Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacija (ol. Oogvereniging), padedama Europos aklųjų sąjungos tinklo, pradėjo įgyvendinti sporto prieinamumo iniciatyvą, kuria siekiama pasiūlyti praktinių sprendimų, kaip pašalinti kliūtis, neleidžiančias akliesiems ir silpnaregiams prisijungti prie sporto klubų ir asociacijų ES. Aktyvus neįgaliųjų rėmėjas ir Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacijos bei Europos aklųjų sąjungos savanoris Peter van Bleijswijk mums papasakojo apie šį novatorišką bendradarbiavimo projektą, kuriuo ieškoma būdų, kaip sportą padaryti iš tiesų įtraukų. Jūs taip pat galite padėti dalyvaudami apklausoje, skirtoje regos sutrikimų turinčių asmenų galimybėms sportuoti ir užsiimti rekreacine veikla jūsų vietovėje.
Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacija (ol. Oogvereniging), padedama Europos aklųjų sąjungos tinklo, pradėjo įgyvendinti sporto prieinamumo iniciatyvą, kuria siekiama pasiūlyti praktinių sprendimų, kaip pašalinti kliūtis, neleidžiančias akliesiems ir silpnaregiams prisijungti prie sporto klubų ir asociacijų ES. Aktyvus neįgaliųjų rėmėjas ir Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacijos bei Europos aklųjų sąjungos savanoris Peter van Bleijswijk mums papasakojo apie šį novatorišką bendradarbiavimo projektą, kuriuo ieškoma būdų, kaip sportą padaryti iš tiesų įtraukų. Jūs taip pat galite padėti dalyvaudami apklausoje, skirtoje regos sutrikimų turinčių asmenų galimybėms sportuoti ir užsiimti rekreacine veikla jūsų vietovėje.
Parengė Peter van Bleijswijk
Siekiant tikrai įtraukaus sporto Nyderlandų sporto prieinamumo iniciatyva, sutelkusi dėmesį į specifinius aklųjų ir silpnaregių iššūkius, ieško naujų galimybių. Šiuo į ateitį orientuotu projektu siekiama išanalizuoti ir pašalinti kliūtis, trukdančias regos sutrikimų turintiems asmenims visapusiškai dalyvauti sporto ir fizinėje veikloje sporto klubuose ir asociacijose.
Projektas grindžiamas giliu suvokimu, su kokiomis kliūtimis šie asmenys susiduria. Po išsamių tyrimų ir ankstesnių eksperimentų Sporto prieinamumo iniciatyva nustatė 10 pagrindinių kliūčių. Keletas iš jų būtų: specializuoto konsultuojamojo ugdymo ir bendramokslių programų prieinamumas, fizinis sporto infrastruktūros prieinamumas ir transporto problemos. Neretai šios kliūtys lieka nepastebėtos, tačiau jos yra labai svarbus veiksnys, neleidžiantis regos sutrikimų turintiems asmenims mėgautis sporto teikiama nauda.
Kad būtų galima tiesiogiai atremti iššūkius, pagal šią iniciatyvą buvo sukurta „sporto laboratorijų“ koncepcija. Šios laboratorijos steigiamos veikiančiuose sporto klubuose arba bendradarbiaujant su sporto paslaugų teikėjais ir jų sukurtoje realioje aplinkoje išbandomi galimi sprendimai. Kiekvienai nustatytai kliūčiai siūlomi ir išbandomi trys skirtingi sprendimai. Tuomet efektyviausias sprendimas tobulinamas ir keletą kartų išbandomas, kad jis būtų praktiškas ir veiksmingas.
Šių eksperimentų išvados apibendrintos Skaitmeniniame sporto plane. Tai – išsamus vadovas, kuris bus prieinamas sporto klubams, paslaugų teikėjams ir savivaldybėms. Plano paskirtis – padėti gerinti sporto prieinamumą ir įtraukumą, suteikti praktinių sprendimų, kuriuos būtų galima taikyti skirtingoje aplinkoje.
Projektas neapsiribos tik Nyderlandais. Neseniai Sporto prieinamumo iniciatyvos organizatoriai kreipėsi į Europos partnerius, įskaitant Europos aklųjų sąjungą, prašydami įvairių šalių įžvalgų ir geriausios praktikos pavyzdžių. Iniciatyva buvo sutikta entuziastingai ir daug organizacijų ir šalių pareiškė norą dalyvauti. Šiuo Europos bendradarbiavimu siekiama platesniu mastu didinti sporto prieinamumą ir įtraukumą, užtikrinant, kad šios pastangos būtų naudingos regos sutrikimų turintiems asmenims visame žemyne.
Sporto prieinamumo iniciatyvos pranašumas – bendradarbiavimu grindžiamas požiūris. Projektą remia Vietos valdžios institucijų sąjunga, Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacija, Sporto ir fizinio aktyvumo žinių centras, Lengvosios atletikos sąjunga ir kitos įtraukumą skatinančios organizacijos. Ši iniciatyva suburia įvairius partnerius, kurių plataus spektro ekspertinės žinios ir ištekliai gali būti naudingi ieškant tvarių ir veiksmingų sprendimų.
Šis projektas įgyja vis didesnį pagreitį, todėl Sporto prieinamumo iniciatyvos organizatoriai kviečia prisijungti Europos švietimo įstaigas ir rega besirūpinančias organizacijas. Iniciatyvos komanda mano, kad tai yra labai svarbus žingsnis puoselėjant tikrai įtraukią sporto kultūrą visoje Europoje, kurioje visi, nepriklausomai nuo to, kokia jų rega, gali sportuoti ir tuo mėgautis.
Sporto prieinamumo iniciatyva – tai ne vien projektas, tai – judėjimas, siekiantis, kad ateityje nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Bendromis atsidavusių partnerių visoje Europoje pastangomis iniciatyva siekiama ilgalaikio poveikio sporto prieinamumui ir atrandamos galimybės įtraukumui ir lygiateisiškumui sporte.
Asmenis, norinčius prisijungti prie šios permainas skatinančios kelionės arba sužinoti daugiau, Sporto prieinamumo iniciatyvos organizatoriai kviečia įsitraukti ir padėti užtikrinti, kad visi galėtų pajusti sporto teikiamą malonumą ir naudą. Padėti šiai iniciatyvai galite iki rugsėjo 27 d. dalyvaudami apklausoje, skirtoje aklųjų ir silpnaregių galimybėms sportuoti ir užsiimti rekreacine veikla jūsų mieste ar regione.
Praeityje tiek pelno siekiančiose, tiek ne pelno organizacijose dirbęs už inovacijas, infrastruktūros valdymą ir IRT atsakingu direktoriumi ir vadovu pastaraisiais metais Peter van Bleijswijk daug dėmesio skyrė klientų interesų gynimui. Jis aktyviai siekia aklųjų ir silpnaregių įtraukties ir geresnių galimybių sportuoti. Be to, jis yra atsidavęs Nyderlandų aklųjų ir silpnaregių asociacijos ir Europos aklųjų sąjungos savanoris ir aktyvus su vietos ir regionų valdžios institucijomis bendradarbiaujančių darbo grupių dalyvis. Savo darbe jis visomis išgalėmis siekia pagerinti pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenimo kokybę ir suteikti joms lygias galimybes.
Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra viena iš mūsų energetikos pertvarkos sudedamųjų dalių, todėl spartus jo plėtojimas yra labai svarbus būsimai energetikos sistemai, taip pat ES ekonominei ir socialinei gerovei.
Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra viena iš mūsų energetikos pertvarkos sudedamųjų dalių, todėl spartus jo plėtojimas yra labai svarbus būsimai energetikos sistemai, taip pat ES ekonominei ir socialinei gerovei.
Vis dėlto vandenilio pasiūlos, paklausos, infrastruktūros ir gamybos vystymas kelia įvairių iššūkių. Vandenilis yra brangus ir jo naudojimui reikia tinkamų pagrindinių sąlygų. Viena vertus, turime jį naudoti sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose ir kaip energijos kaupimo terpę. Kita vertus, turime sudaryti būtinas sąlygas sparčiai ir veiksmingai vandenilio infrastruktūros plėtrai.
Šiuo požiūriu itin svarbūs trys aspektai:
Turi būti užtikrintas būtinas infrastruktūros finansavimas. Kadangi transporto infrastruktūros kūrimas pareikalaus didelių išlaidų, EESRK pabrėžia, kad svarbu veiksmingai paskirstyti išteklius. Tam reikės pažangaus ir integruoto planavimo, be kita ko, tarpvalstybiniu mastu, ir reglamentavimo režimo, kuris sudarytų sąlygas būtinoms investicijoms į infrastruktūrą, kartu skatinti visos energetikos sistemos aplinkosauginį tvarumą ir apsaugoti tinklo naudotojus nuo pernelyg didelių tinklo mokesčių. Be to, būtina vengti papildomos naštos – kryžminio vandenilio tinklų subsidijavimo iš dujų tinklo naudotojų. Tai ypač svarbu, nes būsimi vandenilio tinklo infrastruktūros naudotojai labai skiriasi nuo dabartinių dujų tinklo naudotojų. Todėl būtina kuo plačiau taikyti principą „naudotojas moka“ ir taip užtikrinti, kad vandenilio infrastruktūrą pirmiausia finansuotų tos infrastruktūros naudotojai.
Be finansavimo, turi būti vykdoma plėtra ir pasiūlyta gamybai reikalinga darbo jėga. Reikia ne tik kurti naujas kokybiškas darbo vietas, bet ir perkelti esamus darbuotojus. Tai reiškia, kad esamus darbuotojus teks tinkamai apmokyti, perkvalifikuoti ir kelti jų kvalifikaciją, o darbo jėgą reikės išlaikyti sudarant geras darbo sąlygas. Pavyzdžiui, tinklo operatoriai turi būti saistomi įprastų kolektyvinių sutarčių, o norint pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, reikia gerinti darbo sąlygas. Todėl EESRK ragina palaikyti veiksmingą ir įtikinamą socialinį dialogą dujų sektoriuje tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Turi būti sukurtas vienodas, atsekamas ir privalomas centrinėje ES sistemoje gaminamo vandenilio sertifikavimas. Sertifikavimo sistemomis turi būti įtvirtinti ne tik ekologiniai kriterijai, bet ir socialiniai standartai. Jie turi apimti tinkamas ir saugias darbo sąlygas bei darbo, socialinių ir profesinių sąjungų teisių laikymąsi.
Todėl EESRK ragina Komisiją persvarstyti vandenilio strategiją, kurią teisingai kritikavo Europos Audito Rūmai. Būtina užtikrinti, kad, bendradarbiaujant su pilietine visuomene nacionaliniu ir Europos lygmenimis, būtų parengta išsami strategija, kuri apimtų sertifikavimą, finansavimą, darbo reikalavimus, skatinimą ir vartotojų apsaugą. Tik tokiomis sąlygomis galima sukurti šviesią Europos vandenilio pramonės ateitį.
Mūsų netikėtas svečias – trikartinis olimpinis čempionas ir buvęs graikų sunkiaatletis Pyrros Dimas – mums papasakojo, į ką jis sutelkia dėmesį stebėdamas olimpines žaidynes. Nepaisant to, kad laikui bėgant olimpinės žaidynės daugeliu atžvilgių keitėsi, olimpizmo principai ir besivaržančių sportininkų emocijos išliko visiškai tokios pačios.
Mūsų netikėtas svečias – trikartinis olimpinis čempionas ir buvęs graikų sunkiaatletis Pyrros Dimas – mums papasakojo, į ką jis sutelkia dėmesį stebėdamas olimpines žaidynes. Nepaisant to, kad laikui bėgant olimpinės žaidynės daugeliu atžvilgių keitėsi, olimpizmo principai ir besivaržančių sportininkų emocijos išliko visiškai tokios pačios.
P. Dimas yra Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos viceprezidentas ir JAV nacionalinės komandos treneris. Jis yra iškovojęs tris olimpinius aukso medalius ir vieną bronzos medalį. Be to, jis – buvęs Graikijos parlamento narys ir Graikijos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas.
Ar esate pasirengęs leistis į kelionę, kurioje sužinosite kaip tapti geriau informuotu, iniciatyvesniu ir aktyvesniu Europos piliečiu? Nesvarbu, ar jūs studijuojate, esate jaunas specialistas ar aktyvus bendruomenės narys, EESRK Europos demokratijos pasas leis jums atskleisti visą pilietinių teisių potencialą.
Ar esate pasirengęs leistis į kelionę, kurioje sužinosite kaip tapti geriau informuotu, iniciatyvesniu ir aktyvesniu Europos piliečiu? Nesvarbu, ar jūs studijuojate, esate jaunas specialistas ar aktyvus bendruomenės narys, EESRK Europos demokratijos pasas leis jums atskleisti visą pilietinių teisių potencialą.
Pase pateikiama faktinė medžiaga, bendroji informacija, orientyrai ir priemonės, susijusios su visais šiuolaikinės Europos demokratijos aspektais, įskaitant dalyvavimo priemonių rinkinį ir išsamų Europos piliečių iniciatyvos vadovą.
Jei susidomėjote naujai išleista Europos demokratijos paso brošiūra (2023–2024 m.), parašykite mums ir mes ją jums atsiųsime. Dabar šią brošiūrą galima gauti visomis 24 oficialiomis ES kalbomis.
Be to, internete galite rasti interaktyvią versiją anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (vėliau bus pateikiama ir kitomis kalbomis). Pasinerkite į pasaulį, kuriame jūsų balsas iš tikrųjų yra svarbus! (ep)
Pastebima tendencija kai kuriuos dalykus pernelyg dažnai vadinti lemiamos reikšmės šimtmečio momentais ir įvykiais, taigi, ši sąvoka tampa pernelyg banali. Vis dėlto, kadangi netrukus bus suformuota naujoji Europos Komisija, esame vieno iš tokių reikšmingų įvykių liudininkai: kraštutinė dešinė stiprėja, visame žemyne auga nepasitenkinimas, karas Ukrainoje tebesitęsia, o konfliktas Gazos ruože gali tapti atviru regioniniu karu.
Pastebima tendencija kai kuriuos dalykus pernelyg dažnai vadinti lemiamos reikšmės šimtmečio momentais ir įvykiais, taigi, ši sąvoka tampa pernelyg banali. Vis dėlto, kadangi netrukus bus suformuota naujoji Europos Komisija, esame vieno iš tokių reikšmingų įvykių liudininkai: kraštutinė dešinė stiprėja, visame žemyne auga nepasitenkinimas, karas Ukrainoje tebesitęsia, o konfliktas Gazos ruože gali tapti atviru regioniniu karu.
Nors kitoje Atlanto pusėje kauliukas dar neišmestas, vis didėjantys tarifai ir stiprėjantis prekybos karas su Kinija neišvengiamai sukels sukrėtimų tiekimo grandinėse ir padarys poveikį vartotojų kainoms, o tai galiausiai pajus gyventojai.
Tuo tarpu pavasarį Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl naujų griežto taupymo taisyklių ES, o „taupios“ ES valstybės narės toliau blokuoja papildomus nuosavus išteklius arba skolinimosi galimybes. ES didėja spaudimas dėl klimato, daugėja socialinių neramumų, ekstremizmo ir fašizmo atvejų, diskredituojama demokratija ir auga autoritarizmas, o tai, kartu su branduoline grėsme ir atviru karu prie ES sienų, turėtų nors šiek tiek paskatinti Europos vadovus atsisakyti savo trumparegiškumo ir vidaus kovų. Bet kokia politika, kuria ignoruojama nelygybė ir teisingumas (arba tiesiog tuščiažodžiaujama šia tema), yra pasmerkta žlugti. Piliečiai pavargo klausytis tų pačių gražiai skambančių kalbų ir žodžių, kai jų padėtis vis blogėja, kai jie sunkiai suduria galą su galu, kai jų darbo vietos nyksta, o pajamos smarkiai mažėja. Visa tai naudinga kraštutinių dešiniųjų populistams, kurie vengia spręsti esminius klausimus ir kaltę suverčia imigrantams.
Be socialinio teisingumo nė vienoje valstybėje narėje nebus stabilumo ir patikimų partnerių. Be jo nebus vienybės, reikalingos sprendžiant ES kylančius iššūkius. Tegu socialinė pažanga tampa šios naujos kadencijos ES teisėkūros institucijų vienijančia jėga.
Manau, kad man pasisekė, nes Paryžiaus olimpiada yra mano devintosios žaidynės, o pirmą kartą olimpiadoje dalyvavau 1992 m. Barselonoje. Keturis kartus stovėjau ant nugalėtojų pakylos. Likusiose penkeriose žaidynėse dalyvavau įvairiais amplua: kaip žiūrovas, Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos narys ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės rinktinės treneris.
Manau, kad man pasisekė, nes Paryžiaus olimpiada yra mano devintosios žaidynės, o pirmą kartą olimpiadoje dalyvavau 1992 m. Barselonoje. Keturis kartus stovėjau ant nugalėtojų pakylos. Likusiose penkeriose žaidynėse dalyvavau įvairiais amplua: kaip žiūrovas, Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos narys ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės rinktinės treneris. Per šiuos dešimtmečius, praleistus olimpinėje aplinkoje, mačiau daugybę pokyčių. Keitėsi ne tik olimpinių žaidynių vieta, bet ir jų specifika. Televizijos transliacijų tobulinimas leido žiūrovams priartėti prie sportininkų – dabar galime matyti net emocijas jų veiduose. Naujų sporto šakų įtraukimas į olimpinių žaidynių programą pritraukė jaunus žiūrovus ir supažindino mus su disciplinomis, apie kurias anksčiau nebuvome girdėję. Kita vertus, saugumo klausimai primena, kad gyvename nenuspėjamame pasaulyje ir neramiais laikais.
Todėl olimpinėse žaidynėse viskas keičiasi. Viskas, išskyrus olimpizmo principus ir dalyvaujančių sportininkų svajones. Šiandienos pasaulyje olimpiniai idealai yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Be to, olimpizmas dažnai pralenkia laiką. Įtraukties, įvairovės pripažinimo ir darnaus sambūvio sąvokos olimpinę dvasią kuria jau dešimtmečius – daug ilgiau, nei apie jas pradėta kalbėti visuomenėje. Tačiau kaip sportininkas, kaip olimpietis, žinantis, kokį skausmą sukelia dalyvavimas tokio aukšto lygio sporto varžybose, pirmiausia turiu sutelkti dėmesį į atletus. Daugeliui šių jaunuolių olimpinės žaidynės yra jų egzistavimo tikslas, kuris suteikia prasmę jų gyvenimui ir formuoja jų svajones. Dėl šios priežasties aš asmeniškai olimpinėse žaidynėse matau daug daugiau nei rezultatų suvestines ar reitingus. Aš matau emocijas sportininkų veiduose. Tai džiaugsmas ir nusivylimas, ašaros ir džiugesio šūksniai. Olimpinės žaidynės – tai žmonės, kurie stengiasi pranokti patys save.
Siekiant įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir spręsti demografinių pokyčių klausimą, ateityje darbo vietoms užimti reikės atitinkamų įgūdžių. Kaip galime užtikrinti, kad investicijos į mokymą ir perkvalifikavimą pasiektų net ir pažeidžiamiausius asmenis? Koks šiuo metu yra įgūdžių atotrūkis ir kaip jis susijęs su skurdu?
Siekiant įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir spręsti demografinių pokyčių klausimą, ateityje darbo vietoms užimti reikės atitinkamų įgūdžių. Kaip galime užtikrinti, kad investicijos į mokymą ir perkvalifikavimą pasiektų net ir pažeidžiamiausius asmenis? Koks šiuo metu yra įgūdžių atotrūkis ir kaip jis susijęs su skurdu?
Šiuos klausimus EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė nagrinėjo liepos 10 d. vykusioje teminėje diskusijoje, kurioje taip pat pristatytasnaujas EESRK tyrimas Kaip panaikinti pažeidžiamiausių asmenų įgūdžių skurdą? Grupės prašymu šį su Europos įgūdžių metais (2023 m.) susijusį tyrimą užsakė EESRK. Jame gvildenama nauja „įgūdžių skurdo“ koncepcija ir siūloma jos apibrėžtis, taip pat nagrinėjami galimi veiksniai ir sprendimai ir ruošiama dirva tolimesniems šios srities tyrimams ateityje. Viena iš šio tyrimo išvadų yra ta, kad pilietinės visuomenės organizacijoms tenka išskirtinis vaidmuo nustatant ir remiant pažeidžiamus asmenis, kuriems reikia tobulinti įgūdžius. Jos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir valdžios institucijomis, pasinaudoti savo tinklais ir užtikrinti, kad švietimo ir įgūdžių ugdymo srityje niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
Diskusijoje dalyvavo Europos kovos su skurdu tinklo (EAPN) direktorė Juliana Wahlgren, kuri aptarė esminius veiksnius, darančius poveikį galimybėms įgyti įgūdžių, ir tyrimą atlikusio Socialinių ir ekonominių tyrimo centro (CASE) tyrėja Agnieszka Maj.
Visą straipsnį apie teminę diskusiją ir interviu su autoriais rasite renginio svetainėje.
Darbdavių grupė pasveikino liepos mėnesį naujai kadencijai perrinktą Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir palankiai įvertino jos politines gaires. Šios gairės yra reikšmingas poslinkis sprendžiant mažėjančio konkurencingumo problemą, nes jose pripažįstama, kad tai esminės svarbos klausimas, prilygstantis klimato kaitai ir saugumui.
Darbdavių grupė pasveikino liepos mėnesį naujai kadencijai perrinktą Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir palankiai įvertino jos politines gaires. Šios gairės yra reikšmingas poslinkis sprendžiant mažėjančio konkurencingumo problemą, nes jose pripažįstama, kad tai esminės svarbos klausimas, prilygstantis klimato kaitai ir saugumui.
Konkurencingumas ir gerovė galiausiai tapo svarbiausiais prioritetais. Naujuoju Europos klestėjimo planu siekiama palengvinti verslo veiklą Europoje, stiprinti bendrąją rinką ir didinti našumą naudojant naujoviškas technologijas. Ypač palankiai vertiname tai, kad siekiama palengvinti įmonių gyvenimą mažinant administracinę naštą, supaprastinant įgyvendinimą ir paskiriant pirmininko pavaduotoją koordinuoti šį aspektą.
EESRK darbdavių grupė jau seniai ragina laikytis tokio požiūrio, kaip matyti iš mūsų prioritetų, išdėstytų dokumente Skatinti gerovę visiems: ES konkurencingumo darbotvarkė, ir mes norime bendradarbiauti, kad įgyvendinimas būtų suderintas su realiomis sąlygomis. ES konkurencingumui jau kurį laiką kyla didelė grėsmė. Nors Europa tebėra vienas novatoriškiausių, saugiausių ir labiausiai klestinčių regionų, ji atsilieka nuo JAV ir užleidžia pozicijas Kinijai pagal įvairius pagrindinius rodiklius, pavyzdžiui, BVP vienam gyventojui augimą, pagal kurį JAV pastarąjį dešimtmetį lenkė Europą. Dar aiškesni įspėjamieji šios tendencijos ženklai – informacinių ir ryšių technologijų (IRT) patentų skaičius ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygis.
Todėl itin palankiai vertiname šiuos kitos kadencijos Komisijos politinėse gairėse nustatytus prioritetus:
Atnaujinta konkurencingumo patikra ir Tarpinstitucinis susitarimas dėl supaprastinimo ir geresnės teisėkūros
Investicijų užkūrimas sukuriant Europos santaupų ir investicijų sąjungą
Išlaidų moksliniams tyrimams didinimas, sutelkiant dėmesį įstrateginius prioritetus, pažangius mokslinius tyrimus ir mokslinę kompetenciją
Naujo ES masto teisinio statuso sukūrimas siekiant padėti novatoriškoms bendrovėms augti
Švarios pramonės kursas, skirtas investuoti į infrastruktūrą ir pramonę, mažinti energijos kainas ir remti įmonių žalinimo pastangas.
