Parengė tyrimo koordinatorė Lorenza Campagnolo ir šiame tyrime dalyvavusi CMCC grupė
Tyrimas „Klimato kaitos kaina ES namų ūkiams ir šeimoms“ suteikė puikią progą išsiaiškinti, kaip su prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, jos švelninimo politika ir klimato kaitos poveikiu susijusios išlaidos veikia namų ūkius ES, priklausomai nuo regiono ir socialinių ir ekonominių ypatumų. Tyrime pripažįstama, kad mokslinėje literatūroje esama spragų, nes kol kas nėra plačiai įvertinta, kiek klimato kaita kainuoja ES namų ūkiams.
Parengė tyrimo koordinatorė Lorenza Campagnolo ir šiame tyrime dalyvavusi CMCC grupė
Tyrimas „Klimato kaitos kaina ES namų ūkiams ir šeimoms“ suteikė puikią progą išsiaiškinti, kaip su prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėmis, jos švelninimo politika ir klimato kaitos poveikiu susijusios išlaidos veikia namų ūkius ES, priklausomai nuo regiono ir socialinių ir ekonominių ypatumų. Tyrime pripažįstama, kad mokslinėje literatūroje esama spragų, nes kol kas nėra plačiai įvertinta, kiek klimato kaita kainuoja ES namų ūkiams.
Tyrime taip pat pasiūlyta nauja metodika ir rezultatai, kuriais suderinama Eurostato informacija apie namų ūkių pajamas ir išlaidas, duomenys apie su klimatu susijusią riziką ir modeliavimo priemonės. Mūsų tyrime įvertinamos tiek namų ūkių prarastos pajamos, tiek dėl klimato atsirandančios išlaidos, kaip tiesioginės klimato kaitos ar būtinybės prie jos prisitaikyti pasekmės.
2050 m. klimato kaita skirtingai paveiks ES regionus ir socialines ir ekonomines grupes. Pagal nuosaikios klimato kaitos scenarijų tikėtina, kad didės namų ūkių sveikatos išlaidos ES šiauriniuose ir pietiniuose regionuose, išlaidos maistui rytiniuose, vakarų ir pietiniuose regionuose ir išlaidos elektrai visuose regionuose, taip pat išlaidos draudimui, ypač šiaurėje. Šį išlaidų padidėjimą skaudžiai pajus skurdesni namų ūkiai, kuriems bus sunkiau įvairinti savo vartojimą ir kurie turės ribotas galimybes prisitaikyti. Kartu ES pietinėse šalyse sumažės darbo pajamos ir apskritai pajamos mažės visuose regionuose.
Numatomas neigiamas ir regresyvus poveikis įvairioms išlaidoms prekėms ir paslaugoms bei pajamų šaltiniams (kurį labiau pajus skurdesni nei turtingesni namų ūkiai), ypač ES pietinėse šalyse (sveikatos priežiūrai, elektrai ir draudimui, sumažės bendros darbo pajamos), tačiau tai kažkiek pajus ir rytiniai bei šiauriniai regionai (išlaidos elektrai ir draudimui). Dėl klimato kaitos turėtų padaugėti žmonių, kuriems gresia skurdas visoje ES; šį rodiklį sumažinti turėtų šiek tiek padėti klimato kaitos švelninimo scenarijai, kurie palankesni spartesniam žemos, o ne aukštos kvalifikacijos darbo jėgos darbo užmokesčio augimui.
Politikos formuotojams pirmiausia rekomenduojama prioritetą teikti regionams, pavyzdžiui, pietinėms ES teritorijoms, kurios vienu metu patiria neigiamą poveikį namų ūkiams ir regresyvumą, taip pat stiprinti pajamų rėmimo priemones, pritaikant jas pažeidžiamiausiems tų regionų gyventojų segmentams. Be to, siekiant veiksmingesnio politikos formavimo ir atsižvelgiant į daugiasektorinį klimato kaitos sąnaudų pobūdį, būtina horizontalioji politikos integracija.
Tyrimą, kurį Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu atliko CMCC, ir jo santrauką galima parsisiųsti iš EESRK interneto svetainės.
ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
COVID-19 pandemija ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą iš esmės pakeitė atvirumo ir ekonominės integracijos dinamiką ir parodė, kad teks ilgai kovoti dėl ES gerovės išsaugojimo. Šie trikdantys įvykiai patvirtino, kaip svarbu didinti ES atsparumą ir gebėjimą veiksmingai apsaugoti savo strateginius interesus.
Dabar, kai ES ruošiasi reaguoti į iššūkius, galinčius reikšti nutolimą nuo taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, kuri buvo skiriamasis eros po Antrojo pasaulinio karo bruožas, ji negali sau leisti dviprasmiškai vertinti strateginio savarankiškumo reikšmės.
Europos politikos studijų centro (CEPS) atliktame tyrime gilinamasi į šiuos sudėtingus klausimus, nagrinėjamas Europos pažeidžiamumas ir pateikiama keletas rekomendacijų, kaip užtikrinti strateginį savarankiškumą. Šį tyrimą EESRK užsakė Komiteto darbdavių grupės prašymu, o jį parengė CEPS.
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje. EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje.
EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
Europos aplinkos agentūros (EAA) 2023 m. metinė pažangos ataskaita ne itin įkvepia – ES gali nepavykti iki 2030 m. pasiekti daugumos tikslų. Visų pirma vartojimo pėdsako, energijos vartojimo lygio, žiedinės gamybos ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvos yra itin nepalankios, nors ir likusios – nuo biologinės įvairovės iki klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – ne ką geresnės.
Europos aplinkos agentūros (EAA) 2023 m. metinė pažangos ataskaita ne itin įkvepia – ES gali nepavykti iki 2030 m. pasiekti daugumos tikslų. Visų pirma vartojimo pėdsako, energijos vartojimo lygio, žiedinės gamybos ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvos yra itin nepalankios, nors ir likusios – nuo biologinės įvairovės iki klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – ne ką geresnės.
Šis liūdnas vaizdas turėtų mus ne slėgti, o motyvuoti imtis veiksmų. Dabar netinkamas laikas kukliems geriems ketinimams (praeityje jų turėjome daug ir pažiūrėkite, kur jie mus atvedė) arba grįžimui prie taupymo priemonių. Teisingos pertvarkos ir ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo principų turi būti laikomasi visose ES politikos srityse. Kaip, be kita ko, nurodoma naujausioje EESRK nuomonėje šiuo klausimu, darbo pasauliui reikia ES lygmeniu priimti direktyvą dėl teisingos pertvarkos. Šią milžinišką užduotį įveiksime tik visi kartu. Jei jos sąnaudos bus užkrautos pažeidžiamiausiems asmenims, kaip ne kartą jau yra nutikę, augs kraštutinių dešiniųjų populizmas. O tada net ir jie negalės paneigti katastrofiškų klimato kaitos padarinių – bus jau per vėlu.
Kiekvieną naktį Europos Sąjungoje beveik 900 000 žmonių praleidžia gatvėse arba benamių prieglaudose. Per pastaruosius 15 metų benamystė išaugo daugiau nei dvigubai, todėl EESRK ragina valstybes nares ir ES imtis priemonių.
Kiekvieną naktį Europos Sąjungoje beveik 900 000 žmonių praleidžia gatvėse arba benamių prieglaudose. Per pastaruosius 15 metų benamystė išaugo daugiau nei dvigubai, todėl EESRK ragina valstybes nares ir ES imtis priemonių.
EESRK ragina parengti visapusišką EESRK benamystės strategiją ir nedelsiant imtis veiksmingos nacionalinės benamystės politikos siekiant iki 2023 m. iš esmės sumažinti benamystę – vieną iš kraštutinių socialinės atskirties formų.
„Raginame parengti ES benamystės strategiją, kurią įgyvendinant visapusiškai dalyvautų Europos kovos su benamyste platforma (EPOCH) ir kuri suteiktų galimybę nacionalines benamystės strategijas įtraukti į Europos semestrą,“– teigė EESRK nuomonės Nacionalinių strategijų dėl benamių ES sistema pranešėja Maria del Carmen Barrera Chamorro.
Šią strategiją reikia paremti Tarybos rekomendacija, todėl EESRK ragina ES Tarybai pirmininkauti pradėjusią Belgiją pradėti ją rengti. Be to, Komitetas prašo Komisijos nedelsiant parengti pasiūlymą dėl naujos daugiametės darbo programos, kuri būtų toliau vykdoma visos būsimos kadencijos metu.
„EESRK nori, kad benamystė išliktų ES socialinės politikos prioritetu rengiantis Europos Parlamento rinkimams ir po jų. Reikia strateginio perėjimo nuo benamystės valdymo prie faktinio jos panaikinimo iki 2030 m.,“– nurodė šios nuomonės bendrapranešėjis Ákos Topolánszky.
Sprendžiant nuolatinės benamystės problemą EESRK pasiūlė aktyviai propaguoti principą „svarbiausia – būstas“. Pagal šį principą, būstas – ne tik pastogė, bet ir reintegracijos priemonė. Toks požiūris leidžia pasiūlyti ilgalaikio apgyvendinimo sprendimus, nereikalaujant įrodyti, pavyzdžiui, asmeninio tobulėjimo pažangos ar priimti kitą paramą.
Būsto užtikrinimu grindžiamas požiūris jau įtvirtintas Lisabonos deklaracijoje, kurią 2021 m. pasirašė visos 27 ES valstybės narės, Europos institucijos ir keletas Europos NVO. Ši deklaracija yra politinis EPOCH pagrindas, o ją pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti šioje srityje ES lygmeniu ir siekti, kad iki 2030 m. benamystė būtų panaikinta. Tačiau EESRK savo nuomonėje nurodo, kad nepaisant politinių pastangų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu benamystės problema yra sprendžiama vangiai.
Pastaruosius 20 metų Suomija buvo vienintelė šalis, kuri sugebėjo nuosekliai mažinti benamystę. (ll)
EESRK ragina plėsti Komisijos pasiūlymo dėl Europos neįgaliojo kortelės taikymo sritį, kad ji apimtų ilgesnes viešnages darbo ar studijų tikslais, kad būtų galima ES užtikrinti žmonių su negalia judėjimo laisvę.
EESRK ragina plėsti Komisijos pasiūlymo dėl Europos neįgaliojo kortelės taikymo sritį, kad ji apimtų ilgesnes viešnages darbo ar studijų tikslais, kad būtų galima ES užtikrinti žmonių su negalia judėjimo laisvę.
EESRK teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl Europos neįgaliojo kortelės ir Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelės kaip pirmą žingsnį, kurį žengus bus galima sudaryti geresnes sąlygas neįgaliesiems laisvai judėti ES.
„Pasiūlymas dėl dviejų kortelių darys poveikį daugiau kaip 80 mln. neįgalių europiečių“, – pareiškė EESRK nuomonės „Europos neįgaliojo ir Europos neįgaliųjų automobilio statymo kortelės“ pagrindinis pranešėjas Ioannis Vardakastanis, pristatęs nuomonę gruodžio 14 d. EESRK plenarinėje sesijoje. „Tai labai svarbus žingsnis šalinant rimtas kliūtis ir užtikrinant, kad neįgalieji, tiek europiečiai, tiek trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje iš valstybių narių, galėtų naudotis pagrindiniu principu, kuriuo grindžiama Sąjunga: judėjimo laisve. Tuo ateityje remsis būsima politika.“
Tačiau EESRK perspėjo, kad pasiūlymu nepavyko pašalinti tam tikrų didelių kliūčių laisvam neįgalių europiečių judėjimui, būtent, nebuvo numatyta galimybė perkelti su negalia susijusių lengvatų tais atvejais, kai neįgalieji persikelia į kitą ES valstybę dirbti ar mokytis. Nuomonėje savo iniciatyva EESRK ragina išplėsti pasiūlymo taikymo sritį, kad persikraustęs neįgalus asmuo galėtų laikinai naudotis kortelėmis, kad ir toliau gautų su socialine politika ar nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis susijusias išmokas.
Šiuo metu taip nėra. Kai asmuo išvyksta iš vienos valstybės narės į kitą, kirsdamas sienas jis praranda teisę gauti bet kokias su negalia susijusias lengvatas tol, kol negalia iš naujo neįvertinama naujojoje valstybėje narėje.
Šis vertinimo procesas gali trukti ilgiau kaip metus ir pereinamuoju laikotarpiu asmuo netenka savo būklės pripažinimo ar paramos. „Prašome išplėsti taikymo sritį siekiant užtikrinti, kad šiuo laikotarpiu naujojoje šalyje nebūtų teisinio vakuumo ir spragų. Taip asmenys su negalia nuo pat pradžių galės gyventi oriai“, – teigė I. Vardakastanis. (ll)
