Esate nuomonės „Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos“ pranešėjas. Kokie pasiūlymai BŽŪP po 2027 m., ypač atsižvelgiant į tvarią maisto gamybą, pateikiami Komiteto nuomonėje?

Stoyan Tchoukanov: BŽŪP leido Europos Sąjungai užtikrinti stabilų kokybiško ir vis gerėjančios kokybės maisto tiekimą savo gyventojams, kurių skaičius vis didėja, kartu išlaikant šeimos ūkių modelį. Per pastaruosius 65 metus politika tobulėjo, tačiau vis dar labai kritikuojami trys naujosios politikos, kuri pradėta vykdyti 2021 m., tvarumo aspektai.

Dabar labiau nei kada nors anksčiau susiduriame su naujais iššūkiais, todėl mums reikia stabilios ilgalaikės politikos programos, orientuotos į tvarią maisto gamybą ir atvirą strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą. Tokia programa turėtų būti vykdoma kartu apsaugant ūkininkavimo būdų įvairovę ES ir reaguojant į visuomeninius ir ekologinius poreikius („viešosios lėšos viešosioms gėrybėms“), taip pat užtikrinant kaimo plėtrą.

Aplinkos ir klimato politika turėtų būti laikoma ne našta įveikiant dabartinę krizę, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje. Naujausia reforma sustiprintas principas, kad už kiekvieną remiamą hektarą visuomenei mainais turi būti teikiamos aplinkosaugos paslaugos.

Tačiau vienodas vienam hektarui skiriamas finansavimas neatspindi ekologinės tikrovės ir nereiškia socialiniu požiūriu teisingos paramos. Manome, kad būsima BŽŪP šis principas turėtų būti dar labiau išplėtotas sugriežtinant aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, už kuriuos turės būti tinkamai atlyginta, kartu teikiant apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.

Todėl su plotu susiję mokėjimai turėtų būti tapti paskatomis, o ne kompensacija už tai, kad teikiamos naudingos paslaugos, nustatant pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, kuris gali viršyti vienos bendros daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo laikotarpį.

Mažiems šeimos ūkiams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti ir toliau gauti paramą pajamoms, pagrįstą išmokomis už plotą ir darbo vienetais ūkyje, leidžiant valstybėms narėms nustatyti kriterijus strateginiuose planuose. Siekiant sustabdyti tolesnį ūkių skaičiaus mažėjimą ES dėl nepakankamos kartų kaitos, reikia imtis priemonių dėl vidutinių ūkininkavimo pajamų didinimo, prieigos prie žemės (teikiant investicines dotacijas, lengvatinius kreditus, priimant nacionalinius teisės aktus dėl žemės perdavimo), palankių investavimo sąlygų pagal antrąjį ramstį (pritraukiant papildomų privačių lėšų), (ūkininkų, ūkių darbuotojų ir konsultantų) kvalifikacijos kėlimo, moterų įgalėjimo, gerų darbo sąlygų, ilgalaikių ūkininkų perspektyvų gerinimo (pensijų ir kt.), taip pat bendro kaimo vietovių patrauklumo.

BŽŪP turi padėti skatinti ES vartotojų sveikesnės ir tvaresnės mitybos (ekologiškų, sezoninių, vietos produktų) paklausą, mažinti maisto švaistymą ir reguliuoti maisto rinkas, kad būtų sprendžiamas didžiulę spekuliaciją skatinančio maisto sektoriaus susaistymo su finansų sektoriumi klausimas, kai gaunamas didžiulis pelnas, o Europos gyventojai patiria sunkumų dėl augančių maisto produktų kainų. Energijos kainų šuoliai ir energijos bei trąšų tiekimo sutrikimų rizika yra naujos įprastos tvarkos dalis, todėl BŽŪP turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti anticiklinius komponentus ir numatyti investicijų paramos schemas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir skirstymui ūkių ir vietos lygmeniu kaimo vietovėse gerinti.

Savo nuomonėje siūlome Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. BŽŪP priemonėse įtvirtinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės draudimo sistemas (kurios atskirose valstybėse narėse būtų savanoriškos), skirtas reaguoti į ekstremalių klimato sąlygų padarinius. Atsižvelgdamas į 2024 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir būsimą ES plėtrą, EESRK mano, kad ši nuomonė suteikia galimybę išdėstyti kai kuriuos organizuotos pilietinės visuomenės svarstymus, gaires ir pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP po 2027 m. formos ir krypties, siekiant užtikrinti savarankišką ir tvarią maisto gamybą vykdant visapusiškesnę ir išsamesnę maisto politiką. Nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl būsimos BŽŪP, atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius ir visuomenės lūkesčius.

2024 m. birželio mėn. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai suteiks kryptį Europos ateičiai, todėl EESRK, būdamas instituciniu pilietinės visuomenės partneriu, pirmą kartą rengia Pilietinės visuomenės savaitę.

Nepamirškite pasižymėti šios datos!

Šis išskirtinis renginys diskusijoms suburs įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenis, įskaitant jaunimą, žurnalistus ir ES institucijų atstovus, kurie galės gyvai aptarti aktualias mūsų kasdienio gyvenimo temas ir Europos ateitį.

Vadovaudamiesi šūkiu Remkime demokratiją aptarsime grėsmes ir iššūkius, kylančius norint apginti demokratines vertybes, ir išsiaiškinsime, ko iš būsimų Europos vadovų tikisi pilietinė visuomenė. Mūsų rekomendacijos bus įtrauktos į EESRK rezoliuciją dėl Europos Parlamento rinkimų.

Pilietinės visuomenės savaitę sudarys penkios pagrindinės EESRK iniciatyvos:

• Pilietinės visuomenės dienos: pilietinės visuomenės organizacijos – demokratijos ramstis ir labai svarbios dalyvės atremiant dabartinius iššūkius
• Europos piliečių iniciatyvos diena: bendra ES ir nacionalinių teisės aktų leidėjų, aktyvistų, piliečių ir pilietinės visuomenės veikėjų susitikimo vieta
• Tavo Europa, tavo balsas!: remkime demokratiją ir atstovaukime Europai. Jaunimo prioritetai kitam ES teisėkūros ciklui
• Pilietinės visuomenės premija: 14-oji EESRK pilietinės visuomenės premija skiriama psichikos sveikatai
• Žurnalistų seminaras: iššūkis – sutelkti europiečius dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą

Prisijunkite ir semkitės įkvėpimo praktiniuose seminaruose ir aukšto lygio debatuose, kuriuos ves ekspertai. Išsakykite savo nuomonę svarbiais su nauju Europos teisėkūros ciklu susijusiais klausimais ir užmegzkite ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pokyčių iniciatoriais iš visos Europos.

Registracija prasidės 2024 m. sausio mėn.

Daugiau informacijos netrukus bus paskelbta #CivSocWeek interneto svetainėje (mt)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje siūlo parengti strategiją, skirtą ES salų ir kalnuotų bei retai apgyvendintų vietovių socialiniams ir ekonominiams iššūkiams atremti. EESRK ragina ES imtis veiksmų įgyvendinant sanglaudos politiką ir pabrėžia, kad tvariam ekonomikos augimui reikia specialiai pritaikytų strategijų, patikimų duomenų ir specialių mechanizmų.

Atokūs ES regionai – nuo salų iki kalnuotų ir retai apgyvendintų vietovių – susiduria su ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais iššūkiais, trukdančiais jiems siekti pažangos. Izoliuotos salos patiria didelių išlaidų dėl savo izoliuotumo, kalnų vietovėms pavojų kelia klimato kaita. Retai apgyvendintose vietovėse mažėjant gyventojų skaičiui būtinos novatoriškos ekonomikos augimo strategijos. EESRK pranešėjas Ioannis Vardakastanis pabrėžia, kad reikia taikyti specialiai pritaikytus metodus atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus. Savo nuomonėje Komitetas pasisako už darnius ES veiksmus ir pabrėžia regionų solidarumą siekiant užkirsti kelią marginalizacijai. EESRK siūlo pasinaudoti tvirtu ES sanglaudos politikos teisiniu pagrindu ir atsižvelgus į sėkmingas miestų ir kaimo vietovių strategijas pasiūlyti specialių fondų ir paktų, pavyzdžiui, Salų paktą ar Kalnuotų vietovių paktą, kad būtų galima išspręsti specifinius uždavinius. Priimant tokius sprendimus turėtų būti atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus, be to, būtinos įvairios priemonės tiek veiklos sąnaudoms mažinti ir darbo vietoms kurti, tiek vietos kultūrai išsaugoti. Pagrįstus spendimus galima priimti turint tikslių duomenų, stiprinant gebėjimus ir propaguojant aktyvų ES, nacionalinių ir vietos suinteresuotųjų subjektų dialogą, padedantį formuoti šių ES regionų specifines sąlygas atitinkančią politiką. (tk)

2023 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) biuras nusprendė naująja EESRK generaline sekretore paskirti Isabelle Le Galo Flores.

Isabelle Le Galo Flores turi matematikos inžinerijos, taip pat komunikacijos, žiniasklaidos studijų ir tarptautinių santykių magistro laipsnį. Per savo karjerą jai teko eiti įvairias vadovaujamas pareigas, o pastaruoju metu ji dirbo Daniel ir Nina Carasso fondo Ispanijos padalinio generalinio direktoriaus pavaduotoja ir jos veikla, be kita ko, buvo susijusi su tvariomis maisto sistemomis ir pilietiškumu per meną.

EESRK generalinis sekretorius atlieka vykdomąją funkciją, teikia pagalbą ir konsultacijas EESRK struktūriniams padaliniams ir vadovauja maždaug 700 darbuotojų. Isabelle Le Galo Flores penkerių metų kadencija prasidės sausio 16 d., Gianluca Brunetti baigus eiti pareigas 2023 m. gruodžio 31 d. (ehp)

Finansų sektorius, ypač bankininkystė, padeda didinti ES ekonomikos konkurencingumą, nes jis turi didelės įtakos finansavimui ir gyvybiškai svarbiam perėjimui prie tvarumo. Plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atkreipia dėmesį į pagrindinius būdus, kaip sustiprinti šį sektorių ir padidinti jo indėlį į ES strateginį savarankiškumą, ir tikslus, kurie padės tai pasiekti.

Atspari finansų sistema yra ES ekonominės pertvarkos prioritetas, tačiau nepaisant pastangų įtraukti konkurencingumo patikrinimus ir tobulinti reglamentavimą per programą REFIT, problemų vis dar yra. EESRK pranešėjas Antonio García del Riego atkreipia dėmesį į tai, kad neužbaigtos bankų ir kapitalo rinkų sąjungos trukdo rinkos vienybei, todėl ES bankai atsilieka nuo pasaulinių konkurentų. Šį klausimą reikės spręsti atliekant išsamius vertinimus, kad būtų užtikrintas konkurencingas ir atsparus finansų sektorius. Sąžininga konkurencija yra labai svarbi stabilumui ir augimui, tačiau jai reikia tvirtesnės reguliavimo sistemos, apsaugančios bankų sektoriaus įvairovę. EESRK pabrėžia sąžiningos konkurencijos vaidmenį užtikrinant stabilumą ir pritraukiant investicijų ir ragina laikytis subalansuoto požiūrio į priežiūrą, kuriuo būtų skatinamas skaitmeninimas ir rinkos tvarumas. EESRK palankiai vertina tai, kad ES į būsimą politiką įtraukė konkurencingumo patikrą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingumą reikia didinti nenukrypstant nuo pasaulinių standartų, pavyzdžiui, susitarimo „Bazelis III“. Labai svarbu šią patikrą suderinti su finansų sektoriaus ypatumais. Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas padės kovoti su rinkos susiskaidymu, padidinti finansinį stabilumą ir skatinti integraciją. EESRK pabrėžia, kad veiksmingi vertinimo metodai, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant poveikio vertinimus ir patikimi duomenys, reikalingi pagrįstiems sprendimams priimti, yra labai svarbūs siekiant pažangos šiame sektoriuje. (tk)

Sausio 1 d. Belgija perėmė vadovavimą ES ir pirmininkaus ES Tarybai itin svarbų pirmąjį 2024 m. pusmetį. Be abejonės, didžiausias dėmesys bus skiriamas birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, kuriuose Europos piliečiai galės nuspręsti dėl Sąjungos ateities. Mes atliksime aktyvų vaidmenį skleidžiant informaciją apie rinkimus ir skatinant rinkėjus dalyvauti rinkimuose. „EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės namai, glaudžiai bendradarbiaus su Tarybai pirmininkaujančia Belgija, kad sukurtų stipresnę, atsparesnę ir demokratiškesnę Europą“, – teigė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

Šioje naujoje brošiūroje pristatoma mūsų pirmojo metų pusmečio veikla ir svarbiausi mūsų skyrių rengiami dokumentai, taip pat ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu rengiamos tiriamosios nuomonės.
Norite sužinoti, kokie nariai mūsų Komitete atstovauja Belgijai?

Informaciją apie juos ir kokioms pilietinės visuomenės grupėms jie atstovauja rasite čia. Informacija pateikiama olandų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis (cw).

EESRK yra sėkmės pavyzdys, tačiau Europos Sąjunga turi dėti dar daugiau pastangų, kad išlaikytų socialinius įsipareigojimus, solidarumą, sąžiningą ekonomiką ir įtraukumą. Tai labai svarbu siekiant išsaugoti jos įkūnijamas europines vertybes.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) buvo įsteigtas 1957 m. kovo mėn. pasirašyta Romos sutartimi, o jo pirmoji plenarinė sesija įvyko 1958 m. gegužės mėn. Komiteto sukaupta patirtis ir pamokos ateičiai buvo aptartos diskusijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 65-ųjų įsteigimo metinių minėjimas. Pilietinės visuomenės įgalėjimas, demokratijos gynimas, kuri 2023 m. gruodžio 13 d. vyko Briuselyje. „Per pastaruosius 65 metus Komitetas sukūrė tikrą platformą, kurioje pilietinė visuomenė gali laisvai reikšti savo nuomonę ir taip mėginti tobulinti ES teisės aktus. Kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės balsas yra kaip niekada svarbus. Būtent pilietinė visuomenė, atlikdama savo kaip prižiūrėtojos vaidmenį, užtikrina, kad niekas nesustabdytų kontrolės ir netrikdytų pusiausvyros, teisinės valstybės ar pagrindinių teisių ir vertybių, kad niekas „neišjungtų“ demokratinės sistemos“,– sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

EESRK nariai atstovauja įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms visoje Europoje, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir kitas interesų grupes. Komitetas yra ES patariamasis organas, teikiantis nuomones Europos Komisijai, ES Tarybai ir Europos Parlamentui ir veikiantis kaip tiltas tarp ES sprendimus priimančių institucijų ir ES piliečių. „EESRK sukako 65 metai ir galbūt galite pagalvoti, kad jam atėjo metas išeiti į pensiją. Jokiu būdu. Šiuo metu, kai tiek daug europiečių susiduria su sunkumais, EESRK yra reikalingas kaip niekada. Reikėtų pasipriešinti bandymui nepaisyti organizuoto socialinio dialogo vaidmens. Kitos ES institucijos turėtų vis labiau į mus įsiklausyti“,– ragino buvęs EESRK pirmininkas ir buvusių EESRK narių asociacijos pirmininkas Georges Dassis.

Kaip pabrėžta diskusijoje, pastaraisiais metais EESRK buvo vienas pagrindinių partnerių debatuose dėl Europos socialinių teisių ramsčio. EESRK taip pat svariai prisidėjo prie Konferencijos dėl Europos ateities, kurios galutinėse rekomendacijose jis yra aiškiai minimas kaip dalyvavimo ES demokratijoje ir jos skaidrumo didinimo priemonė. Naujausi novatoriško EESRK vaidmens pavyzdžiai yra susiję su tuo, kad Komitetas pirmasis paragino sukurti tikrą Europos sveikatos sąjungą ir vienas pirmųjų pasiūlė „teisę į remontą“. Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia pabrėžė EESRK darbo poveikio svarbą ir atkreipė dėmesį į nuo 1958 m. atliktus teisės aktų patobulinimus: „Pastaraisiais mėnesiais pasiekėme keletą labai svarbių tikslų, įskaitant konkurencingumo patikrą ir ES mėlynąjį kursą. Dirbsime toliau, kad perteiktume žmonių, kuriems atstovaujame, nuomonę.“

Energetikos pertvarka, kova su klimato krize ir atsakas į Rusijos keliamą geopolitinę grėsmę yra tik keletas iššūkių, dėl kurių EESRK darbas tampa dar reikalingesnis ir padeda siekti bendro sutarimo dėl bendros gerovės, propaguoti Europos integracijos vertybes ir skatinti dalyvaujamosios demokratijos ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį. „Jau 65 metus EESRK suteikia galimybę profesinių sąjungų atstovams dalyvauti prasmingose diskusijose su darbdaviais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis. EESRK sėkmė – bendradarbiavimas. Suburdami įvairių visuomenės grupių atstovus mes rengiame nuomones, kuriose galime pateikti daug įvairių požiūrių. Šis įtraukumas leidžia užtikrinti mūsų darbo atitiktį demokratiniams principams“,– sakė Darbuotojų grupės pirmininkė Lucie Studničná.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland paragino EESRK visapusiškai susitelkti Europos Parlamento rinkimams. „ES turi kolektyviai spręsti bendrus Europos uždavinius. Ar tai pasieksime, labai priklausys nuo Europos Parlamento rinkimų rezultatų. EESRK ir jo nariai turi įgaliojimus užmegzti ryšius su piliečiais per savo pilietinės visuomenės organizacijų tinklus, kad būtų kovojama su dezinformacija, baimėmis ir pasitikėjimo trūkumu, ir yra už tai atsakingi. Taip pat turime pakartoti savo raginimą imtis konkrečių priemonių dialogui su pilietine visuomene ES lygmeniu visose politikos srityse įgyvendinti.“

Daugiau informacijos apie EESRK istoriją (ab)

Iniciatyva „Global Gateway“ siekiama užtikrinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, tačiau, kaip pabrėžė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje, ši strategija privalo būti grindžiama poveikio vertinimais. EESRK norėtų aktyviau dalyvauti svarbiausiuose sprendimų priėmimo proceso etapuose dėl vystymosi projektų, įgyvendinamų pagal strategiją „Global Gateway“.

Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ES įsipareigoja 2021–2027 m. sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų skaitmeninei, energetikos ir transporto infrastruktūrai gerinti ir sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemoms visame pasaulyje stiprinti.

Tačiau EESRK pabrėžia, kad pagal iniciatyvą „Global Gateway“ vykdomos investicijų programos privalo būti grindžiamos poveikio vertinimais, užtikrinant demokratinę atsakomybę už šalių partnerių vystymosi iniciatyvas, taip pat ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį projektų tvarumą. Kartu Komitetas išreiškia abejonių dėl iš kitų ES fondų finansuojamų projektų, kuriems gali būti netaikoma standartinė stebėsenos procedūra, nes trūksta aiškumo dėl kiekvieno projekto poveikio vertinimo procedūrų.

EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri pabrėžė, kad strategijos „Global Gateway“ projektai turi atitikti tam tikrus principus bei tikslus ir teigė, kad „siekiant užtikrinti šių projektų tvarumą svarbu gerbti ES vertybes ir pateikti išsamius poveikio vertinimus“.

Komitetas taip pat apgailestauja, kad į visą vystymosi procesą nėra prasmingai įtraukiami Europos suinteresuotieji subjektai. EESRK norėtų aktyviau dalyvauti svarbiausiuose sprendimų priėmimo proceso etapuose dėl vystymosi projektų, įgyvendinamų pagal strategiją „Global Gateway“, pradedant reguliarių strategijos „Global Gateway“ valdybos ir pilietinės visuomenės organizacijų bei socialinių partnerių susitikimų organizavimu. (mt)

Pilietinės visuomenės organizacijos reiškia nusivylimą dėl COP 28 rezultatų, tačiau mano, kad jie yra aktyvesnių Europos veiksmų pasaulinėje arenoje platforma. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tebėra įsipareigojęs kovoti su klimato krize, pabrėždamas, kad būtini didesni užmojai ir jaunimo dalyvavimas.

COP 28 pasiektas istorinis pokytis, nes pirmą kartą per trisdešimt metų šalys įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pripažįsta šią pažangą, tačiau primygtinai reikalauja laipsniškai visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pabrėžia, kad dedant šias pastangas svarbu įtraukti jaunimą.

Europos Sąjungos derybininkai džiaugiasi sugebėję apsaugoti Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio temperatūros kilimą. COP 28 daugiausia dėmesio buvo skiriama energetikos sektoriui, siekiant iki 2030 m. 43 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o iki 2050 m. – užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tačiau šis susitarimas kritikuojamas dėl trūkumų, įskaitant netikrumą, ar bus pasiektas 1,5 °C tikslas, naftą išgaunančių valstybių įtaką ir menkus pertvarkos finansinius išteklius.

Romos klubo bendrapirmininkė Sandrine Dixson-Declève įspėja dėl augančios turtinės nelygybės ir socialinės įtampos, kurias kelia nevienodas naštos pasidalijimas. EESRK jaunimo atstovė Diandra Ni Bhuachalla teigia, kad ji labai nusivylė COP 28 rezultatais ir pabrėžia realios žmonių patirties svarbą priešinantis iškastinio kuro lobistams.

Nepaisant susirūpinimo, EESRK nariai pripažįsta teigiamus Dubajaus susitarimo aspektus ir prašo užpildyti spragas, ragindami ES institucijas padaryti tą patį. Bendra EESRK diskusijos išvada yra ryžtingas įsipareigojimas: „mes nepasiduosime“ skubiai sprendžiant klimato krizės problemą tolesniais ES ir JT veiksmais. (ks)

Nuo tada, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje gimė Europos bendrosios rinkos idėja, ji įgavo formą ir pradėjo veikti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, įvyko daug istorinių pokyčių mūsų žemyne ir visame pasaulyje. Daugiau nei du kartus išaugo pačios Europos Sąjungos dydis ir narių skaičius, jai teko įveikti krizes ir spręsti konfliktus, taip pat atremti gamtinius, ekonominius, socialinius ir technologinius iššūkius.

Dramatiškai pasikeitė ir geopolitinė padėtis. Azijoje išaugo nauja supervalstybė, kuri daugeliu aspektų tapo sistemine ES varžove. Bėgant metams vidaus rinkos principai, t. y. laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, nepaprastai pagerino ES ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau bendroji rinka toli gražu dar nėra tobula.

Bendrai sutartos taisyklės įgyvendinamos gana fragmentiškai, administracinių reikalavimų padaugėjo, o rinkos priežiūros pajėgumai yra be galo riboti. Negana to, bendrajai rinkai šiuo metu yra iškilę prieštaringi tikslai: pramonė ir kiti nacionalinio lygmens subjektai prašo skirti subsidijas, kartu girdisi raginimų apriboti valstybės pagalbą ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas visose valstybėse narėse; vietos gamintojai reikalauja kurti vertę ir darbo vietas Europoje, kartu prašoma atverti rinkas ir suteikti galimybių jomis naudotis siekiant išlikti konkurencingais sąnaudų požiūriu pasaulyje ir vartotojams tiekti įperkamus produktus; užtikrinti galimybes gauti būtinų žaliavų automobilių dalims, vėjo turbinoms, saulės baterijų plokštėms ar virtuvės bei sodo prietaisams gaminti, kartu kyla nerimas dėl šių išteklių tiekimo sąlygų, pavyzdžiui, darbo ir aplinkos apsaugos standartų užtikrinimo ir konkurencijos su mūsų varžovais dėl šių išteklių.

ES rinkų ir sienų atvirumo – pagrindinio pirminės bendrosios rinkos idėjos aspekto – pasaulyje, kuriame nebesilaikoma daugiašaliu lygmeniu sutartų tarptautinės prekybos taisyklių, nebepakanka. Iš tiesų bendroji rinka gali tapti silpnąja ES vieta, jeigu jai nebus suteiktos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, nebus užtikrinta griežta į ES rinką patenkančių gaminių kokybės ir saugos priežiūra arba nebus stebimos investuotojų atliekamos investicijos ir susiję tikslai. Pasaulyje, kuriame nuo daugiašalių, taisyklėmis grindžiamų sistemų pereinama prie galimybes naudotis ištekliais nacionalinių interesų labui griežtinančių arba ribojančių valstybių, globalizacijos ekonomika, paremta tarptautiniu mastu integruotomis tiekimo grandinėmis, nebeveikia.

Todėl pagal šias taisykles veikusiai vidaus rinkai reikia naujos strategijos. Ji turėtų būti susitelkta į keletą aspektų: Europos pramonės politiką, palankias sąlygas įmonėms ir MVĮ, socialinės ekonomikos įmones, visuomenės paramą Europos projektui, tinkamai organizuotas ir veiksmingas bendrojo intereso paslaugas ir priemones, skirtas apsaugoti ir plėtoti mūsų socialinį modelį.

EESRK nuomone, siekiant stiprinti vidaus rinką, labai svarbu baigti kurti ES kapitalo rinką. Kapitalo rinka turėtų būti orientuota į prekių ir paslaugų gamybos, pirkimo ir srautų finansavimą, visų pirma remiant įmonių mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei visuotinės svarbos paslaugas ir skatinant verslumą.

Be to, pirmenybę reikėtų teikti toms politikos kryptims, kurios sukuria pagrindą privačioms įmonėms diegti naujoves ir skatina inovacijas, sudarant galimybę gauti rizikos kapitalo ir pramonei bei mokslui bendradarbiauti. Tolesnis vidaus rinkos stiprinimo prioritetas turi būti acquis vykdymo užtikrinimas. Deja, daugelis šių taisyklių neperkeliamos į nacionalinę teisę, įgyvendinamos labai skirtingai arba taikomos labai nevienodu mastu. Tai rimta ir svarbi kliūtis sklandžiam bendrosios rinkos veikimui.