EESRK remia pastangas kurti labiau į žmogų orientuotą ir ateities iššūkiams pritaikytą pramonės ekosistemą. Kartu Komitetas ragina surengti išsamias diskusijas dėl „Pramonės 5.0“ ir jos socialinių bei ekonominių pasekmių.
EESRK remia pastangas kurti labiau į žmogų orientuotą ir ateities iššūkiams pritaikytą pramonės ekosistemą. Kartu Komitetas ragina surengti išsamias diskusijas dėl Pramonės 5.0 ir jos socialinių bei ekonominių pasekmių.
„Pramonės 5.0“ tikslas – verslo procesuose daugiausia dėmesio skirti socialiniams ir aplinkos klausimams, neapsiribojant vien „Pramonėje 4.0“ dominavusiu skaitmeninimu ir automatizavimu. Neseniai EESRK priėmė nuomonę „„Pramonė 5.0“. Kaip tai padaryti?“, kurioje ragina taikyti į žmones orientuotą pramonės modelį, pagal kurį būtų vertinami žmonių įgūdžiai ir kūrybiškumas.
„Pramonė 4.0“ iš esmės neatsižvelgė į automatizavimo poveikį žmonėms ir mažai dėmesio skyrė aplinkosaugos prioritetams, tokiems kaip atliekų mažinimas, žiediškumas ir žalioji energija. EESRK pabrėžia, kad „Pramonė 5.0“ turėtų pašalinti šiuos trūkumus, pirmenybę teikiant demokratinėms vertybėms, socialinei lygybei ir tvariam konkurencingumui. Nuomonės dėl „Pramonės 5.0“ pranešėjas Giuseppe Guerini teigia, kad skaitmeninė transformacija turėtų prisidėti prie naujo švarios pramonės kurso, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka žmogiškiesiems veiksniams ir kūrybiškumui.
„Pramonė 5.0“ padeda žmonėms vėl tapti gamybos pagrindu, nes jų žinios ir įgūdžiai laikomi būtinais konkurenciniam pranašumui užtikrinti. Joje automatizavimas derinamas su žmogaus kūrybiškumu, naudojant bendradarbiaujamuosius robotus pasikartojančioms užduotims atlikti, o darbuotojai gali sutelkti dėmesį į projektavimą, planavimą ir klientų aptarnavimą. Šia slinktimi taip pat akcentuojama būtinybė rūpintis darbuotojų sveikata, sauga ir remti dėl automatizavimo savo darbo vietų netekusius asmenis.
EESRK ragina ES institucijas remti į ateitį nukreiptą ir į žmogų orientuotą pramonės ekosistemą, grindžiamą socialiniu teisingumu ir įtraukiu konkurencingumu. EESRK, remdamas „Pramonę 5.0“, pabrėžia, kad reikia dar tiksliau nustatyti jos ekonominį, socialinį ir technologinį poveikį. Dabartinė Europos politika, pavyzdžiui, žaliasis kursas, DI aktas ir Įgūdžių darbotvarkė, suteikia pagrindą šiai vizijai, tačiau turėtų būti atnaujinti, kad atitiktų „Pramonės 5.0“ principus.
Kad „Pramonė 5.0“ būtų sėkminga, socialiniai partneriai ir darbuotojai turi dalyvauti visais lygmenimis. Šis įtraukus požiūris paskatins bendradarbiavimu grindžiamą darbo aplinką, kurioje derinamos žmonių ir mašinų stiprybės, kad darbo vietos taptų inovatyvesnės, įtraukesnės ir tvaresnės.(gb)
Lapkričio 12 d. Pernu (Estija) EESRK surengė konferenciją mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tema. Renginio tikslas buvo aptarti ir nustatyti strateginius tvarios vandenilio ir jo išvestinių produktų infrastruktūros plėtojimo veiksmus daugiausia dėmesio skiriant finansavimui ir naudojimui.
Lapkričio 12 d. Pernu (Estija) EESRK surengė konferenciją mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tema. Renginio tikslas buvo aptarti ir nustatyti strateginius tvarios vandenilio ir jo išvestinių produktų infrastruktūros plėtojimo veiksmus daugiausia dėmesio skiriant finansavimui ir naudojimui.
Žaliasis ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis yra labai svarbūs mūsų energetikos pertvarkos komponentai, o naujausios iniciatyvos, pavyzdžiui, ES vandenilio bankas, patvirtino tendencijas sparčiai plėtoti tvarias vandenilio rinkas. Šiuo tikslu ES ir nacionalinės politikos formuotojai turi suteikti reikiamas priemones šiems užmojams įgyvendinti ir palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų priimtos veiksmingos strategijos.
Kalbėdama apie šį neatidėliotiną poreikį, EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča sakė: „Plataus masto vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas yra labai svarbus ne tik mūsų energetikos sistemos pertvarkai, bet ir Europos Sąjungos socialinei ir ekonominei gerovei. Tačiau labai svarbu savo išteklius valdyti išmintingai. Siekdami kuo labiau padidinti poveikį, turime teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį, ir nustatyti veiksmingus ekologinius ir socialinius standartus, kuriais būtų užtikrintos sąžiningos ir saugios darbo sąlygos.“ (mp) (mp)
Lapkričio 14 d. pasirašytame bendrame pareiškime EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės (TEN) skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča ir Regionų komiteto (RK) nuomonės dėl būsto pranešėjas Andres Jaadla paragino Europos institucijas imtis skubių priemonių dabartinei Europos Sąjungos būsto krizei spręsti. Jie taip pat palankiai įvertino tai, kad paskirtas už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys, kuriam bus pavesta pateikti pirmąjį Europos įperkamo būsto planą.
Lapkričio 14 d. pasirašytame bendrame pareiškime EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės (TEN) skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča ir Regionų komiteto (RK) nuomonės dėl būsto pranešėjas Andres Jaadla paragino Europos institucijas imtis skubių priemoniųdabartinei Europos Sąjungos būsto krizei spręsti. Jie taip pat palankiai įvertino tai, kad paskirtas už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys, kuriam bus pavesta pateikti pirmąjį Europos įperkamo būsto planą.
Deklaracija dėl būsto
raginame Europos Komisiją, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, EESRK ir RK, kasmet rengti ES aukščiausiojo lygio susitikimą socialinio ir įperkamo būsto klausimais. Šis kasmetinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų suburti visus suinteresuotuosius subjektus, dalyvaujančius įgyvendinant valstybių narių veiksmus socialinio ir įperkamo būsto srityje, remiantis daugiapakopiu požiūriu ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir laikantis subsidiarumo principo;
pritariame už būstą atsakingos paskirtosios Komisijos narės planui sukurti visos Europos investicijų į įperkamą ir tvarų būstą platformą, kad būtų skubiai paremtos nacionalinės, regionų ir vietos partnerystės siekiant panaikinti atskirtį dėl būsto, bendradarbiaujant su EESRK ir RK;
atkreipiame dėmesį į tai, kad norint rasti ilgalaikį būsto krizės sprendimą reikia išnagrinėti inovatyvius viešųjų investicijų skatinimo ir esamų ES lėšų sutelkimo būdus;
raginame ES institucijas remti esminę gyvenamųjų pastatų renovaciją, teikiant įvairialypę, ilgalaikę ir inovatyvią finansinę paramą ir užtikrinant nuoseklias teisines sistemas, skirtas pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pagrindiniams vietos subjektams, visų pirma energetikos bendruomenėms ir vietos valdžios institucijoms;
raginame glaudžiau bendradarbiauti įvairių valdymo lygmenų subjektus: valstybes nares, ES institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų vyriausybes ir vietos valdžios institucijas;
įsipareigojame padėti įgyvendinti Lježo deklaracijoje nustatytas priemones, pasidalindami visos ES pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų nuomonėmis ir sutelkdami bendras visų ES institucijų pastangas spręsti būsto krizę ir stiprinti Europos sanglaudą.
Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė. Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė.
Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
Martina Cikojević dalyvavo šių metų spalio 17–18 d. Briuselyje vykusiame „seminare „Connecting EU“ („Priartinti ES“). Seminare dalyvavo ES pilietinės visuomenės organizacijų spaudos ir komunikacijos specialistai, taip pat žurnalistai. Seminare pavadinimu „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?“ daugiausia dėmesio skirta precedento neturintiems iššūkiams, su kuriais susiduria žurnalistai sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto ir didėjančios politinės įtampos pasaulyje.
Dalyviai taip pat dalyvavo tinklaveikos sesijoje „Darbas spaudos ar komunikacijos pareigūnu Instagram, TikTok ir DI amžiuje. Kaip perduoti informaciją“, kurios metu surengti ir du praktiniai seminarai. Fotografijos konkursas buvo praktinio seminaro „Komunikacijos turinio pamokos“, kurį vedė komunikacijos specialistas Tom Moylan, dalis.
Martina Cikojević sakė, kad jos nuotrauka, kurioje mėnulio šviesa prasiskverbia pro tamsius debesis ir apšviečia naktį, galėtų simboliškai atspindėti seminaro temą. „Niekas negali sutrukdyti mėnuliui apšviesti tamsą. Niekas neturėtų sutrukdyti žurnalistams skleisti tiesą geresnei, saugesnei ir teisingesnei visuomenei“, – sakė ji.
Martina Cikojević, kaip fotografijos konkurso laimėtoja, dalyvaus antrojoje EESRK pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–21 d. EESRK patalpose Briuselyje. Šių metų tema – sanglaudos stiprinimas ir dalyvavimas poliarizuotose visuomenėse.
EESRK Spaudos skyrius sveikina Martiną ir dėkoja visiems, atsiuntusiems savo nuotraukas.(ll)
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Siekdamas šio tikslo EESRK rekomendavo sukurti bendrą fiskalinio skaidrumo sistemą, įtraukti piliečius į biudžeto sudarymo procesus, ir parengti skaitmenines priemones siekiant teikti aiškesnę informaciją apie biudžetą.
„Tik įsivaizduokite, kad galėtumėte sekti kiekvieną ES finansavimo eurą – nuo Briuselio per nacionalines vyriausybes iki jūsų vietos bendruomenės“, – sakė nuomonės pranešėja Elena Calistru.
EESRK manymu, bendra fiskalinio skaidrumo sistema būtų nustatyti aiškūs ir nuoseklūs visų ES finansuojamų programų standartai, užtikrintas vienodas ataskaitų teikimas ir visose valstybėse narėse būtų galima lengvai susipažinti su finansiniais duomenimis. Daugiausia dėmesio būtų skiriama geriausiai praktikai skatinti, o ne naujoms taisyklėms nustatyti.
Dalyvaujamasis biudžeto sudarymas suteiktų galimybę piliečiams tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų, ypač vietos lygmeniu, kartu įtraukiant dalyvaujamuosius elementus į ES lygmens biudžeto sudarymo procesus.
EESRK paragino sukurti bendrą patogią naudoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų pateikiami tikralaikiai biudžeto duomenys, aiški vizualizacija ir įžvalgos, kokių rezultatų pasiekta ES lėšomis. Tai padės visuomenei geriau suprasti finansinę informaciją ir paskatins ja domėtis
EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą, užtikrinti griežtesnę priežiūrą ir suderinti finansinę praktiką su ES tikslais, pavyzdžiui, sanglaudos ir tvarumo tikslais, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir atskaitomybę.
„ES finansai – tai ne tik skaičiai. Tai pasitikėjimo, demokratijos ir siekio, kad Europa tarnautų savo piliečiams, klausimas“, – baigdama nurodė E. Calistru. (tk)
Lietuvoje visiškai neseniai įsteigtos klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ tikslas – pasipriešinti informavimo klimato klausimais sukeltam nuovargiui ir siekti, kad klimato kaitos tema vėl taptų redaktorių darbotvarkės prioritetu. Klimato reporteriai siekia per komunikaciją ir aktyvią veiklą klimato srityje informuoti žmones apie klimato kaitą ir suteikti Motinai žemei balsą vykstant ekologinei krizei ir tai yra puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys.
Lietuvoje visiškai neseniai įsteigtos klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ tikslas – pasipriešinti informavimo klimato klausimais sukeltam nuovargiui ir siekti, kad klimato kaitos tema vėl taptų redaktorių darbotvarkės prioritetu. Klimato reporteriai siekia per komunikaciją ir aktyvią veiklą klimato srityje informuoti žmones apie klimato kaitą ir suteikti Motinai žemei balsą vykstant ekologinei krizei ir tai yra puikus piliečių žurnalistikos pavyzdys.
Parengė Rūta Trainytė
Šiais metais Lietuvoje pradėjo veikti klimato naujienų agentūra „Klimato reporteriai“. Tai – nevyriausybinių organizacijų (NVO) vykdoma iniciatyva ir piliečių žurnalistikos pavyzdys. Naujienų agentūros tikslas – padėti žurnalistams rengti reportažus apie įvairius ekologinės krizės aspektus. Šiuo tikslu agentūros komanda rengia tekstus ir perduoda juos redakcijoms.
Agentūrai dirba aktyvistų bendruomenė. Tekstus rašo žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai, NVO atstovai, aktyvistai ir mokslininkai – trumpai tariant, žmonės, kuriems rūpi tai, kas vyksta, ir kurie nori socialinių pokyčių. Jie taip pat priklauso agentūros „Klimato reporteriai“ valdybai. Valdyba užtikrina, kad naujoji iniciatyva būtų patikima.
Komunikacija klimato reporteriams nėra naujas dalykas, jie yra sukaupę daug patirties viešųjų ryšių, redakcinio darbo ir interneto portalų kūrimo bei priežiūros srityse. Klimato problemos mums taip pat gerai žinomos. Būtent taip ir gimė ši idėja. Darome tai, ką geriausiai išmanome ir tai susiejame su aktyvia veikla klimato srityje. Šios ekologinės krizės akivaizdoje suteikiame balsą Motinai žemei.
Žinoma, palaikome ryšius su žurnalistais. Redakcijose vyrauja nuomonė, kad visuomenės nedomina klimato naujienos ir jos nesurinks daug spustelėjimų. Vengiama skelbti straipsnius su antraštėmis, kuriose vartojami terminai „klimato kaita“ arba „klimato krizė“. Ką reiškia toks klimato krizės neigimas? Ar taip bandoma apsaugoti visuomenę nuo blogų naujienų ir baimės?
O gal ne viskas taip ir blogai. Nėra lengva fiziškai įveikti kasdien į redakcijas plūstančių naujienų srautus, jau nekalbant apie pranešimų klimato klausimais rengimą. Be to, šią temą reikia išmanyti. O čia jau būtų mūsų užduotis. Kitas klimato reporterių uždavinys – mokyti žurnalistus. Matome, kad norint išvengti ekomanipuliavimo, žurnalistams reikia žinių.
Kita idėja – tam tikras grupes su klimato kaita supažindinti patraukliai. Visų pirma norime pasiekti jaunimą ir esame pastebėję, kad humoras jiems yra nesvetimas. Dar nesame tikri, kaip tai ateityje atrodys, tačiau apie tai jau mąstome.
Naujienų agentūra veikia jau gerą pusmetį. Iš patirties žinome, kad reikia apsišarvuoti kantrybe. Nuolatos ir tikslingai miname redakcijų slenkstį ir norime pasiūlyti savo naujienas. Mūsų tekstai jau skelbiami pagrindiniuose Lietuvos naujienų portaluose ir esame kviečiame į radijo laidas.
Siekiant, kad mūsų redakcinis darbas būtų kokybiškas, labai svarbi tvirta Lietuvos aplinkosaugos organizacijų parama, kad mūsų organizacijos priklausytų tarptautiniams NVO tinklams, kad mūsų nariai dalyvautų ES lygmens darbo grupėse ir atstovautų Lietuvai EESRK. Tai leistų mums išplėsti temų spektrą ir sekti aktualijas.
Mūsų ryšiai su EESRK neapsiriboja tuo, kad vienas iš projekto iniciatorių – Kęstutis Kupšys – yra Komiteto narys. EESRK nariai gali pasidalyti aktualia savo šalių patirtimi ir taip praturtinti klimato reporterių skelbiamas klimato naujienas. Pavyzdžiui, neseniai, vykstant COP16 – pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui biologinės įvairovės klausimais, kalbėjomės su Prancūzijai atstovaujančiu EESRK nariu Arnaud Schwartz. Jo įžvalgos iš susitikimo Kalyje paskatino klimato reporterius parengti straipsnį ir jo mintys visai netrukus pasklido Lietuvos žiniasklaidoje. Šis modelis, kai EESRK narių patirtis naudojama siekiant vietos auditorijai veiksmingai perduoti pasaulines naujienas, pasiteisino. Todėl ir ateityje ja pasinaudosime.
Rūta Trainytė yra klimato naujienų agentūros „Klimato reporteriai“ redaktorė. Agentūra dalyvauja įgyvendinant valstybės finansuojamą projektą ŽALINK. Projektas, kurį įgyvendina Vartotojų aljansas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir NVO „Žiedinė ekonomika“, finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos programą.
1992 m. Billo Clintono rinkimų kampanijos šūkio „Tai ekonomika, kvaileli!“, kuris tuo metu sulaukė didelio atgarsio tarp recesijos prislėgtų Amerikos rinkėjų, parafrazė šiandien atrodo kaip niekada aktuali. Pakanka pažvelgti į naujausios, po Europos Parlamento rinkimų surengtos„Eurobarometro“ apklausos rezultatus, ir iš karto tampa aišku, kad infliacija ir ekonomika buvo pagrindinės temos, paskatinusios žmones balsuoti.
1992 m. Billo Clintono rinkimų kampanijos šūkio „Tai ekonomika, kvaileli!“, kuris tuo metu sulaukė didelio atgarsio tarp recesijos prislėgtų Amerikos rinkėjų, parafrazė šiandien atrodo kaip niekada aktuali. Pakanka pažvelgti į naujausios, po Europos Parlamento rinkimų surengtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatus, ir iš karto tampa aišku, kad infliacija ir ekonomika buvo pagrindinės temos, paskatinusios žmones balsuoti.
Išspręsti pragyvenimo išlaidų krizę labai svarbu Europos ateičiai, nes išryškėja mūsų visuomenės ir ekonomikos struktūrinės problemos ir kartu kyla abejonių dėl principų, kuriais remiasi mūsų demokratijos socialinė struktūra.
