Kaip reaguotų ekonomika, jei visoje Europoje užtikrintume bendrus minimalius nedarbo draudimo standartus?

parengė EESRK Darbuotojų grupė

Kilus koronaviruso pandemijai grėsminga krizė virto visuotiniu ekonomikos nuosmukiu – per visą šimtmetį taikos laikotarpiu BVP nėra taip stipriai sumažėjęs kaip dabar – ir milijonams žmonių pradėtos taikyti įvairios nedarbo ar darbo ne visą dieną sistemos. Nors mūsų socialinės apsaugos sistemos daugeliu atvejų galėjo sušvelninti poveikį, bet apskritai jos nėra tinkamai pasirengusios, panašiai kaip ir mūsų sveikatos priežiūros sistemos nebuvo pasirengusios pandemijai, nes jos stipriai nukentėjo nuo ne vienerius metus taikytų griežto taupymo priemonių reaguojant į 2008 m. krizę.

Be to, darbuotojams ir jų darbo vietoms išsaugoti taikomos priemonės yra nevienodos. Dažnai darbuotojai, kurių darbo santykiai itin neužtikrinti, pavyzdžiui, kurjeriai arba dirbantys pagal kitas „naujų darbo formų“ sutartis, negali pasinaudoti tradicinėmis apsaugos sistemomis.

Bedarbių pašalpų sistemos yra fragmentiškos ne tik šalies viduje, bet ir tarp šalių: pašalpų skyrimo laikotarpis ir aprėptis labai skiriasi, taip pat skiriasi pašalpų dydis arba anksčiau gauto darbo užmokesčio dalis. Darbuotojų grupės užsakymu atliktame tyrime analizuojama, kaip reaguotų visos ES ir atskirų šalių ekonomika, jei pagal nedarbo draudimo sistemas būtų taikoma bendra minimali išmokų aprėptis, trukmė ir jų atitikmuo, taip Europos darbuotojams užtikrinant bendrus minimalius standartus. Tyrime hipotezė tikrinama naudojant makroekonominį modeliavimą ir atsižvelgiant į 2008 m. krizę, visą biudžeto ciklą ir, šiandien tai ypač aktualu, pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį.

Rezultatai akivaizdžiai rodo, kad poveikis ekonomikai būtų teigiamas, ypač derinant su kitomis socialinės politikos priemonėmis, taip išsaugant darbo vietas ir išvengiant kito ekonomikos nuosmukio. Visą tyrimą ir daugiau informacijos rasite paspaudę šį saitą.