Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Sausio 24 d. Europos pilietinės visuomenės atstovai nusiuntė atvirą laišką Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkams ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai. Laišką pasirašiusios šalys paragino tris pagrindines ES sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias Europos Sąjungos (ES) institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, visose politikos srityse.
Parengė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Sausio 24 d. Europos pilietinės visuomenės atstovai nusiuntė atvirą laišką Europos Komisijos ir Europos Parlamento pirmininkams ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai. Laišką pasirašiusios šalys paragino tris pagrindines ES sprendimų priėmimo procese dalyvaujančias Europos Sąjungos (ES) institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant užmegzti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, visose politikos srityse.
Atvirą laišką inicijavo EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ir Europos pilietinės visuomenės tinklas, jame pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl tokio dialogo užmezgimo. Savo paramą išreiškė 156-ios laišką pasirašiusios šalys iš 26valstybių narių. Tarp pasirašiusiųjų yra 39 Europos tinklai, 85 nacionalinės organizacijos ir 60 EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės narių.
Nepaisant teisinių nuostatų, pilietinis dialogas ES institucijose tebėra fragmentiškas ir nestruktūruotas. Todėl atvirą laišką #EUCivilDialogueNow pasirašiusios šalys ragina ES institucijas:
inicijuoti tarpinstitucinį susitarimą dėl pilietinio dialogo,
kiekvienoje institucijoje sukurti vadovaujamas pareigas, kurias einantis asmuo būtų atsakingas už santykius su pilietine visuomene,
skatinti ir propaguoti glaudesnį bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės ir socialiniais subjektais.
Šios pastangos turi būti grindžiamos Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijomis. Pirmiausia signatarai pasiūlė Europos Komisijai pateikti komunikatą dėl pilietinio dialogo stiprinimo ES lygmeniu.
Vis daugiau politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės atstovų remia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto raginimą parengti ES mėlynąjį kursą. Šio klausimo aktualumą sustiprina tai, kad vis plačiau pripažįstama, jog reikia neatidėliojant spręsti vandens trūkumo problemą. Be to, mėlynasis kursas gali tapti visapusišku sprendimu.
Vis daugiau politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės atstovų remia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto raginimą parengti ES mėlynąjį kursą. Šio klausimo aktualumą sustiprina tai, kad vis plačiau pripažįstama, jog reikia neatidėliojant spręsti vandens trūkumo problemą. Be to, mėlynasis kursas gali tapti visapusišku sprendimu.
Neseniai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) vykusiame renginyje pagrindiniai suinteresuotieji subjektai aptarė mėlynąjį kursą ir jo galimybes transformuoti vandentvarką visame žemyne, daugiausia dėmesio skiriant upių baseinams.
„Susiduriame su precedento neturinčia vandens krize“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke. Atkreipdamas dėmesį į birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, jis pažymėjo, kad vanduo yra kiekvienam piliečiui aktuali tema. „Kaip ES sprendimus priimantys asmenys spręs vandens klausimą ir būsimus uždavinius? Atėjo laikas užduoti šiuos klausimus“.
EP narė Pernille Weiss pritarė raginimams rasti visapusišką sprendimą ir pasisakė už specialų vandens pertvarkos fondą, kuris padėtų įmonėms ir bendruomenėms pereiti prie tvarios vandens praktikos. JT specialusis pranešėjas Pedro Arrojo-Agudo pabrėžė, kad su vandens trūkumu ir klimato kaita susiduria daug šalių, ir paragino ES imtis vadovaujamo vaidmens ieškant visuotinio vandens krizės sprendimo.
EESRK raginimas parengti ES mėlynąjį kursą sulaukė įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Prancūzijos viešojo intereso įmonę Compagnie Nationale du Rhône (CNR), valdančią Ronos upę, dėmesio. CNR Vandens išteklių direktorius Eric Divet pasidalijo gerais bendrovės rezultatais tvarios vandentvarkos srityje, įskaitant pastangas atkurti šlapynes, didinti upių biologinę įvairovę ir prisitaikyti prie klimato kaitos.
Artimiausiais mėnesiais laukiama Europos Komisijos Hidrologinio atsparumo iniciatyvos. EESRK yra pasirengęs bendradarbiauti su ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad jo pasiūlymai dėl ES mėlynojo kurso taptų vienu iš naujos sudėties Europos Komisijos prioritetų. (gb)
Paraiškas dėl partnerių renginių bus galima teikti kovo 4–17 d., o renginiai vyks nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 1 d.
Kiekvienais metais, per ES žaliąją savaitę visoje Europoje ir už jos ribų vyksta šimtai partnerių renginių, kuriuos organizuoja įvairios institucijos, NVO, verslo atstovai, akademinė bendruomenė, mokyklos, vietos, regionų ir nacionalinės institucijos ir daug kitų subjektų.
2024 m. partnerių renginių tema – hidrologinis atsparumas. Tikslas – visoje ES paskatinti diskusijas apie jos vandens dabartį ir ateitį, daugiausia dėmesio skiriant informuotumo didinimui ir konstruktyvių, bendradarbiavimu grindžiamų sprendimų propagavimui.
Laukiami patys įvairiausi renginiai – pradedant praktiniais seminarais ir viešomis diskusijomis ir baigiant parodomis ir šeimoms skirtais informuotumo didinimo renginiais. Renginiai gali būti organizuojami vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Daugiau informacijos ir tvarkaraštis pateikiami čia.
Kadangi ES mėlynasis kursas yra viena iš pavyzdinių EESRK iniciatyvų, pasirenkant šią temą partnerių renginiams suteikiama puiki proga informuoti apie pasiūlymus, pateiktus 2023 m. spalio mėn. Deklaracijoje dėl ES mėlynojo kurso, kurioje raginama parengti naują plataus užmojo Europos vandens strategiją, kuri prilygtų ES žaliajam kursui. (gb)
Europa atsilieka konkurencingumo srityje ir turi skubiai pašalinti savo bendrosios rinkos trūkumus nepažeisdama įmonių ir Europos gyventojų interesų.
Sausio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija dėl Europos konkurencingumo ir vidaus rinkos ateities. Šioje diskusijoje daug dėmesio skirta EESRK nuomonei, kurios paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija, pasižadėjusi savo šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpiu dėmesį sutelkti į konkurencingumo ir bendrosios rinkos klausimus. Be to, nuomonė bus naudinga Enrico Letta rengiant aukšto lygio grupės ataskaitą dėl bendrosios rinkos ateities, kurią numatyta kovo mėn. pateikti Europos Vadovų Tarybai.
Nuomonėje EESRK pabrėžia, kad vidaus rinka turi reaguoti į iššūkius, kylančius pasaulyje, kuris nuo jos sukūrimo XX a. 10-ajame dešimtmetyje labai pasikeitė. Todėl ES jaučia daugialypį spaudimą: ji turi užtikrinti vienodas sąlygas skirdama subsidijas pramonės šakoms, kad joms būtų lengviau vykdyti žaliąją pertvarką, išsaugoti darbo vietas Europoje ir kartu užtikrinti, kad ES įmonės išliktų konkurencingos, taip pat užsitikrinti žaliavas laikydamasi darbo ir aplinkosaugos standartų.
Pranešėja Sandra Parthie pareiškė: „Bendroji rinka padėjo ES tapti vienu galingiausių prekybos blokų pasaulyje, tačiau dabar šiai tvirtai pozicijai kyla grėsmė. Šioje nuomone siūlome daug dėmesio skirti Europos pramonės politikos plėtojimui – ji yra ne atskirų 27 valstybių narių pramonės politikos suma, o labiau tikrai europietiškas požiūris į mūsų pramonės potencialą.“
Diskusijos metu BusinessEurope direktorius Markus Beyrer pažymėjo: „Susiduriame su konkurencingumo problema. Atsiliekame nuo savo pasaulinių konkurentų, tačiau bendroji rinka yra viena iš turimų priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Tikslas – užtikrinti būtiną veiksmų laisvę, kad galėtume išsaugoti dabartinį Europos modelį ir jo socialinius aspektus.“
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorius Ludovic Voet pabrėžė, kad Europos visuomenės sutartis yra bendrosios rinkos pagrindas ir šią sutartį reikia sustiprinti. Jo nuomone, „mūsų konkurencingoje sistemoje įmonės turi mokėti deramą darbo užmokestį, pasiūlyti geras darbo vietas ir nedaryti žalos aplinkai. Europa turi išlaikyti pagreitį vykdydama teisingą žaliąją pertvarką“.
EESRK nuomonėje pateikiamas pasiūlymas kitoje Komisijos narių kolegijoje paskirti Komisijos narį, kuris būtų atsakingas už penkerių metų planą dėl saugių, kokybiškų ir tvarių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kūrimo. Šios paslaugos sudaro 25 proc. ES BVP ir 20 proc. viso užimtumo ir yra teikiamos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip transportas, energetika, ryšiai, prieiga prie vandens ir sanitarijos. Be to, jos labai svarbios sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje. (dm)
Piliečiams ir darbuotojams rūpimi klausimai ir jų gerovė visada turi užimti svarbią vietą priimant politinius sprendimus. Tai – svarbūs žmogiškieji veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Be to, tai yra vienintelis būdas užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas. Įgyvendindami politiką, kuria sudaromos šios deramos sąlygos visiems, didiname pasitikėjimą ir platų pritarimą dabartinėms ir būsimoms politinėms priemonėms ir užkertame kelią visuomenės nusivylimui, kuris skatina dešinįjį populizmą ir ekstremizmą.
Šiais aktualiais klausimais grindžiami 2023–2025 m. Darbuotojų grupės prioritetai, kuriais nustatomi aiškūs reikalavimai būsimiems ES vadovams pradėti įgyvendinti pažangią darbotvarkę, kuriai būtų būdingas labiau socialinis ir žmogiškasis matmuo. Po ne vieną dešimtmetį trukusių krizių, kurių našta akivaizdžiai nugulė ant Europos piliečių ir darbuotojų pečių, tikimės, kad ES diskusijose vėl bus pereita prie tikrai svarbaus klausimo – socialinės pažangos.
Mūsų prioritetai atspindi Darbuotojų grupės viziją, kad Europa turėtų būti ne tik socialinė ir tvari, bet ir paremta teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, solidarumu ir įvairove. Mums reikia Europos, kuri pirmenybę teiktų kovai su nelygybe, skurdu ir klimato krize ir užtikrintų teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir deramą darbą visiems. Tai geriausias būdas suteikti galių mūsų demokratijai ir visuomenei bei kiekvienam jos nariui. Tikimės, kad į šią viziją bus atsižvelgta.
Sausio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė klimato kaitos ir aplinkos būklės prastėjimo poveikį taikai, saugumui ir gynybai. Komitetas pabrėžia, kad reikia skubiai investuoti į atsparų atsaką į šiuos pasaulinius iššūkius.
Sausio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė klimato kaitos ir aplinkos būklės prastėjimo poveikį taikai, saugumui ir gynybai. Komitetas pabrėžia, kad reikia skubiai investuoti į atsparų atsaką į šiuos pasaulinius iššūkius.
Kadangi pagrindinė ES projekto užduotis – skatinti ir išsaugoti taiką, Europa turi dėti daugiau pastangų taikai užtikrinti.
EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad taikos skatinimas neatsiejamai susijęs su pagrindinių teisių ir demokratijos išsaugojimu ir skatinimu. Todėl Komitetas laikosi pozicijos, kad į ES išorės politiką reikia ir toliau įtraukti klimato ir saugumo sąsają. Tai turėtų būti daroma kuriant aktyvius institucijų, atsakingų už išorės santykius, ES vidaus sanglaudą ir valstybių narių saugumo ir gynybos tarnybas, ryšius. Klimato ir saugumo sąsajos koncepcija yra susijusi su klimato kaitos ir aplinkos būklės prastėjimo poveikiu taikai, saugumui ir gynybai.
EESRK narė ir nuomonės pranešėja Ozlem Yildirim sakė: „Be kita ko, EESRK siūlo imtis konkrečių priemonių siekiant veiksmingai prognozuoti, visų pirma investuojant į atsparų atsaką, parengiant sprendimų priėmimo procesus būsimiems neramumams ir visų pirma parengti realią ES lygmens strategiją šiuo klausimu. Skubus ir veiksmingas visų šalių įsipareigojimų klimato kaitos srityje laikymasis yra ne mažiau svarbus prevencinis svertas.“
Europos Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į klimato kaitos ir saugumo sąsają. Tačiau EESRK mano, kad šiame dokumente nenustatyti geografiniai, politiniai ir kariniai parametrai, nes jame nekalbama apie kintantį šios sąsajos pobūdį, kai padėtis iš tiesų prastės ir dėl to gali kilti didelė įtampa tarp valstybių narių. Komisija ir valstybės narės turi palaikyti nuolatinį konkretų dialogą klimato kaitos ir saugumo sąsajos klausimais. (at)
Siekdamas skatinti mažųjų įmonių augimą ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Komisijos pasiūlymą dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos. Savo patariamojoje nuomonėje EESRK pasisako už papildomas priemones ir pabrėžia, kad būtinas glaudesnis Komisijos, valstybių narių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovų bendradarbiavimas siekiant veiksmingo įgyvendinimo ir informuotumo didinimo.
Siekdamas skatinti mažųjų įmonių augimą ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Komisijos pasiūlymą dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos. Savo patariamojoje nuomonėje EESRK pasisako už papildomas priemones ir pabrėžia, kad būtinas glaudesnis Komisijos, valstybių narių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovų bendradarbiavimas siekiant veiksmingo įgyvendinimo ir informuotumo didinimo.
MVĮ, kurios sudaro įspūdingą 99,8 proc. dalį visų ne finansų įmonių ES, labai prisideda prie užimtumo (66,6 proc.) ir pridėtinės vertės (56,8 proc.) kūrimo. Komisijos pasiūlymu dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos – vieno iš platesnių pagalbos MVĮ dokumentų rinkinio dokumentų – siekiama palengvinti reglamentavimo naštą ir supaprastinti mokesčių procedūras šioms įmonėms. EESRK pabrėžia, kad pasiūlymą dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos reikia priimti skubiai siekiant paspartinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių augimą, orientuojantis į atskiras MVĮ, vykdančias tarpvalstybinę veiklą. Siūlomas sumažinimas atitinka EESRK tikslą kurti palankias sąlygas ilgalaikiam BVP ir užimtumo augimui.
Nors iš pradžių Komitetas pritarė tam, kad dėmesys būtų sutelktas į atskiras labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, EESRK siūlo įvertinti galimybę po penkerių metų išplėsti pagrindinės buveinės mokesčių sistemą įtraukiant patronuojamąsias įmones į ex post vertinimą, tokiu būdu didinant įtraukumą. EESRK pripažįsta, kad pagrindinės buveinės mokesčių sistema papildo pasiūlymą dėl BEFIT, tačiau pabrėžia, kad reikia būti budriems, kad būtų išvengta teisinės sistemos neatitikimų. Kad pagrindinės buveinės mokesčių sistema sėkmingai veiktų, labai svarbus valstybių narių mokesčių administratorių bendradarbiavimas, todėl EESRK ragina bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą, primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau pritaikyti IT sistemas ir didinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių informuotumą. (tk)
Konkurencingumas, MVĮ ir socialinė įtrauktis yra vieni svarbiausių Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai programos klausimų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teikia politines rekomendacijas dėl ekonomikos valdymo, ilgalaikio integracinio augimo ir tvaraus saugumo santykio, taip pat dėl socialinės ekonomikos galios kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Konkurencingumas, MVĮ ir socialinė įtrauktis yra vieni svarbiausių pirmininkaujančios Belgijos programos klausimų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teikia politines rekomendacijas dėl ekonomikos valdymo, ilgalaikio integracinio augimo ir tvaraus saugumo santykio, taip pat dėl socialinės ekonomikos galios kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Pirmąjį 2024 m. pusmetį Europos Sąjungos Tarybai tryliktąjį kartą pirmininkauja Belgija – jos prioritetai buvo aptarti dviejose diskusijose, kurias EESRK surengė sausio mėn. plenarinėje sesijoje.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pagyrė pirmininkaujančią valstybę narę už tai, kad ji į savo darbą įtraukė socialinius partnerius. Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis užbaigia ES institucinį ciklą, todėl ši šalis turi ieškoti teisėkūros kompromisų ir vadovauti ES Tarybai per Europos Parlamento rinkimų kampaniją ir pačius rinkimus.
Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas David Clarinval pristatė pirmininkaujančios valstybės narės poziciją dėl bendros žemės ūkio politikos reformos, savarankiškai dirbančių asmenų apsaugos ir ES pramonės politikos. Prašymu EESRK parengti 13 patariamųjų nuomonių, pirmininkaujanti valstybė narė siekia prisidėti prie diskusijų dėl 2024–2029 m. strateginės darbotvarkės. Tarpinstitucinėje deklaracijoje, kuri bus paskelbta balandžio mėn., daugiausia dėmesio bus skiriama būsimai ES socialinei darbotvarkei. Tarp pirmininkaujančios valstybės narės prioritetų galima paminėti žaliąją ir socialinę pertvarką, kovą su klimato ir biologinės įvairovės krizėmis. Jos dėmesys sąžiningam darbo jėgos judumui ir tvariai socialinei apsaugai yra EESRK socialinių partnerių dialogo dėmesio centre. Svarbiausios sritys bus Europos konkurencingumo stiprinimas, MVĮ rėmimas ir subalansuotos prekybos politikos „Globali Europa“ skatinimas. (tk)
Tarpvalstybiniai energijos srautai yra itin svarbūs tiekiant elektros energiją ir dujas skirtingoms ES valstybėms narėms. Vadinasi, reikia modernizuoti energetikos infrastruktūrą per kaimyninių šalių jungiamąsias linijas, kad būtų padidinti Sąjungos tvarios energijos pajėgumai.
Tarpvalstybiniai energijos srautai yra itin svarbūs tiekiant elektros energiją ir dujas skirtingoms ES valstybėms narėms. Vadinasi, reikia modernizuoti energetikos infrastruktūrą per kaimyninių šalių jungiamąsias linijas, kad būtų padidinti Sąjungos tvarios energijos pajėgumai.
ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu parengtoje ir 2024 m. sausio 18 d. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK išdėstė aiškią savo poziciją šiuo klausimu.
ES turėtų skirti ypatingą dėmesį tinklo plėtrai ir imtis didžiulių investicijų, kad būtų skatinama Europos ekonomika ir kuriamos aukštos kokybės ir aplinką tausojančios darbo vietos.
„Mes, EESRK nariai, manome, kad siekiant žaliosios pertvarkos ir strateginio energetikos pramonės savarankiškumo labai svarbu imtis struktūrinių mūsų energetikos sistemos permainų“, – teigė EESRK pirmininkas Oliver Röpke per diskusiją, vykusią priimant nuomonę.
Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad klimato kaitos paskatintas perėjimas prie švarios energijos, dabar tapo ekonomine ir saugumo būtinybe ir kad tinklų sujungimas sukurtų lankstesnę sistemą, kurią taikant būtų galima subalansuoti geografinius vėjo ir saulės energijos gamybos skirtumus.
„Šiuo metu Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojai viršija jos planus infrastruktūros atžvilgiu, todėl šią transeuropinę infrastruktūrą turime sukurti kuo greičiau. Ji turi būti ekonomiškai efektyvi, saugi, tvari ir lanksti“, – sakė ji. (mp)
