Europos jaunimo forumas, kuris yra didžiausia jaunimo organizacijų platforma Europoje ir pastaruosius dešimt metų propaguojantis kokybiškas stažuotes, remia EESRK raginimą uždrausti nemokamas stažuotes. Mūsų ypatinga viešnia Europos jaunimo forumo atstovė Cláudia Pinto išsamiai išanalizavo naujausią Komisijos pasiūlymą dėl stažuočių kokybės gerinimo ES ir išvardijo jo trūkumus, nors pats pasiūlymas laikytinas dideliu žingsniu į priekį.
Europos jaunimo forumas, kuris yra didžiausia jaunimo organizacijų platforma Europoje ir pastaruosius dešimt metų propaguojantis kokybiškas stažuotes, remia EESRK raginimą uždrausti nemokamas stažuotes. Mūsų ypatinga viešnia Europos jaunimo forumo atstovė Cláudia Pinto smulkiai išsamiai išanalizavo naujausią Komisijos pasiūlymą dėl stažuočių kokybės gerinimo ES ir išvardijo jo trūkumus, nors pats pasiūlymas laikytinas dideliu žingsniu į priekį.
Šiuo metu darbo ieškantis jaunimas neretai turi tenkintis viena nemokama stažuote po kitos. Kas jiems žadama? Tai, kad nemokama stažuotė padeda patekti į darbo rinką, nes suteikia jaunimui galimybę megzti ryšius ir įgyti naujos mokymosi patirties.
Tačiau visiškai akivaizdu, kad nemokama stažuotė nesuteikia finansinio savarankiškumo. O kaip nusipirkti maisto, sumokėti nuomos mokestį ir kitas sąskaitas, kurios tik ir kaupiasi, kai dirbate nemokamai?!
Nemokamos stažuotės yra jaunimo išnaudojimo darbo rinkoje forma. Jos didina socialinę atskirtį, nes dirbti nemokamai gali tik tie, kurie gali tai sau leisti, todėl jau nuo pat pradžios nuošalyje lieka palankių sąlygų neturintis jaunimas. Dar blogiau yra tai, kad tokios stažuotės pakeičia pradedančiųjų darbo vietas, taigi, dar labiau skatina mažų garantijų darbo rinką.
Europos jaunimo forumas pastaruosius dešimt metų propaguoja geros kokybės stažuotes. Pastaruosius dvejus metus jis aktyviai vykdė kampaniją „Ar galite sau leisti dirbti nemokamai?“ ir reikalavo priimti direktyvą, kuria visų ES valstybių narių darbo rinkoje būtų uždraustos nemokamos stažuotės.
Galiausiai šių metų kovo mėn. Komisija paskelbė savo pasiūlymą dėl stažuočių kokybės gerinimo Europos Sąjungoje. Būtent direktyvos jie ir prašė! Tai – svarbus žingsnis teisinga linkme, kuris buvo pasiektas jaunimui nenuilstamai dedant pastangas visame žemyne. Tačiau, nors tai ir yra žingsnis į priekį, direktyva nėra aiškiai užtikrinamos mokamos stažuotės darbo rinkoje.
Didžiausią susirūpinimą Europos jaunimo forumui kelia tai, kad siūlomame dokumente analizuojama tik viena problemos pusė. Užuot dėmesį sutelkus į visas stažuotes darbo rinkoje, direktyvoje nagrinėjamos tik tariamos stažuotės – faktinės darbo vietos prisidengiant stažuotėmis, kad būtų galima sumažinti darbo sąlygų lygį, visų pirma užmokestį. Europos Komisija iš esmės siūlo vykdymo užtikrinimo direktyvą. Todėl šiuo dokumentu daromas didelis spaudimas darbo inspekcijoms, kurioms jau dabar trūksta lėšų ir darbuotojų.
Europos jaunimo forumas labai nuogąstauja dėl to, kaip direktyva bus realiai įgyvendinama ir kaip galima užtikrinti jaunimo teises praktikoje. Iš esmės pasiūlymu stažuotojams ne suteikiamos teisės, o veikiau apibrėžiama, kokios neturėtų būti stažuotės. Į jį įtrauktas stažuotojų nediskriminavimo principas. Vis dėlto Europos jaunimo forumui susirūpinimą kelia tai, kaip valstybės narės perkels direktyvą į savo nacionalinę teisę, nes, galbūt, paliks galimybių darbdaviams ir toliau išnaudoti jaunimą.
Kartu su pasiūlymu dėl direktyvos Europos Komisija taip pat pasiūlė naują Tarybos rekomendaciją atnaujinti stažuočių kokybės sistemą išplečiant jos taikymo sritį ir įtraukiant visų rūšių stažuotes ir darbo užmokesčio bei socialinės apsaugos principus. Puiku, kad šie principai įtraukti į pasiūlymą, tačiau Tarybos rekomendacija nėra privaloma.
Europos jaunimo forumas toliau gins jaunimo teises ir kovos už tinkamas darbo sąlygas. Raginame Europos Vadovų Tarybą ir Europos Parlamentą sugriežtinti dokumentą ir užtikrinti, kad neliktų spragų, leidžiančių toliau išnaudoti jaunimą. Visą šio pasiūlymo analizę galima rasti mūsų straipsnyje Two Steps Forward One Step Back („Du žingsniai į priekį, vienas – atgal“).
Cláudia Pinto Europos jaunimo forume vadovauja jaunimo perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką propagavimo darbui, dėmesį sutelkiant į politiką, padedančią gerinti stažuočių kokybę Europoje. Ji puikiai išmano Europos socialinę ir darbo politiką ir anksčiau yra dirbusi Europos nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacijoje.
Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ redakcijos direktorius
2024 m. Europos Parlamento rinkimuose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Rassemblement national“ triuškinančiai pirmavo apklausose ir pasiekė geriausią rezultatą savo istorijoje. Daugiau kaip trečdalis už šią partiją balsavusių asmenų yra jaunesni nei 35 metų. Mūsų garbingas svečias Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ vyriausiasis redaktorius, analizuoja „Rassemblement National“ ir jos lyderio, tik 28 metų Jordano Bardella, kilusio iš Paryžiaus priemiesčio ir aktyvaus socialinio tinklo „TikTok“ naudotojo, sėkmės istoriją.
Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ redakcijos direktorius
2024 m. Europos Parlamento rinkimuose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Rassemblement national“ triuškinančiai pirmavo apklausose ir pasiekė geriausią rezultatą savo istorijoje. Daugiau kaip trečdalis už šią partiją balsavusių asmenų yra jaunesni nei 35 metų. Mūsų garbingas svečias Christophe Préault, „Touteleurope.eu“ vyriausiasis redaktorius, analizuoja „Rassemblement National“ ir jos lyderio, tik 28 metųJordano Bardella, kilusio iš Paryžiaus priemiesčio ir aktyvaus socialinio tinklo „TikTok“ naudotojo, sėkmės istoriją.
2024 m. birželio mėn. vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose „Rassemblement National“ (RN), surinkęs beveik trečdalį (31,4 proc.) rinkėjų balsų, pasiekė savo istorijoje precedento neturintį rezultatą. Ši kraštutinių dešiniųjų partija pirmavo beveik visose amžiaus ir socialinėse bei profesinėse grupėse ir iš esmės pakeitė balsų pasiskirstymą rinkimų žemėlapiuose. RN visų pirma pritraukė jaunimą: už Jordano Bardella sąrašą balsavo 32 proc. 25–34 m. amžiaus asmenų. Palyginti su 2019 m. Europos Parlamento rinkimais, ši partija surinko daugiau nei 10 proc. (26 proc.) 18-24 metų amžiaus žmonių balsų.
Yra keletas priežasčių, paaiškinančių, kodėl jaunus žmones traukia RN. Visų pirma Jordano Bardella, pagrindinio kandidato Europos Parlamento rinkimuose ir partijos pirmininko, asmenybė yra neįprasta tradicinėje politikoje. Jaunimo nuomone, jis sako tiesą, yra tiesmukas ir atrodo nuoširdus pasaulyje, kuriame vyrauja nepasitikėjimo politikais atmosfera. Jo asmeninė biografija taip pat daug ką sako: Jordanas Bardella yra viduriniosios klasės vaikas, užaugęs Paryžiaus priemiestyje (Seine-Saint-Denis), nelankė prestižinių mokyklų ir neturi universitetinio išsilavinimo – tik vidurinės mokyklos diplomą kišenėje. Būtent šie faktai lėmė jo didelį populiarumą tarp jaunų žmonių, kurie nerimauja dėl savo ateities ir jaučiasi apleisti ar net pamiršti.
Pritraukti tiek daug 18–34 metų žmonių Jordanui Bardella pavyko ir todėl, kad jis yra jaunas! Būdamas 28 metų, jis puikiai žino šios kartos bendravimo kodus ir moka jais naudotis. Įdomu be kita ko pažymėti, kad 2017 m. būtent Emmanuelio Macrono asmenybė tapo veržlios jaunystės pavyzdžiu, tačiau visai kitame visuomenės sluoksnyje.
Taigi RN naudojasi savo lyderio asmenybe ir socialinės žiniasklaidos priemonėse plačiai puoselėjamu jo įvaizdžiu. Jordanas Bardella yra labai aktyvus „TikTok“ naudotojas. Šiai socialinės žiniasklaidos priemonei tenka svarbusa vaidmuo jo rinkimų strategijoje, ypač šiuo metu, kai jaunimas informacijos ieško ne tradicinės žiniasklaidos tinkluose. Jo populiarumas nuolat auga (1,6 mln. sekėjų). Savo „TikTok“ paskyroje jis kalba ne apie Europos sutartis, Ukrainą ar žaliąjį kursą, o apie savo kasdienį gyvenimą, linki gražios Motinos dienos, filmuoja save biure ir įvairiose kelionėse ir t. t. Kalbėdamas aktualiomis temomis jis neatsilieka nuo tendencijų. Ir netgi meta iššūkius jauniems (ir vyresniems) vaizdo žaidimų mėgėjams.
Didėjantis atotrūkis tarp naujųjų kartų ir tradicinio politinio pasaulio padeda jam stiprinti savo įvaizdį, poziciją ir populistinį naratyvą, juo labiau, kad nuo 2019 m. Europos Parlamento rinkimų rinkėjams rūpimi klausimai labai pasikeitė. 2019 m. jaunimo kovą už aplinkos apsaugą užgožė kitos temos, kurios ne mažiau svarbios kasdieniame gyvenime. Šiandien susirūpinimą kelia nesaugumas (siejamas su imigracija) ir sumažėjusi perkamoji galia. Kraštutinių dešiniųjų partija stiprėja naudodamasi šiuo pykčiu, nuskriausta save laikančios kartos jausmais. Visa politinė klasė nepakankamai atsižvelgė į 2020 m. COVID krizės pasekmes. COVID-19 pandemija negailestingai išryškino ir pagilino Prancūzijos ir Europos jaunimo esamą nelygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir kalbant apie mokymosi galimybes, dėl jos kilo sunkumų tęsti studijas arba tiesiog mokytis, nes skaitmeninės technologijos buvo vienintelė išeitis!
Taigi, užuot galvojus apie RN, daugiau dėmesio visų pirma reikėtų skirti RN rinkėjams ir ypač viduriniosios klasės jaunimui. Reikia pateikti aiškius ir konkrečius atsakymus į jiems rūpimus klausimus kaip antai didėjantis smurtas visuomenėje, kaimo vietovėse mažinamos viešosios paslaugos, sunkumai rasti darbą arba gauti tinkamą išsilavinimą, įspūdis, kad migracija nekontroliuojama ir kt. Todėl tradicinės politinės partijos turi nusileisti ant žemės ir pradėti rūpintis tais, kurie nuolat lieka nepastebėti, kuriais nelabai domimasi, nes jiems ne itin įdomi politika ir jie nėra labai aktyvūs. Turime pripažinti, kad šioje kovoje Europos Sąjungos pastangos nėra labai matomos, nepaisant daugybės jaunimui, švietimui, užimtumo rėmimui ir kovai su mažų garantijų darbu skirtų programų. Žinoma, Erasmus programa, kuria skatinamas įvairesnių gyventojų grupių (stažuotojų, bedarbių ir kt.) judumas ir patirtis, yra gera pradžia, tačiau šiandien to akivaizdžiai nepakanka. Norint pasiūlyti sprendimą taip pat reiškia užduoti esminį teisingą klausimą dėl migracijos valdymo – pagrindinės ir prieštaringai vertinamos temos mūsų visuomenėje. Diskusijos šia tema vis dar vyksta, nepaisant neseniai priimto Europos migracijos ir prieglobsčio pakto.
Christophe Préault yra žurnalistas, „Touteleurope.eu“, šviečiamosios informacinės svetainės apie Europos Sąjungos veikimą ir politiką, redakcijos direktorius. Jis yra labai patyręs aktualijų, visų pirma Europos ir ekonomikos srityse, analitikas. Christophe. Préault baigė Bordo politikos studijų institutą ir Nacionalinės aukštosios administravimo mokyklos (ENA) Europos studijas, šiuo metu jis vadovauja „Touteleurope.eu“ redakcijai ir reguliariai veda diskusijas ir konferencijas Europos temomis.
Mums reikia Europos, kurioje jaunimo balsas būtų svarbus
Liepos mėn. įvyks pirmasis naujai išrinkto Europos Parlamento plenarinis posėdis. Nors po birželio mėn. rinkimų daugumą ir toliau sudaro demokratinės jėgos, nerimą kelia kraštutinių dešiniųjų ir euroskeptikų iškilimas. Taip pat matėme, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos tampa vis populiaresnės tarp jaunosios kartos, kuri aiškiai yra neatspari šioms tendencijoms. Atėjo laikas demokratinėms jėgoms prisiimti atsakomybę, dirbti kartu ir parodyti tvirtą įsipareigojimą kurti stiprią Europą, kurioje būtų svarbus jaunimo balsas.
Mums reikia Europos, kurioje jaunimo balsas būtų svarbus
Liepos mėn. įvyks pirmasis naujai išrinkto Europos Parlamento plenarinis posėdis. Nors po birželio mėn. rinkimų daugumą ir toliau sudaro demokratinės jėgos, nerimą kelia kraštutinių dešiniųjų ir euroskeptikų iškilimas. Taip pat matėme, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos tampa vis populiaresnės tarp jaunosios kartos, kuri aiškiai yra neatspari šioms tendencijoms. Atėjo laikas demokratinėms jėgoms prisiimti atsakomybę, dirbti kartu ir parodyti tvirtą įsipareigojimą kurti stiprią Europą, kurioje būtų svarbus jaunimo balsas.
Kad Europa būtų atspari, tvari ir perspektyvi, į ES politikos formavimą būtina įtraukti jaunimą. Turime dėti daugiau pastangų, kad į jaunimo nuomonę būtų visapusiškai atsižvelgiama ES lygmeniu prisiimtuose įsipareigojimuose. Rinkimai neturėtų būti vienintelis kartas, kai girdimas jaunimo balsas: EESRK pasisako už sisteminius ir reguliarius būdus jaunimui išreikšti savo nuomonę.
EESRK durų atvėrimas jaunimui, įskaitant šalių kandidačių jaunimą, yra vienas iš mano kadencijos prioritetų. 2024 m. gegužės mėn. EESRK tapo pirmąja ES institucija, kuri savo politinėms rekomendacijoms taikė Jaunimo testą – priemonę, skirtą užtikrinti, kad pasiūlymai būtų naudingi jaunimui. Savo nuomonėms taikydami jaunimo testą užtikriname, kad politikoje būtų atsižvelgiama į jaunimo požiūrį, į poveikį jaunimui ir kad būtų sušvelnintas galimas neigiamas politikos poveikis jaunuoliams.
Prieš pradėdami taikyti jaunimo testą, mes vykdėme bandomąjį projektą norėdami sužinoti, kaip toks testas veiktų praktikoje. Bendradarbiavome su jaunimu visoje Europoje ir už jos ribų, jaunimo atstovai dalyvavo mūsų posėdžiuose ir padėjo rengti nuomones. Mus įkvėpė jų atsidavimas, entuziazmas, puikios idėjos ir ekspertinės žinios. Šiuo metu paskelbėme kvietimą teikti paraiškas oficialiam EESRK jaunimo testui, kurias reikėjo pateikti iki birželio 30 d. Norėčiau padėkoti visiems bandomajame projekte dalyvavusiems jaunimo atstovams ir EESRK jaunimo grupės nariams už jų atsidavimą įgyvendinant jaunimo testą.
ES reikia jaunimo. Todėl ES institucijos turi sekti šiuo pavyzdžiu siekiant kurti į jaunimą orientuotą Europą. Kol ateinantį mėnesį formuosis Europos Parlamentas, o Europos Komisija rudenį ruošis kitai kadencijai, EESRK ir toliau skatins didesnes investicijas į jaunimą: laikas žengti į naują etapą!
Prasidedant vasarai, naudodamasis proga, noriu nuoširdžiai padėkoti visiems kolegoms, padėjusiems žengti dar vieną svarbų mūsų Komiteto žingsnį.
Stažuotės – tai būdas jaunimui susipažinti su darbo pasauliu profesinio orientavimo ir mokymo tikslais. Jos labai paplito visoje Europoje, be kita ko, dėl Europos jaunimo garantijų programos. 2014 m. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos valstybėms narėms pateikta vertingų šios priemonės įgyvendinimo gairių.
Stažuotės – tai būdas jaunimui susipažinti su darbo pasauliu profesinio orientavimo ir mokymo tikslais. Jos labai paplito visoje Europoje, be kita ko, dėl Europos jaunimo garantijų programos. 2014 m. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos valstybėms narėms pateikta vertingų šios priemonės įgyvendinimo gairių.
Deja, laikui bėgant stažuotėmis pradėta piktnaudžiauti ir pakito jų vykdymo būdas, taip pat vis daugiau jaunų stažuotojų buvo išnaudojami kaip pigi darbo jėga siekiant pakeisti darbuotojus, nesuteikiant jiems tinkamų apsaugos priemonių ir socialinės apsaugos.
Todėl EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos siekį gerinti stažuočių kokybės sistemą visoje Europoje, ypač stiprinant mokymosi ir mokymo turinį ir kovojant su piktnaudžiavimu stažuotėmis ir netinkamu jų naudojimu.
Tačiau dviejuose Komisijos pasiūlymuose, kurie apima atnaujintą Tarybos rekomendaciją ir direktyvą, nagrinėjami tik tam tikri klausimai ir esama šių probleminių aspektų:
juose nediferencijuotai kalbama apie visų formų stažuotes, nepakankamai atsižvelgiant į esamus įvairių stažuočių rūšių ir jų tikslų ar skirtingų paraiškų valstybėse narėse skirtumus;
nenumatytos būtinos priemonės, kuriomis būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui stažuotėmis, taip pat trūksta privalomų taisyklių kokybės standartams kelti;
be to, kalbant apie pasiūlymą dėl direktyvos, pažymėtina, kad ribotas direktyvos taikymas tik tiems stažuotojams, kurie laikomi darbuotojais arba saistomi darbo santykiais (taip yra mažiau nei pusėje valstybių narių), riboja naudos gavėjų ratą ir dėl to kyla pavojus, kad nebus pasiekti laukiami rezultatai.
Mano nuomone, siekiant pagerinti stažuočių kokybę, visų pirma turėtų būti nustatyti būtiniausi kiekvienos rūšies stažuotės kokybės kriterijai, apribojant jų taikymą pradinės grandies lygmeniu. Šiais kriterijais turėtų būti užtikrintos pagrindinės apsaugos priemonės ir skiriama daug dėmesio mokymui, taip pat įsipareigojama kovoti su visais netinkamo naudojimo atvejais taikant atitinkamas priemones, be kita ko, stiprinant tikrinimo sistemą.
Be to, siekiant, kad stažuotės patirtis būtų prieinama visiems, nors apskritai negalime kalbėti apie darbo užmokestį, nes stažuotojai daugeliu atvejų nelaikomi darbuotojais ir stažuotė dažniausiai laikoma nesusijusia su darbo santykiais, būtų svarbu nutraukti nemokamas stažuotes skiriant privalomą išmoką, kuri būtų ne tik nustatoma pagal su stažuote susijusias užduotis ir pareigas, bet ir būtų atsižvelgiama į visas išlaidas, kurias stažuotojai patiria vykdydami šią veiklą.
Galiausiai reikėtų daugiau dėmesio skirti socialinių partnerių vaidmeniui, kurį jie gali atlikti įgyvendinant reglamentą nacionaliniu lygmeniu, taip pat stebint ir kontroliuojant priemonės naudojimą.
Mūsų ypatingoji viešnia – Rieke Smit, jauna žurnalistė, dirbanti Vokietijos naujienų agentūros DPA vykdomoje iniciatyvoje „#UseTheNews“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip Z karta vartoja naujienas, ir kuria siekiama ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Iš skaičių matyti, kad naujienomis domisi mažiau nei trečdalis 18–24 metų amžiaus žmonių ir kad 23 proc. iš jų su naujienomis susipažįsta tik „TikTok“, todėl Rieke svarsto, kaip pasiekti Z kartą ne tik „TikTok“, bet ir kitose socialinės žiniasklaidos platformose, ir kaip paskatinti jaunimą domėtis svarbiomis naujienomis, kurios daro tiesioginį poveikį jo gyvenimui.
Mūsų ypatingoji viešnia – Rieke Smit, jauna žurnalistė, dirbanti Vokietijos naujienų agentūros DPA vykdomoje iniciatyvoje „#UseTheNews“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip Z karta vartoja naujienas, ir kuria siekiama ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Iš skaičių matyti, kad naujienomis domisi mažiau nei trečdalis 18–24 metų amžiaus žmonių ir kad 23 proc. iš jų su naujienomis susipažįsta tik „TikTok“, todėl Rieke svarsto, kaip pasiekti Z kartą ne tik „TikTok“, bet ir kitose socialinės žiniasklaidos platformose, ir kaip paskatinti jaunimą domėtis svarbiomis naujienomis, kurios daro tiesioginį poveikį jo gyvenimui.
Prarandame kartą. Bent jau susidaro toks įspūdis. Naujienomis nebesudominame Z kartos. Naujienas seka mažiau nei trečdalis 18–24 metų amžiaus žmonių. Besidominčių naujienomis jaunesnių nei 18 metų asmenų yra dar mažiau.
Apskritai šis reiškinys nėra naujas. Visi yra girdėję apie informacinį nuovargį ir naujienų vengimą. Be to, vis didėja nuomonės formuotojų ir platformų, siūlančių trumpus vaizdo įrašus, įtaka, ypač tarp jaunimo, kaip patvirtinama naujausioje „Reuters“ žurnalistikos tyrimų instituto skaitmeninių naujienų ataskaitoje.
Jaunimas vis rečiau domisi naujienomis, ne tik dėl to, kad tokiose platformose kaip „TikTok“ jaunuoliams sunku rasti patikimų naujienų, bet ir todėl, kad jie nežino, kaip šios naujienos susijusios su jų gyvenimu. Šią mintį viename iš mūsų „#UseTheNews“ tyrimų išsakė viena šešiolikmetė ir tai išryškina nerimą keliančią tendenciją. Pagrindinis klausimas: kaip galime pasiekti „TikTok“ kartą?
Visų pirma, turime būti tose platformose, kuriose jaunimas ir taip lankosi, pristatyti naujienas, nuomones ir svarbiausią informaciją. Be to, turime paaiškinti jauniems žmonėms, kodėl sekti naujienas yra taip svarbu jų gyvenimui. Tuo pat metu, tarsi nepastebimai, taip ugdysime jų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis.
Tai taip pat yra iniciatyvos „#UseTheNews“ ir „Social News Daily“ redakcinės komandos, kuri šiuos metus paskelbė „Naujienų metais“, tikslas – stiprinti visuomenę ir demokratiją didinant raštingumą naujienų srityje, visų pirma paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
„Social News Daily“ šią problemą sprendžia pristatydama naujienas „TikTok“, „Instagram“ ir „YouTube“. Naujienos socialiniuose tinkluose? Kaip tai veikia? Naudojami metodai, kuriuos turinio kūrėjai suprato gerokai anksčiau nei mes: jie rodo, kaip darytis makiažą, gamina maistą ar eina pasivaikščioti ir kartu kalba rimtomis temomis. Būtent tai darome „Social News Daily“, tačiau pristatydami naujienas.
Prisitaikome prie vartotojų peržiūrų įpročių ir būtent su tuo eksperimentuojame. Svarbias temas pristatome 40 sekundžių trukmės vaizdo siužetuose ir paaiškiname, kodėl vienas ar kitas siužetas šiandien svarbus 16-mečiui žmogui.
Be to, naudojame antraštinį masalą, nepamiršdami žurnalistikos standartų. Kodėl? Nes „TikTok“ turite tik dvi sekundes, kad atkreiptumėte kieno nors dėmesį. Jei per šias kelias akimirkas jūsų vaizdo įrašas nepasirodys pakankamai patrauklus, niekas jo nežiūrės. Todėl pradžioje pateikiame provokuojantį klausimą arba neįprastą faktą: žiūrovų dėmesį patraukiame antraštiniu masalu, bet atsakymus pateikiame vaizdo įrašo pabaigoje. Žmonės žiūri ir atsitiktinai vartoja žurnalistinį turinį. Ar tai viskas?
Ar pakanka būti žiniasklaidos priemone socialiniuose tinkluose? Trumpas atsakymas – ne. Reikia glaudesnės jaunimo ir žurnalistų sąveikos. Stiprinti pasitikėjimą žiniasklaida ir užtikrinti, kad žurnalistika būtų skaidri. Pavyzdžiui, skatinti mokytojus ugdyti žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžius mokykloje arba stiprinti mokyklų ir redakcijų ryšius, kaip tai darome vykdydami „#UseTheNews“ iniciatyvos pavyzdinius ir „Newscamps“ projektus.
Tik būdami ten, kur yra jaunimas – mokyklose, festivaliuose ir socialinėje žiniasklaidoje – ir diskutuodami su jaunuoliais apie melagingas naujienas, žiniasklaidą ir jų reikšmę, tik taip galime pasiekti, kad Z karta domėtųsi naujienomis.
Būdama redaktore, Rieke yra atsakinga už kasdienį „Social News Daily“ (SND) redakcinį darbą. Nuo 2021 m. ji dirba iniciatyvos „#UseTheNews“ komandoje ir joje atlieka vairias pareigas. Šiuo metu ji yra atsakinga už SND turinio planavimą, koordinavimą ir tvirtinimą. Baigusi bakalauro ir magistrantūros studijas, kurių specializacija – žurnalistika ir humanitarinė pagalba, ji stažavosi grupės „FUNKE“ pagrindinėje redakcijoje (Zentralredaktion).
Vokietijos naujienų agentūros DPA iniciatyva „#UseTheNews“ (UTN) gilinamasi į jaunų žmonių kompetenciją žiniasklaidos srityje. Padedant Leibnico žiniasklaidos tyrimų institutui, raštingumo naujienų srityje laboratorijoje ir socialinių naujienų padalinyje kuriami novatoriški naujienų formatai. Be to, UTN rengia mokytojams skirtus praktinius seminarus ir medžiagą. Šį projektą remia daug žiniasklaidos, švietimo ir mokslinių tyrimų srities partnerių, o globėjų tarybą sudaro gerai žinomi žiniasklaidos ir politikos veikėjai.
Praėjus 20 metų nuo Slovėnijos įstojimo į ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) Liublianoje subūrė politinius ir pilietinės visuomenės lyderius šioms simbolinėms metinėms paminėti, taip pabrėždamas esminę narystės ES naudą ir dar kartą patvirtindamas, kad Vakarų Balkanų regiono ateitis yra siejama su Europos Sąjunga.
Praėjus 20 metų nuo Slovėnijos įstojimo į ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) Liublianoje subūrė politinius ir pilietinės visuomenės lyderius šioms simbolinėms metinėms paminėti, taip pabrėždamas esminę narystės ES naudą ir dar kartą patvirtindamas, kad Vakarų Balkanų regiono ateitis yra siejama su Europos Sąjunga.
Konferencijoje dalyvavo Komiteto pirmininkas Oliver Röpke, Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon, Slovėnijos darbo ministras Luka Mesec ir Regioninės bendradarbiavimo tarybos generalinė sekretorė Majlinda Bregu.
EESRK pirmininko Oliver Röpke teigimu, „Vakarų Balkanų vieta yra ES ir be šių šalių ES nėra pilna. Galite būti tikri, kad EESRK ir toliau dirbs šiuo klausimu, todėl rugsėjo mėn. surengs pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą plėtros klausimais“.
Slovėnijos užsienio reikalų ministrė Tanja Fajon pasakė: „Manau, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją esame kaip niekad anksčiau priklausomi vieni nuo kitų. Šiame procese reikalinga pilietinė visuomenė. Ji turi skatinti politikus ir vyriausybę judėti ES link.“
Slovėnijos darbo, šeimos, socialinių reikalų ir lygių galimybių ministras Luka Mesec pažymėjo: „Slovėniją ir Vakarų Balkanų šalis sieja ilga bendra istorija. Europos Sąjunga yra mūsų bendri namai, todėl dirbsime kartu su Slovėnijos vyriausybe, kad Vakarų Balkanų šalims taptų lengviau prisijungti prie Europos Sąjungos.“ (mt)
Beveik pusė stažuotojų ES negauna atlyginimo ir daug stažuočių yra fiktyvios, kai stažuotojais naudojamasi kaip pigia darbo jėga, jie negali naudotis socialine apsauga ar kitomis teisėmis. Nors neseniai pateiktas Europos Komisijos pasiūlymas dėl stažuočių kokybės ES gerinimo įvertintas kaip žingsnis teisinga kryptimi, jis buvo taip pat kritikuojamas dėl nepakankamo užmojo. Paprašėme nuomonės „Stažuočių direktyva ir sustiprinta stažuočių kokybės sistema“ pranešėjos Nicoletta Merlo pasidalinti EESRK požiūriu į Komisijos pasiūlymą ir apžvelgti Komiteto pasiūlymus, kaip pagerinti stažuočių kokybę ir užtikrinti, kad stažuotės būtų prieinamos visiems, o ne tik tiems jaunuoliams, kurie gali sau tai leisti.
Beveik pusė stažuotojų ES negauna atlyginimo ir daug stažuočių yra fiktyvios, kai stažuotojais naudojamasi kaip pigia darbo jėga, jie negali naudotis socialine apsauga ar kitomis teisėmis. Nors neseniai pateiktas Europos Komisijos pasiūlymas dėl stažuočių kokybės ES gerinimo įvertintas kaip žingsnis teisinga kryptimi, jis buvo taip pat kritikuojamas dėl nepakankamo užmojo. Paprašėme nuomonės „Stažuočių direktyva ir sustiprinta stažuočių kokybės sistema“ pranešėjos Nicoletta Merlo pasidalinti EESRK požiūriu į Komisijos pasiūlymą ir apžvelgti Komiteto pasiūlymus, kaip pagerinti stažuočių kokybę ir užtikrinti, kad stažuotės būtų prieinamos visiems, o ne tik tiems jaunuoliams, kurie gali sau tai leisti.
