Parengė tyrimo koordinatorė Lorenza Campagnolo ir šiame tyrime dalyvavusi CMCC grupė

Tyrimas „Klimato kaitos kaina ES namų ūkiams ir šeimoms“ suteikė puikią progą išsiaiškinti, kaip su prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, jos švelninimo politika ir klimato kaitos poveikiu susijusios išlaidos veikia namų ūkius ES, priklausomai nuo regiono ir socialinių ir ekonominių ypatumų. Tyrime pripažįstama, kad mokslinėje literatūroje esama spragų, nes kol kas nėra plačiai įvertinta, kiek klimato kaita kainuoja ES namų ūkiams.

Tyrime taip pat pasiūlyta nauja metodika ir rezultatai, kuriais suderinama Eurostato informacija apie namų ūkių pajamas ir išlaidas, duomenys apie su klimatu susijusią riziką ir modeliavimo priemonės. Mūsų tyrime įvertinamos tiek namų ūkių prarastos pajamos, tiek dėl klimato atsirandančios išlaidos, kaip tiesioginės klimato kaitos ar būtinybės prie jos prisitaikyti pasekmės.

2050 m. klimato kaita skirtingai paveiks ES regionus ir socialines ir ekonomines grupes. Pagal nuosaikios klimato kaitos scenarijų tikėtina, kad didės namų ūkių sveikatos išlaidos ES šiauriniuose ir pietiniuose regionuose, išlaidos maistui rytiniuose, vakarų ir pietiniuose regionuose ir išlaidos elektrai visuose regionuose, taip pat išlaidos draudimui, ypač šiaurėje. Šį išlaidų padidėjimą skaudžiai pajus skurdesni namų ūkiai, kuriems bus sunkiau įvairinti savo vartojimą ir kurie turės ribotas galimybes prisitaikyti. Kartu ES pietinėse šalyse sumažės darbo pajamos ir apskritai pajamos mažės visuose regionuose.

Numatomas neigiamas ir regresyvus poveikis įvairioms išlaidoms prekėms ir paslaugoms bei pajamų šaltiniams (kurį labiau pajus skurdesni nei turtingesni namų ūkiai), ypač ES pietinėse šalyse (sveikatos priežiūrai, elektrai ir draudimui, sumažės bendros darbo pajamos), tačiau tai kažkiek pajus ir rytiniai bei šiauriniai regionai (išlaidos elektrai ir draudimui). Dėl klimato kaitos turėtų padaugėti žmonių, kuriems gresia skurdas visoje ES; šį rodiklį sumažinti turėtų šiek tiek padėti klimato kaitos švelninimo scenarijai, kurie palankesni spartesniam žemos, o ne aukštos kvalifikacijos darbo jėgos darbo užmokesčio augimui.

Politikos formuotojams pirmiausia rekomenduojama prioritetą teikti regionams, pavyzdžiui, pietinėms ES teritorijoms, kurios vienu metu patiria neigiamą poveikį namų ūkiams ir regresyvumą, taip pat stiprinti pajamų rėmimo priemones, pritaikant jas pažeidžiamiausiems tų regionų gyventojų segmentams. Be to, siekiant veiksmingesnio politikos formavimo ir atsižvelgiant į daugiasektorinį klimato kaitos sąnaudų pobūdį, būtina horizontalioji politikos integracija.

Tyrimą, kurį Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu atliko CMCC, ir jo santrauką galima parsisiųsti iš EESRK interneto svetainės.