Paraiškas dalyvauti trečiajame ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkurse galima teikti nuo 2024 m. kovo 4 d.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimais kiekvienais metais pripažįstami laimėjimai ekologinės gamybos vertės grandinėje. Šiais metais apdovanojimų ceremonija vyks 2024 m. rugsėjo 23 d. – ES ekologiškų produktų dieną.
Iš viso pagal septynias kategorijas bus skirti aštuoni apdovanojimai. Jie teikiami ekologinės gamybos vertės grandinės subjektams už puikius novatoriškus, tvarius ir įkvepiančius projektus, suteikiančius realios pridėtinės vertės ekologinei gamybai ir vartojimui. Pirmasis ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkursas buvo surengtas 2022 m. (ks)
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, kuri turi pasipriešinti plintančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis ir kraštutinių dešiniųjų gąsdinimams. Rinkimų rezultatai nulems ES politinę aplinką ir tai, ar piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijoms bus suteiktas aktyvus ir įtraukus vaidmuo.
Artėjantys Europos Parlamento rinkimai yra labai svarbūs Europos Sąjungai, kuri kovoja su plintančiomis euroskeptiškomis nuotaikomis ir kraštutinių dešiniųjų keliama paniką. Rinkimų rezultatai nulems ES politinę aplinką ir tai, ar piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijoms bus suteiktas aktyvus ir įtraukus vaidmuo.
Belaukiant Europos Parlamento rinkimų EESRK, organizuotos pilietinės visuomenės namai, 2024 m. kovo 4–7 d. surengs pirmąją Pilietinės visuomenės savaitę „Remkime demokratiją!“
Šis renginys suburs įvairaus amžiaus ir įvairios patirties žmones – jaunimą, visų ES valstybių narių žurnalistus, pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, suinteresuotuosius subjektus ir ES institucijų atstovus – kurie aktyviai dalyvaus diskusijose ir pabrėš pilietinės visuomenės indėlį sprendžiant mūsų kasdieniam gyvenimui įtakos turinčius socialinius, politinius ir ekonominius klausimus.
Demokratija prasideda nuo dalyvavimo, todėl šis naujas EESRK išskirtinis renginys apims penkias pagrindines iniciatyvas:
Pilietinės visuomenės dienas, per kurias žmonės išsakys savo lūkesčius mūsų demokratijai svarbiais klausimais;
Europos piliečių iniciatyvą – metinį aukšto lygio būsimų Europos piliečių iniciatyvų organizatorių susitikimą, kuriame bus nustatyto kito teisėkūros ciklo tikslas;
Iniciatyvą „Tavo Europa, tavo balsas!“ Tai unikalus jaunimo renginys, skirtas priartinti ES prie jos valstybių narių ir kitų šalių jaunimo, įskaitant jaunuosius atstovus iš ES šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės;
Pilietinės visuomenės premiją, kuria apdovanojami kūrybiški ir novatoriški ne pelno projektai, kuriais padedama psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims; ir
žurnalistų seminarą, kuriame dalyvaus visų ES valstybių narių žurnalistai, kurie tiesiogiai susipažins su Komiteto veikla ir ją nušvies savo šalyse.
Komiteto rengiama pilietinės visuomenės savaitė bus puiki platforma organizuotai pilietinei visuomenei ir piliečiams išreikšti savo nuomonę aktualiausiais naujojo ES teisėkūros ciklo klausimais. Svarbiausia, šios savaitės renginiai paskatins aktyviau dalyvauti rinkimuose ir sustiprins proeuropietišką požiūrį.
Pilietinės visuomenės savaitės ir jos dalyvių indėlis bus apibendrintas rezoliucijoje, kurioje bus išdėstytos pagrindinės pilietinės visuomenės idėjos dėl demokratiškesnės Europos rengiantis Europos Parlamento rinkimams.
Kviečiu jus suvienyti jėgas siekiant šio svarbaus tikslo, aktyviai diskutuoti ir raginti piliečius ir asociacijas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Nepraleiskite šios galimybės! ES reikia piliečių balsų ir dalyvavimo.
Laurenţiu Plosceanu
Už komunikaciją atsakingas pirmininko pavaduotojas
Sveiki atvykę į Slovakiją! Sveiki atvykę į Europos rekordų šalį.
Ne, aš nekalbu apie pilių gausą, terminių maudyklų išskirtinumą ar kalnų grožį. Kalbu apie politinius Slovakijos rekordus. Ir, deja, mūsų rezultatai patys prasčiausi.
Europos Parlamento rinkimuose slovakai pirmą kartą balsavo 2004 m. Nuo tada mūsų šalies rinkėjų aktyvumas visada buvo mažiausias. Visada.
Sveiki atvykę į Slovakiją! Sveiki atvykę į Europos rekordų šalį.
Ne, aš nekalbu apie pilių gausą, terminių maudyklų išskirtinumą ar kalnų grožį. Kalbu apie politinius Slovakijos rekordus. Ir, deja, mes esam patys prasčiausi klasėje.
Europos Parlamento rinkimuose slovakai pirmą kartą balsavo 2004 m. Nuo tada mūsų šalies rinkėjų aktyvumas visada buvo mažiausias. Visada.
2014 m. šis rodiklis tesiekė 13,05 proc. Tuomet buvau taip tvirtai įsitikinęs, kad rinkėjų aktyvumas bus mažesnis nei 15 proc., kad beveik rimtai ketinau paimti banko paskolą ir įsteigti politinę partiją. Net ir retrospektyviai žiūrint, manau, kad turėjau galimybę tapti Europos Parlamento nariu.
Tačiau nuo juokų pereikime prie rimtų dalykų: kaip šių dienų slovakai vertina Europos Sąjungą? Kaip kiaulę taupyklę, iš kurios galima išsiimti pinigų? Be jokios abejonės, tačiau problema yra tai, kad Slovakija net nesugeba veiksmingai panaudoti ES lėšų. Net ir šioje srityje mūsų rezultatai vieni prasčiausių.
Plačiai paplitęs naratyvas, kad viską diktuoja Briuselis. Ir šis naratyvas yra gyvas visur. Tačiau Slovakijos politikai rado idealią formulę. Jei kas nors pasisekė – tai jų nuopelnas. Jei ištiko nesėkmė – „vėl kaltas Briuselis“. Tokiam naratyvui atsispirti pavyksta labai nedaugeliui politikų.
Padėtį komplikuoja ir žiniasklaida. Joje ES temos dažnai nušviečiamos visiškai paviršutiniškai. Žurnalistai vengia ES temos, nes, jų nuomone, tai nuobodu, todėl jie dažniausiai rašo tik apie probleminius klausimus – nesvarbu, ar jie realūs, ar išgalvoti.
Norėčiau keletą žodžių pasakyti apie verslo sektorių. Verslininkai apie ES suteikiamus privalumus viešai kalba retai. Jie taip pat veikiau linkę skųstis Briuselio įsakymais ir reglamentais.
Visi šie veiksniai lėmė, kad, remiantis apklausų duomenimis, Slovakijos gyventojai laikosi vis euroskeptiškesnių pažiūrų. Jei dar pridėtume visą dezinformaciją, įskaitant Rusijos skleidžiamą dezinformaciją, kurią dabartiniai valdantieji politikai norėtų išnaudoti savo tikslais, galiausiai gausime sprogų nesidomėjimo ir pykčio mišinį.
Ne, dar anksti kalbėti apie „Slovakxit‘ą“. Tačiau tokių raginimų veikiausiai išgirsime vis daugiau, kai Slovakija galiausiai taps šalimi, kuri nebeturi teisės gauti ES lėšų.
Jei norime išvengti pesimistiško scenarijaus, Slovakijos politiniai lyderiai pagaliau turi pripažinti, kad ES yra tinkamam šalies funkcionavimui būtina erdvė, ir atitinkamai elgtis. Deja, jau dabar akivaizdu, kad didelė dabartinio Slovakijos politinio elito veikiau renkasi pradėti kovoti su ES, kad bet kokia kaina apgintų savo interesus.
Dėl to visi rinkėjai, kuriems rūpi ES, turi kalbėtis apie jos svarbą su savo giminaičiais, draugais ir net nepažįstamais asmenimis. Tai gali būti nelengva ir dar nežinia, ar bus veiksminga. Tačiau kitu atveju bus dar blogiau.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šį kartą mūsų pašnekovas – didžiausio Slovakijos dienraščio „Pravda“ užsienio reikalų redakcijos vadovo pavaduotojas Andrej Matišák.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu. O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šį kartą mūsų pašnekovas – didžiausio Slovakijos dienraščio „Pravda“ užsienio reikalų redakcijos vadovo pavaduotojas Andrej Matišák.
Praėjusiais metais tarp ES politikos prioritetų į viršų pakilo konkurencingumas, nes visiems tapo akivaizdi jo svarba ES ateičiai.
Praėjusių metų rugsėjo mėn. Europos Parlamente skaitytame Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį konkurencingumas buvo viena svarbiausių temų. Pirmininkė įsipareigojo padaryti viską, kas būtina, siekiant apginti Europos konkurencinį pranašumą.
Europos įmonėms sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, pagrindinių sektorių reglamentavimas yra griežtesnis nei kitose konkuruojančiose šalyse, būtent JAV ir Kinijoje, mažiau investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą, be to, fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra varžo prekybą ir ekonomikos augimą. Šie iššūkiai yra gerai žinomi ir užfiksuoti daugelyje tyrimų.
Ursula von der Leyen taip pat pavedė buvusiam Europos Centrinio Banko vadovui Mario Draghi pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti ES konkurencingumą. Tai sveikintinas dalykas. Tačiau gerų pasiūlymų nepakaks – reikės turėti politinės valios ir gebėti juos įgyvendinti.
ES užsibrėžė tikslą didinti savo atsparumą ir įtaką pasaulyje, tačiau praranda šiam tikslui pasiekti reikalingą konkurencingumą. Prognozuojama, kad ES dalis pasaulio ekonomikoje iki 2050 m. nuolat mažės – nuo beveik 15 proc. iki 9 proc.
Todėl būtina didinti ES našumą ir konkurencingumą. Šiuo tikslu ES turi patvirtinti konkurencingumo darbotvarkę, kuri, laikantis bendrosios rinkos ir socialinės rinkos ekonomikos principų, būtų toliaregiška, aiškiai apibrėžta ir koordinuota, skatintų įmonių klestėjimą ir darbuotojų gerovę, gerintų jų gebėjimą diegti inovacijas, investuoti, prekiauti ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje siekiant bendros gerovės ir skatinti mūsų perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tai labai svarbu siekiant ne tik užtikrinti būsimą gerovę, inovacijas, investicijas, prekybą ir ekonomikos augimą, bet ir kurti kokybiškas darbo vietas bei kelti gyvenimo lygį.
Todėl ES įmonės neabejotinai sieja savo lūkesčius su šiuo nauju postūmiu ir reikalauja sustiprinti konkurencingumą platesnėje ekonominėje ir visuomeninėje ilgalaikėje sistemoje.
EESRK siekia nustatyti veiksnius ir veikėjus, kurie turi įtakos ilgalaikiam konkurencingumui bei našumui ir į kuriuos būtina atsižvelgti integruotoje vizijoje. Konkurencingumo ekosistemas nagrinėjame siekdami paaiškinti Komisijai, kuriuos rodiklius reikėtų toliau tobulinti arba papildyti.
Taigi, paaiškėjo, kad šalies poreikiais grindžiamas požiūris vertinant problemas ir jų sprendimo būdus yra labai svarbus aspektas, į kurį Komisija nepakankamai atsižvelgė savo dviejuose komunikatuose dėl ilgalaikio konkurencingumo.
Apskritai kalbant, Komisija įvardijo 17 veiklos rezultatų rodiklių, pagal kuriuos kasmet turi būti vertinami jos nustatyti 9 konkurencingumo veiksniai. Tačiau taip pat būtina, kad valstybės narės šių reikalavimų visapusiškai laikytųsi, o Komisija turėtų tinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, įpareigojančias šalis tai atlikti. Būtent to mes prašome.
Kalbant apie rodiklius, svarbiausiais laikome šiuos:
Galimybės gauti finansavimą už priimtiną kainą, tačiau nekenkiant ateities kartoms.
Turime investuoti ir geriau įvertinti investicijas viešųjų paslaugų ir ypatingos svarbos infrastruktūros srityje. Šiuo atžvilgiu siūlome šešis vertinimo parametrus.
Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje nepaprastai svarbu aktyviau bendradarbiauti tiek tarp viešųjų / privačiųjų subjektų, tiek regioniniu ar pasauliniu lygmeniu.
Duomenų tinklų ir energetikos srityje raktiniai žodžiai – saugumas, kaina ir poveikio klimatui neutralumas.
Kalbant apie žiediškumą, nebereikia įrodyti ES atliekamo vaidmens, tačiau turime atkreipti dėmesį į veiklos vykdytojų konkurencijos pusiausvyros išlaikymą.
ES skaitmenizacijos teisinė sistema yra pati pažangiausia: junglumas, dirbtinis intelektas, duomenys ir kt. Šioje sistemoje turime imtis iššūkio suderinti žmogiškuosius aspektus su skaitmeninių technologijų perspektyvomis.
Švietimas ir mokymas turi gebėti reaguoti į demografinius ir sociologinius iššūkius.
Kalbant apie strateginį savarankiškumą ir prekybą, priklausomybė yra mūsų silpnoji vieta. Įmonės turi vykdyti reorganizaciją, o ES privalo sukurti palankią sistemą šiam iššūkiui įveikti.
Galiausiai, kalbant apie bendrąją rinką, tvirtai pakartojame, kad valstybės narės turi laikytis acquis communautaire taisyklių ir Sutarčių principų. Jokių kliūčių ir reali kontrolė. Reikia ES šalių vyriausybių politinės valios įgyvendinti tai, dėl ko jos susidera Briuselyje, ir Komisijos gebėjimo dirbti tarpžinybiniu lygmeniu, o ne izoliuotai ir taip didinant nenuoseklumą. Būtent to mums reikia.
Tai galima kartoti be perstojo.
Todėl pasitikėkime Briuselio konkurencingumo patikrų rezultatais ir naudokimės regioniniais pramonės klasteriais nacionaliniu lygmeniu. Priemonių yra – pradėkime jomis naudotis.
Tarpvalstybinių nuotolinių darbuotojų apmokestinimas visame pasaulyje ir poveikis ES
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ EESRK narės ir nuomonės „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ko reikia ilgalaikiam konkurencingumui ES užtikrinti. Šią nuomonę numatyta priimti kovo mėn. plenarinėje sesijoje.
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ EESRK narės ir nuomonės „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“ pranešėjos Emilie Prouzet paklausėme, ko reikia ilgalaikiam konkurencingumui ES užtikrinti. Šią nuomonę numatyta priimti kovo mėn. plenarinėje sesijoje.
Nuo tada, kai buvo sukurta Europos bendroji rinka, standartų suderinimas ir abipusis pripažinimas sudaro įmonėms sąlygas parduoti savo gaminius daugiau kaip 450 mln. žmonių apimančioje rinkoje. Joje įmonės vykdo 61 proc. ES vidaus prekybos. Ji yra Europos ekonominės gerovės pagrindas ir teikia naudos savo piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir įmonėms. Europos Komisija apskaičiavo, kad 25 proc. ES bendrojo vidaus produkto sukuriama vidaus rinkoje.
Nuo tada, kai buvo sukurta Europos bendroji rinka, standartų suderinimas ir abipusis pripažinimas sudaro įmonėms sąlygas parduoti savo gaminius daugiau kaip 450 mln. žmonių apimančioje rinkoje. Joje įmonės vykdo 61 proc. ES vidaus prekybos. Ji yra Europos ekonominės gerovės pagrindas ir teikia naudos savo piliečiams, vartotojams, darbuotojams ir įmonėms. Europos Komisija apskaičiavo, kad 25 proc. ES bendrojo vidaus produkto sukuriama vidaus rinkoje.
Tačiau dėl naujų pokyčių, pavyzdžiui, skaitmeninės pertvarkos ir perėjimo prie mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir tvaresnės ekonomikos, taip pat dėl besikeičiančių vartotojų, darbuotojų ir įmonių poreikių bei naujų geopolitinių sąlygų reikia iš naujo koreguoti vidaus rinką.
Norint sėkmingai tęsti bendrosios rinkos veikimą, reikia tobulinti keletą sričių, įskaitant Europos energetikos ir pramonės politiką, energetikos sąjungą, bankų sąjungą, sukurti palankesnę sistemą didelėms ir mažoms įmonėms ir užtikrinti didesnę visuomenės paramą Europos projektui, veiksmingesnes viešąsias paslaugas ir kurti geresnę informacinių technologijų, energetikos ir transporto infrastruktūrą.
Remdamasi dviem svarbiais buvusių Italijos ministrų pirmininkų – Enrico Lettos („Bendrosios rinkos ateitis“) ir Mario Draghi („Europos konkurencingumo ateitis“) – pranešimais, kurie bus paskelbti 2024 m. pirmąjį pusmetį, EESRK darbdavių grupė faktų suvestinėje „Naujos kartos ES bendroji rinka“ apibendrino pagrindines idėjas dėl sėkmingos ES bendrosios rinkos ateities.
5-ojoje Europos darnaus vystymosi ataskaitoje (ESDR) atskleidžiama, kad veikdama dabartiniu tempu ES iki 2030 m. nepasieks trečdalio darnaus vystymosi tikslų (DVT). Kartu su pilietine visuomene parengtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į sąstingį ir regresiją įgyvendinant aplinkos ir socialinių tikslus daugelyje Europos šalių, o po 2020 m. ši padėtis dar labiau pablogėjo dėl kilusių krizių. DVT apima įvairias sritis, kaip antai skurdo mažinimas, bado panaikinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, klimato politikos veiksmai ir švarus vanduo.
5-ojoje Europos darnaus vystymosi ataskaitoje (ESDR) atskleidžiama, kad veikdama dabartiniu tempu ES iki 2030 m. nepasieks trečdalio darnaus vystymosi tikslų (DVT). Kartu su pilietine visuomene parengtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į sąstingį ir regresiją įgyvendinant aplinkos ir socialinių tikslus daugelyje Europos šalių, o po 2020 m. ši padėtis dar labiau pablogėjo dėl kilusių krizių. DVT apima įvairias sritis, kaip antai skurdo mažinimas, bado panaikinimas, sveikata, švietimas, lyčių lygybė, klimato politikos veiksmai ir švarus vanduo.
Siekiant išspręsti šią problemą, ataskaitoje siūloma imtis dešimties ryžtingų politikos veiksmų, kad būtų išvengta negrįžtamų aplinkos ir socialinių lūžio taškų. Per renginį, kurį kartu organizavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius (NAT) ir JT darnaus vystymosi sprendimų tinklas (SDSN), buvo pabrėžta, kad veiksmų negalima atidėlioti. Ataskaitos tikslas – padėti ES stiprinti lyderystę įgyvendinant DVT rengiantis 2024 m. birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir 2024 m. rugsėjį JT Generalinio Sekretoriaus šaukiamam Ateities aukščiausiojo lygio susitikimui.
Per renginį kalbėję pranešėjai pabrėžė, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų, kad iki 2030 m. būtų išvengta negrįžtamų lūžio taškų. JT vystymosi programos atstovė Camilla Brückner, Belgijos federalinė klimato ministrė Zakia Khattabi ir Europos Komisijos atstovė Petra Petan pabrėžė, kad svarbu toliau laikytis įsipareigojimo įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimą.
JT Darnaus vystymosi sprendimų tinklo pirmininko pavaduotojas Guillaume Lafortune pristatė ataskaitą ir dešimt prioritetinių veiksmų, skirtų politinėms partijoms, naujos kadencijos Europos Parlamentui, kitai Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai ir valstybėms narėms. Raginime imtis veiksmų, kurį kartu pasirašė EESRK ir Darnaus vystymosi sprendimų tinklas, Europos lyderiai raginami bendradarbiauti siekiant žaliojo, socialinio ir tarptautinio Europos susitarimo dėl ateities. EESRK NAT skyriaus pirmininkas Peter Schmidt atkreipė dėmesį į tai, kad ateinantys šešeri metai yra labai svarbūs siekiant pažangos įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., ir pabrėžė EESRK įsipareigojimą skatinti ES institucijas siekti DVT ir prasmingai įtraukti pilietinę visuomenę. Raginimo imtis veiksmų tikslas – padėti Europos vadovams siekti visapusiško Europos susitarimo, suderinto su EESRK propaguojamais žaliaisiais ir socialiniais tikslais. (ks)
