Parengė tyrimo koordinatorė Lorenza Campagnolo ir šiame tyrime dalyvavusi CMCC grupė
Tyrimas „Klimato kaitos kaina ES namų ūkiams ir šeimoms“ suteikė puikią progą išsiaiškinti, kaip su prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, jos švelninimo politika ir klimato kaitos poveikiu susijusios išlaidos veikia namų ūkius ES, priklausomai nuo regiono ir socialinių ir ekonominių ypatumų. Tyrime pripažįstama, kad mokslinėje literatūroje esama spragų, nes kol kas nėra plačiai įvertinta, kiek klimato kaita kainuoja ES namų ūkiams.
Parengė tyrimo koordinatorė Lorenza Campagnolo ir šiame tyrime dalyvavusi CMCC grupė
Tyrimas „Klimato kaitos kaina ES namų ūkiams ir šeimoms“ suteikė puikią progą išsiaiškinti, kaip su prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, jos švelninimo politika ir klimato kaitos poveikiu susijusios išlaidos veikia namų ūkius ES, priklausomai nuo regiono ir socialinių ir ekonominių ypatumų. Tyrime pripažįstama, kad mokslinėje literatūroje esama spragų, nes kol kas nėra plačiai įvertinta, kiek klimato kaita kainuoja ES namų ūkiams.
Tyrime taip pat pasiūlyta nauja metodika ir rezultatai, kuriais suderinama Eurostato informacija apie namų ūkių pajamas ir išlaidas, duomenys apie su klimatu susijusią riziką ir modeliavimo priemonės. Mūsų tyrime įvertinamos tiek namų ūkių prarastos pajamos, tiek dėl klimato atsirandančios išlaidos, kaip tiesioginės klimato kaitos ar būtinybės prie jos prisitaikyti pasekmės.
2050 m. klimato kaita skirtingai paveiks ES regionus ir socialines ir ekonomines grupes. Pagal nuosaikios klimato kaitos scenarijų tikėtina, kad didės namų ūkių sveikatos išlaidos ES šiauriniuose ir pietiniuose regionuose, išlaidos maistui rytiniuose, vakarų ir pietiniuose regionuose ir išlaidos elektrai visuose regionuose, taip pat išlaidos draudimui, ypač šiaurėje. Šį išlaidų padidėjimą skaudžiai pajus skurdesni namų ūkiai, kuriems bus sunkiau įvairinti savo vartojimą ir kurie turės ribotas galimybes prisitaikyti. Kartu ES pietinėse šalyse sumažės darbo pajamos ir apskritai pajamos mažės visuose regionuose.
Numatomas neigiamas ir regresyvus poveikis įvairioms išlaidoms prekėms ir paslaugoms bei pajamų šaltiniams (kurį labiau pajus skurdesni nei turtingesni namų ūkiai), ypač ES pietinėse šalyse (sveikatos priežiūrai, elektrai ir draudimui, sumažės bendros darbo pajamos), tačiau tai kažkiek pajus ir rytiniai bei šiauriniai regionai (išlaidos elektrai ir draudimui). Dėl klimato kaitos turėtų padaugėti žmonių, kuriems gresia skurdas visoje ES; šį rodiklį sumažinti turėtų šiek tiek padėti klimato kaitos švelninimo scenarijai, kurie palankesni spartesniam žemos, o ne aukštos kvalifikacijos darbo jėgos darbo užmokesčio augimui.
Politikos formuotojams pirmiausia rekomenduojama prioritetą teikti regionams, pavyzdžiui, pietinėms ES teritorijoms, kurios vienu metu patiria neigiamą poveikį namų ūkiams ir regresyvumą, taip pat stiprinti pajamų rėmimo priemones, pritaikant jas pažeidžiamiausiems tų regionų gyventojų segmentams. Be to, siekiant veiksmingesnio politikos formavimo ir atsižvelgiant į daugiasektorinį klimato kaitos sąnaudų pobūdį, būtina horizontalioji politikos integracija.
Tyrimą, kurį Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu atliko CMCC, ir jo santrauką galima parsisiųsti iš EESRK interneto svetainės.
ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
COVID-19 pandemija ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą iš esmės pakeitė atvirumo ir ekonominės integracijos dinamiką ir parodė, kad teks ilgai kovoti dėl ES gerovės išsaugojimo. Šie trikdantys įvykiai patvirtino, kaip svarbu didinti ES atsparumą ir gebėjimą veiksmingai apsaugoti savo strateginius interesus.
Dabar, kai ES ruošiasi reaguoti į iššūkius, galinčius reikšti nutolimą nuo taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, kuri buvo skiriamasis eros po Antrojo pasaulinio karo bruožas, ji negali sau leisti dviprasmiškai vertinti strateginio savarankiškumo reikšmės.
Europos politikos studijų centro (CEPS) atliktame tyrime gilinamasi į šiuos sudėtingus klausimus, nagrinėjamas Europos pažeidžiamumas ir pateikiama keletas rekomendacijų, kaip užtikrinti strateginį savarankiškumą. Šį tyrimą EESRK užsakė Komiteto darbdavių grupės prašymu, o jį parengė CEPS.
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje. EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje.
EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
