuos pranešimus ir pateikia rekomendacijų dėl skubių veiksmų.Paprašėme trijų nuomonės pranešėjų – Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri – pristatyti pranešimuose pateiktus pasiūlymus, kurie, jų nuomone, yra ypač svarbūs ES klestėjimui ateityje.
Mario Draghi ir Enrico Letta 2024 m. pranešimai garsiai nuaidėjo ES ir jos valstybėse narėse ir tapo veiksmų gairėmis, kuriose nurodoma, kokių veiksmų Europa turėtų imtis, kad užsitikrintų perspektyvią ateitį. Savo nuomonėje „E. Letta ir M. Draghi ataskaitų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimas“ EESRK pateikia pilietinės visuomenės požiūrį į šiuos pranešimus ir pateikia rekomendacijų dėl skubių veiksmų. Paprašėme trijų nuomonės pranešėjų – Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri – pristatyti pranešimuose pateiktus pasiūlymus, kurie, jų nuomone, yra ypač svarbūs ES klestėjimui ateityje.
Panašu, kad pastaruoju metu kalbama tik apie konkurencingumą, o reguliavimo panaikinimas laikomas stebuklingu receptu, kuris padėtų Europai įsitvirtinti šalia pasaulinių ekonomikos veikėjų. Tačiau konkurencingumą galima vertinti įvairiai ir nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kada reguliavimo jau yra per daug. Neišsamios diskusijos apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą gali nuvesti prie pernelyg supaprastintų argumentų, kai viskas tampa tik juoda arba balta, ir kelti grėsmę patikimai ekonominei politikai, teigia mūsų netikėtas svečias, Europos politikos studijų centro (CEPS) generalinis direktorius Karel Lannoo.
Panašu, kad pastaruoju metu kalbama tik apie konkurencingumą, o reguliavimo panaikinimas laikomas stebuklingu receptu, kuris padėtų Europai įsitvirtinti šalia pasaulinių ekonomikos veikėjų. Tačiau konkurencingumą galima vertinti įvairiai ir nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kada reguliavimo jau yra per daug. Neišsamios diskusijos apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą gali nuvesti prie pernelyg supaprastintų argumentų, kai viskas tampa tik juoda arba balta, ir kelti grėsmę patikimai ekonominei politikai, teigia mūsų netikėtas svečias, Europos politikos studijų centro (CEPS) generalinis direktorius Karel Lannoo.
Karel Lannoo yra CEPS, vieno iš pirmaujančių Europos nepriklausomų mokslinių institutų, generalinis direktorius. Karel Lannoo specializacija – finansinis reguliavimas, Europos ekonomikos valdymas ir bendrosios rinkos problemos, o iš pastarojo meto jo publikacijų paminėtina „Suprasti Europą“ (olandų kalba), U. von der Leyen vadovaujamai antrosios kadencijos Komisijai skirta specialios darbo grupės ataskaita dėl finansų sektoriaus politikos, taip pat įvairus turinys akademiniuose leidiniuose bei apžvalgos. Karel dažnai kalba ES, nacionalinių ir tarptautinių institucijų klausymuose, tarptautinėse konferencijose ir vadovams skirtų programų renginiuose. Jis vadovauja tyrimams, skirtiems nacionalinėms vyriausybėms, daugiašalėms organizacijoms ir privačiojo sektoriaus subjektams. Jo rašiniai nuolat publikuojami žiniasklaidoje. Be to, Karel yra bendrovių ir fondų valdybų narys, taip pat patariamųjų tarybų, įskaitant Nyderlandų finansų rinkų institucijos (AFM) Kapitalo rinkų komisiją, kapitalo rinkų priežiūros įstaigą, narys.
Šiais laikais tapo madinga Europą vadinti nekonkurencinga ir reikalauti ES lygmeniu imtis masinės dereguliacijos kampanijos. Tačiau tai, kiek probleminė yra ekonominės padėtis, priklauso nuo konkurencingumo apibrėžties, naudojamo bendro vardiklio, lyginamojo standarto ir nuo aplinkybių.
Šiais laikais tapo madinga Europą vadinti nekonkurencinga ir reikalauti ES lygmeniu imtis masinės dereguliacijos kampanijos. Tačiau tai, kiek probleminė yra ekonominės padėtis, priklauso nuo konkurencingumo apibrėžties, naudojamo bendro vardiklio, lyginamojo standarto ir nuo aplinkybių.
Be to, konkurencingumas prilyginamas reguliavimo panaikinimui, o tai klaidinga prielaida, tarsi problemą būtų galima išspręsti masine supaprastinimo kampanija. Taigi norint kontroliuoti šį naratyvą, svarbu naudoti tinkamus parametrus. Priešingu atveju jis galėtų tapti nevaldomas ir naudingas euroskeptikams.
Konkurencingumas vėl minimas kaip vienas iš politikos tikslų, nors jis ir nebuvo niekur dingęs. Reikia prisiminti precedentus. 2000 m. kovo mėn. oficialiai Lisabonos Europos Vadovų Tarybos priimta Lisabonos strategija ES siekė „tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“. Europos Komisijai konkurencingumas rūpėjo dar Jacques Delors laikais – tiesiog perskaitykite garsųjį 1994 m. Paul Krugman straipsnį, kuris tai vadino „pavojinga manija“. Tuomet J. Delors susirūpinimą kėlė tai, kad konkuruojant su JAV ir Japonija, Europoje augo nedarbas. Jo pasiūlytas sprendimas – investicijų į infrastruktūrą ir aukštąsias technologijas programa. Tai mes jau girdėjome.
Apie teisės aktų supaprastinimą irgi kalbama jau seniai. Supaprastintų vidaus rinkos teisės aktų (SLIM) iniciatyva pradėta įgyvendinti dar 1996 m., kai ES sudarė 15 valstybių narių. Komisijos narys Charles McCreevy (2004–2009 m.) 2005–2006 m. palankiai vertino reguliavimo „pauzes“, kol neištiko finansų krizė. Jean-Claude Juncker vadovaujamos Komisijos pirmininko pavaduotojui Frans Timmermans buvo pavesta įgyvendinti geresnio reglamentavimo programą. Nors visi šie planai nusipelnė pagyrų, verčiau derėtų šalinti pagrindines reglamentavimo sudėtingumo priežastis – pradedant sprendimų priėmimo procesu, baigiant prastu vykdymo užtikrinimu, o ne tiesiog gydyti simptomus. Tačiau 27 valstybių narių Sąjungai tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Konkurencingumas, bent jau kaip apibrėžiama Mario Draghi pranešime, yra labiau susijęs su našumu ir BVP augimu, o tai gali duoti labai skirtingų rezultatų priklausomai nuo naudojamo bendro vardiklio. Vis dėlto yra ir kitų būdų, kaip įvertinti konkurencingumą. Būtų galima vertinti vidaus, o ne išorės konkurencingumą. Iš vidaus ES atrodo silpna, jos našumas, palyginti su JAV, mažėja. Tačiau iš išorės perspektyvos, ES turi prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių, o JAV – didžiulį prekybos ir einamosios sąskaitos deficitą, nors tai, atrodo, nekelia problemų (gal tik prezidentui D. Trump’ui).
ES fiskalinė padėtis yra daug geresnė nei JAV ar net Japonijos, nors mums trūksta tikslių duomenų, kad galėtume savo padėtį palyginti su Kinija. 2024 m. ES biudžeto deficitas sudarė apie 3,5 proc. BVP, o JAV jis beveik dvigubai didesnis (6,4 proc.). JAV gali tai finansuoti tarptautinėse rinkose dėl JAV dolerio padėties pasaulyje, nors vidutinės trukmės laikotarpio palūkanos ES ir JAV skiriasi ir rodo rinkos susirūpinimą dėl JAV ekonomikos. Šiuo metu JAV dolerio šešių mėnesių rinkos skolinimo palūkanų norma yra 4,8 proc., o euro zonoje – 2,5 proc. (EURIBOR).
Be to, nuo 2021 m. vidurio, kai V. Putinas pradėjo manipuliuoti kainomis, energijos kainos ES buvo daug didesnės nei JAV. Tai – konkurencingumo problema gamybos pramonei ir visų pirma Vokietijai. Šiuo metu energijos kainos ES yra bent 50 proc. didesnės nei JAV.
Energetikos politika yra dar vienas geras diskusijų dėl reguliavimo panaikinimo pavyzdys: ar pernelyg didelis reguliavimas kelia problemų? Priešingai, ES turi bendrąją energijos rinką, kuri yra skirta paskirstymui, o ne gamybai, kurią kontroliuoja valstybės narės. Tai kelia sunkumų perteklinės gamybos šalims, nes dėl energijos trūkumo kitose šalyse kyla kainos. Kaip pavyzdį galima pateikti Švediją ir Vokietiją.
Be to, būtų galima kelti klausimą, ar nebūtų geriau panaikinti reguliavimą skaitmeniniame sektoriuje? Norime žodžio laisvės kaip JAV ir jokių turinio apribojimų? Norime oligopolinės rinkos, kokią turime dabar?
Šios trumpos įžvalgos rodo, kad bet kokias diskusijas apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą reikia vesti itin atsargiai, kad jos nenukryptų tik į kraštutinumus, nes tai galėtų pakenkti patikimos ekonomikos politikos formavimui.
E. Letta ir M. Draghi pranešimai didele dalimi sutampa, nors juose atlikta analizė ir siūlomos strategijos labai skiriasi.
Kaip pavyzdį galima pateikti sanglaudos politiką. E. Letta pranešime nurodoma, kad ji atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad bendrosios rinkos teikiamą naudą pasidalytų visi Sąjungos piliečiai ir regionai. Jame taip pat pabrėžiamas ryšys tarp sanglaudos politikos ir visuotinės svarbos paslaugų, kurios yra būtinos, kad europiečiai galėtų gyventi ir dirbti ten, kur jie pageidauja. M. Draghi pranešime, priešingai, sanglaudos politikos ir socialinių bei teritorinių konkurencingumo aspektų svarba atrodytų sumenkinama. Jame aptariamas Europos konkurencingumas neatsižvelgiant į teritorinius skirtumus, leidžiant suprasti, kad tiesiog padidinus bendrą ES konkurencingumą būtų išspręsti regioniniai klausimai. Be to, neatsižvelgiama į tai, kad daugelyje regionų mažas konkurencingumas ir nepalanki teritorinė padėtis yra dvi to paties medalio pusės.
Abiejuose pranešimuose pripažįstama, kad įprastinės veiklos scenarijus Sąjungai jau nėra tinkama išeitis. Kadangi šiandienos krizės yra neatidėliotinos ir sudėtingos, reikia iš esmės pakeisti Europos politikos formavimą, galbūt net iš dalies pakeičiant Sutartis. Ar tikrai galime aptarti plėtros klausimą neatsižvelgdami į reikiamą didesnę politinę integraciją? Be to, šios permainos turi apimti masto pokytį. Dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) nepakanka, nes jai tenka šiek tiek daugiau nei 1 proc. ES BNP ir ją riboja pasenusi „teisingos grąžos“ logika. Reikia naujo požiūrio sekant „Next Generation EU“ modeliu. Ypatingas problemas reikia spręsti drąsiais sprendimais, be kita ko, sukuriant bendrą saugų turtą, kaip buvo padaryta pandemijos metu.
Būsima 2028–2034 m. DFP parodys, ko iš tikrųjų siekia ES, nes joje nustatomi ateinančių septynerių metų prioritetai. Šiomis aplinkybėmis galima pagrįstai tikėtis atvirų diskusijų apie iššūkius, su kuriais susiduria ES, atsižvelgiant į įvairias tebesitęsiančias krizes, taip pat apie jos pagrindinius tikslus ir bendras Europos gėrybes, kurių ji siekia suteikti savo piliečiams.
Svarstant reguliavimo reformą, kaip rekomenduojama abiejuose pranešimuose, svarbu nepamiršti, kad ES yra pažangiausia socialinė rinkos ekonomika pasaulyje. Jos aukšti ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai yra esminiai šio modelio sėkmės elementai, o ne kliūtys. Todėl ES ir JAV ar Kinijos teisės aktų palyginti iš esmės neįmanoma. Dedant pastangas supaprastinti ES taisykles, bet kokiu atveju ir toliau reikia apsaugoti darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą, apsaugoti vartotojų teises, socialinę ir ekonominę sanglaudą ir tvarų augimą.
Nors ir pavėluotai, vis dėlto Europa suprato, kad nebepakanka būti didele rinka. Norėdama judėti į priekį, ji turi siekti didesnės vienybės, įskaitant didesnę politinę integraciją ir tikrai vieningą ekonomikos, pramonės, prekybos, užsienio reikalų ir gynybos politiką. Artimiausi mėnesiai nulems Europos ateitį.
Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos sustiprinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.
Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos tobulinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.
Remiantis šiais pranešimais galima įvertinti, kaip veiksmingai institucijos ir lyderiai reaguoja į sudėtingus nūdienos iššūkius.
Šiems pranešimams skirta EESRK nuomonė yra veiksminga šio naujo politikos ciklo pirmųjų žingsnių vertinimo priemonė. Pirmasis iš šių žingsnių – Konkurencingumo kelrodis, kurį Europos Komisija paskelbė sausio 29 d. Jis apima keletą prioritetinių pasiūlymų, kurie apžvelgiami ir mūsų nuomonėje, pavyzdžiui, konkurencingumo atotrūkio sumažinimas, bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas, taisyklių supaprastinimas neatsisakant reguliavimo ir pripažinimas, kad konkurencingumas priklauso nuo žmonių ir įgūdžių.
Tačiau, be konkurencingumo atotrūkio, akivaizdu, kad trūksta ir konkrečių veiksmų. Komisija jau pateikė strateginių dokumentų, komunikatų ir davė įsipareigojimų, tačiau apčiuopiamų priemonių reikės laukti dar daugelį mėnesių. Toks vėlavimas akcentuoja būtinybę, kaip teigėme savo nuomonėje, kad ES institucijos ir valstybės narės taip pat turi inicijuoti diskusiją dėl ES pagrindinių taisyklių ir dabartinių Sutarčių aktualumo reaguojant dabarties iššūkius, kuriems įveikti reikia skubių veiksmų.
Tai, kad veikiame greitai, nereiškia, kad blogėja kokybė. Europos Komisija tai įrodė 2020 m., kai sparčiai įgyvendino iniciatyvą „Next Generation EU“. Šiandien ji turėtų būti tokia pat lanksti.
Šiems tikslams pasiekti reikalingas daugialypis požiūris. Labai svarbu greitai baigti kurti bendrąją rinką, tačiau šis procesas turi būti derinamas su tvirtu įsipareigojimu siekti aplinkos tvarumo, ekonominio klestėjimo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, nes tai yra svarbūs konkurencingumo veiksniai.
Šiai vizijai įgyvendinti taip pat reikia nuoseklios pramonės politikos, kuri neapsiriboja fragmentiškais nacionaliniais veikimo būdais, bet ir yra remiama strateginėmis fiskalinėmis ir muitų paskatomis. Be to, siekiant skatinti dinamiškesnę verslo aplinką labai svarbu sumažinti biurokratinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas taikant pažangesnį reglamentavimą ir supaprastinant administracinius procesus.
Energetikos sektoriuje labai svarbu mažinti kainų skirtumus tarp valstybių narių ir kitų pasaulio ekonomikų. Tam reikės daugiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, užtikrinant konkurencingesnę ir tvaresnę energijos rinką.
Kad paremtų šiuos siekius, ES taip pat turi parengti bendrą Europos viešųjų gėrybių politiką, aiškiai apibrėždama savo strateginius prioritetus ir stiprindama savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.
EESRK toliau stebės, kaip įgyvendinama ši politika, užtikrindamas, kad Europos pilietinės visuomenės balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgta.
EESRK savo nuomonėje visų pirma ragina skubiai imtis veiksmų ir įgyvendinti E. Letta ir M. Draghi parnešimuose pateiktas rekomendacijas. Mano nuomone, rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kompleksiškai, o ne pasirinkti tik patinkančias. Jos turi būti įgyvendinamos kaip visuma, negalime apsiriboti pasiūlymais ir dėmesiu tiems aspektams, kurie mums atrodo ne tokie sudėtingi, ir vengti svarbiausių ir prieštaringiausiai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, investicijų.
EESRK savo nuomonėje visų pirma ragina skubiai imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos E. Letta ir M. Draghi parnešimuose pateiktos rekomendacijos. Mano nuomone, rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kompleksiškai, o ne pasirinkti tik patinkančias. Jos turi būti įgyvendinamos kaip visuma, negalime apsiriboti pasiūlymais ir dėmesiu tiems aspektams, kurie mums atrodo ne tokie sudėtingi, ir vengti svarbiausių ir prieštaringiausiai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, investicijų.
M. Draghi pranešime akivaizdžiai pabrėžiama visos ES konkurencingumo svarba, todėl manau, kad visos rekomendacijos dėl ES pramonės politikos yra labai aktualios. Visų pirma pranešimo autorius primygtinai pabrėžia būtinybę priimti pramonės politiką, kuri padėtų įveikti dabartinį susiskaidymą. Šiandien turime 27 nacionalines pramonės politikas, kurios ne visada yra suderintos. Tik nuosekliomis Europos pastangomis galime užtikrinti patikimą bendrajai rinkai naudingą dinamišką fiskalinių, reguliavimo, prekybos ir (arba) muitinės priemonių ir finansinių paskatų derinį, koks sukurtas naujausia JAV ir Kinijos vykdoma pramonės politika.
Tačiau tai reikėtų daryti kartu drastiškai mažinant biurokratinę naštą įmonėms, todėl nedvejodamas pritariu E. Letta raginimui sukurti „sparčiai ir plačiu mastu besivystančią bendrąją rinką“. Tarp pagrindinių E. Letta rekomendacijų yra raginimas mažinti biurokratinius suvaržymus, supaprastinti administracines procedūras ir imtis tolesnių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenkančią biurokratinę naštą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK savo nuomonėje teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą 25 proc. sumažinti visoms įmonėms tenkančią ataskaitų teikimo naštą, o MVĮ atžvilgiu nustatyti ne mažesnį kaip 50 proc. tikslą. Be to, išsamiai išnagrinėjęs E. Letta rekomendaciją apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, kuris padėtų teisės aktų leidėjams atlikti dinamišką poveikio vertinimą, EESRK tvirtai pritaria idėjai atlikti konkurencingumo patikrą“ teisėkūros proceso metu.
EESRK surengtoje aukšto lygio diskusijoje pažymėta, kad dirbtinis intelektas keičia darbo vietas, todėl labai svarbu toliau skatinti į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą ir remti politiką, užtikrinančią pusiausvyrą tarp spartaus dirbtinio intelekto plėtojimo Europoje ir socialinio teisingumo bei darbuotojų teisių.
EESRK surengtoje aukšto lygio diskusijoje pažymėta, kad dirbtinis intelektas keičia darbo vietas, todėl labai svarbu toliau skatinti į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą ir remti politiką, užtikrinančią pusiausvyrą tarp spartaus dirbtinio intelekto plėtojimo Europoje ir socialinio teisingumo bei darbuotojų teisių.
Sausio mėnesį vykusioje plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją dėl dirbtinio intelekto diegimo darbe, kurios metu, be kita ko, kalbėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu ir Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministro pavaduotoja Katarzyna Nowakowska.
Pradėdamas diskusiją O. Röpke pažymėjo, kad „dirbtinis intelektas yra viena iš svarbiausių pokyčius skatinančių šių dienų tendencijų – jis suteikia didžiulių galimybių, bet ir kelia rimtų iššūkių. Šiandienos diskusijoje dar kartą patvirtinta, kad svarbu dirbtinio intelekto politiką įtvirtinti Europos socialinių teisių ramsčio principais“.
R. Mînzatu pabrėžė: „Galvodami apie dirbtinį intelektą, ypač darbo vietoje, turėtume ieškoti būdų, kaip padidinti mūsų investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir kaip supaprastinti būdus, kad Europos įmonės galėtų vystytis šioje srityje ir galėtume sukurti Europos duomenimis ir Europos vertybėmis grindžiamas savo technologijas. Tvirtai laikydamiesi savo vertybių socialinių teisių ir lygybės srityje, užtikriname, kad Europos darbuotojų teisės pasaulyje, nesvarbu, ar DI naudojamas, ar ne, būtų vienodos, kad jie būtų apsaugoti ir kad būtų vykdoma į žmogų orientuota kontrolė.“
K. Nowakowska pažymėjo, kad dirbtinis intelektas darbo pasaulyje suteikia didžiulių galimybių didinti įmonių našumą ir konkurencingumą, tačiau taip pat iškėlė ne vieną klausimą dėl jo galimo poveikio darbo vietoms ir užimtumui, darbuotojų sveikatai ir saugai, darbo sąlygoms, bendrai darbo vietų kokybei ir socialinio dialogo vaidmeniui.
Nuomonės „Darbuotojams palankus dirbtinis intelektas“ priėmimas ir pridėta kontranuomonė
Nuomonėje EESRK pabrėžia, kad socialinis dialogas ir darbuotojų dalyvavimas atlieka labai svarbų vaidmenį išsaugant pagrindines darbuotojų teises ir propaguojant patikimą dirbtinį intelektą darbo pasaulyje. Be to, nurodoma, kad dabartinėmis taisyklėmis turėtų būti pašalintos su darbuotojų teisių apsauga darbe susijusios spragos ir užtikrinta, kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką.
Darbdavių grupės kontranuomonė buvo pridėta prie nuomonės. Šios grupės nariai paaiškino, kad, jų nuomone, ES jau turi priemonių DI revoliucijai įgyvendinti ir esama teisinė sistema gali užtikrinti sklandų jo diegimą. (lm)
Dirbtinis intelektas keičia darbo pasaulį beprecedenčiu tempu, o tai darbuotojams, įmonėms ir politikos formuotojams tiek suteikia galimybių, tiek kelia iššūkių. Vasario 3 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO) kartu surengė aukšto lygio konferenciją „Socialinis teisingumas skaitmeniniame amžiuje. Dirbtinio intelekto poveikis darbui ir visuomenei“.
Dirbtinis intelektas keičia darbo pasaulį beprecedenčiu tempu, o tai darbuotojams, įmonėms ir politikos formuotojams tiek suteikia galimybių, tiek kelia iššūkių. Vasario 3 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO) kartu surengė aukšto lygio konferenciją „Socialinis teisingumas skaitmeniniame amžiuje. Dirbtinio intelekto poveikis darbui ir visuomenei“.
Aukšto lygio konferencijoje įžymūs vadovai, įskaitant kelis ES šalių darbo ministrus, svarstė strategijas, kaip išnaudoti DI potencialą, kartu sprendžiant rizikos, kurią jis kelia darbuotojų teisėms ir darbo rinkoms, klausimą. Šiuo renginiu labai prisidėta prie Pasaulinės socialinio teisingumo koalicijos veiklos, pabrėžiant, kad reikia suderinto požiūrio į DI valdymą tiek Europos, tiek pasauliniu lygmeniu. Šią bendrą aukšto lygio konferenciją kartu surengė EESRK Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC) ir TDO.
Raginimas kurti etišką ir įtraukų DI
Pradėdamas konferenciją, EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad skubiai reikia į žmogų orientuoto požiūrio į dirbtinį intelektą, ir teigė, kad „dirbtinis intelektas jau dabar keičia mūsų visuomenę ir darbo rinkas, todėl atsiranda ir galimybių, ir iššūkių. EESRK ir jo organizacijos partnerės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų socialinio teisingumo, darbuotojų teisių stiprinimo, įtraukties skatinimo ir naujų nelygybės atvejų prevencijos varomoji jėga. Siekiant, kad ateities DI būtų teisingas ir orientuotas į žmogų, reikia imtis kolektyvinių veiksmų – nuo politikos formuotojų iki socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės – siekiant užtikrinti, kad technologijos tarnautų žmonėms, o ne jiems kenktų.“
TDO generalinis direktorius Gilbert F. Houngbo pabrėžė iniciatyvios politikos svarbą siekiant sušvelninti trikdantį DI poveikį darbo vietoms ir darbo sąlygoms: „Turime užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų formuojamas skatinant socialinį teisingumą. Tai reiškia, kad, be kita ko, būtina remti darbuotojus, įskaitant jų įgūdžius ir socialinę apsaugą; sudaryti palankesnes sąlygas visų dydžių įmonėms visame pasaulyje naudotis DI technologijomis, kad būtų galima pasinaudoti našumo privalumais; ir užtikrinti, kad integruojant DI darbo vietoje būtų apsaugotos darbuotojų teisės, o vykdant skaitmeninę pertvarką būtų skatinamas socialinis dialogas.“
Dviejose podiumo diskusijose aukšto lygio pranešėjai pasidalijo savo įžvalgomis apie iššūkius ir galimybes, su kuriais, jų nuomone, bus susiduriama pasitelkiant DI siekiant ateityje skatinti deramą darbą ir įtraukias darbo rinkas bei prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo. Podiumo diskusijose dalyvavo ES darbo ministrai Agnieszka Dziemianowicz-Bąk (Lenkija), Yolanda Díaz (Ispanija), Níki Keraméos (Graikija) ir Maria do Rosário Palma Ramalho (Portugalija), taip pat Prancūzijos vyriausybės atstovė TDO ir G7-G20 Anousheh Karvar bei daug kitų pranešėjų.
Diskusijose paaiškėjo, kad nors ir esama rizikos, susijusios su dirbtinio intelekto diegimu, nereikėtų radikaliai priešintis šiai naujai technologijai. Tačiau labai svarbu sutelkti dėmesį į socialinį dialogą ir įtraukti darbuotojus į dirbtinio intelekto diegimą, koncentruojantis į darbuotojų perkvalifikavimą ir jų kvalifikacijos kėlimą. Tinkamas ir kontroliuojamas DI diegimas ir reguliavimas padės išvengti didelių sukrėtimų ir sudarys sąlygas šiai technologijai sumažinti pasikartojančių užduočių skaičių nebūtinai lemiant didelio masto darbuotojų atleidimą. (lm)
2025 m. kovo 13–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengs kasmetinį jaunimui skirtą renginį„Tavo Europa, tavo balsas!“. „Tavo Europa, tavo balsas!“ renginyje dalyvauja daugiau kaip 130 dalyvių iš visos Europos ir kitų šalių. Šis unikalus renginys suburia vidurinių mokyklų moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus ir 16–25 metų amžiaus nacionalinių jaunimo tarybų atstovus iš visų 27 ES valstybių narių, 9 šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės.
2025 m. kovo 13–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengs kasmetinį jaunimui skirtą renginį„Tavo Europa, tavo balsas!“. „Tavo Europa, tavo balsas!“ renginyje dalyvauja daugiau kaip 130 dalyvių iš visos Europos ir kitų šalių. Šis unikalus renginys suburia vidurinių mokyklų moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus ir 16–25 metų amžiaus nacionalinių jaunimo tarybų atstovus iš visų 27 ES valstybių narių, 9 šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės.
Jis suteikia jaunimui galimybę aktyviai prisidėti prie Europos ateities formavimo dalyvaujant įvairiuose praktiniuose seminaruose, forumuose ir diskusijose. Šiais metais renginys pavadintas „Suteikti jaunimui balsą“, o dalyviai aptars įvairias svarbias temas, pavyzdžiui, tvarumo, socialinės įtraukties, skaitmeninės pertvarkos ir kt.
Šių diskusijų rezultatai ir surinktos įžvalgos bus perduoti EESRK antrosios pilietinės visuomenės savaitės dalyviams ir taip pat bus propaguojami 2025 m. birželio mėn. Europos Parlamento Strasbūre organizuojamame Europos jaunimo renginyje.
Renginiu pabrėžiama, kaip svarbu, kad jaunimo dalyvavimas lemtų pilietinius veiksmus, dalyvaujamąją demokratiją ir Europos politikos formavimą.
Sekite informaciją apie šio svarbaus susirinkimo rezultatus ir iniciatyvas. (kc)
Artėjant kovo 8 d. minimai Tarptautinei moters dienai ir 69-ajai JT Moterų padėties komisijos (UNCSW69), kuri yra pagrindinė moterų teises pasaulyje propaguojanti institucija, sesijai EESRK narė Maria Nikolopoulou savo parengtoje nuomonėje EESRK indėlis į ES prioritetus Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijoje (UNCSW69) nagrinėja ES padarytą pažangą lyčių lygybės srityje. Reikėtų pripažinti, kad jau daug pasiekta, tačiau moterų teisės dar toli gražu nėra tokios pat kaip vyrų. Dar lieka nemažai spragų ir būtina laimėti dar ne vieną kovą.
Artėjant kovo 8 d. minimai Tarptautinei moters dienai ir 69-ajai JT Moterų padėties komisijos (UNCSW69), kuri yra pagrindinė moterų teises pasaulyje propaguojanti institucija, sesijai EESRK narė Maria Nikolopoulou savo parengtoje nuomonėje EESRK indėlis į ES prioritetus Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijoje (UNCSW69) nagrinėja ES padarytą pažangą lyčių lygybės srityje. Reikėtų pripažinti, kad jau daug pasiekta, tačiau moterų teisės dar toli gražu nėra tokios pat kaip vyrų. Dar lieka nemažai spragų ir būtina laimėti dar ne vieną kovą.
