EESRK ryšių palaikymo grupės 20-mečio proga jos steigėjai ir dabartiniai nariai paragino aktyviai ginti Europos demokratiją, atvirą viešąją erdvę ir teisingą Europą.

Gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė savo Ryšių su Europos pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinklais grupės – vienintelio nuolatinio politinio dialogo ir struktūrinio pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) ir ES institucijų bendradarbiavimo organo – 20-ąsias metines. Per du savo veiklos dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė atliko svarbų vaidmenį stiprindama organizuotos pilietinės visuomenės poziciją ir užtikrindama, kad jai rūpimi klausimai būtų įtraukti į Europos darbotvarkę. Grupę sudaro 45 Europos lygmeniu veikiantys pilietinės visuomenės tinklai, visiškai atitinkantys Sutarties 11 straipsnyje įtvirtintus principus.

„Švęsdami EESRK ryšių palaikymo grupės 20 metų sukaktį, ne tik pripažįstame jos puikius pasiekimus, bet ir ilgalaikes partnerystes, kurios formavo dalyvaujamąją demokratiją Europoje. Per du dešimtmečius Ryšių palaikymo grupė tapo gyvybinga platforma, kuri stiprina pilietinės visuomenės poziciją ir skatina įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Žvelgdami į ateitį, toliau stenkimės kartu stiprinti demokratines vertybes, plėsti pilietinę erdvę ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnauja visiems žmonėms“, – savo įžanginėje kalboje sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

„Pradžia nebuvo lengva, – teigė Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, – tačiau išmokome vieni kitais pasitikėti. Tikiuosi, kad stiprinsime bendradarbiavimą ir kartu kursime nuoseklią Europos pilietinės visuomenės strategiją.“

Pagrindinį pranešimą skaičiusi Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, kuri yra atsakinga už ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis, pareiškė: „Europos Parlamentas yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Ryšių palaikymo grupe. Mums reikia labiau struktūrizuoto bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis.  Kartu turime dėti daugiau pastangų, kad atremtume grėsmes demokratijai Europos Sąjungoje, kurios yra didesnės nei bet kada per visą ES istoriją, – teigė ji ir pridūrė, – jei Ryšių palaikymo grupės nebūtų, ją reikėtų sukurti.“

Ryšių palaikymo grupės 20-mečiui skirtame renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas kviestinių svečių, tarp jų keletas svarbių pilietinės visuomenės sektoriaus veikėjų. Tarp jų buvo Serbijos ir Moldovos pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, pakviesti laikantis EESRK politikos į Komiteto veiklą įtraukti ES šalių kandidačių atstovus. Taip pat dalyvavo keturi buvę EESRK pirmininkai – Staffan Nilsson, Henri Malosse, Luca Jahier ir George Dassis. Luca Jahier pabrėžė, kad EESRK yra atsakingas už pilietinio dialogo platformos sukūrimą ir palaikymą, o George Dassis pažymėjo, kad „svarbiausia yra taika, o kad ją pasiektume, turime būti stiprūs ir vieningi“.

Negalėjote dalyvauti renginyje? Renginio įrašą, bendrą Ryšių palaikymo grupės prezidiumo pareiškimą, svarbiausias vaizdo įrašo ištraukas, nuotraukas ir pranešimą spaudai galite peržiūrėti renginio puslapyje.  (lm)

Naujausiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto leidinyje pateikiama 11 istorijų apie pastarojo meto pasiekimus.

Šios istorijos iliustruoja EESRK darbą užtikrinant, kad pagrindiniai socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės įvardyti ekonominiai ir socialiniai klausimai būtų aptariami ir sprendžiami Europos lygmeniu.

Jos taip pat parodo, kaip EESRK savo konsultacine veikla daro poveikį ES teisės aktams ir prižiūri, kad jie būtų tinkamai įgyvendinami.

Daugiau sužinoti apie šias 11 istorijų arba jas atsisiųsti galite iš mūsų svetainės Naujausi EESRK pasiekimai | EESRK.

Jei norite gauti popierines kopijas anglų ir prancūzų kalbomis, kreipkitės e. laišku adresu vipcese@eesc.europa.eu.

Jei ES nori išlikti, būtina vykdyti veiksmingą komunikaciją, ypač šiuo metu, kai klesti dezinformacija, sparčiai plinta dirbtinio intelekto naudojimas ir stiprėja autoritarinės tendencijos. Kad informacija apie ES pasiektų visus, ji turi būti skleidžiama vietos lygmeniu.

Naujoje knygoje Rebranding Europe (liet. – „Sukurti naują Europos įvaizdį“), kurią parašė strateginės komunikacijos specialistas, rašytojas Stavros Papagianneas, parengiama dirva kritiškai diskusijai apie ES vaidmenį pasaulinėje arenoje, nes dabar, kai pradedame skaičiuoti trečius Rusijos agresijos prieš Ukrainą metus, kai vyksta karas Artimuosiuose Rytuose ir kyla įvairūs geopolitiniai bei ekonominiai iššūkiai, Europa yra atsidūrusi kryžkelėje.

Gruodžio 3 d. viešbutyje „Residence Palace“ Briuselyje surengtame knygos pristatyme dalyvavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurențiu Plosceanu. Jis kalbėjo per diskusiją dėl Europos pozicijos neramumų krečiamoje pasaulinėje arenoje ir būtinybės ES veiksmingai skleisti informaciją apie savo vertybes.

„ES yra pasiekusi lemiamą momentą. Kad apsaugotų ateitį, Europa savo piliečiams ir pasauliui turi pateikti aiškią ir įtikinamą viziją. Tai nebe politikos klausimas – kalbame apie pasitikėjimą, tapatybę ir bendrą tikslą“, – teigė S. Papagianneas.

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ES išlikimo požiūriu veiksminga komunikacija yra ne tik galimybė, bet ir būtinybė, ypač dabartiniame dezinformacijos, dirbtinio intelekto ir didėjančio autoritarizmo amžiuje. Europa turi rodyti pavyzdį propaguodama demokratiją ir žmogaus teises. Kaip pripažino žiniasklaidos kanalo „EU Reporter“ vyriausiasis redaktorius ir diskusijos moderatorius Colin Stevens, žiniasklaidos vaidmuo yra labai svarbus formuojant Europos viešąją erdvę. „Mes, žiniasklaidos atstovai, turime nuolat be atodairos aiškinti, kad Europa aktuali visiems. Ir turime tai daryti kiekvieną mielą dieną“, – kalbėjo jis.

Ekspertai sutinka, kad labai sunku kovoti su klaidinga informacija ar melagingomis naujienomis, ypač dabar, kai atsirado dirbtinis intelektas. Veiksmingiausia atsakomoji priemonė – gyventojų atsparumo ugdymas.

A. L. Plosceanu pažymėjo, kad „metas labiau klausytis žmonių, o ne jiems kalbėti. Žmonės nori aktyviau įsitraukti ir dalyvauti.“ Jis pabrėžė, kad svarbu bendradarbiauti su regionine spauda, taip pat paragino ES institucijas užmegzti partnerystės ryšius su regionine žiniasklaida ir pakviesti regionų žurnalistus į Briuselį. Jis konstatavo, kad Europa turi pradėti skleisti informaciją vietos lygmeniu, tiesiai žmonėms.

Kadangi didžioji dauguma europiečių visų pirma galvoja apie savo vietovę, po to – apie savo regioną, tada – apie savo šalį ir tik paskiausiai – apie Europą, būtina komunikaciją Europos klausimais pritaikyti prie šios realybės, pripažįstant, kad norint pasiekti žmones, naratyvai turi būti vietos, regioninio ir nacionalinio pobūdžio. (mt)

2025 m. mums tenka bendra atsakomybė kurti stipresnę Europą

Įžengiant į 2025-uosius metus, Europos Sąjungos Tarybai pradedanti pirmininkauti Lenkija atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rengtis skubiai ir ryžtingai atremti sudėtingus iššūkius, lemiančius Europos dabartį ir ateitį. Pagrindine tema pasirinkusi saugumą, Lenkijos vadovybė žada rodyti mums kelią šiais metais, kurie bus itin svarbūs ES atsparumo, sanglaudos ir pažangos požiūriu.

Pirmininkaujančios Lenkijos nustatyti prioritetai atspindi kompleksišką požiūrį į saugumą daugeliu aspektų. Užtikrinant vidaus saugumą, kai dėmesio centre – sienų apsauga ir kova su dezinformacija, būtina atidžiai stebėti kylančias grėsmes. Išorės saugumo srityje bus siekiama stiprinti gynybos pajėgumus, skatinti inovacijas ir spartinti plėtrai skirtus darbus, kad būtų užtikrintas stabilumas mūsų kaimynystėje. Be to, siekiant užtikrinti Europos nepriklausomybę ir jos piliečių gerovę esminės reikšmės turės ekonominis, energetikos, maisto ir sveikatos saugumas.

Mes, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nariai, esame pasirengę visapusiškai remti pirmininkaujančios valstybės narės darbotvarkę, atlikdami savo išskirtinį vaidmenį būti pilietinės visuomenės balsu. EESRK aktyviai prisidės prie diskusijų, kaip apsaugoti Europos konkurencingumą ir kartu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, vykdant įvairių rūšių – skaitmeninę, žaliąją ar ekonominę – pertvarką.

Šiais metais taip pat vyksta politinis atsinaujinimas, kai savo kadenciją pradeda naujai suformuota Europos Komisija. Tai suteikia naują galimybę rengti politikos sistemas ir įgyvendinti iniciatyvas, kurios atitiktų Europos piliečių lūkesčius. EESRK atliks savo vaidmenį remdamas šį naują etapą, užtikrindamas, kad ES sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių nuomonę.

Žvelgdami į 2025-uosius metus, prisimename, kad esame bendrai atsakingi už stipresnės ir įtraukesnės Europos kūrimą. EESRK toliau propaguos teisės viršenybę, darnų vystymąsi bei socialinę sanglaudą ir užtikrins, kad ES darbotvarkės prioritetus padėtų formuoti pilietinės visuomenės indėlis. Kartu su pirmininkaujančia Lenkija sieksime spręsti neatidėliotinus šiandienos uždavinius ir ateinančioms kartoms paklosime saugios, konkurencingos ir vieningos Europos pamatus.

Oliver Röpke

EESRK pirmininkas

Būstas turi būti laikomas pagrindine teise, užtikrinant deramą ir tvarų būstą visiems europiečiams, įskaitant jaunimą ir pažeidžiamas grupes.

Šis ryžtingas raginimas nuskambėjo EESRK forume būsto klausimais, pirmą kartą surengtame 2024 m. gruodžio 5 d. Komiteto gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje. Diskusijoje dalyvavo aukšto rango pranešėjai ir buvo priimta nuomonė šiuo klausimu.

Dan Jørgensen paskyrus už energetiką ir būstą atsakingu Komisijos nariu, EESRK pirmininkas Oliver Röpke palankiai įvertino istorinį sprendimą naujojoje Komisijoje sukurti specialų būsto srities portfelį. Oliver Röpke pažymėjo: „Būstas yra pagrindinė teisė, o ne privilegija, todėl nepritariame tam, kad liktų nepatenkintas šis esminis pažeidžiamų gyventojų poreikis. Kadangi beveik visose valstybėse narėse patiriame didelę būsto krizę, būtina skubiai užtikrinti įperkamą, tvarų ir deramą būstą visiems.“

Federacijos „Housing Europe“ prezidentas Bent Madsen, ragindamas į būstą žvelgti naujai ir laikyti jį gyvybiškai svarbia visuomenės infrastruktūra, lygiaverte sveikatos apsaugai ir švietimui, teigė: „Pritariame naujojo už būstą atsakingo Komisijos nario žodžiams, kad mūsų požiūris turėtų būti grindžiamas vertybėmis, taisyklėmis ir investicijomis. Kaip viešasis būstų kooperatyvas ir socialinio būsto teikėjai esame pasirengę parodyti būdą, kaip užtikrinti žmonėms ir visuomenei reikalingus būstus.“

Thomas Kattnig ir Rudolf Kolbe parengtoje nuomonėje Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas EESRK pripažįsta, kad būsto srityje susiduriama su rinkos nepakankamumu. Šį klausimą būtina spręsti gerinant pagrindines sąlygas, pavyzdžiui, duomenų, koordinavimo, tvirtinimo procedūrų, žemės naudojimo planavimo taisyklių srityse, įtvirtinant pagrindinę teisę į būstą, skiriant pakankamą finansavimą, plėtojant principo „svarbiausia – būstas“ taikymą benamiams ir daugiau dėmesio skiriant tvarumui ir jaunimo poreikiams. (mp)

Thomas Kattnig

Dėl didėjančių nuomos kainų, sparčiai brangstančio nekilnojamojo turto ir infliacijos lygio neatitinkančių atlyginimų vis daugiau žmonių nebepajėgia įpirkti būsto. ES jau pasiekė būsto krizė.

Kadangi sumažėjo perkamoji galia, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja našumas, daroma žala aplinkai ir susiduriama su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis.

EESRK – organizuotos pilietinės visuomenės atstovas – mano, kad reikia imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Todėl raginame Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene siekiant parengti išsamų ES priemonių, kuriomis nustatomos su būstu susijusios pagrindinės sąlygos ir teisė į būstą, rinkinį, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų.

Palankiai vertiname už energetiką ir būsto sektorių atsakingo Komisijos nario paskyrimą ir pranešimą, kad per 100 dienų bus pateiktas Europos įperkamo būsto planas. Be kita ko, reikia ES masto nekilnojamojo turto sandorių skaidrumo registro, supaprastinto koordinavimo, veiksmingesnių leidimų išdavimo procedūrų, geresnio žemės naudojimo planavimo, įperkamos žemės socialiniam būstui, daugiau investicijų į renovaciją ir klimatui nekenkiančią statybą, taip pat būtina įgyvendinti programą „Svarbiausia – būstas“, kad benamiai pasijustų saugūs ir turėtų ateitį. Raginame įtvirtinti būstą ES pirminės teisės aktuose ir taip jį pripažinti pagrindine teise, o ne preke.

Kartu sutinkame su E. Lettos pranešime išdėstyta nuostata, kad valstybės pagalbą reglamentuojančiuose įstatymuose reikia plačiau apibrėžti galimybę gauti socialinį būstą.

Be to, EESRK ragina gerokai padidinti socialiniam būstui teikiamą finansinę paramą. Pirma, valstybės investicijoms į socialinį būstą neturi būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto skolos taisyklės. Antra, pelno nesiekiantys nekilnojamo turto vystytojai ir kooperatyvai, taip pat savivaldybės turėtų turėti galimybę per planuojamą investavimo platformą arba tiesiogiai iš Europos investicijų banko gauti ilgalaikes paskolas be palūkanų.

Dėl trumpalaikės nuomos, kuri yra daugelio didžiųjų Europos miestų problema, dar labiau mažėja būsto pasiūla. Norint kovoti su šiuo reiškiniu, reikia ES lygmens priemonių rinkinio, apimančio įvairias priemones, pavyzdžiui, neapgyvendinto nekilnojamojo turto mokesčius ir viršutines nuomos mokesčio ribas, kad valstybės narės galėtų imtis tinkamų veiksmų.

Specialų dėmesį taip pat būtina skirti: a) jaunimo būsto poreikių tenkinimui įgyvendinant tikslines programas, pavyzdžiui, jaunimui skirtą programą „Svarbiausia – būstas“ (HF4Y); b) neįgaliųjų įtraukčiai.

Siekiant užtikrinti, kad būstas būtų ne tik įperkamas, bet ir tvarus, pirmenybė turėtų būti teikiama renovuojamiems ir rekonstruojamiems, o ne naujiems pastatams. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos renovacijai, raginame derinti privalomas ir paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi sąžiningų klimato politikos veiksmų. Reikia finansavimo priemonių, kurios leistų visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, atlikti šiluminių sistemų ir energinę renovaciją. Kartu turi būti nustatyti įpareigojimai nekilnojamojo turto savininkams, ypač nuomotojams, apsaugoti nuomininkus, neleidžiant pernelyg smarkiai kelti nuomos mokesčių dėl to, kad nuomotojai jiems perkelia sąnaudas.

Galiausiai pabrėžiame, kad būsto krizė ne tik neigiamai veikia Europos piliečių gyvenimo kokybę, bet ir kelia grėsmę sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui. Todėl siekiant didinti būsto pasiūlą, nustatyti priemones statybos sąnaudoms mažinti, padėti kelti darbo jėgos kvalifikaciją, didinti našumą ir gerinti statybos pramonės aplinkosauginį veiksmingumą, būtina ES būsto strategija.

ES pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, EESRK ragina užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką. Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad reikia dėti koordinuotas pastangas, kad siekiant plataus užmojo klimato tikslų nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Nuomonėje pateiktos rekomendacijos atitinka Europos Komisijos 2024–2029 m. prioritetus, skirtus darbo vietų, įgūdžių, socialinės gerovės ir regioninių skirtumų problemoms spręsti.

EESRK pasisako už išsamų teisingos pertvarkos politikos dokumentų rinkinį, kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė lanksčiai priimti sprendimus atsižvelgiant į savo konkrečias aplinkybes. Pabrėždamas socialinį dialogą ir kolektyvines derybas kaip pagrindines priemones, EESRK taip pat siūlo nustatyti įgūdžių spragas, kurti įtraukias mokymo programas, rengti skaidrius įmonių pertvarkos planus, dažniau konsultuotis su darbuotojais ir užtikrinti teisingos pertvarkos principų integravimą į ES programas, pavyzdžiui, į Europos socialinių teisių ramstį.

„Norime, kad vykdant teisingą pertvarką teisingumas, atsparumas ir tvarumas užtikrintų žalesnę ir įtraukesnę ateitį“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Dirk Bergrath.

Nuomonėje EESRK pabrėžė, kad norint pasiekti Europos klimato srities užmojus – išmetamą teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti 75 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, – į politiką reikia įtraukti teisingumo aspektą. Siekiant išlaikyti visuomenės paramą ir užtikrinti Europos žaliojo kurso sėkmę, itin svarbu teikti pirmenybę deramam darbui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui.

Be to, EESRK pabrėžia, kad svarbu teikti tikslinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė žalioji pertvarka. Būtina nustatyti regionų poreikius ir grafiškai atvaizduoti sektorių pertvarką, o Teisingos pertvarkos observatorija turi stebėti pažangą ir užtikrinti, kad nebūtų pamiršta nė viena bendruomenė.

Siekiant panaikinti finansavimo spragas, būtina plėsti Teisingos pertvarkos fondą, pritraukti privačias investicijas ir suderinti ES finansines priemones. Laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos sąlygų bus užtikrintas teisingas lėšų paskirstymas, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamų grupių mokymui ir apsaugai. (ks) 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato surengtame 9-ajame Europos migracijos forume visų pirma siekta išsiaiškinti, kaip pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbų vaidmenį ateityje įgyvendinant Migracijos ir prieglobsčio paktą, ir kartu pabrėžtas tiesioginis pilietinės visuomenės organizacijų darbas vietoje.

Lapkričio mėn. pabaigoje Briuselyje surengtame Europos migracijos forume dėmesys buvo sutelktas į 2024 m. birželio mėn. įsigaliojusį Migracijos ir prieglobsčio paktą. Dalyviai aptarė būsimą jo įgyvendinimą ir tai, kaip pilietinė visuomenė gali padėti humaniškai remti ir taikyti paktą. Renginyje taip pat išsamiau apžvelgtas naujas nuolatinis solidarumo mechanizmas, kuriuo glaudžiau susiejamos prieglobsčio ir grąžinimo procedūros, tinkamos priėmimo sąlygos ir 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas.

Pradėdama įžanginį posėdį, kadenciją baigianti už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pasakė: „Džiaugiuosi, kad viena iš paskutinių mano, kaip Komisijos narės, viešųjų pareigų – kalbėti Europos migracijos forume – itin svarbioje pilietinės visuomenės organizacijų, ES valstybių narių ir politikos formuotojų platformoje, kurioje aptariami su migracijos valdymu susiję uždaviniai ir galimybės. Jau daugelį metų vykstančios mūsų diskusijos visada buvo įkvepiančios. Kartu galime kurti stipresnes ir atsparesnes bendruomenes, puoselėti savo vertybes ir užtikrinti, kad Europa išliktų prieglobsčio ir galimybių vieta.“

EESRK pirmininkas Oliver Röpke padėkojo Komisijos narei Y. Johansson už pastangas reformuoti ES migracijos politiką. „Turime užtikrinti, kad migracijos paktas būtų įgyvendinamas kuo humaniškiau ir tvariau, o vienintelis būdas tai padaryti – išklausyti pilietinės visuomenės organizacijas vietoje. Nors paktas priimtas, procesas toli gražu nesibaigė ir iš tiesų galima pasakyti, kad tikrasis darbas tik prasideda“, – įspėjo jis.

EMF įsteigtas 2015 m. kaip pilietinės visuomenės, institucijų ir valdžios įstaigų dialogui skirta platforma migracijos ir trečiųjų šalių piliečių integracijos klausimais. Šio forumo dalyviai renkasi kartą per metus, kad aptartų naujausius politikos pokyčius ir rinktų informaciją apie tai, kaip Europos politika įgyvendinama regionų, vietos ir bendruomenių lygmenimis, bei ja keistųsi.

Kiekvienais metais forume dėmesys skiriamas vis kitai temai, kuri pasirenkama remiantis pilietinės visuomenės organizacijų pateikta informacija, surinkta per konsultacijas, vykdomas likus keletui mėnesių iki renginio. Iki šiol buvo gvildenamos tokios temos kaip saugūs migracijos maršrutai, migrantų galimybės naudotis teisėmis ir paslaugomis bei patekti į ES, įtraukesnė Europos darbo rinka migrantams ir jaunimo vaidmuo.

EESRK jau priėmė svarbias nuomones pagrindinėmis su migracija ir prieglobsčiu susijusiomis temomis, be kita ko, dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto, Prieglobsčio ir migracijos reglamento, Saugumo sąjungos dokumentų rinkinio / Šengeno erdvės dokumentų rinkinio ir 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plano. 2009 m. EESRK taip pat įsteigė nuolatinę grupę dėl imigracijos ir integracijos, kuri padeda EESRK užtikrinti jo kaip tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir ES institucijų vaidmenį sprendžiant migracijos klausimus, kartu siekiant skatinti bendros Europos imigracijos ir integracijos politikos kūrimą. (lm)

ES išgyvena didelę būsto krizę dėl kylančių nuomos kainų, neįperkamo nekilnojamojo turto ir nuo infliacijos atsiliekančio darbo užmokesčio.  EESRK reikalauja imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo klausimui spręsti ir ragina parengti patikimą ES būsto strategiją, teigia EESRK nuomonės Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas pranešėjas Thomas Kattnig.

2024 m. Europos vartotojų dieną daugiausia dėmesio skirta su vandeniu susijusiems uždaviniams, buvo svarstomos perspektyvos vartotojams ir tolesni ES mėlynojo kurso veiksmai. Renginyje pabrėžta, kad reikia tvarios vandentvarkos, geresnės infrastruktūros ir vartotojų švietimo, siekiant užtikrinti, kad vanduo išliktų įperkamas visiems europiečiams.

Kaip paaiškėjo per gruodžio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtą Europos vartotojų dieną, iki 2030 m. vandens kaina turėtų išaugti 25 proc., todėl ES turės investuoti daugiau kaip 250 mlrd. EUR, kad patenkintų Europos vandens poreikius ir sukurtų visuomenę, kurioje visi galėtų gauti švaraus ir įperkamo vandens.

Vandens ištekliai senka jau ir Europoje. Net 30 proc. europiečių bent kartą per metus patiria vandens stygių. Tai reiškia, kad vartotojai, kuriems vanduo vis dar atrodo neišsenkantis išteklius, turės keisti savo elgseną, kad jį naudotų tausiau, kitaip tariant geriau suvokti, koks yra jų vandens naudojimo rodiklis, ir naudoti pažangias vandens taupymo technologijas.

Tačiau pagrindiniai teršėjai taip pat turėtų susimokėti ir savo užslėptų išlaidų neužkrauti vartotojams.

Kadangi 15 000 litrų vandens sunaudojama tik vienam kilogramui mėsos pagaminti, o 8 000 litrų – vienai džinsų porai, dideli vandens naudotojai (pvz., gamybos ir ypač žemės ūkio sektorius, kuriame sunaudojami 72 proc. viso išgaunamo vandens) taip pat turės padengti išlaidas, susijusias su jų poveikiu aplinkai, ir investuoti į geresnius gamybos įrenginius.

„Vanduo turėtų būti laikomas svarbia būsimų Europos Komisijos pavyzdinių politikos iniciatyvų dalimi. Norėtume, kad būtų įsteigta nauja Vandens koalicija, kuri padėtų įgyvendinti Europos mėlynąjį kursą, ir šiuo metu rengiamės įsteigti Europos mėlynojo kurso suinteresuotųjų subjektų platformą“, – sakė EESRK nuomonės Tausus vandens vartojimas ir vartotojų informuotumas apie jų vandens naudojimo rodiklį pranešėja Milena Angelova. Ji pabrėžė ES mėlynojo kurso, kaip svarbios EESRK, „ES institucijos pradininkės“, iniciatyvos vandens klausimais, svarbą.

Savo pagrindiniame pranešime IHE DELFT švietimo vandens klausimais instituto ryšių biuro direktorius Gaetano Casale teigė, kad Europoje vanduo vis dar nepakankamai vertinamas. Jo nuomone, tvarus požiūris į vandenį dabar yra itin svarbus. Reikia geriau informuoti apie aplinkos apsaugos sąnaudas, augančio pasaulio gyventojų skaičiaus keliamas problemas ir klimato kaitą.

„Džiaugčiausi, jei visi kartu – piliečiai, vyriausybės, agentūros, mokslininkai, pramonės atstovai ir teisės aktų leidėjai – pasinaudotume šia unikalia galimybe ir žengtume didžiulį žingsnį į priekį užtikrindami, kad vienas iš vertingiausių išteklių, t. y. vanduo žemėje, jūroje ir danguje, būtų apsaugotas“, – sakė Europos Parlamento šešėlinė pranešėja dėl vandens pagrindų direktyvos Hildegard Bentele. (ll)