Negalime paneigti, kad naudojimasis balsavimo teisėmis yra galinga priemonė išreikšti nuomonę ir daryti įtaką politikai. Tiesą sakant, per visus rinkimus mes visi renkamės savo balsą – žmones, kurie, mūsų manymu, yra tinkamiausi atstovauti mums, mūsų įsitikinimams ir vertybių sistemai. Tačiau dažniausiai žmonės, ypač mes, jaunimas, neįvertiname mūsų balsavimo galios.
Negalime paneigti, kad naudojimasis balsavimo teisėmis yra galinga priemonė išreikšti nuomonę ir daryti įtaką politikai. Tiesą sakant, per visus rinkimus mes visi renkamės savo balsą – žmones, kurie, mūsų manymu, yra tinkamiausi atstovauti mums, mūsų įsitikinimams ir vertybių sistemai. Tačiau dažniausiai žmonės, ypač mes, jaunimas, neįvertiname mūsų balsavimo galios.
Aktyviai deklaruojame norą keisti pasaulį, kurti geresnę ateitį mums visiems ir ateinančioms kartoms. Tačiau kažkur šio proceso viduryje, kai pajuntame, kad mūsų nuomonės, vertybės ir idealai niekam nesvarbūs arba kad neturime galios, nuleidžiame rankas.
Esu jauna moteris, graikė, šis jausmas man gerai pažįstamas. Man gerai žinomas šis nusivylimas, kai mūsų balsas lieka neišgirstas, kai matau, kad mūsų teisės pažeidžiamos, ir jaučiu vis didėjantį bejėgiškumo jausmą, kai, atrodo, nieko negalime padaryti. Kartais, nepaisant visų mūsų pastangų, viskas vyksta ne taip, kaip tikėtasi. Būtent tokiais momentais, pavargę nuo bergždžių pastangų, dažnai pamirštame pagrindinę tiesą – mūsų balsas yra mūsų galia! Kartą Barackas Obama pasakė: „kiekvienas balsas yra vertingas“.
Deja, nemanau, kad tai yra tik mano patirtis arba kad tai susiję tik su mano padėtimi: esu graikė, jauna ar moteris. Tiesa yra tai, kad šį jausmą patiria daugelis, nepriklausomai nuo amžiaus, etninės kilmės, lyties, religijos ar asmeninių aplinkybių.
Balsavimas – tai mūsų bendras balsas formuojant tokią ateitį, kokios trokštame. Perėmę reikalus į savo rankas užtikriname, kad mūsų svajonės ir vertybės atsispindėtų mūsų visuomenę formuojančiuose sprendimuose. Turime veikti, nes mūsų balsas yra labai svarbus veiksnys, atveriantis kelią į ateitį, kurioje girdimas įgalinto jaunimo balsas.
Ir prisiminti išmintingus Johno Lewiso žodžius: „Jei ne mes – tai kas? Jei ne dabar – tai kada?“
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo užtikrinti, kad naujoji ES miškų stebėsenos sistema būtų tvari, ekonomiškai efektyvi ir praktiškai įgyvendinama. Ji taip pat turėtų būti savalaikė, saugi ir patikima, dinamiška, įtrauki ir dalyvaujamoji, kad būtų sudarytos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti mokslo ir praktikos klausimais, taip pat – geriau planuoti ir formuoti įrodymais grindžiamą politiką.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas siūlo užtikrinti, kad naujoji ES miškų stebėsenos sistema būtų tvari, ekonomiškai efektyvi ir praktiškai įgyvendinama. Ji taip pat turėtų būti savalaikė, saugi ir patikima, dinamiška, įtrauki ir dalyvaujamoji, kad būtų sudarytos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti mokslo ir praktikos klausimais, taip pat – geriau planuoti ir formuoti įrodymais grindžiamą politiką.
Labai svarbu užtikrinti duomenų papildomumą ir išvengti jų dubliavimosi, nes kai kurie jų jau renkami pagal kitus galiojančius teisės aktus, pavyzdžiui, klimato ir oro politiką, biologinės įvairovės reglamentus ir bendrą žemės ūkio politiką.
Kalbant apie klimato kaitą, reikia ne tik duomenų apie kaimo plėtrą, žiedinę ekonomiką ir mokslą, bet ir ilgalaikių duomenų. Svarbu užtikrinti sąveikumą ir vienodą detalumą, technologių naudojimą ir ataskaitų teikimo dažnumą, ypač kai visose ES valstybėse narėse renkami papildomi duomenys. Reikėtų nuolat stengtis mažinti administracinę naštą ir išvengti pernelyg didelio biurokratizmo, pavyzdžiui, pakartotinio duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo. Ekonominiams, socialiniams ir aplinkosauginiams miškų duomenims turėtų būti teikiama tokia pati svarba.
Pabrėžtina, kad labai svarbu gerbti privačios nuosavybės teises ir duomenų nuosavybę, ypač taikant subsidiarumo principo sistemą. Svarbiausia miškų duomenų infrastruktūroje pirmenybę teikti viešajam interesui.
Kiekviena ES valstybė narė, gaunanti naudos iš miškų, turėtų parengti ilgalaikį miškų planą, kuris papildytų kitas miškų ir medienos strategijas, užtikrinant visišką atitiktį DVT. Atsižvelgiant į daugialypę miškų vertę, į miškų planų struktūrą turėtų būti įtraukti socialiniai ir ekonominiai aspektai, kartu taikant partnerystės principą ir numatant pilietinės visuomenės dalyvavimą ilgalaikių miškų planų rengimo ir įgyvendinimo procese.
Reikėtų sustiprinti Miškininkystės nuolatinio komiteto vaidmenį ir į jo veiklą įtraukti atitinkamus pilietinės visuomenės subjektus.
Susirūpinimas dėl piktavališkos priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, įtakos yra visiškai pagrįstas. Tai rodo daugybė pavyzdžių, kai kraštutinių dešiniųjų partijoms teikiamos palankios paskolos, buvę aukšto rango politikai tampa priežiūros valdybų nariais, su abejotinos reputacijos rangovais sudaromos pelningos sutartys, o tariamoms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
Susirūpinimas dėl piktavališkos priešiškų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, įtakos yra visiškai pagrįstas. Tai rodo daugybė pavyzdžių, kai kraštutinių dešiniųjų partijoms teikiamos palankios paskolos, buvę aukšto rango politikai tampa priežiūros valdybų nariais, su abejotinos reputacijos rangovais sudaromos pelningos sutartys, o tariamoms nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
Todėl artėjant Europos Parlamento rinkimams turime išties neprarasti budrumo. Tačiau, nepaisant kai kurių gerų rekomendacijų valstybėms narėms, demokratijos gynimo dokumentų rinkinys parengtas per vėlai. Visų pirma, Komisija šį dokumentų rinkinį pradėjo rengti per vėlai. Vėliau, 2023 m. vasaros pradžioje, jo rengimas buvo atidėtas daugiau nei pusei metų, nes pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris turėjo būti įtrauktas į dokumentų rinkinį, buvo garsiai ir – visų pirma – vieningai kritikuojamas.
Tačiau didžiausi nuogąstavimai pasitvirtino gruodžio mėn. paskelbus dokumentų rinkinį. Siūloma direktyva stigmatizuotų NVO, kurios gauna lėšų iš ES nepriklausančių šalių, pavyzdžiui, JAV, vyriausybių. Jau vien šis pasiūlymas yra pasiteisinimas autoritarinėms vyriausybėms, kurios bando nutildyti bet kokią demokratinę opoziciją savo „užsienio agentų“ įstatymais.
Be to, direktyvoje pateiktos apibrėžtys yra neaiškios ir pilnos didelių spragų, kuriomis gali pasinaudoti tikrieji Maskvos agentai. Organizuotos pilietinės visuomenės atstovams kyla klausimas, kodėl Komisija nekuria bendro skaidrumo registro, kuris apimtų visus interesų grupių atstovus, derėtų su galiojančiais nacionalinio lygmens teisės aktais ir taptų aiškiu ir saugiu teisiniu pagrindu visiems suinteresuotiesiems subjektams.
Komisija turėtų atšaukti šį direktyvos projektą ir 2025 m. rengdama jį pakeisiančią direktyvą laikytis išsamesnio, demokratijos priešams nepalankaus požiūrio.
Mūsų netikėtas svečias – Bruno Kaufmann, atstovaujantis Europos piliečių iniciatyvai, unikaliai priemonei, kuri suteikia galimybę ES piliečiams siūlyti naujus ES teisės aktus. Svečias paaiškina, kodėl Europos piliečių iniciatyva yra nepaprastai svarbi ir kodėl vieną dieną, jei ji bus sėkminga, ji bus laikoma vienu iš nuostabiausių demokratijos laimėjimų nuo to proveržio, kuris buvo pasiektas XX a. įvedus visuotinę ir lygią balsavimo teisę.
Mūsų netikėtas svečias – Bruno Kaufmann, atstovaujantis Europos piliečių iniciatyvai, unikaliai priemonei, kuri suteikia galimybę ES piliečiams siūlyti naujus ES teisės aktus. Svečias paaiškina, kodėl Europos piliečių iniciatyva yra nepaprastai svarbi ir kodėl vieną dieną, jei ji bus sėkminga, ji bus laikoma vienu iš nuostabiausių demokratijos laimėjimų nuo to proveržio, kuris buvo pasiektas XX a. įvedus visuotinę ir lygią balsavimo teisę.
Bruno Kaufmann yra Švedijos politologas ir žurnalistas, daugiau kaip 40 leidinių, skirtų šiuolaikinei tiesioginei ir atstovaujamajai demokratijai ir išverstų į daugiau kaip 40 kalbų, autorius. Jis yra Šveicarijos transliuotojo tarptautinės tarnybos SWI (swissinfo.ch) korespondentas pasaulinės demokratijos klausimais ir nušviečia Šiaurės Europos reikalus Šveicarijos visuomeniniame radijuje ir televizijoje. Bruno yra vienas iš paramos demokratijai organizacijų, tokių kaip Iniciatyvos ir referendumo institutas, „Demokracy International“ ir Pasaulinis šiuolaikinės tiesioginės demokratijos forumas, steigėjų ir valdybos narys. Jis yra Šveicarijos demokratijos fondo Tarptautinio bendradarbiavimo direktorius.
Daugiau kaip 100 jaunuolių iš ES valstybių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės susirinko į renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“, per kurį dalijosi savo vizijomis ir teikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos ateities. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, 2024 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ pirmenybė buvo teikiama kovai su apatija ir jaunimo dalyvavimo skatinimui.
Daugiau kaip 100 jaunuolių iš ES valstybių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės susirinko į renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“, per kurį dalijosi savo vizijomis ir teikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos ateities. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, 2024 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ pirmenybė buvo teikiama kovai su apatija ir jaunimo dalyvavimo skatinimui.
Pagrindinės rekomendacijos:
nustatyti jaunimo kvotą Europos Parlamento rinkimuose;
priimti direktyvą, įpareigojančią atsižvelgti į žmogaus teises ir aplinkos aspektus tiekimo grandinėse ir įmonių veikloje;
sukurti socialinėms medijoms taikomą teisinę sistemą, skirtą kovai su poliarizacija ir dezinformacija;
parengti standartizuotą lytinių ir reprodukcinių teisių strategiją;
Šie pasiūlymai bus perduoti ES institucijoms ir politikos formuotojams, papildys Pilietinės visuomenės savaitės rezultatus ir bus panaudoti rengiant EESRK rezoliuciją dėl artėjančių Europos Parlamento rinkimų. (gb)
Analizuodami demokratijos padėtį apskritai ir ypač Europos piliečių iniciatyvą (EPI) galime rasti daugybę trūkumų.
Remiantis naujausia „Pasaulio demokratijos ataskaita“, kurią kovo 7 d. paskelbė Demokratijos įvairovės institutas (angl. Varieties of Democracy Institute), labai sumažėjo demokratinėse valstybėse gyvenančių žmonių: jų procentinė dalis dabar yra tokia, kokia buvo beveik prieš 40 metų. Ir nors šiais metais kaip niekad daug žmonių visame pasaulyje turės teisę balsuoti rinkimuose, nemažai šiuos rinkimus organizuojančių šalių vis labiau linksta į autokratiją.
Daug nusiskundimų buvo išsakyta per pirmąją Pilietinės visuomenės savaitę, kurią kovo mėn. pradžioje surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Kritikos sulaukė Europos piliečių iniciatyva – pirmoji tarpvalstybinė tiesioginės demokratijos priemonė pasaulyje. „Per sudėtinga“, „nepatraukli“, „nepatikima“, „neefektyvi“ ir „mažai žinoma“ – tai tik keletas iš neigiamų atsiliepimų, kuriais EPI apibūdino pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir administravimo institucijų suinteresuotieji subjektai.
Manau, kad šie labai kritiški vertinimai yra ne tik nemaloniai teisingi, bet ir pernelyg atsargūs bei nuosaikūs. Demokratija nusipelno dominuoti pasaulyje. Kad tai taptų realybe, mes – dabartiniai piliečiai ir teisėti rinkėjai šioje planetoje – privalome siekti daugiau galių, nei šiuo metu mums suteikta.
Tai reiškia, kad nepakanka tik įveikti baimę ir užimti gynybines pozicijas prieš nūdienos diktatorius ir aklus jų sekėjus. Turime į priekį žengti daug didesniais žingsniais. Vienas tokių žingsnių būtų tolesnis Europos piliečių iniciatyvos plėtojimas.
Juk ką mums suteikia Europos piliečių iniciatyva? Tris dalykus. Teisę, metodą ir priemonę, kurių niekada anksčiau istorijoje ir niekur kitur pasaulyje nėra buvę. Tai kompleksiškas ir detaliai suprojektuotas, skaitmeninis, tiesiogiai demokratinis ir tarpvalstybinis įrankis, turintis pagalbinę infrastruktūrą ir plačiai naudojamas.
2012 m. prasidėjęs EPI kūrimo, diegimo, taikymo ir tobulinimo procesas – gyvas įrodymas, kad demokratinę erdvę galima išplėsti ir įtvirtinti net sudėtingiausiomis sąlygomis.
Tikimės, kad ši iniciatyva, kuriai kitais metais sukaks vos 13 metų, tarsi „išlepintas vaikas“ taps „maištaujančiu paaugliu“, galinčiu parodyti Europai ir pasauliui, ką sugeba. Šitos naujos, veržlios stiprybės mums labai reikia, kad galėtume ryžtingai įskelti naują kibirkštį sustabarėjusioje tautinių valstybių ir biurokratinių Europos Sąjungos struktūrų mąstysenoje.
Kalbant be užuolankų, mums nereikia nuolat ir beatodairiškai išradinėti demokratinio sambūvio formų, kurios dažnai vadinamos naujoviškais vardais. Veikiau turime pasišvęsti Europos piliečių iniciatyvai, kad šio dešimtmečio pabaigoje ji sulauktų pilnametystės, praėjus 16 metų arba bent jau 18 metų nuo jos sukūrimo.
Ką tai reiškia? Iki 2028–2030 m. turi įvykti du svarbūs pokyčiai. Pirma, Europos piliečių iniciatyvos įgaliojimai formuoti darbotvarkę turi tapti lygiaverčiai Europos Parlamento įgaliojimams. Kitaip tariant, europiečiams reikia suteikti galimybę siūlyti teisės aktus ir kitus vyriausybinius veiksmus taip, kaip daro išrinkti Europos Parlamento nariai.
Antra, iki šio dešimtmečio pabaigos ES piliečiai turėtų galėti inicijuoti ne tik teisės aktus, bet ir Europos masto visuotinius balsavimus esminiais klausimais, dažnai tiesiog vadinamus referendumais. Europos masto referendumas nėra nauja idėja, tačiau ji jau subrendo įgyvendinimui ir dėl to galime padėkoti Europos piliečių iniciatyvos sukūrimo ir ankstyvojo įgyvendinimo veiklai.
Jei tokią ateitį bus galima sukurti remiantis EPI, žmonės vėliau atsigręžę į istoriją šią priemonę prisimins būtent kaip vieną įspūdingiausių demokratinių laimėjimų nuo XX amžiuje įvykusio proveržio, kai buvo įtvirtinta visuotinė ir lygi rinkimų teisė.
Projektas „Crazy? So what?“ (liet. „Išprotėjęs? Na ir kas?“), kurį Slovakijoje įgyvendina organizacija „Integra“, suburia draugėn moksleivius ir psichikos sveikatos problemų turėjusius žmones. Per visą dieną trunkančius mokymus moksleiviai iš pirmų lūpų išgirsta, ką reiškia įveikti psichikos sveikatos krizę ir kaip gauti pagalbos. „Integra“ direktorė Jana Hurova mums papasakojo, kaip projektas padeda įveikti žmonių, susiduriančių su psichikos sveikatos sutrikimais, stigmatizavimą ir suteikia jaunimui labai reikalingos vilties.
Projektas „Crazy? So what?“ (liet. „Išprotėjęs? Na ir kas?“), kurį Slovakijoje įgyvendina organizacija „Integra“, suburia draugėn moksleivius ir psichikos sveikatos problemų turėjusius žmones. Per visą dieną trunkančius mokymus moksleiviai iš pirmų lūpų išgirsta, ką reiškia įveikti psichikos sveikatos krizę ir kaip gauti pagalbos. „Integra“ direktorė Jana Hurova mums papasakojo, kaip projektas padeda įveikti žmonių, susiduriančių su psichikos sveikatos sutrikimais, stigmatizavimą ir suteikia jaunimui labai reikalingos vilties.
Kas paskatino Jus pradėti šį projektą?
Mūsų organizacija jau daug metų padeda psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms. Susirgę jie praranda darbą, namus, draugus, kartais ir šeimos narius. Visas jų pasaulis apsiverčia aukštyn kojom. Beveik prieš 30 metų įsteigėme pirmąją Slovakijoje bendruomeninę psichikos sveikatos tarnybą. Jos tikslas – užtikrinti, kad psichiatrijos ligoninėje gydęsi žmonės gautų paramą ir galėtų grįžti į įprastinį savo gyvenimą – tokį, koks buvo prieš susergant. Padėjome įsisteigti Slovakijos pacientų organizacijoms ir vykdėme daug programų, skirtas pašalinti psichikos sveikatos sutrikimų stigmą. Mes rūpinamės žmonėmis, turinčiais sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, ypač sergančiais šizofrenija: daugeliui jų jau pavyko integruotis ir atrasti gyvenimo prasmę.
Nuo pat pradžių savo veiklą vykdome netradiciškai, su klientais dirbame kaip su partneriais, kad galėtume kuo geriau išsiaiškinti, ko jiems reikia, taigi, panašiai organizavome ir programą „Crazy? So what!“. Daugeliui mūsų klientų prasminga susitikti su jaunimu ir pasiremiant savo asmenine patirtimi pakalbėti apie tai, ko jiems trūko tokiame amžiuje ir kas vėliau sukėlė psichikos sveikatos problemas.
Matome, kad vis labiau reikia akcentuoti psichikos sveikatos svarbą. Didelis privalumas žinoti, kaip elgtis ištikus asmeninei krizei.
Programą „Crazy? So what!“ Slovakijoje pradėjome įgyvendinti 2005 m., kartu su partneriais iš Vokietijos ir Čekijos. Tačiau tik neseniai mums pavyko šiai programai suteikti stabilesnį pagrindą ir ją išplėsti. Dirbame kaip instruktoriai, formuojame naujas komandas ir lankomės mokyklose.
Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote? (Ar galite pateikti pavyzdžių, jei jų turite)
Jauniems žmonėms visada daro įspūdį pažintis su žmogumi, kuris įveikė krizę ir kuriam jie gali užduoti bet kokį klausimą. Jie tada supranta, kad jeigu patys turėtų problemų, visada galėtų rasti pagalbos. Tai, kad mokymai trunka visą dieną ir per juos bendraujama kaip lygus su lygiais, reiškia, kad dalyviai visada gauna teigiamų įspūdžių.
Psichikos sveikatos problemų turėję žmonės gali suteikti jaunimui drąsos bandyti spręsti savo pačių problemas. Beveik kiekvienoje klasėje yra problemų turinčių moksleivių. Suteikti jiems vilties – tai neįkainojama. Asmeninės patirties turintys žmonės dalijasi savo istorija – tai būdas jiems patiems pasijusti geriau. Jie patys nusprendžia, kaip giliai įsileisti jaunuolius į savo gyvenimą. Taip jie jaučiasi esantys naudingi ir žino, kad žmonės juos supranta.
Sulaukėme daug atsiliepimų, pavyzdžiui, mokiniai sakė paprastai neturintys progos susitikti su psichikos sveikatos problemų turinčiais žmonėmis arba kad mes turėtume išmokti priimti tokius žmones ir nesmerkti jų už tai, kad jie kitokie.
Taip pat sulaukėme ir psichikos sveikatos problemų turėjusių žmonių, kurie dalyvavo programoje, atsiliepimų. Vienas iš jų mums sakė:
„Programa suteikia man drąsos vaikščioti aukštai pakelta galva. Pagaliau vėl noriu gyventi! Kalbėti su moksleiviais sunku, tačiau naudinga. Jie labai atviri ir beveik nebijo kontakto su kitais. Nuostabiausia tai, kad jie parodo, kad turime daugiau panašumų nei skirtumų ir kad „išprotėjusiųjų“ įvaizdis nėra teisingas. Labai svarbu, kad galiu padėti žmonėms pagaliau atvirai pasikalbėti apie psichikos sveikatos problemas, kad nė vienam nereikėtų gėdytis ar slėptis. “
Jaunimas yra jėga, kuri stumia mus į priekį. Po kiekvieno iš šių susitikimų moksleiviai kalba apie tai, kokia svarbi jiems yra „Crazy? So what“ programa ir kad ji turėtų būti tęsiama, kad kiekvienas jaunas slovakas suprastų, kokia vertinga yra jo paties psichikos sveikata.
Ar jau planuojate naujus projektus?
Norėtume, kad tokiuose mokymuose turėtų galimybę dalyvauti visi jauni žmonės ir kad galėtume išplėsti savo programą į kitus Slovakijos regionus. Ji jau buvo įgyvendinta Vokietijoje (kur pirmiausia buvo sukurta), Slovakijoje, Čekijoje ir Austrijoje. Šiais metais parengėme pirmąsias grupes Ukrainoje.
Ar, jūsų nuomone, svarbu atvirai kalbėti apie savo patiriamas psichikos sveikatos problemas? Kokią žinutę siunčiate savo projektu?
Norime skleisti žinią, kad psichikos sveikatos problemų nereikia gėdytis. Tačiau gėdinga tai, jog nieko nedaroma, kad būtume sveikesni. Juk be psichikos sveikatos nebūsime sveiki.
Pagrindinė „Crazy? So what!“ programos mintis – laiku parodyti, kokia svarbi yra psichikos sveikata, ir kartu skatinti suprasti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones.
Mums tapo aišku, kad prevencija geriau nei gydymas. Be to, tai veiksmingiau. Siūlome drąsą ir motyvaciją ir esame optimistai. Pagalba visada šalia. Kartais pakanka su kuo nors pasikalbėti. Kovoti už savo svajones niekada nėra lengva, tačiau verta.
Faktai ir skaičiai apie psichikos sveikatą ES ne guodžia, o veikiau ragina skambinti pavojaus varpais. EESRK pasisako už griežtesnes priemones psichikos sveikatai gerinti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis taip pat ragina priimti privalomus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama psichosocialinės rizikos prevencija darbe. Skirdamas Pilietinės visuomenės premiją už nuopelnus psichikos sveikatos srityje, EESRK išreiškia padėką už nuolatines pilietinės visuomenės pastangas didinti europiečių gerovę.
Faktai ir skaičiai apie psichikos sveikatą ES ne guodžia, o veikiau ragina skambinti pavojaus varpais. EESRK pasisako už griežtesnes priemones psichikos sveikatai gerinti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis taip pat ragina priimti privalomus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama psichosocialinės rizikos prevencija darbe. Skirdamas Pilietinės visuomenės premiją už nuopelnus psichikos sveikatos srityje, EESRK išreiškia padėką už nuolatines pilietinės visuomenės pastangas didinti europiečių gerovę.
EESRK nusprendė šiais metais savo pavyzdinį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už darbus psichikos sveikatos srityje, nes po COVID-19 pandemijos visoje Europoje padaugėjo psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ir depresijos atvejų. EBPO duomenimis, nerimo simptomus jaučiančių jaunuolių skaičius kai kuriose Europos šalyse išaugo daugiau nei dvigubai. Po pandemijos vis ankstyvesniame amžiuje prasideda mitybos sutrikimai, ypač tarp paauglių. Dar prieš COVID-19 pandemiją psichikos sveikatos problemų turėjo ne mažiau kaip 84 mln. ES gyventojų (maždaug kas šeštas).
Su psichikos sveikata ir elgesio sutrikimais siejama apie 4 proc. ES kasmet užregistruojamų mirčių. Prasta psichikos sveikata taip pat turi didžiulį ekonominį poveikį, nes tiesioginės ir netiesioginės išlaidos sudaro apie 4 proc. BVP. Daugiau kaip trečdalį šių išlaidų lemia žemesnis užimtumo lygis ir mažėjantis darbo našumas.
Eurostato duomenimis, 2020 m. 44,6 proc. 15–64 m. amžiaus dirbančių ES gyventojų nurodė, kad jų darbe kyla rizikos psichinei gerovei veiksnių. Dažniausiai pasitaikantys tokie veiksniai – per didelis darbo krūvis ir spaudžiantys terminai; juos patiriantys nurodė beveik penktadalis ES dirbančių asmenų.
Psichikos gerovė tapo vienu svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų. Todėl 2023 m. birželio mėn. Komisija pradėjo taikyti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą. Skirdama 1,23 mlrd. EUR finansavimą, šiuo nauju požiūriu ES siekia psichikos sveikatą skatinti visose ES politikos srityse, daugiausia dėmesio skiriant trims pagrindiniams principams: tinkamai ir veiksmingai prevencijai, galimybei gauti kokybišką ir įperkamą psichikos sveikatos priežiūrą ir gydymą bei reintegracijai į visuomenę po atsigavimo. Psichikos sveikata taip pat yra vienas EESRK politinių prioritetų ir svarbiausių darbotvarkės klausimų.
EESRK gavo net 105 konkurso dalyvių paraiškas iš visos ES pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo projektų, skirtų užtikrinti psichosocialinės rizikos darbe prevenciją ar spręsti tokias problemas, kaip narkotikų vartojimas ir priklausomybė nuo interneto, iki kovos su stigmatizavimu psichikos sveikatos srityje ir bendruomenės inicijuotos pagalbos skatinimo. EESRK tikisi, kad pagarba ir dėmesys šioms gyvybiškai svarbioms nevyriausybinių subjektų pastangoms gerinti psichikos sveikatą gali įkvėpti ir kitus sekti jų pavyzdžiu. (sg)
EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas skiriamas pavienių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų ir įmonių įgyvendinamiems ne pelno projektams. Kiekvienais metais pasirenkama skirtinga tema, kuri taip pat yra svarbi EESRK darbo sritis. 14-ąjį kartą teikiamas pilietinės visuomenės apdovanojimas, šį kartą psichikos sveikatos srityje, skirtas Airijos organizacijai „Third Age Foundation“ ir jos socialinių ryšių tinklui „AgeWell“, kurio tikslas – padėti pagyvenusiems žmonėms išvengti vienišumo.
EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas skiriamas pavienių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų ir įmonių įgyvendinamiems ne pelno projektams. Kiekvienais metais pasirenkama skirtinga tema, kuri taip pat yra svarbi EESRK darbo sritis. 14-ąjį kartą teikiamas pilietinės visuomenės apdovanojimas, šį kartą psichikos sveikatos srityje, skirtas Airijos organizacijai „Third Age Foundation“ ir jos socialinių ryšių tinklui „AgeWell“, kurio tikslas – padėti pagyvenusiems žmonėms išvengti vienišumo.
Kovo 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apdovanojo penkias ne pelno organizacijas už jų išskirtinį indėlį kovojant su psichikos sveikatos sutrikimais, kurių skaičius ES nepaprastai išaugo.
Penki laimėję projektai pasidalijo 50 000 EUR premiją.
Airijos labdaros organizacija Third Age Foundation gavo pagrindinę 14 000 EUR premiją.
Kiti keturi laimėję projektai gavo po 9 000 EUR ir išsirikiavo tokia tvarka:
2 vieta: asociacija „Pro Lapinlahti“ (Suomija), už bendruomenės centrą Lapinlahden Lähde
3 vieta: organizacija Integra (Slovakija), už iniciatyvą „Crazy? So what!“
5 vieta: organizacija Animenta (Italija), už projektą „Telling Stories for Good“
PIRMOSIOS VIETOS LAIMĖTOJAS
Airijos labdaros organizacijos „Third Age Foundation“ socialinių ryšių tinklas „AgeWell“ padeda izoliuotiems, silpniems ir pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms. Jis teikia unikalią bendruomeninę paslaugą – vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės padeda rizikos grupei priklausantiems ir skurstantiems pagyvenusiems žmonėms.Tinklo „AgeWell“ darbuotojai jiems palaiko draugiją ir teikia emocinę paramą, taip pat ankstyvame etape nustato riziką sveikatai lankydamiesi žmonių namuose ir naudodamiesi išmaniajame telefone pateikiamu klausimynu apie psichikos sveikatą.
KITI LAIMĖTOJAI
Antroji vieta teko Suomijos asociacijai „Pro Lapinlahti“ ir jos bendruomenės centrui „Lapinlahden Lähde“ (liet. „Lapinlahčio šaltinis“). Centre, kuris atidarytas renovavus Helsinkio Lapinlahčio ligoninę, organizuojami įvairūs praktiniai seminarai ir renginiai, susiję su raštingumu psichikos sveikatos srityje. Kasmet į juos susirenka net 50 000 dalyvių. Šis centras paskelbtas „ne diagnozės zona“, todėl visi dalyviai gali būti savimi, neprimetant jiems jokių etikečių, todėl šioje erdvėje jie įgalinami, o ne sumenkinami.
Trečioji vieta atiteko Slovakijos organizacijai „Integra“ ir jos vykdomai iniciatyvai „Crazy? So what!“, kuri laužo stereotipus ir skatina jaunuolius užjausti ir suprasti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones. Iniciatyva siekiama pateikti pirmaplanių įžvalgų apie tai, ką reiškia prasta psichikos sveikata ir koks yra sveikimo procesas.
Ketvirtosios premijos laimėtojo – Suomijos fondo „Lilinkoti“ misija – remti psichikos sveikatą novatoriškais ir kūrybiškais žaidimais „The World of Recovery“. Žaidimais skatinamas psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų sveikimo procesas nustatant tikslus, kurie įkvepia sveiką savimonę, asmens savarankiškumą ir aktyvų bei prasmingą gyvenimą. Pirmasis žaidimas (nesmurtinis) skirtas mobiliesiems įrenginiams, o antrasis, gavęs nemažai apdovanojimų – stalo vaidmenų žaidimas. Šie nemokami žaidimai skirti žmonėms, kurie, padedami specialistų, sveiksta nuo psichikos sutrikimų ir piktnaudžiavimo medžiagomis.
Italijos ne pelno organizacijos „Animenta“ projektui „Telling Stories for Good“ atiteko penktoji vieta.Savo projektu organizacija „Animenta“ performuluoja stereotipinius naratyvus apie mitybos sutrikimus, nuo kurių vien Italijoje kenčia daugiau kaip keturi milijonai žmonių, iš kurių du milijonai yra paaugliai. Jos prevencijos ir informuotumo didinimo programas internetu ir mokyklose visoje Italijoje vykdo savanoriai specialistai.
Apie šių metų konkursą EESRK paskelbė 2023 m. liepos mėn. Skirdamas apdovanojimą psichikos sveikatos temai Komitetas norėjo pripažinti itin svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį psichikos sveikatos priežiūros ir prevencijos srityje. Nugalėtojai atrinkti iš daugiau kaip 100 paraiškų, gautų iš 23 valstybių narių.
Ankstesnės apdovanojimo temos, be kita ko, buvo jaunimas ir pagalba Ukrainai, klimato politikos veiksmai, lyčių lygybė, moterų įgalėjimas ir migracija. 2020 m. EESRK buvo pakeitęs pilietinės visuomenės apdovanojimą vienkartine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. (ll)
