Rusijos agresijos sukelti milžiniški iššūkiai Europai – tai EESRK pilietinės visuomenės komunikacijos specialistams skirto metinio seminaro Geopolitiniai neramumai Europos kaimynystėje – pilietinės visuomenės perspektyva, vykusio 2022 m. spalio 24–25 d. Zagrebe, Kroatijoje, tema.

Kartu su Kroatijos ekonomikos ir socialinių reikalų taryba surengtame seminare pabrėžta, kad Europos Sąjunga turėtų ne tik remti Ukrainą kasdieniame gyvenime, bet ir pagalvoti apie jos ilgalaikį atstatymą ir kelią ES narystės link.

Seminaro metu surengtos trys podiumo diskusijos ES plėtros, komunikacijos krizės metu ir energetikos klausimais.

Savo įžanginėje kalboje Zagrebe EESRK pirmininkė Christa Schweng pasakė: „Pabandykime įsivaizduoti Ukrainą po keleto metų. Suprantu, kad nelengva pozityviai žvelgti į dalykus, kai nuolat girdime naujienas iš karo lauko apie kasdien raketomis apšaudomus Ukrainos miestus, daromą žalą vandens tiekimo tinklui ir nutraukiamą elektros energijos tiekimą. Dabar mūsų mintys ir mūsų darbai turi remtis tuo, kokią Ukrainą norime matyti ateityje. Aš matau atstatytą ir klestinčią šalį, kuri puoselėja Europos vertybes ir sudaro sąlygas piliečiams vėl gyventi pilnavertį gyvenimą savo gimtojoje šalyje.  

„Kaip Vakarai galėjo taip apsirikti su Vladimiru Putinu?“ – savo pagrindiniame pranešime klausė Prancūzijos ir Rusijos rašytoja, žurnalistė ir istorikė Galia Ackerman. Jos nuomone, V. Putinas tik atėjęs į valdžią Rusijoje jau turėjo slaptą planą.

Tačiau kai kurie asmenys Vakaruose nesugebėjo įžvelgti V. Putino kėslų, o kai kurie ir nenorėjo. „KGB parengtam Vladimirui Putinui būdingas KGB mentalitetas ir etika. Sutinku, kad KGB mokymus baigęs asmuo gali už nosies vedžioti visą pasaulį“, – tvirtino G. Ackerman.

Pradedant renginį taip pat kalbėjo Kroatijos darbo, pensijų sistemų, šeimos ir socialinės politikos ministras Marin Piletić, Europos Parlamento biuro Kroatijoje vadovė Violeta Simeonova Staničić, Europos Komisijos atstovybės Kroatijoje žiniasklaidos skyriaus vadovė Andrea Čović Vidović ir Kroatijos žurnalistų asociacijos vadovas Hrvoje Zovko.

Tris podiumo diskusijas pristatė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Seamus Boland, EESRK Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Röpke ir EESRK Darbuotojų grupės narys bei Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus (SOC) pirmininkas Aurel Laurențiu Plosceanu.

Seminaras buvo pradėtas podiumo diskusija „Karo šešėlyje: naujas Europos geopolitinis kontekstas ir pasekmės ES ateičiai“, kurioje daugiausia dėmesio skirta Rusijos veiksmų poveikiui Balkanams ir įgytai patirčiai, kuri gali būti naudinga Ukrainos stojimo į ES atveju.

Vakarai prieš V. Putino vadovaujamą Rusiją vadinamojoje naratyvų kovoje – tai viena iš podiumo diskusijos „Komunikacija krizės metu“ temų. Diskusijos dalyviai pabrėžė tvirtą Rusijos ranką sėjant propagandą už Europos ribų ir Šiaurės Amerikoje ir atkreipė dėmesį į tai, kad vis labiau reikia specialistų ir savanorių armijos kovoti su dezinformacijos metodais Europoje.

Podiumo diskusijoje „Energetikos revoliucija tarp karo ir klimato srities tikslų – žaliojo kurso iššūkiai“ kalbėta apie rimtas energetikos rinkos problemas, kurias dar labiau apsunkina karas. Kiti darbotvarkės klausimai – žaliosios pertvarkos iššūkiai, su priklausomybe nuo Rusijos susijusi patirtis (šiuo metu taikytina ir Kinijos atveju) ir branduolinės energijos pranašumai ir trūkumai.

Seminarą surengti taip pat padėjo Europos Parlamento biuras ir Europos Komisijos atstovybė Kroatijoje. (ll)