Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
Šį mėnesį minime 20-ąsias Europos Sąjungos didžiosios plėtros metines. 2004 m. gegužės mėn. Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos gyventojai tapo ES piliečiais. Tai nebuvo lengva, nes stojimas į ES yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis procesas. Tačiau praėjus dvidešimčiai metų galime pasakyti, kad 2004 m. plėtra buvo sėkminga.
ES ne tik tapo viena didžiausių bendrųjų rinkų pasaulyje, plėtra leido sukurti 26 mln. naujų darbo vietų. Tačiau sėkmė negali būti vertinama tik pagal ekonominę naudą. Plėtra galiausiai atvėrė sienas, milijonams žmonių tapo galima laisvai keliauti, dirbti ir gyventi bet kurioje ES vietoje. Tai, kas anksčiau buvo kai kurių privilegija, tapo kiekvieno teise. Iki šiol mainų programoje „Erasmus+“ dalyvavo daugiau kaip 2,7 mln. studentų iš 10 naujų šalių. Išsiplėtusi ES visiems suteikė lygias galimybes klestėti.
Sėkmė nereiškia, kad nebuvo ko pasimokyti. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio ir masto plėtra ir, be abejo, yra daug sričių, kuriose ES galėtų ir turėtų nuveikti daugiau. Pirma, ES turi kuo greičiau pradėti integruoti naujas šalis kandidates į savo veiklą. Laipsniška integracija nėra faktinis įstojimas. Europos Sąjunga ir šalis kandidatė gali sukurti tvirtą pagrindą mokydamosi viena iš kitos, keisdamosi patirtimi ir dalydamosi nuomonėmis. Tai būdas užmegzti žmogiškuosius ryšius ir puoselėti tikrą europietišką dvasią.
Antra, pagrindiniai ES demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir laisvių principai yra nediskutuotini ir jų negalima nepaisyti. Nors stojimo į ES vadove nustatyti aiškūs „pagrindiniai“ kriterijai, yra tam tikrų aspektų, kurie nenurodyti jokiose gairėse. EESRK, kaip pilietinės visuomenės atstovas, mano, kad gyvybinga pilietinė visuomenė ir tvirtas socialinis dialogas yra pagrindiniai gerai veikiančios demokratijos elementai. Laipsniškas šalių kandidačių pilietinės visuomenės integravimas į ES suteiks jai galimybę tapti tokia stipria, kokia turėtų būti stojimo metu. Todėl EESRK ėmėsi iniciatyvos integruoti ES šalis kandidates. „Nariai iš šalių kandidačių“ šiuo metu bendradarbiauja su EESRK nariais ir rengia nuomones temomis, kurios yra ypač svarbios būsimiems plėtros etapams.
Todėl EESRK nariai gegužės mėn. plenarinėje sesijoje aptars 20-ąsias ES plėtros metines – apžvelgs praeitį ir sieks bendros atsparesnės, demokratiškesnės ir vieningesnės ES ateities.
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
Su EESRK nuomonės dėl ES ir Jungtinės Karalystės jaunimo veiklos pranešėju Cillianu Lohanu aptarėme galimą jaunimo judumo programos, kurią pasiūlė Europos Komisija ir remia EESRK, naudą. Ši programa sudarytų palankesnes sąlygas jauniems Jungtinės Karalystės ir ES piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti atitinkamai ES arba Jungtinėje Karalystėje. Kadangi Jungtinė Karalystė atmetė siūlomą ES masto susitarimą dėl laisvo jaunimo judėjimo, kokiais kitais būdais galima atkurti dėl „Brexit’o“ nutrūkusius ryšius?
Balandžio 24 d. EESRK surengė Ukrainos dokumentinio filmo „20 dienų Mariupolyje“, kuris šiais metais laimėjo „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, peržiūrą.
Balandžio 24 d. EESRK surengė Ukrainos dokumentinio filmo „20 dienų Mariupolyje“, kuris šiais metais laimėjo „Oskarą“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, peržiūrą.
Filme rodomos 20 dramatiškų dienų 2022 m. vasario ir kovo mėn., kai filmo režisierius, žurnalistas Mstyslav Chernov ir jo kolegos rinko medžiagą apie Rusijos vykdomą brutalią Mariupolio – didelio Ukrainos uosto Azovo jūroje – apgultį. M. Chernov ir jo komanda dirbo agentūrai „Associated Press“ ir buvo paskutiniai užsienio žurnalistai, likę mieste prieš Rusijos kariuomenės įsiveržimą. Jų užfiksuoti jaudinantys įrašai ir nuotraukos, įskaitant masinius gimdymo namų ir miesto teatro, kuris buvo paverstas vaikų prieglauda, bombardavimus, apkeliavo visą pasaulį, liudydami siaubingus Rusijos kariuomenės išpuolius prieš civilius Ukrainos gyventojus.
Be JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimo, „20 dienų Mariupolyje“ taip pat laimėjo daug kitų prestižinių apdovanojimų, įskaitant Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą ir „Sundance“ kino festivalio publikos skiriamą apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą kitų šalių filmų kategorijoje.
Peržiūroje dalyvavo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, taip pat svarbūs svečiai, įskaitant Ukrainos misijos ES vadovą J. E. Vsevolodą Chentsovą ir vieną iš pagrindinių dokumentinio filmo herojų Yevheną Tuzovą.
„Turime nepamiršti savo pareigos būti istorijos liudininkais. Šio filmo žinia aiški: privalome parodyti pasauliui, ką gali padaryti neapykanta. Nepamirškime nei Ukrainos žmonių pasiaukojimo, nei jų atsparumo šiuo sunkiu laikotarpiu. Perspektyva, kad Ukraina taps ES valstybe nare, yra ne tik mūsų bendrų vertybių įrodymas, bet ir vilties švyturys, rodantis kelią į šviesesnę ateitį“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.
„Filmas „20 dienų Mariupolyje“ – tai kraupi, tačiau kartu labai reikalinga galimybė pamatyti Rusijos agresijos sukeltas kančias. Didžiuojuosi, kad mūsų Komitetas šiais sunkiais laikais nesvyruodamas stojo Ukrainos ir jos veiklios pilietinės visuomenės pusėn, ir tai, kad Jūs čia susirinkote, reiškia labai daug“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurentiu Plosceanu. Nuo pirmos Rusijos agresijos karo dienos EESRK tvirtai rėmė Ukrainą ir jos pilietinę visuomenę ir per ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformą sustiprino bendradarbiavimą su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis. Komitetas įsteigė Ukrainos centrą, kuriame Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijoms Belgijoje suteikiama vieta dirbti. Jis pradėjo įgyvendinti narių iš šalių kandidačių iniciatyvą, kad pasidalytų EESRK ekspertinėmis žiniomis su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis. Aukšto lygio EESRK delegacija, vadovaujama Oliver Röpke, lapkričio mėn. lankėsi Ukrainoje ir susitiko su ekonomikos ministre Yuliia Svyrydenko, Aukščiausiosios Rados ir pilietinės visuomenės atstovais. EESRK nariai apsilankė šalies karo memorialuose ir pagerbė kare žuvusius ukrainiečius.
EESRK nario iš Latvijos Andriso Gobiņšo iniciatyva surengta peržiūra dar kartą parodė Europos pilietinės visuomenės solidarumą su Ukraina ir jos žmonėmis. Žiūrovai taip pat turėjo progą pamatyti šalia pagrindinio renginio eksponuojamą Mariupolio apgulties fotografijų parodą, kuri buvo surengta bendradarbiaujant su asociacija „Ukra-Bel“.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Kadangi 2024 m. Europos Parlamento rinkimai jau visai netrukus, sužinokite, kokiomis viltimis ir rūpesčiais gyvena dažnai politikos formuotojų pamirštamos trys grupės: neįgalieji, vyresnio amžiaus piliečiai ir jaunuoliai.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Kadangi 2024 m. Europos Parlamento rinkimai jau visai netrukus, sužinokite, kokiomis viltimis ir rūpesčiais gyvena dažnai politikos formuotojų pamirštamos trys grupės: neįgalieji, vyresnio amžiaus piliečiai ir jaunuoliai.
Mūsų svečiai – organizacijos „Inclusion Europe“ pirmininkas Milan Šveřepa, kuris aptars 2024 m. Europos Parlamento rinkimų prieinamumą piliečiams. Jaunimo aktyvistė ir nuomonės formuotoja Nina Skočak mums papasakos, kokios temos svarbios jauniems žmonėms. Iš vyresnio amžiaus piliečių platformos „AGE“ pirmininko dr. Heidruno Mollenkopfo, sužinosime, ar vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi įtraukti į rinkimų diskusijas, ar politikai juos pamiršo ir „nurašė“. Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurențiu Plosceanu kalbės apie tai, ką EESRK daro, kad ir toliau garsintų pilietinės visuomenės nuomonę, užtikrindamas, kad pažeidžiamesni asmenys neatsidurtų nuošalyje ar nebūtų atskirti.
Klausykite mūsų tinklalaidės, balsuokite ir pareikškite savo nuomonę! Kurkite Europą, kurios norite!
Žmonių judėjimas visoje ES suteikė įvairios naudos visiems susijusiems subjektams. Ypač svarbus buvo jaunimo judėjimas, nes jis suteikė jaunuoliams galimybę susipažinti su skirtingomis Europos kultūromis ir gyvenimo būdu kitose Europos šalyse. Tai jiems padėjo suprasti, kad turime daug bendro. Apsilankymas kitoje šalyje darbo ar studijų tikslais padeda mums visiems suprasti mūsų bendrą žmogiškumą. Nepriklausomai nuo to, kokia kalba kalbame, kokios mitybos laikomės ar kokiame klimate gyvename, mus vienija daug dalykų: santykiai su šeima ir draugais, lūkesčiai ir sunkumai, iššūkiai ir galimybės.
Žmonių judėjimas visoje ES suteikė įvairios naudos visiems susijusiems subjektams. Ypač svarbus buvo jaunimo judėjimas, nes jis suteikė jaunuoliams galimybę susipažinti su skirtingomis Europos kultūromis ir gyvenimo būdu kitose Europos šalyse. Tai jiems padėjo suprasti, kad turime daug bendro. Apsilankymas kitoje šalyje darbo ar studijų tikslais padeda mums visiems suprasti mūsų bendrą žmogiškumą. Nepriklausomai nuo to, kokia kalba kalbame, kokios mitybos laikomės ar kokiame klimate gyvename, mus vienija daug dalykų: santykiai su šeima ir draugais, lūkesčiai ir sunkumai, iššūkiai ir galimybės.
Būtent šie įvairių šalių patirčių mainai padeda kurti brandžią visuomenę, kuri yra draugiška ir tolerantiška kitiems žmonėms. Kaimyninių Europos šalių piliečius jau laikome draugais, o ne svetimšaliais.
Nereikėtų nuvertinti šio vaidmens palaikant taiką ir stabilumą mūsų žemyne. Jaunimo judėjimas yra esminis nuolatinio bendradarbiavimo ir partnerystės pagrindas.
Būtent šiomis aplinkybėmis pasiūliau parengti nuomonę savo iniciatyva dėl jaunimo judumo ir santykių ES po „Brexit’o“. Kartu su kolegomis, darbuotojais ir nariais plačiai konsultavomės su susijusiomis grupėmis. Konsultacijose dalyvavo ES ir Jungtinės Karalystės atstovai – jie susitiko internetu, asmeniškai, dalijosi apklausomis ir susirašinėjo elektroniniais laiškais. Mūsų darbas sulaukė tvirtos paramos EESRK plenarinėje sesijoje, kur šiai nuomonei pritarta didžiąja balsų dauguma.
Europos institucijos pateikė plataus masto pasiūlymą dėl patobulintų jaunimo judumo programų Jungtinėje Karalystėje. Pirmoji Jungtinės Karalystės reakcija į šį pasiūlymą buvo neigiama, tačiau toliau dėsime pastangas, kad įrodytume jo naudą visoms susijusioms šalims.
Pabrėžiame, kad tokiomis programomis kaip „Erasmus+“ arba fondu „Kūrybiška Europa“ naudojasi ne tik universitetų ar nuolatinės formos studijų studentai. Tokios ES iniciatyvos suteikia jaunimui iš visų visuomenės sluoksnių galimybę dalyvauti mainų programose ir įgyti patirties, kurią kitu atveju būtų sunku gauti.
Susijusias finansines išlaidas ir grąžą galima apskaičiuoti grynai ekonomiškai, tačiau tai tik vienas iš vertės aspektų. Tikroji judumo ir mainų vertė yra bendra patirtis ir supratimas. Gyvybingam, daugiakultūriam žemynui reikia sąveikos ir žmonių judėjimo. Mes, EESRK, toliau sieksime šio tikslo. Nuo kalbų pereidami prie konkrečių veiksmų ir siekdami rodyti pavyzdį, toliau bendradarbiaujame su Jungtinės Karalystės pilietine visuomene.
Esame sudarę susitarimo memorandumą su Jungtinės Karalystės pilietinės visuomenės aljansu ir specialų susitarimo memorandumą su organizacija „SAFE in Scotland“ (bendradarbiaujant su buvusia EESRK nare Irene Oldfather). Tęsime šį darbą ir jį stiprinsime. Jaunimas ėmėsi vadovaujamo vaidmens neramiais laikais, taip pat ir klimato politikos srityje. Bendradarbiaukime instituciniu lygmeniu, kad suteiktume jam visas reikiamas priemones aktyvesnei veiklai vykdyti ir pasinaudoti jaunimo galia kuriant šviesesnę ateitį mums visiems.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia
Vertinant pastarųjų dviejų dešimtmečių ir septynių plėtros bangų nuo Europos projekto pradžios patirtį, turbūt būtų prasminga paminėti didžiosios 2004 m. plėtros metines, pateikti faktus ir skaičius, kurie gali nuraminti aistringas diskusijas prieš birželio mėn. vyksiančius ES rinkimus.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia
Vertinant pastarųjų dviejų dešimtmečių ir septynių plėtros bangų nuo Europos projekto pradžios patirtį, turbūt būtų prasminga paminėti didžiosios 2004 m. plėtros metines, pateikti faktus ir skaičius, kurie gali nuraminti aistringas diskusijas prieš birželio mėn. vyksiančius ES rinkimus.
Dėl trečius metus besitęsiančio karo Ukrainoje plėtra tapo svarbiausiu Europos geopolitinės darbotvarkės klausimu. Greitai suteiktas šalių kandidačių statusas Ukrainai, Moldovai, Bosnijai ir Hercegovinai ir Sakartvelui, taip pat galiausiai pradėtos stojimo derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija yra teigiami jau daugelį metų stagnavusios politikos poslinkiai.
Siekdami užtikrinti, kad šis procesas nesustotų, turėtume iš karto pradėti galvoti apie naują veiklos modelį.
Žinoma, demokratizacija ir teisinė valstybė yra nepajudinami principai, kaip ir nuopelnais grindžiamas požiūris, kurio laikomasi plėtros procese ir kuris neleidžia daryti jokių nuolaidų. Tačiau taip pat turime įtikinti piliečius, kad šis procesas gali atnešti ekonominių privalumų kitoms europiečių kartoms ir padidinti jų gerovę.
Jei praeitis rodo ateitį, tai galime drąsiai teigti, kad ekonominė plėtros nauda yra neginčijama. Per oficialų pasirengimo narystei procesą nuo 1994 m. iki 2004 m. prekyba tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių išaugo beveik tris kartus, o tarp naujųjų valstybių narių – penkis kartus. Nuo stojimo proceso pradžios iki 2008 m. tuometinės ES-15 ekonomika augo vidutiniškai 4 proc. per metus. Pusę šio augimo nulėmė plėtra, padėjusi 2002–2008 m. sukurti 3 mln. naujų darbo vietų.
COVID-19 ir karas Ukrainoje parodė, kad ES turi persvarstyti savo ekonominį atsparumą, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Plane „REPowerEU“ numatoma didinti Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte ir Europos ypatingos svarbos žaliavų akte raginama 40 proc. žaliųjų ir žaliavų vertės grandinių perkelti į ES. ES narystės siekiančios šalys kandidatės, visų pirma Ukraina, gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant didesnį ekonominį saugumą.
Kalbant apie gamtos išteklius, reikia paminėti, kad Ukraina turi didžiausias dujų atsargas Europoje po Norvegijos. Ji taip pat yra viena didžiausių hidroenergijos gamintojų Europoje ir galėtų toliau didinti energijos gamybą iš šio šaltinio bei iš kitų žaliosios energijos šaltinių: vėjo, saulės ir biomasės. Ukraina taip pat yra svarbi metalų eksportuotoja. Šioje šalyje yra ličio ir retųjų žemių metalų telkinių, o šie ištekliai yra labai svarbūs žaliajai ir skaitmeninei pramonei.
Paminėtinai ir tai, kad Ukrainos žemės ūkio pramonė yra viena didžiausių pasaulyje. Šią šalį integravus į bendrąją rinką gerokai padidėtų ES apsirūpinimo maistu saugumas.
Matome, kokią akivaizdžią naudą aktyvesnis dalyvavimas bendrojoje rinkoje teikia Vakarų Balkanų šalims. Pavyzdžiui, Kroatijos BVP nuo įstojimo į ES 2013 m. nuolat didėja, todėl jos piliečiai gauna didesnes pajamas, o BVP vienam gyventojui išaugo vidutiniškai 67 proc. (nuo 10 440 EUR 2013 m. iki daugiau kaip 17 240 EUR).
Devynių naujų šalių stojimo į ES procesas bus sudėtingas, tačiau neturime kito pasirinkimo: jei ES nori būti pasaulinio masto jėga, pirmiausia ji turi būti stipri jėga pačioje Europoje.
Mūsų specialusis svečias, buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Pat Cox, prieš 20 metų įvykusį plėtros sukeltą didįjį sprogimą prisimena kaip nepaprastų vilčių metą, kai dvi žemyno pusės – Rytai ir Vakarai – pagaliau susijungė. V. Putino mitui apie slavų brolybę skambant balistinių raketų sprogimų fone, ES išlieka savanoriška laisvų ir suverenių tautų sąjunga, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis – pagarba žmogaus teisėms, lygybe ir teisine valstybe.
Mūsų specialusis svečias, buvęs Europos Parlamento Pirmininkas Pat Cox, prieš 20 metų įvykusį plėtros sukeltą didįjį sprogimą prisimena kaip nepaprastų vilčių metą, kai dvi žemyno pusės – Rytai ir Vakarai – pagaliau susijungė. V. Putino mitui apie slavų brolybę skambant balistinių raketų sprogimų fone, ES išlieka savanoriška laisvų ir suverenių tautų sąjunga, grindžiama pagrindinėmis vertybėmis – pagarba žmogaus teisėms, lygybe ir teisine valstybe.
ES Tarybai pirmininkavusios Airijos renginys Dubline 2004 m. gegužės 1 d. ir Europos Parlamento sveikinimo ceremonija Strasbūre 2004 m. gegužės 3 d. mano atmintyje išliks kaip neregėto politinio ir emocinio optimizmo bei vilties dienos, simbolinis sugrįžimo namo ir žemyno, kurio dvi pusės – Rytai ir Vakarai – susijungė, susivienijimo aktas. Dubline Seamus Heaney skaitė savo eilėraštį Bealtaine švyturiai, išreikšdamas optimizmą, kad ši istorinė plėtra tikrai „Judina lūpas bei protus, blyksi prasmes naujas“. Strasbūre 10 naujųjų valstybių narių nacionalinės vėliavos buvo iškeltos ant Lenkijos padovanotų Gdansko laivų statyklose pagamintų didžiulių stiebų. Jų kelionė į Strasbūrą simboliškai priminė kelionę iš komunizmo į laisvę, kurią suasmenino Lecho Valensos dalyvavimas.
Žinoma, visiems šis renginys buvo ilgo ir sudėtingo daugelį metų trukusio abipusio pasiruošimo proceso kulminacija. Mes ne tik džiaugėmės, bet ir jautėme didelį palengvėjimą pasiekę šio politinio ir procedūrinio maratono finišo tiesiąją.
Esu įsitikinęs, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius plėtra, ko gero, buvo galingiausia, labiausiai transformuojanti ir sėkmingiausia ES politikos priemonė. Mano šalis, Airija, įstojo į ES pirmojo plėtros etapo metu 1973 m. sausio 1 d. Tuo metu Airija buvo skurdžiausia Europos ekonominės bendrijos šalis ar regionas. Galimybė patekti į didelę rinką, ES solidarumas per regioninius ir vėliau sanglaudos fondus pirmaisiais narystės dešimtmečiais, aukštesni lyčių lygybės ir aplinkosaugos politikos standartai, parama taikos procesui Šiaurės Airijoje ir pripažinimas, kad „Brexit’as“ Airijai, vienintelei ES valstybei, turinčiai sausumos sieną su Jungtine Karalyste, sukels itin sudėtingų padarinių – visa tai kartu lemia itin teigiamą patirtį ir rezultatus. Ne viskas vyko sklandžiai, ypač euro zonos krizės metu, bet bendras balansas yra labai teigiamas.
Nors gerbiu Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš ES ir kartu dėl jo apgailestauju, jis aiškiai parodo vieną dalyką: ES yra savanoriška laisvų ir suverenių tautų sąjunga, į kurią galite įstoti savo noru ir iš kurios taip pat galite laisvai pasitraukti. Tai ryškus kontrastas V. Putino pasirinktam neoimperialistiniam karui prieš Ukrainą, kur jo mitas apie slavų brolybę kasdien sklinda iš ginklų vamzdžių, balistinių raketų sprogimų ir mirtį nešančių dronų.
Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos įstojimas į ES padėjo joms vėl tapti sėkmingomis demokratinėmis valstybėmis po diktatūros, be to, pagerino gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę.
Dėl prieš 20 metų plėtros sukelto „didžiojo sprogimo“ naujosiose valstybėse narėse, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalyse, išaugo investicijos, prekyba ir ES solidarumas. Vidutinis jų BVP vienam gyventojui, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją ir valiutą, per du dešimtmečius padidėjo nuo mažiau nei pusės ES vidurkio iki trijų ketvirtadalių augančio ES vidurkio. Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos BVP per šį laikotarpį patrigubėjo. Pagerėjo sveikata ir švietimas, todėl pagerėjo gyvenimo kokybė ir gyvenimo lygis. Žemės ūkio produkcija regione išaugo dvigubai. Trumpai tariant, kaip ir per visus ankstesnius plėtros etapus, paaiškėjo, kad jis buvo naudingas ir stojančioms valstybėms, ir ES. Dėl to optimistiškai žiūriu į plėtrą, nors jokiu būdu nesu naivus.
Pastarųjų metų įvykiai Lenkijoje ir nuolatiniai iššūkiai Vengrijoje rodo, kaip nukrypimas nuo ES teisinės valstybės standartų, žiniasklaidos laisvės ar pagarbos mažumų teisėms lemia tai, kad stojimas į ES yra laikomas keliu į gerovę, tačiau nenorima ES laikyti vertybių bendrija. Vengrijos ministras pirmininkas su pasididžiavimu skelbia, kad jo šalis yra neliberali demokratija. Kad ir kokia būtų ES sutarties 2 straipsnio aiškinimo laisvė, akivaizdu, kad tai nėra neliberalios demokratijos chartija. („Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“.)
Tai buvo susitarimo dėl narystės ES dalis, jis įtrauktas į visas stojimo sutartis ir dėl jo susitarė visos stojančiosios valstybės. Santykių samprata pagal formuluotę „pasilikite savo vertybes, bet siųskite mums pinigus“ nėra tinkamas pagrindas tvariai užtikrinti abipusę pagarbą. To neturėtų pamiršti ir dabartinės valstybės kandidatės, siekiančios įstoti į ES. Tikiuosi, kad būsimose derybose Kopenhagos kriterijai atliks svarbesnį vaidmenį, galbūt kartu su stojimo sutarties nuostatomis, kurios suteiks ES daugiau galimybių ginti teises ir vertybes nuo bandymų jas kvestionuoti. ES yra ne tik rinka. Be to, esminė pažanga, nors ir labai pageidautina, nėra vienintelė ar pagrindinė jos egzistavimo priežastis.
Iki šiol vykusios plėtros balansas buvo iš esmės teigiamas visoms dalyvaujančioms šalims ir turėtų būti vertinamas teigiamai. Šalims kandidatėms reikšmingus pokyčius teks įgyvendinti savo tempu. ES taip pat turi atlikti namų darbus, susijusius su sprendimų priėmimo procesu, biudžeto pajėgumais priimti naujas valstybes nares ir pasirengimo narystei pagalba. Po šalies kandidatės statuso suteikimo ir vėlesnio nagrinėjimo, dėl derybų programų, derybinių skyrių atidarymo ir uždarymo, galiausiai stojimo sutarčių turi būti vienbalsiai balsuojama Taryboje. Nė vienas iš šių etapų nėra paprastas ar lengvas. Tikėkimės, kad visos valstybės narės laikysis lojalaus bendradarbiavimo pareigos padėti vykdyti Sutartyje numatytas užduotis (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis).
Ukraina yra atskiras ir sudėtingas atvejis dėl jos dydžio, santykinės žemės ūkio ir BVP dalies palyginti su ES vidurkiu, lyginamojo skurdo pagal BVP vienam gyventojui ir, žinoma, karo bei jo pragaištingų pasekmių. Derybas galima pradėti. Ukraina jau pakeliui į integraciją pagal asociacijos susitarimą ir išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą su ES. Laikui bėgant jie galėtų būti palaipsniui plečiami, tačiau galiausiai svarbiausia išankstinė stojimo sąlyga bus stabilus teritorinis rezultatas ir stabili taika, kurioje narystė ES gali atlikti tam tikrą vaidmenį. ES reikia stabilumo, o ne chaoso rytuose, todėl Ukrainos įtraukimas galiausiai atitinka tiek bendrus, tiek ir Ukrainos interesus.
Pat Cox, buvęs Europos Parlamento Pirmininkas 2002–2004 m.
Pat Cox yra Airijos politikas ir žurnalistas. 2002–2004 m. jis buvo Europos Parlamento pirmininku, o 2005–2011 m. – Tarptautinio Europos judėjimo pirmininku. Nuo 2015 m. jis vadovauja Jean Monnet fondui. P. Cox taip pat yra Skandinavijos ir Viduržemio jūros regiono TEN-T pagrindinio tinklo koridoriaus (ES) Europos koordinatorius ir Europos Parlamento Ukrainos Aukščiausiosios Rados parlamentinės reformos poreikių vertinimo ir įgyvendinimo misijos vadovas. Karjeros pradžioje jis dirbo aktualijų žurnalistu RTE televizijoje Dubline. 2004 m. P. Cox buvo įteikta Acheno miesto tarptautinė Karolio Didžiojo premija už jo parlamentinę veiklą plečiant Europos Sąjungą.
Balandžio 25 d. plenarinėje sesijoje EESRK patvirtino susitarimą dėl tarpinstitucinio etikos standartų organo įsteigimo. Naująjį susitarimą gegužės 15 d. oficialiai pasirašė šioje iniciatyvoje dalyvaujančių ES institucijų ir įstaigų atstovai. Jis turėtų įsigalioti birželio 6 d. – pirmąją balsavimo Europos Parlamento rinkimuose dieną.
Balandžio 25 d. plenarinėje sesijoje EESRK patvirtino susitarimą dėl tarpinstitucinio etikos standartų organo įsteigimo. Naująjį susitarimą gegužės 15 d. oficialiai pasirašė dalyvaujančių ES institucijų ir įstaigų atstovai. Jis turėtų įsigalioti birželio 6 d. – pirmąją balsavimo Europos Parlamento rinkimuose dieną.
Susitarimas yra svarbus žingsnis stiprinant bendrą sąžiningumo ir etikos kultūrą.
Naujasis ES organas rengs, atnaujins ir aiškins bendrus minimaliuosius etiško elgesio standartus ir skelbs ataskaitas apie tai, kaip šie standartai įgyvendinami pagal kiekvienos dalyvaujančios ES institucijos ir įstaigos vidaus taisykles.
Kartu su EESRK prie naujojo etikos organo prisijungs šios septynios ES institucijos ir įstaigos: Europos Parlamentas, ES Taryba, Europos Komisija, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Centrinis Bankas, Europos Audito Rūmai ir Europos regionų komitetas.
Kiekvienai dalyvaujančiai institucijai atstovaus vienas aukštas pareigūnas, o organo pirmininkas bus skiriamas vieneriems metams rotacijos tarp institucijų principu.
Etikos organui dirbti padės penki nepriklausomi ekspertai, kurie paprašius pateiks savo nuomonę. Bet kuri susitarimo šalis galės su jais konsultuotis dėl atskirų standartizuotų rašytinių deklaracijų, įskaitant interesų deklaracijas. (mp)
Europos Parlamento rinkimai jau ne už kalnų, ir mes, Europos aklųjų sąjunga raginame visus akluosius ir silpnaregius rinkėjus balsuoti, nors tai vis dar gali būti sudėtinga, ir kad jie tai darytų atsižvelgdami į tai, kiek dėmesio kandidatai ir partijos skiria integracijai pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Regos sutrikimų turintys piliečiai turi išsakyti savo lūkesčius.
Europos Parlamento rinkimai jau ne už kalnų, ir mes, Europos aklųjų sąjunga raginame visus akluosius ir silpnaregius rinkėjus balsuoti, nors tai vis dar gali būti sudėtinga, ir kad jie tai darytų atsižvelgdami į tai, kiek dėmesio kandidatai ir partijos skiria integracijai pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Regos sutrikimų turintys piliečiai turi išsakyti savo lūkesčius.
Europos aklųjų sąjunga yra Europos aklųjų ir silpnaregių balsas ir siekia sukurti prieinamą ir įtraukią visuomenę, kurioje regos sutrikimų turintys žmonės turėtų lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Politinis aktyvumas, be abejo, yra labai svarbus aspektas, nes suteikia galimybę regos sutrikimų turintiems piliečiams savo balsais ir politiniais veiksmais skatinti įgyvendinti neįgaliesiems palankią politiką ir teisės aktus.
Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, neįgaliųjų dalyvavimas juose ir kaip rinkėjų, ir kaip kandidatų yra svarbi ir aktuali tema.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 2019 m. ataskaitos duomenimis, per praėjusius Europos Parlamento (EP) rinkimus apie 400 000 neįgaliųjų negalėjo pasinaudoti savo teise balsuoti. Negalią turi mažiau nei 5 proc. EP narių.
Kalbant apie artėjančius rinkimus, savo Deklaracijoje dėl EP rinkimų Europos aklųjų sąjunga dar kartą ragina nustatyti rinkimų prieinamumo (balsavimo procedūrų), informacijos apie rinkimus (rinkiminių apygardų ir medžiagos, susijusios su rinkimų kampanijomis, politiniais debatais, politinių partijų programomis ir interneto svetainėmis) ir porinkiminių procedūrų (pvz., skundų teikimo mechanizmų) standartus, taip pat lygias teises kandidatuoti rinkimuose.
Dėmesį sutelkiame į EP rinkimus, nes Europos Sąjungos kompetencijai priklauso tik Europos Parlamento rinkimai, kaip ES pilietybės elementas, ir neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimas ES kompetencijos srityje. Tačiau, kadangi rinkimų organizavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, geriausia ES lygmens praktika savaime darys teigiamą šalutinį poveikį visiems kitiems rinkimams.
Deja, šį kartą EP rinkimai jau netaps sektinu pavyzdžiu. Ne dėl to, kad pats Europos Parlamentas neparodė susidomėjimo, priešingai: 2022 m. gegužės mėn. jis pasiūlė ES rinkimų teisės reformą, daugiausia dėmesio skirdamas būtent neįgaliųjų teisei balsuoti savarankiškai ir slaptai, laisvam pagalbos pasirinkimui, balsavimo paštu ir politinių kampanijų prieinamumui užtikrinti. Deja, ES Taryba iki šiol dar nepateikė pastabų dėl šio pasiūlymo.
Per ateinančius 5 ES teisėkūros metus Europos aklųjų sąjunga prašo atnaujinto EP toliau primygtinai raginti Tarybą patvirtinti siūlomą reformą ir padaryti apčiuopiamą pažangą per 2029 m. rinkimus. Galime tikėtis EESRK paramos, kuris jau 2020 m. paragino inicijuoti oficialią Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvą, kad būtų užtikrintos realios neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose. Taip pat galime tikėtis Europos Komisijos paramos, kuri praėjusių metų gruodžio mėn. paskelbė gerosios rinkimų praktikos vadovą ir šiuo metu rengia e. balsavimo praktikos ir IRT naudojimo rinkimuose kompendiumą, kuriame nagrinėjami prieinamumo aspektai.
