Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šio leidinio viešnia – 19 metų studentė iš Graikijos Konstantina Manoli, kuri dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“.
Naujoje mūsų leidinio rubrikoje „Aš balsuosiu.O tu?“, kuri bus publikuojama iki 2024 m. birželio mėn., kalbėsimės su įvairiais svečiais apie tai, kaip galima ir kodėl reikia dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šio leidinio viešnia – 19 metų studentė iš Graikijos Konstantina Manoli, kuri dalyvavo šių metų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas“.
Pirmą kartą per Pilietinės visuomenės savaitę surengtame išskirtiniame EESRK jaunimo renginyje susirinko daugiau kaip 100 jaunuolių iš visos ES, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės dalyvauti diskusijose apie demokratiją ir Europos ateitį.
Konstantina Manoli Graikijos Jonijos universitete studijuoja užsienio kalbas ir vertimą raštu ir žodžiu. Ji yra entuziastinga kalbininkė, aistringai besidominti politinėmis diskusijomis ir pasauliniais reikalais.
Šiame numeryje norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Pilietinės visuomenės savaitę – pavyzdinį renginį, kurį EESRK savo patalpose suorganizavo kovo pradžioje.
Šiame numeryje norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Pilietinės visuomenės savaitę – pavyzdinį renginį, kurį EESRK savo patalpose suorganizavo kovo pradžioje.
Iki Europos Parlamento rinkimų likus mažiau nei 100 dienų, Pilietinės visuomenės savaitė suteikė EESRK unikalią galimybę suburti žmones iš visų visuomenės sluoksnių ir aptarti, kas jiems svarbu ir kokios Europos ateities jie nori. Visą savaitę daugiau nei 800 pilietinės visuomenės organizacijų ir jaunimo grupių atstovų dalijosi savo mintimis, kad suformuluotų pagrindines idėjas ir lūkesčius, kurie bus perduoti būsimiems ES vadovams. Žinia, kurią esu įpareigotas perduoti, yra aiški – žmonės nori daugiau demokratijos ir jaunimo dalyvavimo, mažiau melagingų naujienų ir ekonomikos, kuri būtų naudinga visiems. Europa negali sau leisti nepaisyti pilietinės visuomenės – tikrosios mūsų demokratijos sergėtojos – nuomonės.
Pilietinės visuomenės savaitės metu įgytos įžvalgos bus įtrauktos į EESRK rezoliuciją dėl Europos Parlamento rinkimų. Pirmąsias Pilietinės visuomenės savaitės įžvalgas rasite EESRK interneto svetainėje.
Rengdamiesi rinkimams taip pat stipriname santykius su Europos Parlamentu. Vasario 27 d. su Europos Parlamento Pirmininke Roberta Metsola pasirašiau susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti abiejų institucijų bendradarbiavimą. Mūsų institucijos propaguoja Europos Parlamento rinkimus, skatindamos didesnį rinkėjų, ypač nebalsuojančiųjų ir pirmą kartą balsuojančiųjų, aktyvumą ir kovodamos su manipuliavimu informacija. EESRK sutelks savo platų partnerių tinklą, apimantį visą ES ir atstovaujantį darbdaviams, darbuotojams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jie galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį. Susitarimas yra labai svarbus žingsnis siekiant suteikti postūmį 2024 m. Europos Parlamento rinkimams.
EESRK siekia suteikti galių pilietinės visuomenės organizacijoms ne tik Europos Sąjungoje, bet ir užsienyje. Vasario mėn. oficialiai paskelbėme „Narių iš šalių kandidačių“ iniciatyvą – tai buvo lūžio taškas EESRK istorijoje. Iniciatyvą į EESRK darbą įtraukti narius iš šalių kandidačių labai palankiai įvertino inauguracijos ceremonijoje dalyvavę svečiai: Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Věra Jourová, Juodkalnijos Ministras Pirmininkas Milojko Spajić ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Į pilietinės visuomenės ekspertų, kurie artimiausiais mėnesiais dalyvaus Komiteto darbe, grupę iš viso buvo atrinktas 131 narys iš šalių kandidačių. Mūsų bendras tikslas – siekti, kad visos šalys kandidatės palaipsniui artėtų prie ES ir, vykstant deryboms, vis labiau integruotųsi į ES.
Gerai veikiančiai demokratijai būtina gyvybinga pilietinė visuomenė ir tvirtas socialinis dialogas. Narių iš šalių kandidačių įtraukimas į mūsų darbą yra teigiamas ir logiškas žingsnis į priekį stiprinant demokratiją Europoje.
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ paprašėme EESRK nario ir EESRK nuomonės „ES miškai. Nauja ES miškų stebėsenos sistema ir strateginiai planai“ pranešėjo Florian Marin pasidalyti su mumis EESRK reikalavimais dėl šios sistemos, atsižvelgiant į miškų svarbą siekiant ES klimato ir tvarumo tikslų.
Mūsų skiltyje „Klausimas...“ paprašėme EESRK nario ir EESRK nuomonės „ES miškai. Nauja ES miškų stebėsenos sistema ir strateginiai planai“ pranešėjo Florian Marin pasidalyti su mumis EESRK reikalavimais dėl šios sistemos, atsižvelgiant į miškų svarbą siekiant ES klimato ir tvarumo tikslų.
Mūsų kviestinis rašytojas yra EESRK narys ir nuomonės „Demokratijos gynimo dokumentų rinkinys“ pranešėjas Christian Moos. Jis išvardijo priežastis, dėl kurių EESRK nepritaria Komisijos pasiūlymams, dėl kurių, juos paskelbus praėjusių metų gruodžio mėn. kilo nemažas triukšmas.
Mūsų kviestinis rašytojas yra EESRK narys ir nuomonės „Demokratijos gynimo dokumentų rinkinys“ pranešėjas Christian Moos. Jis išvardijo priežastis, dėl kurių EESRK nepritaria Komisijos pasiūlymams, dėl kurių, juos paskelbus praėjusių metų gruodžio mėn. kilo nemažas triukšmas.
Negalime paneigti, kad naudojimasis balsavimo teisėmis yra galinga priemonė išreikšti nuomonę ir daryti įtaką politikai. Tiesą sakant, per visus rinkimus mes visi renkamės savo balsą – žmones, kurie, mūsų manymu, yra tinkamiausi atstovauti mums, mūsų įsitikinimams ir vertybių sistemai. Tačiau dažniausiai žmonės, ypač mes, jaunimas, neįvertiname mūsų balsavimo galios.
Negalime paneigti, kad naudojimasis balsavimo teisėmis yra galinga priemonė išreikšti nuomonę ir daryti įtaką politikai. Tiesą sakant, per visus rinkimus mes visi renkamės savo balsą – žmones, kurie, mūsų manymu, yra tinkamiausi atstovauti mums, mūsų įsitikinimams ir vertybių sistemai. Tačiau dažniausiai žmonės, ypač mes, jaunimas, neįvertiname mūsų balsavimo galios.
Aktyviai deklaruojame norą keisti pasaulį, kurti geresnę ateitį mums visiems ir ateinančioms kartoms. Tačiau kažkur šio proceso viduryje, kai pajuntame, kad mūsų nuomonės, vertybės ir idealai niekam nesvarbūs arba kad neturime galios, nuleidžiame rankas.
Esu jauna moteris, graikė, šis jausmas man gerai pažįstamas. Man gerai žinomas šis nusivylimas, kai mūsų balsas lieka neišgirstas, kai matau, kad mūsų teisės pažeidžiamos, ir jaučiu vis didėjantį bejėgiškumo jausmą, kai, atrodo, nieko negalime padaryti. Kartais, nepaisant visų mūsų pastangų, viskas vyksta ne taip, kaip tikėtasi. Būtent tokiais momentais, pavargę nuo bergždžių pastangų, dažnai pamirštame pagrindinę tiesą – mūsų balsas yra mūsų galia! Kartą Barackas Obama pasakė: „kiekvienas balsas yra vertingas“.
Deja, nemanau, kad tai yra tik mano patirtis arba kad tai susiję tik su mano padėtimi: esu graikė, jauna ar moteris. Tiesa yra tai, kad šį jausmą patiria daugelis, nepriklausomai nuo amžiaus, etninės kilmės, lyties, religijos ar asmeninių aplinkybių.
Balsavimas – tai mūsų bendras balsas formuojant tokią ateitį, kokios trokštame. Perėmę reikalus į savo rankas užtikriname, kad mūsų svajonės ir vertybės atsispindėtų mūsų visuomenę formuojančiuose sprendimuose. Turime veikti, nes mūsų balsas yra labai svarbus veiksnys, atveriantis kelią į ateitį, kurioje girdimas įgalinto jaunimo balsas.
Ir prisiminti išmintingus Johno Lewiso žodžius: „Jei ne mes – tai kas? Jei ne dabar – tai kada?“
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo užtikrinti, kad naujoji ES miškų stebėsenos sistema būtų tvari, ekonomiškai efektyvi ir praktiškai įgyvendinama. Ji taip pat turėtų būti savalaikė, saugi ir patikima, dinamiška, įtrauki ir dalyvaujamoji, kad būtų sudarytos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti mokslo ir praktikos klausimais, taip pat – geriau planuoti ir formuoti įrodymais grindžiamą politiką.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo užtikrinti, kad naujoji ES miškų stebėsenos sistema būtų tvari, ekonomiškai efektyvi ir praktiškai įgyvendinama. Ji taip pat turėtų būti savalaikė, saugi ir patikima, dinamiška, įtrauki ir dalyvaujamoji, kad būtų sudarytos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti mokslo ir praktikos klausimais, taip pat – geriau planuoti ir formuoti įrodymais grindžiamą politiką.
Labai svarbu užtikrinti duomenų papildomumą ir išvengti jų dubliavimosi, nes kai kurie jų jau renkami pagal kitus galiojančius teisės aktus, pavyzdžiui, klimato ir oro politiką, biologinės įvairovės reglamentus ir bendrą žemės ūkio politiką.
Kalbant apie klimato kaitą, reikia ne tik duomenų apie kaimo plėtrą, žiedinę ekonomiką ir mokslą, bet ir ilgalaikių duomenų. Svarbu užtikrinti sąveikumą ir vienodą detalumą, technologių naudojimą ir ataskaitų teikimo dažnumą, ypač kai visose ES valstybėse narėse renkami papildomi duomenys. Reikėtų nuolat stengtis mažinti administracinę naštą ir išvengti pernelyg didelio biurokratizmo, pavyzdžiui, pakartotinio duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo. Ekonominiams, socialiniams ir aplinkosauginiams miškų duomenims turėtų būti teikiama tokia pati svarba.
Pabrėžtina, kad labai svarbu gerbti privačios nuosavybės teises ir duomenų nuosavybę, ypač taikant subsidiarumo principo sistemą. Svarbiausia miškų duomenų infrastruktūroje pirmenybę teikti viešajam interesui.
Kiekviena ES valstybė narė, gaunanti naudos iš miškų, turėtų parengti ilgalaikį miškų planą, kuris papildytų kitas miškų ir medienos strategijas, užtikrinant visišką atitiktį DVT. Atsižvelgiant į daugialypę miškų vertę, į miškų planų struktūrą turėtų būti įtraukti socialiniai ir ekonominiai aspektai, kartu taikant partnerystės principą ir numatant pilietinės visuomenės dalyvavimą ilgalaikių miškų planų rengimo ir įgyvendinimo procese.
Reikėtų sustiprinti Miškininkystės nuolatinio komiteto vaidmenį ir į jo veiklą įtraukti atitinkamus pilietinės visuomenės subjektus.
Susirūpinimas dėl piktavališkos priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, įtakos yra visiškai pagrįstas. Tai rodo daugybė pavyzdžių, kai kraštutinių dešiniųjų partijoms teikiamos palankios paskolos, buvę aukšto rango politikai tampa priežiūros valdybų nariais, su abejotinos reputacijos rangovais sudaromos pelningos sutartys, o tariamoms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
Susirūpinimas dėl piktavališkos priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, įtakos yra visiškai pagrįstas. Tai rodo daugybė pavyzdžių, kai kraštutinių dešiniųjų partijoms teikiamos palankios paskolos, buvę aukšto rango politikai tampa priežiūros valdybų nariais, su abejotinos reputacijos rangovais sudaromos pelningos sutartys, o tariamoms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
Todėl artėjant Europos Parlamento rinkimams turime išties neprarasti budrumo. Tačiau, nepaisant kai kurių gerų rekomendacijų valstybėms narėms, demokratijos gynimo dokumentų rinkinys parengtas per vėlai. Visų pirma, Komisija šį dokumentų rinkinį pradėjo rengti per vėlai. Vėliau, 2023 m. vasaros pradžioje, jo rengimas buvo atidėtas daugiau nei pusei metų, nes pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris turėjo būti įtrauktas į dokumentų rinkinį, buvo garsiai ir – visų pirma – vieningai kritikuojamas.
Tačiau didžiausi nuogąstavimai pasitvirtino gruodžio mėn. paskelbus dokumentų rinkinį. Siūloma direktyva stigmatizuotų NVO, kurios gauna lėšų iš ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, JAV, vyriausybių. Jau vien šis pasiūlymas yra pasiteisinimas autoritarinėms vyriausybėms, kurios bando nutildyti bet kokią demokratinę opoziciją savo „užsienio agentų“ įstatymais.
Be to, direktyvoje pateiktos apibrėžtys yra neaiškios ir pilnos didelių spragų, kuriomis gali pasinaudoti tikrieji Maskvos agentai. Organizuotos pilietinės visuomenės atstovams kyla klausimas, kodėl Komisija nekuria bendro skaidrumo registro, kuris apimtų visus interesų grupių atstovus, derėtų su galiojančiais nacionalinio lygmens teisės aktais ir taptų aiškiu ir saugiu teisiniu pagrindu visiems suinteresuotiesiems subjektams.
Komisija turėtų atšaukti šį direktyvos projektą ir 2025 m. rengdama jį pakeisiančią direktyvą laikytis išsamesnio, demokratijos priešams nepalankaus požiūrio.
Mūsų netikėtas svečias – Bruno Kaufmann, atstovaujantis Europos piliečių iniciatyvai, unikaliai priemonei, kuri suteikia galimybę ES piliečiams siūlyti naujus ES teisės aktus. Svečias paaiškina, kodėl Europos piliečių iniciatyva yra nepaprastai svarbi ir kodėl vieną dieną, jei ji bus sėkminga, ji bus laikoma vienu iš nuostabiausių demokratijos laimėjimų nuo to proveržio, kuris buvo pasiektas XX a. įvedus visuotinę ir lygią balsavimo teisę.
Mūsų netikėtas svečias – Bruno Kaufmann, atstovaujantis Europos piliečių iniciatyvai, unikaliai priemonei, kuri suteikia galimybę ES piliečiams siūlyti naujus ES teisės aktus. Svečias paaiškina, kodėl Europos piliečių iniciatyva yra nepaprastai svarbi ir kodėl vieną dieną, jei ji bus sėkminga, ji bus laikoma vienu iš nuostabiausių demokratijos laimėjimų nuo to proveržio, kuris buvo pasiektas XX a. įvedus visuotinę ir lygią balsavimo teisę.
Bruno Kaufmann yra Švedijos politologas ir žurnalistas, daugiau kaip 40 leidinių, skirtų šiuolaikinei tiesioginei ir atstovaujamajai demokratijai ir išverstų į daugiau kaip 40 kalbų, autorius. Jis yra Šveicarijos transliuotojo tarptautinės tarnybos SWI (swissinfo.ch) korespondentas pasaulinės demokratijos klausimais ir nušviečia Šiaurės Europos reikalus Šveicarijos visuomeniniame radijuje ir televizijoje. Bruno yra vienas iš paramos demokratijai organizacijų, tokių kaip Iniciatyvos ir referendumo institutas, „Demokracy International“ ir Pasaulinis šiuolaikinės tiesioginės demokratijos forumas, steigėjų ir valdybos narys. Jis yra Šveicarijos demokratijos fondo Tarptautinio bendradarbiavimo direktorius.
Daugiau kaip 100 jaunuolių iš ES valstybių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės susirinko į renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“, per kurį dalijosi savo vizijomis ir teikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos ateities. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, 2024 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ pirmenybė buvo teikiama kovai su apatija ir jaunimo dalyvavimo skatinimui.
Daugiau kaip 100 jaunuolių iš ES valstybių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės susirinko į renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“, per kurį dalijosi savo vizijomis ir teikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos ateities. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, 2024 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ pirmenybė buvo teikiama kovai su apatija ir jaunimo dalyvavimo skatinimui.
Pagrindinės rekomendacijos:
nustatyti jaunimo kvotą Europos Parlamento rinkimuose;
priimti direktyvą, įpareigojančią atsižvelgti į žmogaus teises ir aplinkos aspektus tiekimo grandinėse ir įmonių veikloje;
sukurti socialinėms medijoms taikomą teisinę sistemą, skirtą kovai su poliarizacija ir dezinformacija;
parengti standartizuotą lytinių ir reprodukcinių teisių strategiją;
Šie pasiūlymai bus perduoti ES institucijoms ir politikos formuotojams, papildys Pilietinės visuomenės savaitės rezultatus ir bus panaudoti rengiant EESRK rezoliuciją dėl artėjančių Europos Parlamento rinkimų. (gb)
