Sausio 1 d. Belgija perėmė vadovavimą ES ir pirmininkaus ES Tarybai itin svarbų pirmąjį 2024 m. pusmetį. Be abejonės, didžiausias dėmesys bus skiriamas birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, kuriuose Europos piliečiai galės nuspręsti dėl Sąjungos ateities. Mes atliksime aktyvų vaidmenį skleidžiant informaciją apie rinkimus ir skatinant rinkėjus dalyvauti rinkimuose. „EESRK, kaip organizuotos pilietinės visuomenės namai, glaudžiai bendradarbiaus su Tarybai pirmininkaujančia Belgija, kad sukurtų stipresnę, atsparesnę ir demokratiškesnę Europą“, – teigė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

Šioje naujoje brošiūroje pristatoma mūsų pirmojo metų pusmečio veikla ir svarbiausi mūsų skyrių rengiami dokumentai, taip pat ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu rengiamos tiriamosios nuomonės.
Norite sužinoti, kokie nariai mūsų Komitete atstovauja Belgijai?

Informaciją apie juos ir kokioms pilietinės visuomenės grupėms jie atstovauja rasite čia. Informacija pateikiama olandų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis (cw).

EESRK yra sėkmės pavyzdys, tačiau Europos Sąjunga turi dėti dar daugiau pastangų, kad išlaikytų socialinius įsipareigojimus, solidarumą, sąžiningą ekonomiką ir įtraukumą. Tai labai svarbu siekiant išsaugoti jos įkūnijamas europines vertybes.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) buvo įsteigtas 1957 m. kovo mėn. pasirašyta Romos sutartimi, o jo pirmoji plenarinė sesija įvyko 1958 m. gegužės mėn. Komiteto sukaupta patirtis ir pamokos ateičiai buvo aptartos diskusijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 65-ųjų įsteigimo metinių minėjimas. Pilietinės visuomenės įgalėjimas, demokratijos gynimas, kuri 2023 m. gruodžio 13 d. vyko Briuselyje. „Per pastaruosius 65 metus Komitetas sukūrė tikrą platformą, kurioje pilietinė visuomenė gali laisvai reikšti savo nuomonę ir taip mėginti tobulinti ES teisės aktus. Kintančiomis geopolitinėmis aplinkybėmis stiprios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės balsas yra kaip niekada svarbus. Būtent pilietinė visuomenė, atlikdama savo kaip prižiūrėtojos vaidmenį, užtikrina, kad niekas nesustabdytų kontrolės ir netrikdytų pusiausvyros, teisinės valstybės ar pagrindinių teisių ir vertybių, kad niekas „neišjungtų“ demokratinės sistemos“,– sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

EESRK nariai atstovauja įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms visoje Europoje, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir kitas interesų grupes. Komitetas yra ES patariamasis organas, teikiantis nuomones Europos Komisijai, ES Tarybai ir Europos Parlamentui ir veikiantis kaip tiltas tarp ES sprendimus priimančių institucijų ir ES piliečių. „EESRK sukako 65 metai ir galbūt galite pagalvoti, kad jam atėjo metas išeiti į pensiją. Jokiu būdu. Šiuo metu, kai tiek daug europiečių susiduria su sunkumais, EESRK yra reikalingas kaip niekada. Reikėtų pasipriešinti bandymui nepaisyti organizuoto socialinio dialogo vaidmens. Kitos ES institucijos turėtų vis labiau į mus įsiklausyti“,– ragino buvęs EESRK pirmininkas ir buvusių EESRK narių asociacijos pirmininkas Georges Dassis.

Kaip pabrėžta diskusijoje, pastaraisiais metais EESRK buvo vienas pagrindinių partnerių debatuose dėl Europos socialinių teisių ramsčio. EESRK taip pat svariai prisidėjo prie Konferencijos dėl Europos ateities, kurios galutinėse rekomendacijose jis yra aiškiai minimas kaip dalyvavimo ES demokratijoje ir jos skaidrumo didinimo priemonė. Naujausi novatoriško EESRK vaidmens pavyzdžiai yra susiję su tuo, kad Komitetas pirmasis paragino sukurti tikrą Europos sveikatos sąjungą ir vienas pirmųjų pasiūlė „teisę į remontą“. Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia pabrėžė EESRK darbo poveikio svarbą ir atkreipė dėmesį į nuo 1958 m. atliktus teisės aktų patobulinimus: „Pastaraisiais mėnesiais pasiekėme keletą labai svarbių tikslų, įskaitant konkurencingumo patikrą ir ES mėlynąjį kursą. Dirbsime toliau, kad perteiktume žmonių, kuriems atstovaujame, nuomonę.“

Energetikos pertvarka, kova su klimato krize ir atsakas į Rusijos keliamą geopolitinę grėsmę yra tik keletas iššūkių, dėl kurių EESRK darbas tampa dar reikalingesnis ir padeda siekti bendro sutarimo dėl bendros gerovės, propaguoti Europos integracijos vertybes ir skatinti dalyvaujamosios demokratijos ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį. „Jau 65 metus EESRK suteikia galimybę profesinių sąjungų atstovams dalyvauti prasmingose diskusijose su darbdaviais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis. EESRK sėkmė – bendradarbiavimas. Suburdami įvairių visuomenės grupių atstovus mes rengiame nuomones, kuriose galime pateikti daug įvairių požiūrių. Šis įtraukumas leidžia užtikrinti mūsų darbo atitiktį demokratiniams principams“,– sakė Darbuotojų grupės pirmininkė Lucie Studničná.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland paragino EESRK visapusiškai susitelkti Europos Parlamento rinkimams. „ES turi kolektyviai spręsti bendrus Europos uždavinius. Ar tai pasieksime, labai priklausys nuo Europos Parlamento rinkimų rezultatų. EESRK ir jo nariai turi įgaliojimus užmegzti ryšius su piliečiais per savo pilietinės visuomenės organizacijų tinklus, kad būtų kovojama su dezinformacija, baimėmis ir pasitikėjimo trūkumu, ir yra už tai atsakingi. Taip pat turime pakartoti savo raginimą imtis konkrečių priemonių dialogui su pilietine visuomene ES lygmeniu visose politikos srityse įgyvendinti.“

Daugiau informacijos apie EESRK istoriją (ab)

Iniciatyva „Global Gateway“ siekiama užtikrinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, tačiau, kaip pabrėžė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje, ši strategija privalo būti grindžiama poveikio vertinimais. EESRK norėtų aktyviau dalyvauti svarbiausiuose sprendimų priėmimo proceso etapuose dėl vystymosi projektų, įgyvendinamų pagal strategiją „Global Gateway“.

Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“, ES įsipareigoja 2021–2027 m. sutelkti iki 300 mlrd. EUR investicijų skaitmeninei, energetikos ir transporto infrastruktūrai gerinti ir sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemoms visame pasaulyje stiprinti.

Tačiau EESRK pabrėžia, kad pagal iniciatyvą „Global Gateway“ vykdomos investicijų programos privalo būti grindžiamos poveikio vertinimais, užtikrinant demokratinę atsakomybę už šalių partnerių vystymosi iniciatyvas, taip pat ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį projektų tvarumą. Kartu Komitetas išreiškia abejonių dėl iš kitų ES fondų finansuojamų projektų, kuriems gali būti netaikoma standartinė stebėsenos procedūra, nes trūksta aiškumo dėl kiekvieno projekto poveikio vertinimo procedūrų.

EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Stefano Palmieri pabrėžė, kad strategijos „Global Gateway“ projektai turi atitikti tam tikrus principus bei tikslus ir teigė, kad „siekiant užtikrinti šių projektų tvarumą svarbu gerbti ES vertybes ir pateikti išsamius poveikio vertinimus“.

Komitetas taip pat apgailestauja, kad į visą vystymosi procesą nėra prasmingai įtraukiami Europos suinteresuotieji subjektai. EESRK norėtų aktyviau dalyvauti svarbiausiuose sprendimų priėmimo proceso etapuose dėl vystymosi projektų, įgyvendinamų pagal strategiją „Global Gateway“, pradedant reguliarių strategijos „Global Gateway“ valdybos ir pilietinės visuomenės organizacijų bei socialinių partnerių susitikimų organizavimu. (mt)

Pilietinės visuomenės organizacijos reiškia nusivylimą dėl COP 28 rezultatų, tačiau mano, kad jie yra aktyvesnių Europos veiksmų pasaulinėje arenoje platforma. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) tebėra įsipareigojęs kovoti su klimato krize, pabrėždamas, kad būtini didesni užmojai ir jaunimo dalyvavimas.

COP 28 pasiektas istorinis pokytis, nes pirmą kartą per trisdešimt metų šalys įsipareigojo atsisakyti iškastinio kuro energetikos sistemose. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pripažįsta šią pažangą, tačiau primygtinai reikalauja laipsniškai visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir pabrėžia, kad dedant šias pastangas svarbu įtraukti jaunimą.

Europos Sąjungos derybininkai džiaugiasi sugebėję apsaugoti Paryžiaus susitarimo tikslą apriboti pasaulio temperatūros kilimą. COP 28 daugiausia dėmesio buvo skiriama energetikos sektoriui, siekiant iki 2030 m. 43 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o iki 2050 m. – užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tačiau šis susitarimas kritikuojamas dėl trūkumų, įskaitant netikrumą, ar bus pasiektas 1,5 °C tikslas, naftą išgaunančių valstybių įtaką ir menkus pertvarkos finansinius išteklius.

Romos klubo bendrapirmininkė Sandrine Dixson-Declève įspėja dėl augančios turtinės nelygybės ir socialinės įtampos, kurias kelia nevienodas naštos pasidalijimas. EESRK jaunimo atstovė Diandra Ni Bhuachalla teigia, kad ji labai nusivylė COP 28 rezultatais ir pabrėžia realios žmonių patirties svarbą priešinantis iškastinio kuro lobistams.

Nepaisant susirūpinimo, EESRK nariai pripažįsta teigiamus Dubajaus susitarimo aspektus ir prašo užpildyti spragas, ragindami ES institucijas padaryti tą patį. Bendra EESRK diskusijos išvada yra ryžtingas įsipareigojimas: „mes nepasiduosime“ skubiai sprendžiant klimato krizės problemą tolesniais ES ir JT veiksmais. (ks)

Nuo tada, kai praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje gimė Europos bendrosios rinkos idėja, ji įgavo formą ir pradėjo veikti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, įvyko daug istorinių pokyčių mūsų žemyne ir visame pasaulyje. Daugiau nei du kartus išaugo pačios Europos Sąjungos dydis ir narių skaičius, jai teko įveikti krizes ir spręsti konfliktus, taip pat atremti gamtinius, ekonominius, socialinius ir technologinius iššūkius.

Dramatiškai pasikeitė ir geopolitinė padėtis. Azijoje išaugo nauja supervalstybė, kuri daugeliu aspektų tapo sistemine ES varžove. Bėgant metams vidaus rinkos principai, t. y. laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, nepaprastai pagerino ES ekonominės veiklos rezultatus. Tačiau bendroji rinka toli gražu dar nėra tobula.

Bendrai sutartos taisyklės įgyvendinamos gana fragmentiškai, administracinių reikalavimų padaugėjo, o rinkos priežiūros pajėgumai yra be galo riboti. Negana to, bendrajai rinkai šiuo metu yra iškilę prieštaringi tikslai: pramonė ir kiti nacionalinio lygmens subjektai prašo skirti subsidijas, kartu girdisi raginimų apriboti valstybės pagalbą ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas visose valstybėse narėse; vietos gamintojai reikalauja kurti vertę ir darbo vietas Europoje, kartu prašoma atverti rinkas ir suteikti galimybių jomis naudotis siekiant išlikti konkurencingais sąnaudų požiūriu pasaulyje ir vartotojams tiekti įperkamus produktus; užtikrinti galimybes gauti būtinų žaliavų automobilių dalims, vėjo turbinoms, saulės baterijų plokštėms ar virtuvės bei sodo prietaisams gaminti, kartu kyla nerimas dėl šių išteklių tiekimo sąlygų, pavyzdžiui, darbo ir aplinkos apsaugos standartų užtikrinimo ir konkurencijos su mūsų varžovais dėl šių išteklių.

ES rinkų ir sienų atvirumo – pagrindinio pirminės bendrosios rinkos idėjos aspekto – pasaulyje, kuriame nebesilaikoma daugiašaliu lygmeniu sutartų tarptautinės prekybos taisyklių, nebepakanka. Iš tiesų bendroji rinka gali tapti silpnąja ES vieta, jeigu jai nebus suteiktos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, nebus užtikrinta griežta į ES rinką patenkančių gaminių kokybės ir saugos priežiūra arba nebus stebimos investuotojų atliekamos investicijos ir susiję tikslai. Pasaulyje, kuriame nuo daugiašalių, taisyklėmis grindžiamų sistemų pereinama prie galimybes naudotis ištekliais nacionalinių interesų labui griežtinančių arba ribojančių valstybių, globalizacijos ekonomika, paremta tarptautiniu mastu integruotomis tiekimo grandinėmis, nebeveikia.

Todėl pagal šias taisykles veikusiai vidaus rinkai reikia naujos strategijos. Ji turėtų būti susitelkta į keletą aspektų: Europos pramonės politiką, palankias sąlygas įmonėms ir MVĮ, socialinės ekonomikos įmones, visuomenės paramą Europos projektui, tinkamai organizuotas ir veiksmingas bendrojo intereso paslaugas ir priemones, skirtas apsaugoti ir plėtoti mūsų socialinį modelį.

EESRK nuomone, siekiant stiprinti vidaus rinką, labai svarbu baigti kurti ES kapitalo rinką. Kapitalo rinka turėtų būti orientuota į prekių ir paslaugų gamybos, pirkimo ir srautų finansavimą, visų pirma remiant įmonių mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei visuotinės svarbos paslaugas ir skatinant verslumą.

Be to, pirmenybę reikėtų teikti toms politikos kryptims, kurios sukuria pagrindą privačioms įmonėms diegti naujoves ir skatina inovacijas, sudarant galimybę gauti rizikos kapitalo ir pramonei bei mokslui bendradarbiauti. Tolesnis vidaus rinkos stiprinimo prioritetas turi būti acquis vykdymo užtikrinimas. Deja, daugelis šių taisyklių neperkeliamos į nacionalinę teisę, įgyvendinamos labai skirtingai arba taikomos labai nevienodu mastu. Tai rimta ir svarbi kliūtis sklandžiam bendrosios rinkos veikimui.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje pabrėžia, kad ES turėtų propaguoti klimato diplomatiją kaip pavyzdinę savo išorės veiksmų politikos sritį. Reikia tvirto ir patikimo strateginio plano, kaip savo klimato diplomatiją pritaikyti prie dabartinės geopolitinės situacijos ir JT darnaus vystymosi tikslų.

EESRK mano, kad tolesni veiksmai turi būti vykdomi klimato diplomatijai suteikus ES užsienio santykių politikos pavyzdinės veiklos statusą.

EESRK Darbdavių grupės pirmininkas ir nuomonės pranešėjas Stefano Mallia pabrėžė: „Negalime gaišti, jei norime išvengti nepataisomos žalos. Klimato diplomatija yra prevencinė diplomatija. Todėl reikia skubiai didinti klimato diplomatijos prestižą, kad ji taptų pavyzdine ES išorės reikalų ir užsienio politikos veiklos sritimi.“

EESRK ragina ES priimti išsamią klimato diplomatijos strategiją su trumpalaikiais ir ilgalaikiais prioritetais, pagal kurią klimato politikos veiksmai būtų integruoti į visas išorės santykių sritis, įskaitant saugumą ir gynybą, prekybą, investicijas, transportą, migraciją, vystomąjį bendradarbiavimą, finansinę ir techninę pagalbą, kultūrą ir sveikatą.

Veiksmingas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu sustiprina ES patikimumą, kad ji galėtų daryti įtaką kitiems ir įkvėpti juos pasukti tvarumo keliu. Todėl EESRK ragina valstybes nares ir institucijas užtikrinti geresnį ES subjektų veiklos koordinavimą, kad jų atitinkama politika derėtų su klimato tikslais, ir sparčiau imtis veiksmų Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą.

Kaip nuomonės pranešėjas Stefano Mallia pažymėjo: „Turime patys ieškoti būdų įvertinti, ar gebėsime pasiekti pagal žaliąjį kursą nusistatytus tikslus. Kai susitvarkysime savo namuose, turėtume bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir skatinti jų ekonomikos įvairinimą, formuoti teisingos pertvarkos planus ir remti prisitaikymo ir rizikos valdymo projektus, kad būtų išvengta pažeidžiamumo klimato srityje rizikos arba ji būtų sumažinta.“ (mt)

Neseniai priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įspėja, kad pernelyg didelė ES priklausomybė nuo iš Azijos importuojamų veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų kelia grėsmę ES piliečių sveikatai ir gerovei. Todėl EESRK siūlo priimti Ypatingos svarbos vaistų aktą.

Europos Sąjunga susiduria su vis didesniais sunkumais siekdama užsitikrinti būtinųjų vaistų tiekimą, nes dauguma jos veikliųjų medžiagų (API) ir gatavų vaistų šiuo metu importuojami iš Azijos. Tokia priklausomybė nuo išorės tiekėjų kelia susirūpinimą dėl ES atsparumo tiekimo grandinės sutrikimams, kainų svyravimams ir galimai geopolitinei rizikai.

„Priklausydami nuo būtinuosius vaistus tiekiančių išorės tiekėjų rizikuojame savo piliečių sveikata. Turime veikti nedelsiant, kad užtikrintume europiečiams galimybę gauti jiems reikalingų vaistų“, – teigė EESRK nuomonės pranešėjas Lech Pilawski.

Siekdamas spręsti šias problemas, EESRK rekomenduoja sukurti naują ES mechanizmą, skirtą veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybai ES remti. Siūlomas Ypatingos svarbos vaistų aktas yra išsamus ES mechanizmas, pateikiamas kaip reglamentas, skirtas aktyviai remti veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybą Europos Sąjungoje. Pagal šį mechanizmą būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra, infrastruktūros kūrimas ir veiklos sąnaudos.

Šioms rekomendacijoms įgyvendinti prireiks didelių investicijų ir ES valstybių narių bendradarbiavimo. EESRK ragina Europos Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens koordinuojant šias pastangas ir parengti išsamią strategiją, kuri galėtų užtikrinti Europos sveikatos saugumą, skatinti ekonominę gerovę ir užtikrinti vaistų prieinamumą ES piliečiams. (gb)

Ekonomika ir finansai, skaitmeninimas, konkurencingumas ir verslas bei prekyba – tai keturios sritys, kuriose 2023 m. liepos–gruodžio mėn. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Ispanija padarė pažangą.

Kalbėdama gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, Ispanijos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja ir ekonomikos bei skaitmeninimo ministrė Nadia Calviño apibendrino rotacijos tvarka ES pirmininkavusios valstybės narės išvadas ir, be kita ko, paminėjo ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą, momentinius mokėjimus bankininkystėje, elektros energijos rinkos reformą ir išankstinio prekybos susitarimo su Čile pasirašymą.

N. Calviño, kuri 2024 m. sausio 1 d. turėtų perimti Europos investicijų banko (EIB) vadovo pareigas, taip pat atkreipė dėmesį į klausimus, kuriuos Europos Sąjunga turės greitai įtraukti į darbotvarkę, ypač atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus. „Pasaulyje vyksta didžiuliai pokyčiai, o po Antrojo pasaulinio karo susiformavusios tektoninės plokštės juda“, – sakė ji. „Turime užtikrinti, kad ES ir toliau vadovautų svarbiausioms tarptautinėms diskusijoms, spręstų pagrindinius uždavinius ir gintų europines vertybes šiame naujame pasaulyje.

Kad tai pavyktų, bendradarbiavimas su kitomis Europos institucijomis, ypač su EESRK, yra labai svarbus“, – pridūrė ji, kalbėdama apie įtemptą semestrą, kuris netrukus baigsis. Mano dalyvavimas šioje sesijoje rodo tvirtą Ispanijos vyriausybės įsipareigojimą socialiniams partneriams, socialiniam dialogui ir pilietinei visuomenei. Stengiamės atidžiai įsiklausyti į pilietinės visuomenės nuomonę ir į ją atsižvelgti savo darbe.“ (mp)

Šiame leidinio numeryje

• Buvusio Europos Komisijos pirmininko Žako Deloro atminimui pagerbti Atminimo kalbos – Žako Deloro instituto direktorius Sebastien Maillard ir ES korespondentas Lorenzo Consoli
• COP 28: pilietinė visuomenė ragins imtis aktyvesnių veiksmų siekiant gelbėti klimatą
• Europos neįgaliojo kortelė: žingsnis laisvo neįgaliųjų judėjimo užtikrinimo ES link
• EESRK ragina dėti daugiau politinių pastangų benamystei panaikinti

Gerbiami skaitytojai,

2024-ieji atneš daug permainų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šiais metais ne tik vyks didžiausias demokratinis procesas mūsų žemyne – birželio mėn. organizuojami Europos Parlamento rinkimai, bet ir daugiau nei 50 pasaulio šalių, įskaitant JAV, bus surengti nacionaliniai ir prezidento rinkimai. Pasikeis politinė padėtis ir bus nubrėžti nauji keliai.

Kalbant apie ES, Europos Parlamento rinkimai bus tikras piliečių pasitikėjimo išbandymas. Pastaraisiais metais susidūrėme su precedento neturinčiais iššūkiais, todėl Europos piliečiai galės mums pasakyti, ar šį išbandymą ES išlaikė. Kadangi ES piliečiams svarbiausias prioritetas yra kova su skurdu ir socialine atskirtimi, prognozuoju, kad mūsų Sąjungai tai nebus „ramus pasiplaukiojimas“. Infliacija, su darbu susijęs nesaugumas ir apskritai ekonominio stabilumo trūkumas kursto baimės jausmą, duoda peno populistiniams ir ekstremistiniams naratyvams.

Nors tai nebus lengva užduotis, ES gali šią tendenciją pažaboti. Turime pradėti aktyviai bendrauti su rinkėjais, leisti jiems kalbėti ir įsiklausyti į jų nuomonę. Šiuo atžvilgiu didžiuojuosi galėdamas pranešti, kad kovo 4–8 d. EESRK surengs pirmąją pilietinės visuomenės savaitę, kurios metu piliečiai iš visos Europos – tiek jauni, tiek pagyvenę – dalyvaus dialoge ir formuluos idėjas kitos kadencijos ES lyderiams, stosiantiems už naujosios Europos Komisijos ir Parlamento vairo.

ES taip pat turės atlaikyti naujus iššūkius. Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtas istorinis sprendimas pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą buvo ženklas, kad pradedamas itin svarbus plėtros etapas. Dabar atėjo eilė šalims kandidatėms įvykdyti būtinas reformas, tačiau vidines reformas įgyvendinti įsipareigojo ir ES lyderiai; jų išvadų laukiama 2024 m. vasarą. EESRK savo ruožtu prie šio proceso prisideda palaipsniui į savo darbą įtraukdamas „narius iš šalių kandidačių“. Jie padės rengti mūsų nuomones ir dalyvaus plenarinėse sesijose. Šiuo metu atrenkame į kvietimą pareikšti susidomėjimą atsiliepusius naujus narius ir jie dirbti pradės kitą mėnesį organizuojamoje plenarinėje sesijoje.

Visus šiuos pokyčius stebės ES pirmininkaujanti Belgija, kurios užduotis – užbaigti pradėtas teisėkūros bylas ir kartu pasirengti Europos Parlamento rinkimams. Tuos, kurie dar nesusipažino su Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais, kviečiu peržiūrėti mūsų sausio mėn. plenarinės sesijos vaizdo įrašą.

Įžengiant į 2024-uosius metus, svarbu prisiminti, kad permainos – tai ne tik kliūtys, bet ir galimybė augti. Tai proga formuoti naratyvą ir atkurti stipresnę bei vieningesnę Europą.

Oliver Röpke

EESRK pirmininkas