Šiame numeryje suteikiame žodį EESRK nariui ir nuomonės „Demokratijos apsauga nuo dezinformacijos“ pranešėjui Carlos Trindade. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse jis rašo apie žalą, kurią dezinformacija gali padaryti demokratijai, ir apie tai, kaip su tuo kovoti, jei norime gyventi ten, kur klesti demokratija.
Šiame numeryje suteikiame žodį EESRK nariui ir nuomonės „Demokratijos apsauga nuo dezinformacijos“ pranešėjui Carlos Trindade. Europos Parlamento rinkimų išvakarėse jis rašo apie žalą, kurią dezinformacija gali padaryti demokratijai, ir apie tai, kaip su tuo kovoti, jei norime gyventi ten, kur klesti demokratija.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimais įvertinami įvairūs ekologinės vertės grandinės suinteresuotieji subjektai, kurie įgyvendino novatoriškus, tvarius ir įkvepiančius projektus, sukūrusius realios pridėtinės vertės ekologiškų maisto produktų gamybai ir vartojimui.
Apdovanojimų ceremoniją numatyta surengti 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. ES ekologiškų produktų dieną.
„Freedom is just another word for nothing left to lose“ (Laisvė – tai tik kitas žodis, reiškiantis, kad nebeturi ko prarasti) – sakoma gerai žinomoje 1969 m. kantri stiliaus dainoje, kuriai žodžius parašė Kris Kristofferson ir kurią dainavo įvairūs atlikėjai – Janis Joplin, Kenny Rogers ir kiti. Tačiau ši dainos „Me and Bobby McGee“ eilutė turi mažai ką bendro su laisve šiandieninėje Europoje: jei nekovosime už savo laisvę, galime daug ką prarasti. Ypač Vengrijoje.
„Freedom is just another word for nothing left to lose“ (Laisvė – tai tik kitas žodis, reiškiantis, kad nebeturi ko prarasti) – sakoma gerai žinomoje 1969 m. kantri stiliaus dainoje, kuriai žodžius parašė Kris Kristofferson ir kurią dainavo įvairūs atlikėjai – Janis Joplin, Kenny Rogers ir kiti. Tačiau ši dainos „Me and Bobby McGee“ eilutė turi mažai ką bendro su laisve šiandieninėje Europoje: jei nekovosime už savo laisvę, galime daug ką prarasti. Ypač Vengrijoje.
Prie gerų dalykų žmonės greitai pripranta. Jie nė akimirkos nepagalvoja, kaip puiku, kad Europoje turime tokias laisves kaip judėjimo laisvė, spaudos laisvė, įsidarbinimo ar švietimo laisvė. Kitaip nei mes, kurie priklausome kūdikių bumo kartai. Gimiau šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vengrija vis dar buvo Varšuvos pakto šalis. Mano karta prisimena ilgą kelią į laisvę – nuo Berlyno sienos griuvimo iki 2004 m., kai Vengrija pagaliau tapo Europos Sąjungos, laisvų tautų šeimos, nare. Nuo komunizmo žlugimo prireikė keturiolikos metų, kol mūsų šalis kartu su Čekija, Slovakija ir Lenkija galėjo prisijungti prie ES. Šiandien man atrodo, kad pastaruosius keturiolika metų Vengrija po truputį slysta atgal ir pradeda atsilikti: dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji buvo pilietinių laisvių ir spaudos laisvės priešakyje, o šiandien šalyje klesti populizmas, autokratija ir konstitucinė diktatūra. Koks didelis kontrastas!
Vyriausybė Budapešte beveik atvirai paskelbė karą bendroms Europos vertybėms. Pagal jos logiką, „Briuselis“ yra priešas, o pati ES yra velnias. Tai tęsiasi jau beveik 14 metų ir rodo, kaip sunku paremti bet kokią proeuropietišką kampaniją tiek iš opozicijos (ar to, kas iš jos liko), tiek iš pilietinės visuomenės ir NVO (taip pat iš to, kas iš jų liko) perspektyvos. Tačiau nesutinkame atsisakyti Europos vertybių vien dėl to, kad kai kurie Vengrijos politikai nusprendė šokti pagal labai toli, galbūt Kremliuje, pučiamą dūdelę.
Neseniai Vengrijoje atliktos apklausos rodo, kad 68–70 proc. rinkimų teisės amžiaus gyventojų ir toliau vertina su Europos Sąjunga ir bendromis Europos vertybėmis susijusius privalumus ir jais naudojasi. Tačiau kyla didelis klausimas, ar jie taip pat gausiai dalyvaus 2024 m. birželio 9 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Vengrijoje šis balsavimas vyks tą pačią dieną kaip ir savivaldybių rinkimai, o kadangi šalyje didėja nepasitenkinimas, perspektyvos neblogos. Protestas prieš vyriausybės politiką taip pat reikš proeuropietišką balsavimą.
Mihály Hardy yra Vengrijos žurnalistas, „Klubrádió“ vyriausiasis redaktorius
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu paskelbė esmines rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti socialinę sanglaudą, valdyti skolą ir teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos priežiūrą ir užimtumą visoje Europoje. EESRK išreiškė susirūpinimą, kad dėl ribotų biudžetų gali sulėtėti pažanga kovojant su skurdu ir klimato kaita.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu paskelbė esmines rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti socialinę sanglaudą, valdyti skolą ir teikti pirmenybę investicijoms į sveikatos priežiūrą ir užimtumą visoje Europoje. EESRK išreiškė susirūpinimą, kad dėl ribotų biudžetų gali sulėtėti pažanga kovojant su skurdu ir klimato kaita.
EESRK savo rekomendacijas pateikė nuomonėje Ilgalaikio integracinio augimo skatinimas reformomis ir investicijomis, kuri buvo svarstyta ir priimta kovo mėn. plenarinėje sesijoje, dalyvaujant už darbo vietas ir socialines teises atsakingam Komisijos nariui Nicolas Schmit ir Belgijos pensijų ir socialinės integracijos ministrei Karine Lalieux.
Nuomonėje pabrėžiama, kad reikia suderinti esamas sistemas, pavyzdžiui, Europos semestrą ir Europos socialinių teisių ramstį. Aukšto lygio diskusijų dalyviai pabrėžė, kad reikia daryti pažangą kuriant socialinę Europą ir spręsti neatidėliotinus klausimus, pavyzdžiui, vyrų ir moterų pensijų skirtumo ir skaitmeninės įtraukties. Netrukus Belgijoje įvyksianti aukšto lygio konferencija dėl Europos socialinių teisių ramsčio rodo įsipareigojimą toliau įgyvendinti šią priemonę.
Komiteto pasiūlymuose pabrėžiamas veiksmingas finansinių išteklių naudojimas, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir tai, kad svarbu užtikrinti teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Pagrindinė pasiūlymų tema yra įtraukumas, kaip ir socialinių investicijų poveikio didinimas, kartu skatinant ekonominį stabilumą ir socialinę sanglaudą ES. (tk)
Šio leidinio netikėta viešnia – Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė profesorė Danuta Hübner. Ji išvardijo visas priežastis, kodėl 2024 m. rinkimai bus kova už Europą ir kodėl politinėms partijoms tenka didelė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus eiti balsuoti. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo procese – šį kartą grėsmė yra pernelyg didelė.
Šio leidinio netikėta viešnia – Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos frakcijos atstovė profesorė Danuta Hübner. Ji išvardijo visas priežastis, kodėl 2024 m. rinkimai bus kova už Europą ir kodėl politinėms partijoms tenka didelė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus eiti balsuoti. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo procese – šį kartą grėsmė yra pernelyg didelė.
Kas penkerius metus Europos piliečiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP), vienintelę tiesiogiai renkamą Europos Sąjungos instituciją. 2024 m. 720 naujai išrinktų parlamento narių pradės dešimtąją kadenciją. Per penkerių metų kadenciją jie atliks lemiamą vaidmenį formuojant Europą, jos institucijas ir politiką, stiprinant jos poziciją poliarizuotame pasaulyje ir įgyvendinant įsipareigojimą puoselėti bendras vertybes.
Kas penkerius metus Europos piliečiai renka savo atstovus į Europos Parlamentą (EP), vienintelę tiesiogiai renkamą Europos Sąjungos instituciją. 2024 m. 720 naujai išrinktų parlamento narių pradės dešimtąją kadenciją. Per penkerių metų kadenciją jie atliks lemiamą vaidmenį formuojant Europą, jos institucijas ir politiką, stiprinant jos poziciją poliarizuotame pasaulyje ir įgyvendinant įsipareigojimą puoselėti bendras vertybes.
Visi rinkimai yra svarbūs, nes tai yra demokratijos pagrindas. Tačiau mes žinome, kad demokratija yra daug daugiau nei rinkimai. Kartais matome, kad demokratiškai išrinktos vyriausybės elgiasi demokratiškai, tačiau kartu pažeidžia teisinės valstybės principus. Net ir sąžiningi ir laisvi rinkimai nėra vienintelė demokratijos garantija ir jie nėra vienintelis demokratijos veiksnys. Todėl rinkėjai turėtų aktyviai dalyvauti rinkimuose.
Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungai kilo nemažai beveik egzistencinių iššūkių. Turėjome spręsti „Brexit’o“ ir jo padarinių problemas. Po to kilo COVID pandemija, prasidėjo brutali, nežmoniška Rusijos invazija į Ukrainą, su tuo susiję ekonominiai iššūkiai, įskaitant energetikos krizę ir aukštą infliacijos lygį. Su visais šiais netikėtais sutrikimais tvarkomės kartu siekdami pagrindinių dvejopos pertvarkos strateginių tikslų: perėjimo prie žaliosios ir skaitmeniniu požiūriu konkurencingos ekonomikos. Dėl kintančios geopolitinės aplinkos Sąjunga ir jos demokratiniai partneriai Rusijai pradėjo taikyti plataus užmojo sankcijas. Taip pat sumažinome priklausomybės nuo Kinijos riziką ir sukūrėme precedento neturintį tvirtą pagrindą mūsų santykiams su JAV. Sąjunga taip pat inicijavo pirmąją Europos gynybos pramonės programą, kuri bus įgyvendinta artimiausiais metais.
2024 m. rinkimai bus kova už Europą. Rinkimų kampanija turi atitikti piliečių lūkesčius ir turi būti įvertintas jų vaidmuo Europos sprendimų priėmimo procese. Neabejotina, kad tokie klausimai kaip migracija, klimato kaita ir parama Ukrainai, ginančiai savo tėvynę nuo Rusijos agresijos, svarbūs mums visiems, kuriems rūpi laisvė, demokratija ir taika. Išrinktieji atstovai turės dėti visas pastangas, kad veiksmingai atgaivintų plėtros politiką. Debatuose su kandidatais dėl jų misijos ateinantiems penkeriems metams jie turi suprasti, kad jei bus išrinkti, jiems teks atsižvelgti į tai, kad Europos Sąjunga yra susiskaldžiusio pasaulio, kuriame, viena vertus, yra demokratinės valstybės, kita vertus, autoritariniai režimai, dalis. 2024 m. rinkimai vyks visame pasaulyje, šalyse, kuriose iš viso gyvena 4 mlrd. gyventojų.
Mes, europiečiai, atidžiai stebėsime amerikiečių, einančių prie balsadėžių rinkti prezidento, sprendimus. Transatlantiniai santykiai bus svarbus klausimas mūsų diskusijose dėl Europos Parlamento rinkimų. Europos politikų ir politinių partijų pareiga – dėti visas pastangas bendraujant su piliečiais ir skatinant juos išreikšti savo nuomonę. Dėl geopolitinio neapibrėžtumo tai tampa kaip niekada svarbu. Politinės partijos, kurios iškelia savo kandidatus rinkimuose, dažnai turi skirtingas nuomones mūsų gyvenimui itin svarbiais klausimais. Galime išsakyti savo nuomonę ir daryti poveikį Europos, taigi ir mūsų ateičiai, tik tuo atveju, jei kaip piliečiai dalyvausime diskusijose su kandidatais ir eisime į rinkimus. Kartais jaučiame nusivylimą ir pasipiktinimą. Tačiau būtent todėl aktyvus mūsų dalyvavimas politiniame rinkimų dialoge yra toks svarbus.
2019 m. pirmą kartą rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose šiek tiek viršijo 50 proc. Jaunų europiečių balsai padėjo padidinti dalyvavimo lygį. Viena vertus, gera žinia, kad pusė balsavimo teisę turinčių asmenų pasinaudojo savo balsavimo teise. Kita vertus, tai reiškia, kad pusė mūsų, balsavimo teisę turinčių Europos piliečių ja nepasinaudojo. 2024 m. negalime leisti kitiems nuspręsti, kas mums atstovaus Europos sprendimų priėmimo ir teisėkūros procese. Menkas dalyvavimas mažina išrinktų asmenų teisėtumą ir lemia silpnesnį Europos Parlamento vaidmenį. Politinėms partijoms tenka pagrindinė atsakomybė skatinti savo potencialius rinkėjus dalyvauti rinkimuose.
Dešimtmečiais europiečiai vyriausybes laiko savo atstovais ES. 2024 m. rinkimai suteikia galimybę parodyti tikrą EP, piliečių balsu kalbančios institucijos, galią. Kaip visada, bus pirmą kartą balsuojančiųjų. Penkiose valstybėse narėse balsuos šešiolikmečiai. Jaunimas pateiks įvairių lūkesčių politikams. Tai patyrėme Konferencijoje dėl Europos ateities, o dabar tai girdime ir po Konferencijos Europos Komisijos surengtuose piliečių forumuose. Politikai turėtų pasinaudoti artėjančiais Europos Parlamento rinkimais kaip galimybe ugdyti naują rinkėjų ir politikų kartą, skatinti skaidrų politinį švietimą ir prisidėti prie tapatybės ir pasitikėjimo stiprinimo.
EP komunikacijos strategijoje dėl 2024 m. ES rinkimų daugiausia dėmesio skiriama nebalsavusių ir pirmą kartą balsuojančių asmenų sutelkimui, padedant kitiems susijusiems asmenims, įskaitant žiniasklaidą, NVO, įmones ir asmenis, remti nešališką Europos piliečių ir organizacijų pilietinį dalyvavimą propaguojant balsavimo svarbą.
Jau pastebime užsienio šalių kišimąsi į Europos Parlamento rinkimus, hibridines dezinformacijos operacijas, kuriomis silpninamas pasitikėjimas institucijomis ir politikais ir rengiami nesantaiką kurstantys naratyvai. Tai vyksta prieš rinkimus, rinkimų metu jų bus daugiau, o po rinkimų gali pasitaikyti įvairių trukdžių. Turi būti vykdomi kovos su dezinformacija įstatymai. Nacionalinių ir europinių priemonių nepakaks. Reikia didelio finansavimo, kad būtų remiamas visos visuomenės požiūris į dezinformacijos ir jos skleidėjų demaskavimą, nes dezinformacija daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui ir jų strateginiams sprendimams.
Šiuose rinkimuose ant kortos pastatytas demokratijos, laisvės ir saugumo likimas. Nepamirškime, kad kiekvienas balsas yra svarbus.
Vis daugiau europiečių nerimauja dėl to, kad negali susirasti deramo ir įperkamo būsto. Todėl iškyla pavojus, kad teks gyventi netinkamuose namuose, patirti finansinių sunkumų, nesaugumą dėl gyvenamos vietos ar net benamystę. Neįperkamas būstas gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei, lemti nevienodas gyvenimo sąlygas ir perspektyvas, sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį našumą darbe ir žalą aplinkai.
Vis daugiau europiečių nerimauja dėl to, kad negali susirasti deramo ir įperkamo būsto. Todėl iškyla pavojus, kad teks gyventi netinkamuose namuose, patirti finansinių sunkumų, nesaugumą dėl gyvenamos vietos ar net benamystę. Tai, kad būstas neįperkamas, gali turėti įtakos žmonių sveikatai ir gerovei, lemti nevienodas gyvenimo sąlygas ir perspektyvas, sveikatos priežiūros išlaidas, mažesnį našumą darbe ir žalą aplinkai.
Neseniai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Briuselyje surengtoje konferencijoje buvo aiškiai perspėta: būsto krizė Europoje gilėja ir turės nemažą šalutinį poveikį.
Remiantis neseniai atliktu EUROFOUND tyrimu, būsto krizė visų pirma daro poveikį jaunimui – jauni žmonės nebegali palikti savo šeimos namų. 2007–2019 m. amžiaus riba, nuo kurios bent 50 proc. ES gyventojų gyveno ne savo tėvų namuose, pakilo nuo 26 iki 28 metų. 2010–2019 m. Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje, Kipre, Belgijoje, Graikijoje ir Airijoje 25-34 metų amžiaus žmonių, gyvenančių su tėvais, skaičius išaugo labiausiai.
Konferencijoje pateiktomis rekomendacijomis EESRK ketina suteikti politinį postūmį šiai diskusijai ir užtikrinti, kad ES būsto krizė būtų įtraukta į naujojo Europos Parlamento ir Komisijos 2024–2029 m. darbotvarkę. Europos Sąjunga turi sutelkti išteklius deramo ir įperkamo būsto trūkumo problemai spręsti. (mp)
Atėjo laikas strategiškai persvarstyti ES bendrąją rinką. „Pasaulis nebėra toks pat, kaip prieš 30 metų – bendroji rinka turi prisitaikyti prie naujos tarptautinės aplinkos“, – 2024 m. kovo 20 d. EESRK plenarinės sesijos diskusijoje pareiškė buvęs Italijos vyriausybės vadovas Enrico Letta.
Atėjo laikas strategiškai persvarstyti ES bendrąją rinką. „Pasaulis nebėra toks pat, kaip prieš 30 metų – bendroji rinka turi prisitaikyti prie naujos tarptautinės aplinkos“, – 2024 m. kovo 20 d. EESRK plenarinės sesijos diskusijoje pareiškė buvęs Italijos vyriausybės vadovas Enrico Letta.
Pristatydamas pagrindinę savo aukšto lygio ataskaitos dėl bendrosios rinkos ateities idėją, dabartinis Jacques Delors instituto pirmininkas Enrico Letta pabrėžė, kad būsimai bendrajai rinkai reikia geopolitinės krypties ir kad reikia sutelkti dėmesį į Europos strateginį savarankiškumą ir ramsčius, pavyzdžiui, gynybą, telekomunikacijas, energetiką ir finansus.
„Dabartinė geopolitinė padėtis visiškai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 30 metų. Šiandienos tikslas – apsvarstyti, kokį poveikį naujosios pasaulio aplinkybės daro bendrajai rinkai ir jos ateičiai. Turime laikytis naujo požiūrio ir įtraukti įvarius klausimus, pavyzdžiui, gynybą ir plėtrą“, – sakė jis.
EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad bendrosios rinkos sėkmės negalima matuoti tik ekonominiu požiūriu, reikia atspindėti ir Europos piliečių viltis ir gerovę: „EESRK manome, kad bendroji rinka yra iš esmės susijusi su žmonėmis, o teisė judėti reiškia laisvę ir pasilikti.“
Enrico Letta atkreipė dėmesį į tai, kad bendroji rinka yra susijusi su žmonėmis ir skirta žmonėmis. Ekonomikos konkurencingumą reikia derinti su socialine apsauga, o laisvė judėti ir laisvė pasilikti yra ta pati laisvė: „Protų nutekėjimas kai kuriose šalyse daro pražūtingą poveikį. Turime spręsti laisvės pasilikti ir laisvės grįžti klausimą. Šiandien tai yra tik bilietas į vieną pusę, o tai daro poveikį konkurencingumui ir yra didelė problema Europoje.“ (mp)
2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
2024 m. kovo 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija Briuselyje surengė konferenciją „Retosios ligos ES: bendri veiksmai, kurie formuos Europos referencijos centrų tinklų ateitį“ (projekto JARDIN įvadinis posėdis). Konferencijoje buvo paskelbta bendra retosioms ligoms skirta Europos iniciatyva, kuria bus siekiama integruoti Europos referencijos centrų tinklus į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, kovoje su retosiomis ligomis suvienijant ES institucijas, Europos šalis, pilietinės visuomenės organizacijas, pacientų asociacijas, mokslininkus, specialistus ir ligoninių vadovus.
ES sveikatos priežiūros sistemoms sunkiai sekasi teikti kokybišką ir ekonomiškai veiksmingą priežiūrą, kai reikia gydyti retąsias arba retai pasitaikančias sudėtingas ligas, kuriomis serga apie 30 milijonų europiečių. Todėl svarbu išnaudoti Europos referencijos centrų tinklų (ERCT) – virtualiųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklų visoje Europoje – potencialą, sudarant geresnes sąlygas diskutuoti apie sudėtingas ar retąsias ligas ir būkles, kurioms reikia labai specializuoto gydymo ir koncentruotų žinių bei išteklių.
Bendrųjų veiksmų planas JARDIN – tai projektas, kuriuo ERCT integruojami į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir kuriuo siekiama užtikrinti jų tvarumą. Pagal šį projektą plėtojami nacionaliniai pacientų gydymo procesai, susieti su ERCT, steigiami nacionaliniai referencijos centrų tinklai, kurie atkartoja ERCT modelį ir juos papildo, bei kuriamos struktūros pacientams, kuriems dar nediagnozuota liga.
Projekte dalyvauja 27 ES valstybės narės, Norvegija ir Ukraina. Projektą koordinuoja Austrija ir jam trejų metų laikotarpiui skirtas 18,75 mln. EUR biudžetas (15 mln. EUR – iš ES ir 3,75 mln. EUR – iš valstybių narių). Tikėtini projekto JARDIN rezultatai, įskaitant konkrečių bandomųjų projektų rekomendacijas, gaires ir ataskaitas, turėtų padėti parengti geresnius nacionalinius retųjų ligų planus ES valstybėse narėse. (mp)
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Mūsų demokratija susiduria su išbandymais dėl keleto veiksnių, kurie daro poveikį Europai nuo agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios ir turi didelių socialinių politinių ir finansinių pasekmių kiekvienai valstybei narei ir pačiai Sąjungai. Vis dėlto visada tikėjau, kad sunkmečiu Europos piliečiai išliks vieningi, pasiryžę tiesti kelią į priekį ir kurti tokią Europą, kokios jie nori savo ateičiai ir ateinančioms kartoms, ir ateis balsuoti renkant naujus Europos lyderius.
Kadangi būsimi Europos Parlamento rinkimai turės didelės įtakos ES raidai ateinančius penkerius metus, EESRK suvienijo jėgas su Europos Parlamentu pasirašydamas susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo rengiantis Europos Parlamento rinkimams, kurie planuojami 2024 m. birželio 6–9 d.
Patirtis rodo, kad rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra mažesnis nei nacionaliniuose rinkimuose. Todėl EESRK labai aktyviai didins informuotumą apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Sutelkdami 90 mln. žmonių – darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų – tinklą, galime padėti padidinti rinkėjų aktyvumą.
Jau įgyvendinta keletas priemonių, pavyzdžiui, 2024 m. kovo 4–7 d. surengta Pilietinės visuomenės savaitė, kurioje dalyvavo daugiau kaip 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų, kad aptartų būsimus rinkimus ir ES ateitį.
Kovo mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje Rezoliucijoje, EESRK paragino piliečius dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Sukurtas specialus tinklalapis, kurio šūkis #Balsuok ir kuriame bus informuojama apie EESRK narių ir darbuotojų veiklą, renginius ir iniciatyvas. Svarbų vaidmenį atliks narių informavimo veikla vietos lygmeniu!
Gegužės 4 d. visos ES institucijos atvers savo duris siekdamos atkreipti dėmesį į demokratinį dalyvavimą rinkimuose ir paminėti Šumano deklaracijos metines. Tuo tarpu gegužės 26 d. mūsų nenuilstanti komanda „Run For Europe“ dalyvaus Briuselio 20 km bėgimo renginyje, skirtame kampanijai „Balsuok“. Neturėtume pamiršti, kad kuo daugiau žmonių balsuos, tuo stipresnė bus demokratija. Kuo daugiau žmonių balsuos, tuo teisėtesni bus priimami sprendimai. Šį kartą piliečiai, ypač jaunimas, turi dalyvauti rinkimuose ir balsuoti. Taip jie gali daryti įtaką ir suteikti Europai „veidą“, kuriuo jie didžiuosis.
Pilietinė visuomenė, atsižvelgdama į bendrus Europos piliečių interesus, gali atlikti pagrindinį vaidmenį šioje kampanijoje, ypač didinant informuotumą apie rinkimų svarbą ir skatinant žmones balsuoti.
Dirbkime kartu, kreipkimės į piliečius ir pilietinės visuomenės organizacijas, visais lygmenimis – Europos, nacionaliniu, regionų – palaikykime su jais tikrą dialogą, išklausykime jų nuomonę ir išsakykime ją mūsų politiniams lyderiams, ko iš naujų Europos Parlamento narių ir naujos sudėties Komisijos per ateinančius penkerius metus tikisi milijonų piliečių organizacijos, kurioms mes atstovaujame.
Mūsų balsas – svarbus! #Balsuok
Pagarbiai,
Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu
