EESRK narys Marcin Nowacki, nuomonės „ES gynybos finansavimas“ pranešėjas, parengė EESRK rekomendacijas dėl ES saugumo stiprinimo. Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes saugumui ir besikeičiančius ligšiolinius aljansus, EESRK ragina sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos mechanizmą. Europa nebegali taip smarkiai kaip iki šiol pasikliauti ne ES ginklų tiekėjais. Tačiau reikės ne tik padidinti išlaidas, bet ir išmintingai ir efektyviai panaudoti turimas lėšas.

Marcin Nowacki

Sparčiai besikeičiant geopolitinei padėčiai Europoje kyla svarbus klausimas: kaip Europos Sąjunga gali užtikrinti savo saugumą vis labiau nenuspėjamame šiandienos pasaulyje? EESRK nuomonėje Gynybos finansavimas ES pateikiamas išsamus veiksmų planas, kaip sustiprinti ES saugumą ir pasirengti dabartiniams ir būsimiems iššūkiams.

Ši nuomonė pateikiama laikotarpiu, kai grėsmės saugumui didėja. EESRK pozicijos esmė – raginimas sukurti vieningą ir tvirtą ES gynybos finansavimo mechanizmą. Dabartinės finansavimo struktūros yra netinkamos, todėl jas būtina keisti. Jei gynybos finansavimas nebus labiau koordinuojamas, ES gali nepavykti apginti savo interesus. Nuomonėje minimas susirūpinimą keliantis faktas iš Komisijos pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities: „iš 75 mlrd. EUR sumos, kurią ES šalys išleido viešiesiems pirkimams gynybos srityje, 78 proc. teko ne ES tiekėjams“. Negalime nepaisyti šios didėjančios priklausomybės nuo išorės paslaugų teikėjų.

Tačiau svarbu leisti ne daugiau, o išmintingai ir efektyviai. EESRK rekomenduoja stiprinti ES ir NATO veiklos koordinavimą, didinti finansavimą tokioms iniciatyvoms kaip Europos gynybos fondas (EGF) ir Europos taikos priemonė (ETP), taip pat sutelkti dėmesį į bendrus įsigijimus siekiant racionalizuoti išteklius ir sumažinti išlaidas. Be to, EESRK pasisako už tai, kad Europos NATO narės įsipareigotų gynybai skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. savo BVP. Tai sustiprintų Europos atsaką į dabartines geopolitines grėsmes. Šis didesnis išlaidų tikslas padės užtikrinti didesnį Europos valstybių NATO narių kolektyvinį saugumą, kartu leis išlaikyti visišką jų ginkluotųjų pajėgų suverenitetą.

Be to, tokios iniciatyvos kaip Šaudmenų gamybos rėmimo aktas (ASAP) ir priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA) yra labai svarbios stiprinant ES gynybos pajėgumus. Šios pastangos leis Europai veiksmingai sutelkti išteklius ir užtikrinti karinę bei civilinę parengtį.

Technologinė pažanga, be kita ko, dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo srityse, tampa vis svarbesnė nacionaliniam saugumui. EESRK pabrėžia, kad norint užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, svarbu investuoti į šiuos sektorius. Siekiant skatinti dirbtinio intelekto, bepiločių orlaivių ir kibernetinio saugumo sistemų inovacijas, labai svarbus viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas.

Nuomonėje taip pat raginama sukurti atsparią Europos gynybos pramonės ekosistemą, kuri būtų palanki glaudesniam įmonių, MVĮ ir valdžios institucijų bendradarbiavimui. Aktyvios inovacijos ir tvirtas Europos konkurencingumas leis sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir sukurti savarankiškesnę gynybos pramonę.

Be to, neturėtume pamiršti ir ES regioninių iniciatyvų. Stiprinant regioninį bendradarbiavimą bus galima pritaikyti gynybos strategijas ir spręsti konkrečius saugumo iššūkius, su kuriais susiduria skirtingos valstybės narės. Toks požiūris padės tinkamai spręsti regionines problemas platesnėje ES sistemoje.

ES gynybos stiprinimas neapsiriboja vien saugumu, jis apima ir ES vertybių puoselėjimą. Tikime, kad laikydamasi mūsų nuomonėje pateikto veiksmų plano ES gali apsaugoti savo ateitį ir taiką bei ekonominius interesus.

Pateikė Nicolas Gros-Verheyde

Kovo 6 d. specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė planą „ReArm Europe“. Jam pritarė visos 27 valstybės narės. Jame pateikti penki pagrindiniai pasiūlymai. Jie, be abejonės, įdomūs, tačiau taip pat verti tolesnių diskusijų.

Pirmasis pasiūlymas – užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto lankstumą.

Komisija siūlo aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakto nukrypti leidžiančią išlygą, kuri leistų valstybėms narėms padidinti išlaidas gynybai 1,5 proc. BVP nerizikuojant pradėti perviršinio deficito procedūros. Kiek tikimasi sutaupyti? „Beveik 650 mlrd. eurų“ per ketverius metus. Ursula von der Leyen teigia, kad Europa turi „gerokai padidinti savo išlaidas gynybai“.

Antrasis pasiūlymas – parengti naują skolinimo gynybai priemonę.

Ši priemonė būtų 150 mlrd. EUR vertės. Ji būtų finansuojama paskolomis iš ES biudžeto pagal sistemą, panašią į makrofinansinės pagalbos sistemą. Ją ketinama naudoti prioritetinėse srityse, kuriose esama didelių trūkumų: oro ir priešraketinės gynybos (Vokietijos iniciatyva „Europos dangaus skydas“), artilerijos sistemų, raketų ir amunicijos, bepiločių orlaivių ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, strateginių įgalinančių priemonių, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos (įskaitant susijusią su kosmosu), karinio mobilumo, kibernetinės erdvės, dirbtinio intelekto ir elektroninės kovos srityse.

Siekdama paspartinti šį procesą, Komisija siūlo taikyti Sutarties 122 straipsnį: išskirtinėmis aplinkybėmis tam tereikia valstybių narių pritarimo ES Taryboje, o Europos Parlamentas apie tai tik informuojamas. Taip apeinamas demokratinis procesas ir toks žingsnis gali būti ginčytinas. Europos gynybos stiprinimo planas buvo patvirtintas Versalio aukščiausiojo lygio susitikime 2022 m. kovo mėnesį, t. y. prieš trejus metus! Atrodo, kad sudėtinga pagrįsti, kodėl šis planas vadinamas „skubiu“.

Trečiasis pasiūlymas – pasinaudoti regionų lėšomis.

Komisija tvirtina, kad trumpuoju laikotarpiu Europos Sąjunga su Europos biudžetu „gali padaryti daugiau“. Ji galėtų perskirstyti tam tikrų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas. Ji siūlo suteikti valstybėms narėms galimybę „pasinaudoti sanglaudos politikos programomis gynybos išlaidoms didinti“ ir nori „palengvinti savanoriškų pervedimų į kitus ES fondus, skirtus gynybai, procesą“.

Taip iš esmės apkarpomas dabartinis daugiametis biudžeto planas (2021–2027 m.). Kyla klausimas, ar dėl gynybos turėtume aukoti socialinę ar regioninę sanglaudą? Dėl to galima ginčytis.

Be to, būtų galima dar labiau sutelkti strateginių technologijų STEP platformą, ją pradedant taikyti visoms gynybos sektoriaus technologijoms. Dar viena galimybė, pasak Komisijos, yra sušvelninti esamus apribojimus, pavyzdžiui, konkurencijos taisykles arba išankstinio finansavimo ir bendro finansavimo taisykles.

Ketvirtasis pasiūlymas yra susijęs su EIB paskolomis.

Europos investicijų bankas (EIB) ir jo akcininkai (valstybės narės) ne kartą išreiškė savo nepritarimą tolesniam skolinimui tik kariniam sektoriui, pirmenybę teikdami dvejopam lėšų panaudojimui. Todėl Komisija primygtinai reikalauja pakeisti EIB politiką.

Penktasis pasiūlymas – sutelkti privatųjį kapitalą.

Tikslas – suteikti gynybos bendrovėms „kuo geresnes galimybes pasinaudoti kapitalu ir finansavimu“, nes tai yra nuolatinė šios pramonės problema. Šią idėją reikėtų įtraukti į komunikatą dėl Santaupų ir investicijų sąjungos.

Šiame leidinio numeryje:

• EESRK nuomonė dėl M. Draghi ir E. Letta pranešimų, Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri
• Konkurencingumo manija, Karel Lannoo, CEPS
• Konkurencingumo kelrodis nesugeba suderinti įmonių poreikių ir darbuotojų teisių, Esther Lynch, ETUC
• „Future 500“: Europos įmonių plėtra siekiant pasaulinės sėkmės, Stjepan Orešković, Atlanto Taryba
• Europos koaliciją už teisingą verslą (ECCJ) nepritaria bendrajam rinkiniui – įmonių interesai neturėtų būti ES politikos varomoji jėga, Andriana Loredan, ECCJ

„Atėjo laikas žengti konkretų žingsnį į priekį po M. Draghi pranešimo, kol jis nesudūlėjo politikos koridoriuose. Mums reikia gerų strategijų ir politikos formuotojų, kurie gebėtų neapsiriboti šiuo pranešimu ir parengti ES pramonės politikos strategijas“, – sakė Kroatijos verslininkas ir mokslininkas Stjepan Orešković.  Briuselyje vykusioje viešoje tarptautinėje konferencijoje „Conclave II“ jis, kartu su transatlantinio idėjų instituto Atlanto Tarybos vyriausiuoju direktoriumi Jörn Fleck, pristatė plataus užmojo iniciatyvą „Future 500“. „Future 500“, kuri yra platesnės Atlanto Tarybos platformos „SEEUS Futures“ dalis, tikslas – nustatyti ir paremti 500 Europos įmonių, siekiančių didelio augimo ir pasaulinio poveikio. Tikslas – remti pradedančius Europos verslininkus konkuruojant pasauliniu mastu, stiprinant Europos dalyvavimą tarptautinėje ekonominėje arenoje. Stjepan Orešković mums plačiau pristatė šį projektą.

Ar galite trumpai pristatyti pagrindinę projekto „Future 500“ idėją?

Iniciatyvoje, remiantis svarbių pranešimų, kuriuos parengė M. Draghi, E. Letta ir M. Heitoras, įžvalgomis apie Europos ateitį ir jas analizuojant tiek iš mokslininkų, tiek verslininkų atžvalgos taško, iškeliama keletas svarbių klausimų: kas vykdys šiuos konkurencingumo planus ir neseniai paskelbtą konkurencingumo kelrodį? Kokie mechanizmai bus naudojami? Kiek išlaidų bus patirta? Kokios grąžos galima tikėtis, palyginti su pastaruoju metu sparčiai augančių JAV bendrovių grąža? Projektas „Future 500“ yra SEEUS platformos, atstovaujančios JAV, ES ir Pietryčių Europai, kertinis akmuo ir juo siekiama didinti šių regionų matomumą ir bendradarbiavimą. Jis yra strategiškai parengtas siekiant atliepti neatidėliotiną Europos poreikį puoselėti dinamišką aplinką, kuri padėtų vietos įmonėms tapti pasaulinės rinkos lyderėmis. Šioje iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama rizikos kapitalo užtikrinimui, strateginėms gairėms ir tarptautinei tinklaveikai, mokantis iš tokių ekspertų, kaip Harvardo universiteto Dani Rodrik ir Beata Jaworcik iš ERPB , siekiant parengti XXI a. pramonės politiką, kuri gerokai sustiprintų mūsų konkurencinę padėtį.

Ar jau turite potencialių kandidatų į 500 įmonių, kurias ketinate pasirinkti? Kokius pagrindinius reikalavimus turi atitikti įmonė, kad būtų pasirinkta?

Nors konkrečių įmonių dar neatrinkome, „Future 500“ bus skirta subjektams, turintiems plėtros ir spartaus augimo potencialą. Procesas bus atviras ir nuolatinis, jame pirmenybė bus teikiama ekonominėms perspektyvoms, inovacijoms ir strateginei svarbai jų sektoriuose. Taip pat sieksime užmegzti partnerystes su daugiašaliais plėtros bankais ir investuotojais, kurie jau padeda įmonėms tapti konkurencine jėga. Daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurios jau parodė tvirtą augimą, inovacinius pajėgumus ir siekia plėstis pasauliniu mastu. Taip užtikrinama, kad įmonės būtų ne tik rinkos, bet ir technologijų bei verslo modelių lyderės. Remsimės patirtimi, įgyta įgyvendinant tokius didelius projektus kaip „Scale-Up Europe“, kurie suburia steigėjus, investuotojus, vadovus ir mokslininkus, kurių tikslas – paversti Europą technologijų lydere. ES šalims kandidatėms šios potencialiai atrinktos įmonės yra ypač svarbios, nes jos įkūnys naujos ekonomikos principus ir bus ambicingų, tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, kurios dažniausiai nepriklauso nuo nacionalinių mokesčių mokėtojų finansavimo, pavyzdys.

Ar optimistiškai vertinate Europos konkurencingumo pasaulyje potencialą?

Labai optimistiškai vertinamas Europos gebėjimas stiprinti savo konkurencinę padėtį pasaulyje, atsisakant vyraujančio savigailos požiūrio. Nuo 2022 m. pabaigos, kai prasidėjo ši bulių rinka, euro zonos akcijų lyginamojo indekso bendroji grąža „Nvidia“ atveju viršijo S&P 500. Europos socialinė ir sveikatos sistemos padeda žmonėms ilgiau išlikti sveikiems ir aktyviems mažesnėmis sąnaudomis ir daro teigiamą poveikį mūsų ekonomikos produktyvumui ir konkurencingumui pasauliniu mastu.

Stengiamės atkartoti Immanuelio Kanto „tikrojo entuziazmo“ sąvoką, kurią jis paminėjo Prancūzijos revoliucijos kontekste. Toks mąstymas gali paversti iššūkius motyvuojančia jėga ir paskatinti, regis, nenugalimą ryžtą. Mums reikia mažiau turtingo, savimi patenkinto elito ir pernelyg paklusnių, neambicingų pasekėjų, kuriems buvo teikiama pirmenybė pastaruosius du dešimtmečius. Mums reikia daugiau „ištroškusio jaunimo“ – motyvuotų, ambicingų ir pasirengusių priimti iššūkius žmonių.

Iniciatyva „Future 500“ siekiama proaktyviai spręsti nuolatines konkurencingumo pranešimuose nurodytas problemas, pavyzdžiui, drąsių inovacijų ir įmonių veiklos plėtros poreikį. Europos padėtis pasaulyje labai priklausys nuo jos gebėjimo diegti pažangias technologijas, ugdyti verslumo talentus ir tobulinti pramonės politiką integraciniam augimui remti. Iniciatyva siekiama sukurti palankią aplinką verslo lyderiams ir novatoriams, pasinaudojant gerai išsilavinusia darbo jėga, turtingu inovaciniu paveldu, tradiciniais ir naujais pramonės sektoriais ir sprendžiant tokias problemas kaip reglamentavimo fragmentacija ir rinkos disbalansas.

Trumpai tariant, iniciatyva „Future 500“ yra svarbus žingsnis išbandant Europos ekonominę aplinką, siekiant, kad žemynas taptų pasauliniu konkurentu, skatinant didelio potencialo įmones ir stiprinant verslumo ekosistemą. Negalime laimėti varžybų, jei nežinome, kas yra mūsų konkurentai.

Dr. Stjepanas Oreškovićius yra mokslininkas ir verslininkas. Jis yra Europos mokslo ir meno akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europae) narys ir Bosqar Invest įkūrėjas. Jo šeimai vadovaujant „Bosqar Invest“ per penkerius metus darbuotojų skaičius joje išaugo nuo 300 iki daugiau nei 16 000. Tai rodo, kad „Bosqar Invest“ turi puikią plėtros strategiją, kuri apima mokslą, technologijas, pensijų ir kitų fondų investicijas bei drąsų požiūrį į verslumą. Toks gyvybingas požiūris propaguojamas ir M. Draghi pranešime. Šis strateginis akcentas greičiausiai turėjo įtakos jo pristatytam Atlanto Tarybos pradėtam projektui „Future 500“.

Europos Komisija netrukus paskelbs teisės aktų dėl įmonių ataskaitų teikimo reformų rinkinį, vadinamą bendruoju rinkiniu.  Juo siekiama supaprastinti ir racionalizuoti su tvarumu susijusius teisės aktus, kad įmonėms būtų paprasčiau teikti ataskaitas. Rinkinys, apie kurį buvo pranešta lapkričio mėn., sukėlė sumišimą visoje ES ir įžiebė daug įvairių grupių diskusijų ir priešiškų reakcijų. Pilietinės visuomenės organizacijos (PVO), profesinės sąjungos, įmonės, investuotojai, teisininkai ir mokslininkai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad bendrasis rinkinys gali paskatinti reglamentavimo panaikinimą, ir ragina Komisiją apsaugoti, o ne susilpninti šiuos teisės aktus.  Europos koalicijos už teisingą verslą (ECCJ) atstovė Andriana Loredan paaiškino šio klausimo svarbą ir kodėl PVO (kaip, pavyzdžiui, ECCJ) nepritaria bendrajam rinkiniui.

Konkurencingumu naudojamasi kaip dingstimi panaikinti labai reikalingais tvarumo srities teisės aktais vykdomą reglamentavimą

Bendrajame rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms tvarumo priemonėms, kurios yra Europos žaliojo kurso pagrindas: Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvai (ĮITTD), Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvai (ĮTIPD) ir Taksonomijos reglamentui. Šis dokumentų rinkinys yra tiesioginis naujosios Komisijos krypties pokyčių, kurie prasidėjo nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Mario Draghi paskelbto pranešimo dėl Europos konkurencingumo ateities, rezultatas. M. Draghi pranešime ES rinkų sąstingis iš dalies siejamas su pernelyg didele reglamentavimo našta įmonėms, tačiau pasirinktinai neminimi kiti pagrindiniai veiksniai, pavyzdžiui, naftos, dujų ir maisto kainų infliacija, kurią lemia tarptautinių įmonių vykdoma spekuliacija. M. Draghi pranešime teigiama, kad ES informacijos apie tvarumą teikimo ir išsamaus patikrinimo sistema yra pagrindinė reglamentavimo naštos šaltinis. Nors nėra įrodymų apie tvarumo srities teisės aktų sąsajas su numanomu ES konkurencingumo trūkumu, šis siauras požiūris tapo pretekstu galbūt apskritai panaikinti tvarumo srities teisės aktus.

Šiuo konkrečiu bendruoju rinkiniu Komisija ketina supaprastinti kai kurias svarbiausias neseniai priimtas priemones, skirtas didelių įmonių poveikiui žmonėms ir aplinkai mažinti. Tarp jų – ir ĮTIPD, kuri buvo priimta tik praėjusiais metais ir dar nepradėta įgyvendinti.

Bet kokios diskusijos dėl bendrojo rinkinio turinio kol kas yra pagrįstos tik spėlionėmis. Tačiau vienas iš didžiausių pavojų, susijusių su bendruoju rinkiniu, yra tvarumo priemonių teisėkūros procedūros atnaujinimas, o tai reiškia, kad gali tekti iš naujo derėtis dėl pagrindinių nuostatų (pavyzdžiui, dėl civilinės atsakomybės arba su klimato kaita susijusios pertvarkos planų pagal ĮTIPD). Europos koalicija už teisingą verslą griežtai nepritaria tam, kad būtų atnaujinta tvarumo teisės aktų, dėl kurių jau buvo susitarta anksčiau, teisėkūros procedūra. Tai padidintų reglamentavimo neapibrėžtumą, neigiamai paveiktų tai, kaip įmonės laikosi žmogaus teisių ir aplinkosaugos nuostatų, ir baustų pradininkus.

Neproporcinga verslo įtaka vykstant netobulam konsultacijų procesui

Pranešimas apie bendrąjį rinkinį ir Komisijos pasiūlymo rengimas vyko visiškai neskaidriai ir neatsižvelgiant į ES sutarčių teisę ar pačios Komisijos procedūrines taisykles.

Komisija ketina pristatyti savo bendrojo rinkinio iniciatyvą per labai trumpą laikotarpį, per kurį neįmanoma atlikti tinkamo poveikio vertinimo ir surengti viešų konsultacijų. Šis požiūris nesuderinamas su teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procesuose – demokratiniu principu, kurį gina ES sutarčių teisė. Be to, tai prieštarauja pačios Komisijos geresnio reglamentavimo gairėms, kuriose reikalaujama, kad Komisijos politikos formavimo procese būtų plačiai ir skaidriai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais.

Vietoj to 2025 m. vasario mėn. Komisija imitavo konsultacijų procesą, surengusi vadinamąją „tikrosios padėties patikrą“, kurioje dalyvavo nedidelė atrinktų suinteresuotųjų subjektų grupė – visų pirma didelės įmonės ir verslo asociacijos. Daugeliui šių įmonių šiuo metu pareikšti ieškiniai dėl žmogaus teisių ar aplinkosaugos nuostatų pažeidimų jų veikloje ar vertės grandinėje. Todėl jos yra suinteresuotos susilpninti tvarumo srities teisės aktus darbuotojų, vietos bendruomenių ir klimato sąskaita. Be to, buvo visiškai akivaizdu, kad dalyvavo neproporcingai daug didelių įmonių atstovų, o pilietinei visuomenei atstovauta nepakankamai. Pilietinės visuomenės organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir mažosioms įmonėms buvo atstovaujama tik simboliškai, o nuo įmonių piktnaudžiavimo nukentėję asmenys ir tvarumo nuostatas propaguojančios įmonės į diskusijas išvis nebuvo įtrauktos.

Bendrasis rinkinys gali turėti neigiamo poveikio plataus užmojo klimato politikai

Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Komisijos narys Valdis Dombrovskis, kurie prižiūri visą supaprastinimo iniciatyvą, regis, palaiko didžiausių ir galingiausių korporacijų tikslus. Visų pirma pagrindiniai Komisijos partneriai atliekant vadinamąją tikrosios padėties patikrą, be kita ko, buvo įmonės, kurių verslo veikla labai prisideda prie klimato kaitos ir kurios yra suinteresuotos mažinti klimato srities įsipareigojimus, pavyzdžiui, naftos, dujų, naftos chemijos, automobilių ir finansų sektoriuose veikiančios įmonės. Atsižvelgiant į dabartinę klimato krizę ir jos neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai, neramu dėl to, ar bendrasis rinkinys netaps žingsniu atgal klimato politikos srityje.

Komisija pirmenybę turėtų teikti įgyvendinimui, o ne reglamentavimo panaikinimui

Jei Komisijai iš tiesų rūpi konkurencingumas ir reglamentavimo naštos mažinimas, taip pat žmogaus teisės ir teisingumas klimato srityje, ji turėtų apsvarstyti, kaip veiksmingai įgyvendinti tvarumo priemones. Tai galima lengvai padaryti parengiant gaires, skirtas padėti įmonėms ir valstybių narių valdžios institucijoms, kaip nurodyta ĮTIPD, taip pat plečiant finansavimo ir gebėjimų stiprinimo galimybes. Taip būtų atsižvelgta į M. Draghi pranešime išsakytą kritiką, kad trūksta gairių, kaip palengvinti ES tvarumo teisės aktų taikymą.

Bet kokiu atveju, slaptas esminių tvarumo srities teisės aktų perrašymas už uždarų durų dalyvaujant tam tikroms didžiausioms pasaulio bendrovėms, vargu ar yra tinkamiausias būdas tikram konkurencingumui pasiekti. 

Andriana Loredan yra Europos koalicijos už teisingą verslą (ECCJ) politikos pareigūnė, kuri nuo 2022 m., kai pasiūlymas dėl Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos buvo paskelbtas pirmą kartą, remia jo įgyvendinimą. Anksčiau ji dirbo organizacijoje „Anti-Slavery International“, kur nagrinėjo verslo ir žmogaus teisių iš priverčiamojo darbo perspektyvos temą.