parengė Darbuotojų grupė

Po daugelio metų neapdairumo ir nepagrįsto optimizmo energetikos klausimais Europa atsidūrė sunkioje padėtyje. Baiminamasi, kad šaltis šią žiemą gali būti ypač nuožmus, nes Europa paskubėjo uždaryti atomines elektrines, kurias daugiausia pakeitė dujomis ar anglimis kūrenamais įrenginiais (o tai kiekvienais metais lemia dešimtis tūkstančių pirmalaikių mirčių), tapo priklausoma nuo gamtinių dujų, kaip paprastos ir pigios (o pastaruoju metu net ir žaliosios) alternatyvos, nepritaikė energijos rinkos krizėms atlaikyti ir nenumatė, kad daug energijos teks pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Šis pavojingas mišinys tiesiog sprogo Rusijai įsiveržus į Ukrainą, todėl transporto ir energijos kainos pakilo į neregėtas aukštumas. Dėl pasaulinės maisto tiekimo grandinės sutrikimų labai pabrango pagrindiniai maisto produktai, o tokios infliacijos nesame patyrę jau daugelį dešimtmečių. Staigų kainų kilimą labiausiai jaučia pažeidžiamiausi gyventojai, kurie jau ir taip neturi galimybių brangiau mokėti už energiją, transportą ir maistą. Ką jau kalbėti apie tikėtiną alkį ir badą likusiame pasaulyje, kur žmonės negali pakelti jokio kainų padidėjimo.

Dabar, kai smarkiai išaugus sąnaudoms mūsų įmonės kovoja dėl išlikimo, o piliečiai ir darbuotojai nėra tikri, ar žiemą galės įsijungti šildymą, didelių vilčių teikia planas „REPowerEU“ ir iniciatyva reformuoti energijos rinką. Žalioji ir teisinga pertvarka tapo ne tik klimato politikos priemonė, bet ir socialinė bei geopolitinė būtinybė. Jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų iškastiniam kurui atsisakyti, mūsų politinės sistemos greičiausiai žlugs gerokai anksčiau, nei sugebėsime pasiekti klimato politikos tikslus. (prp)