Vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) oficialiai pradėjo iniciatyvą leisti prisijungti pilietinės visuomenės atstovams iš ES šalių kandidačių. Siekiant suburti Komiteto darbe dalyvausiančius pilietinės visuomenės ekspertus, iš viso atrinktas 131 narys iš šalių kandidačių, taigi EESRK tapo pirmąja institucija, atvėrusia savo duris ES šalims kandidatėms.

Ši iniciatyva yra EESRK pirmininko Oliver Röpke politinis prioritetas. Ja nustatomi nauji šalių kandidačių įtraukimo į ES veiklą standartai, sudarant sąlygas laipsniškai ir apčiuopiamai jų integracijai į ES.

Iniciatyva buvo paskelbta EESRK plenarinėje sesijoje, kurioje jai nuoširdžiai pritarė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová, Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajić ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Prie jų internetu prisijungė devynių ES šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos, Moldovos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos) pilietinės visuomenės atstovai ir kiti nariai iš šalių kandidačių, kurie pirmą kartą dalyvavo EESRK plenarinėse diskusijose.

Šia svarbia proga pirmininkas O. Röpke pabrėžė: „Negalime šalių kandidačių versti laukti dar ilgiau. Todėl EESRK nusprendė atverti savo duris šalims kandidatėms ir į savo darbą įtraukti jų atstovus – narius iš šalių kandidačių“.

Ministras pirmininkas Milojko Spajić nurodė: „Labai vertiname šiuos laipsniškos integracijos aspektus. Manome, kad tai yra ne narystės pakaitalas, o veikiau būdas integracijai parengti tiek Vakarų Balkanų regiono šalis (pagal nuopelnais grindžiamą regatos metodą), tiek ES“.

Ministras pirmininkas Edi Rama teigė: „Esu įsitikinęs, kad tai, kas vyksta čia, turėtų vykti ir ES Parlamente, turėtų vykti Europos Komisijoje ir turėtų vykti Europos Sąjungos Taryboje. Tai vienintelis būdas visus nuraminti ir sukurti labai konkrečią atmosferą“.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová sakė: „Plėtra yra svarbi abiem pusėms. Tai tebėra geostrateginė Sąjungos investicija. Todėl remiame šiandien pradėtą įgyvendinti iniciatyvą ir visas kitas iniciatyvas, kurios padeda mūsų šalims partnerėms sėkmingai vykdyti reformas, padedančias kurti geresnę ekonomiką ir stipresnę demokratiją.“

Išsamų narių iš šalių kandidačių sąrašą galima rasti čia. (at)

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

2024 m. kovo 25 d. 14.30–18.00 val. Vidurio Europos laiku EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupė Briuselyje surengs konferenciją, kurioje bus nagrinėjama, kaip visa ES ir valstybės narės atskirai gali siekti veiksmingo tvaraus pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos.

Konferencijoje kalbės:

• Europos Parlamento pirmininkės Roberta Metsola vardu kalbės Pedro Silva Pereira, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas ryšiams su piliečiams atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir
• Jo Ekscelencija Willem van de Voorde, Belgijos ambasadorius ir Belgijos nuolatinis atstovas ES.

Konferencijoje bus pristatytos šios dvi naujausios iniciatyvos:

• EESRK nuomonė „Pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį“ (SOC/782), parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu ir priimta 2024 m. vasario 15 d. EESRK plenarinėje sesijoje;
• atviras laiškas, kurį pasirašė 156 subjektai iš 26 ES valstybių narių ir kurį inicijavo Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ir Europos pilietinės visuomenės tinklas. Laiške pagrindinės ES institucijos raginamos imtis konkrečių priemonių visose politikos srityse palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis.

Konferencijoje instituciniai suinteresuotieji subjektai ir platesnė auditorija svarstys, kaip įgyvendinti šiose ir kitose iniciatyvose siūlomas priemones.

Ši konferencija – viešas renginys. Norintiems aktyviai dalyvauti vietoje arba nuotoliniu būdu, būtina iš anksto užsiregistruoti. Renginys bus transliuojamas tiesiogiai.

Daugiau informacijos apie programos projektą, registraciją ir transliaciją internetu rasite renginio interneto svetainėje.

Parengė Antonello Pezzini, EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos atstovas ir buvęs EESRK Darbdavių grupės narys

Sausio mėn. už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton dar kartą pabrėžė, kad siekiant užtikrinti mūsų saugumą reikia konsoliduoti gynybos vidaus rinką. „Mes pradėjome nuo šaudmenų Ukrainai“, – pasakė jis. „Dabar turime išplėsti savo veiksmus. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, kuria galėtume padidinti Europos pramoninę bazę ir sukurti ginčijamoms teritorijoms apsaugoti reikalingą infrastruktūrą.“

EESRK ne kartą pabrėžė, kad reikia pradėti įgyvendinti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), siekiant sukurti sąveikią ir integruotą gynybos sistemą.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, dėl kurios turime stiprinti Europos gynybos pramonės strateginį savarankiškumą ir kurti tvirtą bendrą technologinę ir pramoninę bazę, tai reikia padaryti kuo skubiau.

Europos gynybos pramonės plėtros programa turi būti susieta su bendra gynybos pramonės strategijos vizija, pagal kurią būtų siekiama veiksmingai įtraukti Europos gamintojus ir vartotojus (dalyvaujant bent trims valstybėms narėms).

Vis labiau reikia užmegzti Europos lygmens struktūrinį dialogą, derinamą ir koordinuojamą su NATO, taip pat Gynybos ministrų taryba, kad būtų galima parengti ilgalaikes politines gaires ir sukurti konsultacijų ir tikrai europinių sprendimų priėmimo forumą.

Teisės aktų nuostatomis turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp didžiųjų ir mažųjų šalių, tai, kad 20 proc. dalyvaujančių įmonių būtų mažesnės įmonės, numatytas kvalifikuotų darbuotojų ir naujų darbo profilių darbuotojų mokymas bei darbuotojų, kurių įgūdžiai nebereikalingi arba paseno, perkvalifikavimas.

Atėjo laikas laikytis visapusiškesnio ir ryžtingesnio požiūrio. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, leidžiančios kurti dvejopo naudojimo prekes ir taip sustiprinti Europos pramoninę bazę. Dvejopo naudojimo prekės gali būti programinė įranga ir technologijos, kurios būtų naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, taip pat gaminiai, kurie gali būti naudojami cheminiams ar biologiniams ginklams ir jų siuntimo į taikinį priemonėms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti.

Visą Antonello Pezzini parengtą straipsnį rasite Darbdavių grupės informaciniame biuletenyje https://europa.eu/!yKMPTk

Diskusijoje su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos nare Dubravka Šuica EESRK ragino parengti pilietinio dialogo strategiją, kuri būtų pirmas žingsnis stiprinant pilietinės visuomenės vaidmenį ir didinant piliečių dalyvavimą ES politikos formavimo procese.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išdėstė savo reikalavimus nuomonėje Pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį, priimtoje netrukus po vasario 15 d. EESRK plenarinėje sesijoje vykusios diskusijos.

Jis pabrėžė, kad reikia skubiai paspartinti ES sutarties 11 straipsnio, pagal kurį institucijoms tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad organizuota pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų rengiant ES teisės aktus, įgyvendinimą.

Tai turėtų būti daroma vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija dėl Europos ateities – svarbia iniciatyva ir didelio masto demokratiniu procesu, apimančiu piliečių vadovaujamas diskusijas klausimais, kurie daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui.

„Visi sutariame, kad piliečių balsas turi būti išgirstas ne tik per rinkimus. Mes, ES institucijų ir įstaigų nariai, turime aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į prasmingą dialogą, neapsiribojant vien informavimu ir konsultacijomis“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

Norint sukurti skaidresnę, įtraukesnę ir demokratiškesnę ES, reikia aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir tvirtos ES ir nacionalinių valdžios institucijų partnerystės. „Mūsų bendromis pastangomis bus užtikrinta, kad ES išliktų vilties švyturiu ir pasauliniu dalyvaujamosios demokratijos modeliu“, – pabrėžė Komisijos narė D. Šuica.

Nuomonės pranešėjas Pietro Barbieri nurodė: „Šia nuomone EESRK ragina Europos institucijas žengti konkretų žingsnį į priekį – priimti pilietinio dialogo strategiją, pagal kurią būtų įgyvendinamas veiksmų planas ir tarpinstitucinis susitarimas, apimantis visus ES lygmenis. EESRK įsipareigojimas rodo neatidėliotiną poreikį, kurio negalima atsisakyti ar atidėti.“

Bendrapranešėjė Miranda Ulens pridūrė: „Jau turime gerosios socialinio dialogo patirties. Mūsų pateiktais pasiūlymais bus užtikrinta, kad būtų išgirsti ir kitų teisėtų ir atstovaujamųjų organizacijų balsai. Sukurkime tikrą ir demokratinę Europą savo piliečiams! #Stiprūskartu!“ (ll)

Europa skiria nepakankamai dėmesio ir jėgų šiai sudėtingai kovai. Pasukti kraštutinių dešiniųjų kilimą priešinga kryptimi šiuo metu atrodo sunki užduotis. 1945 m. nugalėjus nacistinį fašizmą buvo manoma, kad ekstremistiniams judėjimams nebeliks erdvės įtakai daryti ir veikti. Tačiau taip neatsitiko. Demokratinis modelis, taip pat žmonių pasipiktinimas ir nusivylimas sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems išgyventi ir sustiprėti. Kraštutiniai dešinieji pasinaudojo Europos liberaliose demokratinėse valstybėse aštuoniasdešimt metų vyraujančia tolerancija ir jų patiklumu. Jie apsimetė žaidžiantys pagal demokratijos taisykles, tačiau niekada neatsisakė savo siekio sunaikinti ją iš vidaus, kai tik įgis tam reikiamos galios.

Jiems beveik pavyko: prisidengdami „nacionaliniu suverenitetu“, kraštutiniai dešinieji jau atėjo į valdžią keliose šalyse, pavyzdžiui, Orbano Vengrijoje ir Fikoso Slovakijoje. Lenkiją iki 2023 m. spalio mėn. įvykusių rinkimų aštuonerius metus valdė PiS (Prawo i Sprawiedliwosc, Teisė ir teisingumas) kraštutinių dešiniųjų suformuota vyriausybė.

Europos Sąjungoje šis judėjimas taip pat bando kenkti demokratijai ir ją sužlugdyti. Pastarųjų trisdešimties metų informacinių ir ryšių technologijų raida suteikė daug galimybių neonacistinėms ir neofašistinėms grupuotėms naudojantis skaitmeninėmis platformomis ir socialine žiniasklaida sąveikauti, įgyti matomumo ir galios pasauliniu mastu. Šios jėgos naudojasi demokratinių valstybių saviraiškos laisve savo ksenofobinei ir rasistinei ideologijai skleisti ir stiprinti, koordinuoja strategijas ir realiuoju laiku kelia iššūkių pilietinei tvarkai, būdamos jos dalimi. Demokratija suteikia ją sugriauti siekiantiems judėjimams objektyvias sąlygas, įskaitant viešąjį finansavimą, jų vystymuisi ir skverbimuisi į visuomenę.

Kraštutiniai dešinieji rado palankią dirvą augti Europoje, nes neoliberali politika ir reiganomikos įkvėptas finansinis kapitalizmas sustabdė viduriniosios klasės pažangą ir socialinės gerovės – Europos kūrimo ir jos sėkmės kelrodį – augimą. Neoliberalizmas išbalansavo ir sutrikdė ekonominį ir socialinį vystymąsi, sumažino realiąsias darbo pajamas kapitalo naudai, sumažino socialinę paramą ir socialines paslaugas, o būsto sektorių nukreipė į spekuliuojančiųjų nekilnojamuoju turtu rankas. Europos vyriausybės pavojingai konkuruoja tarpusavyje parduodamos „auksines vizas“ kleptokratams ir oligarchams iš viso pasaulio. Per pastaruosius penkiolika metų nepasitenkinimą Europoje sustiprino rinkos krizė ir fiskalinis dempingas, dėl kurių konkurencija vidaus rinkoje tapo nesąžininga, taip pat silpna Briuselio ir Frankfurto parama MVĮ, sumažėjusi užimtumo apsauga ir perkamoji galia.

Tai skaudžios politinės klaidos, dėl kurių per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus vis mažėja juose dalyvaujančiųjų skaičius, o kraštutinių dešiniųjų pozicijos Europos Parlamente stiprėja. Nacistinės ir fašistinės ideologijos sugrįžimą lėmė Europoje taikytas griežto taupymo modelis, kuris padėjo apsaugoti finansų sistemą, tačiau neužtikrino ekonominio ir fiskalinio teisingumo ir tinkamo dėmesio piliečių problemoms, troškimams ir lūkesčiams. Tokia padėtis tapo palanki seniai žinomai viršenybės ir identiteto ideologijos propagandai, kuri visada tyko ir laukia palankaus momento pasukti žmoniją civilizacijos regreso keliu. Šį kultūrinės ir religinės neapykantos kurstymą šiandien matome mūsų gyvenime, ekranuose, socialinėje žiniasklaidoje ir kiekvieną minutę skleidžiamoje dezinformacijoje. Piliečių baimių ir nesaugumo jausmo skatinimas, gąsdinimas islamizacija, baltųjų viršenybės ar judėjų ir krikščionių tapatybės išnykimu ir romų bendruomenės demonizavimas prikišant jos priklausomybę nuo išmokų – tai strategijos, kurios istoriškai buvo naudojamos įsigalint autoritarinių režimų diktatoriams ar lyderiams.

Šiandien Europos vyriausybės leidžia šioms jėgoms garsiai šaukti apie imigracijos pavojų Europai, nors mūsų žemynas senėja ir jam būtina importuoti dalį darbo jėgos, kad galėtų išlaikyti savo ekonomiką ir augti. Jos skambina pavojaus varpais, nors šiandien į ES atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičius yra nedidelis – iš tiesų jis yra net mažesnis nei reikia Europos populiacijai ir darbo jėgai atkurti. Nepaisant to, ir toliau girdime ksenofobinę ir rasistinę retoriką Europoje, kurioje, užuot leidus lobti mafijos grupuotėms, užsiimančioms prekyba žmonėmis, vis dar nesukurta saugi ir veiksminga migrantų priėmimo ir integracijos teisinė sistema. Darbuotojų migrantų indėlis atstatant pokario Europą ir kuriant ES buvo didžiulis. Artimiausiais dešimtmečiais jis ir toliau bus labai svarbus Europos pažangai. Kraštutiniai dešinieji tai puikiai žino: daugelis jų finansinių rėmėjų naudojasi migrantų paslaugomis savo pramonės ir įmonių veikloje.

Tačiau jie ir toliau žais savo žaidimus, kurstys baimę, manipuliuos sąžine ir taip pat silpnų ir nestabilių nacionalinių ir Europos lyderių patiklumu kalbėdami apie strateginę viziją, mūsų vertybes ir principus. Vienintelis galimas demokratų ir Europos šalininkų atsakas – tai kova už mūsų vertybes: už demokratiją, laisvę, orumą ir taiką Europoje.

Šiame leidinio numeryje

• #CivSocWeek vyks kovo 4–7 d.
• Emilie Prouzet: Kokie veiksniai ir veikėjai padės didinti ilgalaikį konkurencingumą?
• Ana Gomes: Europos kraštutinių dešiniųjų iškilimas. Priežastys ir būtinos priemonės
• Ukraina po dvejų metų

Pietro Vittorio Barbieri

Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.

Būtų naudingiau ne apžvelgti nuomonę, o padėti suprasti pilietinio dialogo procesą. Pilietinis dialogas visų pirma yra erdvė, kurioje žmonės gali aptarti savo darbotvarkes ir tikslus, o instituciniai ir neinstituciniai suinteresuotieji subjektai dalyvauja lygiomis teisėmis.

Tačiau atstovaujamoji demokratija turi būti apsaugota nuo neliberalių bandymų jai pakenkti. Didelį susirūpinimą kelia įvairių formų populizmas, nes dėl jo piliečiai turi mažiau erdvės dalyvavimui. Todėl labai gyvybiškai svarbu skubiai įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį. Kai šis straipsnis buvo pirmą kartą suformuluotas, buvo aišku, kad liberaliajai demokratijai būtinas tarpinių struktūrų, pavyzdžiui, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimas. Šios struktūros informuoja apie įvairių žmonių – verslininkų, vadovaujančių didelėms įmonėms ar MVĮ, darbuotojų, specialistų, vartotojų, mažumų, pavyzdžiui, migrantų, neįgaliųjų ir romų, bei visų kitų dalyvaujančių Europos ir tarptautinėse žmogaus teisių asociacijose – nuomones. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jos įtvirtintos ES sutartyse ir sudaro ES tapatybės pagrindą. Tačiau pastaraisiais metais šioms vertybėms daromas didelis spaudimas. „Europa susidūrė su precedento neturinčiomis krizėmis, dėl kurių padidėjo socialinė ir ekonominė nelygybė ir susvyravo ES piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis“, – sakė Oliver Röpke savo inauguracinėje kalboje. Pilietinis dialogas yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius.Kalbėdamas apie EESRK, kaip ES instituciją, naujasis pirmininkas pabrėžė, kad ES institucijos visada turi būti atviros žmonėms ir jų nuomonėms.

Nuomonę rengusioje tyrimo grupėje vykusios diskusijos buvo geras pilietinio dialogo, kuriame dalyviai klausosi vieni kitų ir tariasi dėl formuluotės, turinio ir tikslų, pavyzdys.

Sutarėme dėl tam tikrų reikalavimų, kurie bus pateikti Europos institucijoms siekiant stiprinti pilietinį dialogą. Tikslas buvo pasiekti tarpinstitucinį susitarimą, kuris taptų strategijos ir veiksmų plano pagrindu.

Tokia pažanga – tai dar vienas žingsnis į priekį, kaip ir daugelis kitų žingsnių, kuriuos EESRK nuo 1999 m. žengė rengdamas vidines jam atstovaujančių subjektų diskusijas. Tačiau dabar reikia konkrečių veiksmų šį susitarimą įgyvendinti ir paremti, kad Europos Sąjunga tam pritartų.

Šį kartą mūsų netikėta viešnia – Portugalijos diplomatė ir politikė, Portugalijos socialistų partijos narė Ana Gomes. Ji rašo apie populizmo pavojų, kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą ir būtinybę kovoti su šiuo reiškiniu bei ginti vertybes.

Nuo 1980 m. ji yra karjeros diplomatė, jai teko eiti įvairias pareigas ir, be kita ko, dirbti Jungtinėse Tautose Ženevoje ir Niujorke. 1999 m. ji vadovavo Portugalijos interesų skyriui, o vėliau iki 2003 m. dirbo ambasadore Džakartoje, kur atliko tam tikrą vaidmenį Rytų Timoro nepriklausomybės procese ir atkuriant Portugalijos ir Indonezijos diplomatinius santykius. 

2004–2019 m. A. Gomes buvo Europos Parlamento narė ir ypač aktyviai dirbo užsienio santykių, žmogaus teisių, saugumo ir gynybos, tarptautinio vystymosi, lyčių lygybės ir kovos su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityse.

2021 m. ji dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose atstovavo socialistų partijai, ir varžėsi su kadenciją baigiančiu prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa. Jai pavyko pasiekti antrą poziciją ir aplenkti kandidatę iš kraštutinių dešiniųjų partijos CHEGA.

Šiuo metu ji tęsia savo aktyvią politinę veiklą ir kovoja už žmogaus teises, sąžiningumą ir skaidrumą visuomeniniame gyvenime, taip pat prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. Kiekvieną savaitę Portugalijos televizijos kanale SIC Notícias ji veda laidą, kurioje komentuoja aktualijas (Opinião de Ana Gomes).

Mūsų svečias EESRK narys Pietro Vittorio Barbieri pasidalijo mintimis apie pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę jam skirti tinkamą vietą Europos darbotvarkėje.