2022 m. kovo 8 d. mano atstovaujama organizacija Lenkijoje (ZPP) ir J. Kulskio fondas, kurio veikloje dalyvauja EESRK narė Małgorzata Bogusz, suorganizavo nedidelį, bet labai greitą humanitarinės pagalbos konvojų. Tai buvo antroji kelionė per savaitę. Kartu su Małgorzata Bogusz ir Tomu Palmeriu, „Atlas Network“ viceprezidentu iš Jungtinių Amerikos Valstijų, vykome į Lvivą (Ukraina).
Kelionės tikslas – aprūpinti medikamentais, medicininėmis ir higienos priemonėmis. Dviem pilnais autobusais nuvykome į Ukrainos atstovų nurodytą vietą, kurioje buvo pakuojami ir paskirstomi produktai į vietas, kur jų labiausiai reikia.
Lenkijos ir Ukrainos pasienyje Lenkijos kryptimi nuolat driekėsi ilga lengvųjų automobilių ir autobusų eilė. Deja, poreikiai, susiję su civilių gyventojų evakuacija, užuot mažėję, sistemingai didėja. Lenkija jau priėmė (2022 m. kovo 10 d. duomenimis) daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių.
Pakeliui į Lvivą buvo keletas kontrolės punktų. Didžiausias iš jų, saugomas kariškių, yra prie pat įvažiavimo į miestą. Tai labai gyvas miestas, mieste šurmuliuoja daug žmonių. Jame keliais šimtais tūkstančių žmonių daugiau nei įprastai. Dabar Lvivas yra perdavimo ir logistikos centras, iš kurio teikiama parama Vidurio ir Rytų Ukrainai. Miesto pakraštyje sutikome savo gidą, jis mus palydėjo į logistikos centrą. Ten mūsų laukė grupė žmonių, kurie nedelsdami pradėjo iškrauti daiktus. Visi produktai iškart po iškrovimo buvo surūšiuoti ir tinkamai aprašyti (pagal patvirtintą formulę). Procesų valdymas yra aukščiausio lygio. Džiaugiuosi, kad po darbo radome laiko apsikeisti nuomonėmis apie esamą padėtį ir didžiausius poreikius. Verta pridurti, kad Lvivo gyventojai lieka savo namuose ir padeda apgyvendinti, maitinti bei vežti pabėgėlius iš teritorijų, nukentėjusių nuo Rusijos vykdomo neteisėto užpuolimo.
Taip pat norėčiau pasidalyti pagrindinėmis Ukrainos atstovų rekomendacijomis ir poreikiais. Mes kasdien dirbame kartu, todėl jaučiuosi turinti teisę apibendrinti lūkesčius. Juos galima suskirstyti į keletą esminių politinių, karinių ir civilinių poreikių. Politiniai yra šie:
- finansinė parama ir karinės paskirties produktų tiekimas – vyriausybių ir didelių įmonių užduotis;
- spaudimas ir plačios, stiprios sankcijos Rusijai ir Baltarusijai. Sankcijos, kurių neįmanoma apeiti. Jos mums taip pat kainuos, ir turime su tuo susitaikyti. Pagaliau atėjo laikas iš naujo apibrėžti mūsų energetikos politiką.
Kalbant konkrečiai apie tai, ko laukiama iš mūsų – darbdavių, darbuotojų organizacijų ir pilietinės visuomenės:
- parama tiekiant medicinos reikmenis;
- pagalba siekiant gauti kitų atsargų pagal mūsų partnerių specifikacijas;
- parama evakuojant šeimas. Grįždami iš Ukrainos turėjome garbės vežti iš šalies evakuojamus žmones. Kita galimybė – imtis veiksmų pasienyje ir teikti su transportu susijusią pagalbą;
- į Europos Sąjungos valstybes atvykstančių šeimų priėmimas ir apgyvendinimas. Regiono valstybėms reikia paramos siūlant vietas, kuriose galima apsistoti, vietas jūsų namuose, jūsų tuščiuose butuose. Kalbant apie Lenkiją, jau turime daugiau kaip 1,3 mln. karo pabėgėlių;
- greita darbo paieška atvykusiems žmonėms, kurie gali ir nori dirbti.
Norėčiau pabrėžti, kad dabartinė krizė, susijusi su būtinybe priimti pabėgėlius, neturi precedento šiuolaikinėje Europos istorijoje. Čia būtina įtraukti mus – visų valstybių narių pilietinę visuomenę.
Marcin Nowacki