Neįgalieji susiduria su daugybe kliūčių ir turi mažiau galimybių laikytis saugaus fizinio atstumo, todėl jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19 ir dėl to sunkiai susirgti. Tačiau ES jie nebuvo aiškiai priskirti prioritetinėms vakcinacijos grupėms.
Nacionalinėse vakcinacijos strategijose nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos neįgaliesiems būtų teikiama pirmenybė pasiskiepyti nuo COVID-19, išskyrus tuos, kurie prižiūrimi sveikatos priežiūros įstaigose arba kuriems dėl, pavyzdžiui, organų ar kamieninių ląstelių transplantacijos, kyla itin didelė infekcijos rizika.
Daugelyje valstybių narių neįgalieji negali būti tikri, ar dėl jų negalią lėmusios ligos pobūdžio jie turės galimybę būti vakcinuojami anksčiau nei visi kiti to paties amžiaus žmonės.
Dėl neaiškiai apibrėžtų nacionalinių taisyklių, pagal kurias žmonės priskiriami su amžiumi nesusijusioms prioritetinėms grupėms, taip pat dėl didelio vakcinų trūkumo Europoje ir abejonių dėl skiepijimosi kilo nemažai painiavos ir sumaišties vietos lygmeniu, todėl daugelis neįgaliųjų liko skiepijimo laukiančių asmenų sąrašo gale.
Remiantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengto klausymo dėl COVID-19 vakcinų platinimas ir neįgalieji išvadomis, padėtis skiriasi ne tik įvairiose šalyse, bet ir atskiruose regionuose.
Šį nuotolinį klausymą surengė EESRK teminė tyrimo grupė dėl neįgaliųjų teisių, siekdama apžvelgti su neįgaliųjų vakcinacija ES susijusią padėtį valstybėse narėse ir apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad jiems būtų teikiama pirmenybė.
Klausyme dalyvavo EESRK nariai, kurie yra neįgaliųjų teisių gynėjai savo šalyse, taip pat Europos visuomenės sveikatos aljanso (EPHA) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai. Renginį vedė Europos neįgaliųjų forumo (ENF) direktorė Catherine Naughton.
Įvairių šalių valdžios institucijos turi suprasti, kad dėl akivaizdžių priežasčių neįgalieji turi mažiau galimybių išlaikyti saugų atstumą. Todėl norime pabrėžti, kad svarbu ir skubu apsaugoti pažeidžiamos sveikatos būklės asmenis, – pradėdamas klausymą kalbėjo EESRK teminės tyrimo grupės dėl neįgaliųjų teisių pirmininkas Pietro Barbieri. – Tikimės, kad ES atsižvelgs į neįgaliųjų padėtį ir nepaliks šio klausimo savo nuožiūra spręsti šalims remiantis tam tikrais rodikliais.
2020 m. spalio mėn. vakcinų strategijos gairėse Europos Komisija pateikė bendrą, bet aiškią nuorodą į tam tikras pažeidžiamas grupes, kurioms vykdant skiepijimo kampanijas turėtų būti teikiama pirmenybė, įskaitant asmenis, neturinčius galimybės laikytis saugaus atstumo, ir tuos, kurie dėl sveikatos būklės priskiriami rizikos grupei, tačiau negalia jose konkrečiai nepaminėta.
Savo gairėse PSO pripažįsta, kad yra keletas priežasčių, dėl kurių neįgaliesiems kyla didesnis pavojus užsikrėsti šiuo virusu ir susirgti sunkiausia ligos forma. PSO Strateginės patariamosios imunizacijos ekspertų grupės (SAGE) veiksmų plane, kuriame nurodoma prioritetinė nuo COVID-19 naudojimo tvarka esant ribotai pasiūlai, neįgalieji priskiriami socialinei demografinei rizikos grupei, kuriai gresia sunki liga arba mirtis, ir rekomenduojama juos vakcinuoti II etape, per kurį skiepijama 11–20 proc. gyventojų.
Tačiau nesant aiškios klasifikacijos ir paaiškėjus, kad vakcinos nebus iš karto visiems prieinamos, padėtis vietos lygmeniu tapo chaotiška. Trumpai apžvelgdami padėtį savo šalyse, EESRK nariai pabrėžė, kad neįgaliųjų organizacijos visoje ES dažnai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad ne sveikatos priežiūros įstaigose esantys neįgalieji ir juos slaugantys asmenys būtų paskiepyti tuo pačiu metu kaip ir kitos pažeidžiamos prioritetinės grupės.
BALTIJOS IR SKANDINAVIJOS ŠALYS
Lietuvoje po aktyvios neįgaliųjų asociacijų informavimo kampanijos vyriausybė sutiko į prioritetines grupes įtraukti neįgalius vaikus prižiūrinčius tėvus ir kitus slaugytojus. Apie padėtį savo ir kitose Baltijos šalyse kalbėjusios EESRK narės iš Lietuvos Dovilės Juodkaitės teigimu, iš pradžių padėtis buvo kitokia.
Skirtingai nei kitose Skandinavijos šalyse, kuriose negalia priskiriama prie sunkių COVID atvejų rizikos veiksnių, Danijoje šiuo metu pirmenybė skiepytis daugiausiai suteikiama atsižvelgiant į amžių. Dėl to kilo daug painiavos, nes nebuvo aiškiai apibrėžti priklausymo prioritetinėms grupėms kriterijai. Todėl bendrosios praktikos gydytojams, ligoninėms ir pavieniams asmenims buvo sunku suprasti, kas bus skiepijami pirmiausia, – sakė Danijai atstovaujanti EESRK narė Sif Holst.
Danijoje trūko informacijos apie vakcinacijos programą. Niekas nebuvo informuotas apie tai, kuriai kategorijai priklauso arba kada gali tikėtis būti skiepijamas
, – teigė Sif Holst.
Tie, kurie nepriskiriami prioritetinėms grupėms, bus vakcinuojami tik pagal amžiaus kriterijų. Dėl to 30 metų amžiaus asmeniui, sergančiam Dauno sindromu arba išsėtine skleroze, gali tekti laukti savo eilės kartu su negalios neturinčiais to paties amžiaus asmenimis.
RUMUNIJA IR GRAIKIJA
EESRK narys Tudorel Tupilusi, vadovaujantis Rumunijos aklųjų organizacijai, teigė, kad Rumunijos neįgaliųjų organizacijos sėkmingai vykdė lobistinę veiklą vyriausybėje siekdamos, kad antrajame etape pirmenybė būtų teikiama ne sveikatos priežiūros įstaigose esantiems neįgaliesiems, kad jie galėtų būti vakcinuojami kartu su 65 metų ir vyresniais asmenimis.
Tačiau pradžioje būta nesklandumų, nes dėl vakcinavimo termino neįgalieji galėjo tartis tik per vietos valdžios institucijas. Tai galėjo sutrikdyti visą procesą, tačiau įsikišus neįgaliųjų organizacijoms sistema pasikeitė. Dėl daugelio problemų iki kovo mėn. Rumunijoje vis dar buvo mažai paskiepytų neįgaliųjų, o antrąją vakcinos dozę gavo tik 3000 iš jų.
EESRK narys Ioannis Vardakastanis nurodė, kad Graikijoje kampaniją dėl neįgaliųjų skiepijimo prioritetine tvarka neįgaliųjų organizacijos pradėjo prieš pradedant vakcinų platinimą gruodžio mėn.
Neįgaliųjų organizacijos atliko strateginį ir operatyvinį vaidmenį glaudžiai bendradarbiaudamos su valdžios institucijomis ir užtikrindamos prioritetinę tvarką daugeliui neįgaliųjų. Šiuo metu jos siekia, kad būtų užtikrintas skiepas akliesiems ir regos sutrikimų turintiems asmenims, taip pat tetraplegikams iki 60 metų amžiaus.
ISPANIJA, ITALIJA IR PRANCŪZIJA
Ispanijos vakcinacijos strategija buvo atnaujinta keturis kartus. Joje pirmenybė neįgaliesiems teikiama tuo atveju, jei jie yra slaugos namuose arba globos būstuose, jei jie turi padėjėjų ir slaugytojų ir jei gauna paslaugas viešose erdvėse, pavyzdžiui, dienos globos centruose. Tačiau šioje strategijoje nėra teikiama aiški pirmenybė fizinę ar kūno negalią turintiems asmenims, nors nustatyta, kad dėl tokios negalios padidėja sunkių ligų rizika.
Ši grupė vis dar nežino, ar dėl jų negalią lėmusios ligos jie gali būti priskirti prioritetinei grupei, jie nežino, kada ateis jiems eilė būti vakcinuotiems. Toks neaiškumas yra nepriimtinas
, – teigė EESRK narys Miguel Angel Cabra de Luna, pridurdamas, kad, nors buvo visiškai suprantama, kad skiepijant amžius turėtų būti vienas iš veiksnių, reikėtų atsižvelgti ir į kitas situacijas, dėl kurių žmonės tampa pažeidžiami COVID.
Kadangi nėra standartizuotų kriterijų, Ispanijos bendruomenės ir regionai taikė skirtingas taisykles, pagal kurias nustatoma, kokiais atvejais žmonėms gali būti suteikta pirmumo teisė ir kokiais – ne.
Tokie skirtumai tarp regionų taip pat akivaizdūs Italijoje, kai tos pačios būklės asmenys viename regione skiepijami, o kitame – ne, – teigė Pietro Barbieri.
Jis pabrėžė, kad neįgaliesiems iš pradžių nebuvo teikiama pirmenybė, tačiau sausio mėn. pradžioje, dėl neįgaliųjų asociacijų spaudimo ir žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio, kuriame pabrėžiama, kad vakcinacijos plane užmiršti
neįgalieji ir jų šeimos, valdžios institucijos bandė šią padėtį ištaisyti.
Pasikeitus vyriausybei ir pritrūkus vakcinų, buvo parengtas naujas vakcinacijos planas, kuriame nurodyta vakcinacijos tvarka pagal kategorijas. Pietro Barbieri teigimu, dažnai būta absurdiškos nelygybės, taip pat visiškos sumaišties ir chaoso situacijų.
Pavyzdžiui, Lombardijoje gyvenantys neįgalieji pirmuosius skiepus pradės gauti balandžio 15 d., tuo tarpu Kalabrijoje dėl susilpnėjusios sveikatos priežiūros sistemos neįgaliuosius numatyta skiepyti ne anksčiau kaip gegužės mėn.
Prancūzijos neįgaliųjų tarybos Europos reikalams (CFHE) atstovas Albert Prevos pabrėžė, kad globos namuose negyvenantys neįgalieji taip pat yra pažeidžiami ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, o Prancūzijoje taip nėra: Asmenys, gyvenantys vieni, neturėtų tapti vakcinų trūkumo aukomis, tačiau jie dažnai pamirštami.
PRAKTINĖ PATIRTIS VIETOS LYGMENIU SIEKIANT ESMINIŲ POKYČIŲ
PSO atstovė Satish Mishra nurodė, kad jos organizacija pasikliauja pilietine visuomene užtikrinant, kad vyriausybės įgyvendintų PSO rekomendacijas.
Be kita ko, rekomenduojame vyriausybėms konsultuotis su neįgaliaisiais, jų paramos tinklais ir atstovaujančiomis organizacijomis rengiant ir įgyvendinant nacionalinius vakcinacijos planus siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias pasinaudoti vakcinacija
, – teigė Satish Mishra.
Pasak Europos visuomenės sveikatos aljanso (EPHA) atstovo Yannis Natsis, pilietinės visuomenės organizacijos yra sukaupusios patirties vietos lygmeniu, todėl atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį ir gali padėti ES geriau suprasti, kaip apibrėžti pažeidžiamumą. Be to, jos gali atkreipti dėmesį į riziką, kylančią žmonėms, turintiems įvairių rūšių negalią, kad ES šalys juos pripažintų prioritetine grupe.
Yannis Natsis taip pat mano, kad pats metas pakalbėti apie nacionalinės vakcinavimo tvarkos teisingumą Europoje ir išnagrinėti, kaip įtraukti pažeidžiamas ir nepalankioje padėtyje esančias grupes ir jas suskirstyti pagal prioritetus. Kalbant apie ES, svarbu vakcinavimo tvarkos teisingumo klausimą iškelti politiniu lygmeniu Briuselyje.
Pažeidžiamų grupių atžvilgiu visada buvo naudojamas resursų trūkumo plačiąja prasme argumentas. Tai jau nėra nauja, taip buvo dar prieš COVID. Pabandykime užtikrinti, kad po COVID jo nebebūtų. Pasinaudokime šia galimybe paskatinti teigiamus ilgalaikius pokyčius pažeidžiamiems asmenims
, – baigdamas nurodė Yannis Natsis.