ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
ES visada atkakliai skatino ekonomikos integraciją į likusį pasaulį. Taikiame pasaulyje, valdomame taisyklėmis grindžiamos sistemos, ši strategija padėjo Europai tapti viena svarbiausių pasaulio prekybos jėgų ir vienu labiausiai klestinčių regionų.
COVID-19 pandemija ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą iš esmės pakeitė atvirumo ir ekonominės integracijos dinamiką ir parodė, kad teks ilgai kovoti dėl ES gerovės išsaugojimo. Šie trikdantys įvykiai patvirtino, kaip svarbu didinti ES atsparumą ir gebėjimą veiksmingai apsaugoti savo strateginius interesus.
Dabar, kai ES ruošiasi reaguoti į iššūkius, galinčius reikšti nutolimą nuo taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos, kuri buvo skiriamasis eros po Antrojo pasaulinio karo bruožas, ji negali sau leisti dviprasmiškai vertinti strateginio savarankiškumo reikšmės.
Europos politikos studijų centro (CEPS) atliktame tyrime gilinamasi į šiuos sudėtingus klausimus, nagrinėjamas Europos pažeidžiamumas ir pateikiama keletas rekomendacijų, kaip užtikrinti strateginį savarankiškumą. Šį tyrimą EESRK užsakė Komiteto darbdavių grupės prašymu, o jį parengė CEPS.
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje. EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
Rubrikoje „Klausimas...“ EESRK narys Stoyan Tchoukanov atsakė į klausimą dėl jo nuomonės, kurią numatyta priimti sausio mėn. plenarinėje sesijoje.
EESRK klausimas: Jūs parengėte nuomonę Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos. Ką Komitetas siūlo joje, visų pirma dėl BŽŪP po 2027 m. tvarios maisto gamybos srityje?
Europos aplinkos agentūros (EAA) 2023 m. metinė pažangos ataskaita ne itin įkvepia – ES gali nepavykti iki 2030 m. pasiekti daugumos tikslų. Visų pirma vartojimo pėdsako, energijos vartojimo lygio, žiedinės gamybos ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvos yra itin nepalankios, nors ir likusios – nuo biologinės įvairovės iki klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – ne ką geresnės.
Europos aplinkos agentūros (EAA) 2023 m. metinė pažangos ataskaita ne itin įkvepia – ES gali nepavykti iki 2030 m. pasiekti daugumos tikslų. Visų pirma vartojimo pėdsako, energijos vartojimo lygio, žiedinės gamybos ir ekologinio ūkininkavimo perspektyvos yra itin nepalankios, nors ir likusios – nuo biologinės įvairovės iki klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – ne ką geresnės.
Šis liūdnas vaizdas turėtų mus ne slėgti, o motyvuoti imtis veiksmų. Dabar netinkamas laikas kukliems geriems ketinimams (praeityje jų turėjome daug ir pažiūrėkite, kur jie mus atvedė) arba grįžimui prie taupymo priemonių. Teisingos pertvarkos ir ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo principų turi būti laikomasi visose ES politikos srityse. Kaip, be kita ko, nurodoma naujausioje EESRK nuomonėje šiuo klausimu, darbo pasauliui reikia ES lygmeniu priimti direktyvą dėl teisingos pertvarkos. Šią milžinišką užduotį įveiksime tik visi kartu. Jei jos sąnaudos bus užkrautos pažeidžiamiausiems asmenims, kaip ne kartą jau yra nutikę, augs kraštutinių dešiniųjų populizmas. O tada net ir jie negalės paneigti katastrofiškų klimato kaitos padarinių – bus jau per vėlu.
Kiekvieną naktį Europos Sąjungoje beveik 900 000 žmonių praleidžia gatvėse arba benamių prieglaudose. Per pastaruosius 15 metų benamystė išaugo daugiau nei dvigubai, todėl EESRK ragina valstybes nares ir ES imtis priemonių.
Kiekvieną naktį Europos Sąjungoje beveik 900 000 žmonių praleidžia gatvėse arba benamių prieglaudose. Per pastaruosius 15 metų benamystė išaugo daugiau nei dvigubai, todėl EESRK ragina valstybes nares ir ES imtis priemonių.
EESRK ragina parengti visapusišką EESRK benamystės strategiją ir nedelsiant imtis veiksmingos nacionalinės benamystės politikos siekiant iki 2023 m. iš esmės sumažinti benamystę – vieną iš kraštutinių socialinės atskirties formų.
„Raginame parengti ES benamystės strategiją, kurią įgyvendinant visapusiškai dalyvautų Europos kovos su benamyste platforma (EPOCH) ir kuri suteiktų galimybę nacionalines benamystės strategijas įtraukti į Europos semestrą,“– teigė EESRK nuomonės Nacionalinių strategijų dėl benamių ES sistema pranešėja Maria del Carmen Barrera Chamorro.
Šią strategiją reikia paremti Tarybos rekomendacija, todėl EESRK ragina ES Tarybai pirmininkauti pradėjusią Belgiją pradėti ją rengti. Be to, Komitetas prašo Komisijos nedelsiant parengti pasiūlymą dėl naujos daugiametės darbo programos, kuri būtų toliau vykdoma visos būsimos kadencijos metu.
„EESRK nori, kad benamystė išliktų ES socialinės politikos prioritetu rengiantis Europos Parlamento rinkimams ir po jų. Reikia strateginio perėjimo nuo benamystės valdymo prie faktinio jos panaikinimo iki 2030 m.,“– nurodė šios nuomonės bendrapranešėjis Ákos Topolánszky.
Sprendžiant nuolatinės benamystės problemą EESRK pasiūlė aktyviai propaguoti principą „svarbiausia – būstas“. Pagal šį principą, būstas – ne tik pastogė, bet ir reintegracijos priemonė. Toks požiūris leidžia pasiūlyti ilgalaikio apgyvendinimo sprendimus, nereikalaujant įrodyti, pavyzdžiui, asmeninio tobulėjimo pažangos ar priimti kitą paramą.
Būsto užtikrinimu grindžiamas požiūris jau įtvirtintas Lisabonos deklaracijoje, kurią 2021 m. pasirašė visos 27 ES valstybės narės, Europos institucijos ir keletas Europos NVO. Ši deklaracija yra politinis EPOCH pagrindas, o ją pasirašiusios šalys įsipareigojo bendradarbiauti šioje srityje ES lygmeniu ir siekti, kad iki 2030 m. benamystė būtų panaikinta. Tačiau EESRK savo nuomonėje nurodo, kad nepaisant politinių pastangų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygiu benamystės problema yra sprendžiama vangiai.
Pastaruosius 20 metų Suomija buvo vienintelė šalis, kuri sugebėjo nuosekliai mažinti benamystę. (ll)
EESRK ragina plėsti Komisijos pasiūlymo dėl Europos neįgaliojo kortelės taikymo sritį, kad ji apimtų ilgesnes viešnages darbo ar studijų tikslais, kad būtų galima ES užtikrinti žmonių su negalia judėjimo laisvę.
EESRK ragina plėsti Komisijos pasiūlymo dėl Europos neįgaliojo kortelės taikymo sritį, kad ji apimtų ilgesnes viešnages darbo ar studijų tikslais, kad būtų galima ES užtikrinti žmonių su negalia judėjimo laisvę.
EESRK teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl Europos neįgaliojo kortelės ir Europos neįgaliųjų automobilių statymo kortelės kaip pirmą žingsnį, kurį žengus bus galima sudaryti geresnes sąlygas neįgaliesiems laisvai judėti ES.
„Pasiūlymas dėl dviejų kortelių darys poveikį daugiau kaip 80 mln. neįgalių europiečių“, – pareiškė EESRK nuomonės „Europos neįgaliojo ir Europos neįgaliųjų automobilio statymo kortelės“ pagrindinis pranešėjas Ioannis Vardakastanis, pristatęs nuomonę gruodžio 14 d. EESRK plenarinėje sesijoje. „Tai labai svarbus žingsnis šalinant rimtas kliūtis ir užtikrinant, kad neįgalieji, tiek europiečiai, tiek trečiųjų šalių piliečiai, teisėtai gyvenantys vienoje iš valstybių narių, galėtų naudotis pagrindiniu principu, kuriuo grindžiama Sąjunga: judėjimo laisve. Tuo ateityje remsis būsima politika.“
Tačiau EESRK perspėjo, kad pasiūlymu nepavyko pašalinti tam tikrų didelių kliūčių laisvam neįgalių europiečių judėjimui, būtent, nebuvo numatyta galimybė perkelti su negalia susijusių lengvatų tais atvejais, kai neįgalieji persikelia į kitą ES valstybę dirbti ar mokytis. Nuomonėje savo iniciatyva EESRK ragina išplėsti pasiūlymo taikymo sritį, kad persikraustęs neįgalus asmuo galėtų laikinai naudotis kortelėmis, kad ir toliau gautų su socialine politika ar nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis susijusias išmokas.
Šiuo metu taip nėra. Kai asmuo išvyksta iš vienos valstybės narės į kitą, kirsdamas sienas jis praranda teisę gauti bet kokias su negalia susijusias lengvatas tol, kol negalia iš naujo neįvertinama naujojoje valstybėje narėje.
Šis vertinimo procesas gali trukti ilgiau kaip metus ir pereinamuoju laikotarpiu asmuo netenka savo būklės pripažinimo ar paramos. „Prašome išplėsti taikymo sritį siekiant užtikrinti, kad šiuo laikotarpiu naujojoje šalyje nebūtų teisinio vakuumo ir spragų. Taip asmenys su negalia nuo pat pradžių galės gyventi oriai“, – teigė I. Vardakastanis. (ll)
Esate nuomonės „Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos“ pranešėjas. Kokie pasiūlymai dėl BŽŪP po 2027 m., ypač atsižvelgiant į tvarią maisto gamybą, pateikiami Komiteto nuomonėje?
Esate nuomonės „Savarankiškos ir tvarios maisto gamybos skatinimas. Bendros žemės ūkio politikos po 2027 m. strategijos“ pranešėjas. Kokie pasiūlymai BŽŪP po 2027 m., ypač atsižvelgiant į tvarią maisto gamybą, pateikiami Komiteto nuomonėje?
Stoyan Tchoukanov: BŽŪP leido Europos Sąjungai užtikrinti stabilų kokybiško ir vis gerėjančios kokybės maisto tiekimą savo gyventojams, kurių skaičius vis didėja, kartu išlaikant šeimos ūkių modelį. Per pastaruosius 65 metus politika tobulėjo, tačiau vis dar labai kritikuojami trys naujosios politikos, kuri pradėta vykdyti 2021 m., tvarumo aspektai.
Dabar labiau nei kada nors anksčiau susiduriame su naujais iššūkiais, todėl mums reikia stabilios ilgalaikės politikos programos, orientuotos į tvarią maisto gamybą ir atvirą strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą. Tokia programa turėtų būti vykdoma kartu apsaugant ūkininkavimo būdų įvairovę ES ir reaguojant į visuomeninius ir ekologinius poreikius („viešosios lėšos viešosioms gėrybėms“), taip pat užtikrinant kaimo plėtrą.
Aplinkos ir klimato politika turėtų būti laikoma ne našta įveikiant dabartinę krizę, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje. Naujausia reforma sustiprintas principas, kad už kiekvieną remiamą hektarą visuomenei mainais turi būti teikiamos aplinkosaugos paslaugos.
Tačiau vienodas vienam hektarui skiriamas finansavimas neatspindi ekologinės tikrovės ir nereiškia socialiniu požiūriu teisingos paramos. Manome, kad būsima BŽŪP šis principas turėtų būti dar labiau išplėtotas sugriežtinant aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, už kuriuos turės būti tinkamai atlyginta, kartu teikiant apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos.
Todėl su plotu susiję mokėjimai turėtų būti tapti paskatomis, o ne kompensacija už tai, kad teikiamos naudingos paslaugos, nustatant pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, kuris gali viršyti vienos bendros daugiametės finansinės programos (DFP) taikymo laikotarpį.
Mažiems šeimos ūkiams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti ir toliau gauti paramą pajamoms, pagrįstą išmokomis už plotą ir darbo vienetais ūkyje, leidžiant valstybėms narėms nustatyti kriterijus strateginiuose planuose. Siekiant sustabdyti tolesnį ūkių skaičiaus mažėjimą ES dėl nepakankamos kartų kaitos, reikia imtis priemonių dėl vidutinių ūkininkavimo pajamų didinimo, prieigos prie žemės (teikiant investicines dotacijas, lengvatinius kreditus, priimant nacionalinius teisės aktus dėl žemės perdavimo), palankių investavimo sąlygų pagal antrąjį ramstį (pritraukiant papildomų privačių lėšų), (ūkininkų, ūkių darbuotojų ir konsultantų) kvalifikacijos kėlimo, moterų įgalėjimo, gerų darbo sąlygų, ilgalaikių ūkininkų perspektyvų gerinimo (pensijų ir kt.), taip pat bendro kaimo vietovių patrauklumo.
BŽŪP turi padėti skatinti ES vartotojų sveikesnės ir tvaresnės mitybos (ekologiškų, sezoninių, vietos produktų) paklausą, mažinti maisto švaistymą ir reguliuoti maisto rinkas, kad būtų sprendžiamas didžiulę spekuliaciją skatinančio maisto sektoriaus susaistymo su finansų sektoriumi klausimas, kai gaunamas didžiulis pelnas, o Europos gyventojai patiria sunkumų dėl augančių maisto produktų kainų. Energijos kainų šuoliai ir energijos bei trąšų tiekimo sutrikimų rizika yra naujos įprastos tvarkos dalis, todėl BŽŪP turėtų būti apsvarstyta galimybė įtraukti anticiklinius komponentus ir numatyti investicijų paramos schemas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir skirstymui ūkių ir vietos lygmeniu kaimo vietovėse gerinti.
Savo nuomonėje siūlome Komisijai apsvarstyti galimybę po 2027 m. BŽŪP priemonėse įtvirtinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės draudimo sistemas (kurios atskirose valstybėse narėse būtų savanoriškos), skirtas reaguoti į ekstremalių klimato sąlygų padarinius. Atsižvelgdamas į 2024 m. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir būsimą ES plėtrą, EESRK mano, kad ši nuomonė suteikia galimybę išdėstyti kai kuriuos organizuotos pilietinės visuomenės svarstymus, gaires ir pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP po 2027 m. formos ir krypties, siekiant užtikrinti savarankišką ir tvarią maisto gamybą vykdant visapusiškesnę ir išsamesnę maisto politiką. Nuomone siekiama prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl būsimos BŽŪP, atkreipiant dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų poreikius ir visuomenės lūkesčius.
2024 m. birželio mėn. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai suteiks kryptį Europos ateičiai, todėl EESRK, būdamas instituciniu pilietinės visuomenės partneriu, pirmą kartą rengia Pilietinės visuomenės savaitę.
2024 m. birželio mėn. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai suteiks kryptį Europos ateičiai, todėl EESRK, būdamas instituciniu pilietinės visuomenės partneriu, pirmą kartą rengia Pilietinės visuomenės savaitę.
Nepamirškite pasižymėti šios datos!
Šis išskirtinis renginys diskusijoms suburs įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenis, įskaitant jaunimą, žurnalistus ir ES institucijų atstovus, kurie galės gyvai aptarti aktualias mūsų kasdienio gyvenimo temas ir Europos ateitį.
Vadovaudamiesi šūkiu Remkime demokratiją aptarsime grėsmes ir iššūkius, kylančius norint apginti demokratines vertybes, ir išsiaiškinsime, ko iš būsimų Europos vadovų tikisi pilietinė visuomenė. Mūsų rekomendacijos bus įtrauktos į EESRK rezoliuciją dėl Europos Parlamento rinkimų.
Pilietinės visuomenės savaitę sudarys penkios pagrindinės EESRK iniciatyvos:
Pilietinės visuomenės dienos: pilietinės visuomenės organizacijos – demokratijos ramstis ir labai svarbios dalyvės atremiant dabartinius iššūkius
Europos piliečių iniciatyvos diena: bendra ES ir nacionalinių teisės aktų leidėjų, aktyvistų, piliečių ir pilietinės visuomenės veikėjų susitikimo vieta
Tavo Europa, tavo balsas!: remkime demokratiją ir atstovaukime Europai. Jaunimo prioritetai kitam ES teisėkūros ciklui
Žurnalistų seminaras: iššūkis – sutelkti europiečius dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą
Prisijunkite ir semkitės įkvėpimo praktiniuose seminaruose ir aukšto lygio debatuose, kuriuos ves ekspertai. Išsakykite savo nuomonę svarbiais su nauju Europos teisėkūros ciklu susijusiais klausimais ir užmegzkite ryšius su pilietinės visuomenės organizacijomis ir pokyčių iniciatoriais iš visos Europos.
Registracija prasidės 2024 m. sausio mėn.
Daugiau informacijos netrukus bus paskelbta #CivSocWeek interneto svetainėje (mt)
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje siūlo parengti strategiją, skirtą ES salų ir kalnuotų bei retai apgyvendintų vietovių socialiniams ir ekonominiams iššūkiams atremti. EESRK ragina ES imtis veiksmų įgyvendinant sanglaudos politiką ir pabrėžia, kad tvariam ekonomikos augimui reikia specialiai pritaikytų strategijų, patikimų duomenų ir specialių mechanizmų.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) savo plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje siūlo parengti strategiją, skirtą ES salų ir kalnuotų bei retai apgyvendintų vietovių socialiniams ir ekonominiams iššūkiams atremti. EESRK ragina ES imtis veiksmų įgyvendinant sanglaudos politiką ir pabrėžia, kad tvariam ekonomikos augimui reikia specialiai pritaikytų strategijų, patikimų duomenų ir specialių mechanizmų.
Atokūs ES regionai – nuo salų iki kalnuotų ir retai apgyvendintų vietovių – susiduria su ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais iššūkiais, trukdančiais jiems siekti pažangos. Izoliuotos salos patiria didelių išlaidų dėl savo izoliuotumo, kalnų vietovėms pavojų kelia klimato kaita. Retai apgyvendintose vietovėse mažėjant gyventojų skaičiui būtinos novatoriškos ekonomikos augimo strategijos. EESRK pranešėjas Ioannis Vardakastanis pabrėžia, kad reikia taikyti specialiai pritaikytus metodus atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus. Savo nuomonėje Komitetas pasisako už darnius ES veiksmus ir pabrėžia regionų solidarumą siekiant užkirsti kelią marginalizacijai. EESRK siūlo pasinaudoti tvirtu ES sanglaudos politikos teisiniu pagrindu ir atsižvelgus į sėkmingas miestų ir kaimo vietovių strategijas pasiūlyti specialių fondų ir paktų, pavyzdžiui, Salų paktą ar Kalnuotų vietovių paktą, kad būtų galima išspręsti specifinius uždavinius. Priimant tokius sprendimus turėtų būti atsižvelgta į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus, be to, būtinos įvairios priemonės tiek veiklos sąnaudoms mažinti ir darbo vietoms kurti, tiek vietos kultūrai išsaugoti. Pagrįstus spendimus galima priimti turint tikslių duomenų, stiprinant gebėjimus ir propaguojant aktyvų ES, nacionalinių ir vietos suinteresuotųjų subjektų dialogą, padedantį formuoti šių ES regionų specifines sąlygas atitinkančią politiką. (tk)
2023 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) biuras nusprendė naująja EESRK generaline sekretore paskirti Isabelle Le Galo Flores.
2023 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) biuras nusprendė naująja EESRK generaline sekretore paskirti Isabelle Le Galo Flores.
Isabelle Le Galo Flores turi matematikos inžinerijos, taip pat komunikacijos, žiniasklaidos studijų ir tarptautinių santykių magistro laipsnį. Per savo karjerą jai teko eiti įvairias vadovaujamas pareigas, o pastaruoju metu ji dirbo Daniel ir Nina Carasso fondo Ispanijos padalinio generalinio direktoriaus pavaduotoja ir jos veikla, be kita ko, buvo susijusi su tvariomis maisto sistemomis ir pilietiškumu per meną.
EESRK generalinis sekretorius atlieka vykdomąją funkciją, teikia pagalbą ir konsultacijas EESRK struktūriniams padaliniams ir vadovauja maždaug 700 darbuotojų. IsabelleLe Galo Flores penkerių metų kadencija prasidės sausio 16 d., Gianluca Brunetti baigus eiti pareigas 2023 m. gruodžio 31 d. (ehp)
Finansų sektorius, ypač bankininkystė, padeda didinti ES ekonomikos konkurencingumą, nes jis turi didelės įtakos finansavimui ir gyvybiškai svarbiam perėjimui prie tvarumo. Plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atkreipia dėmesį į pagrindinius būdus, kaip sustiprinti šį sektorių ir padidinti jo indėlį į ES strateginį savarankiškumą, ir tikslus, kurie padės tai pasiekti.
Finansų sektorius, ypač bankininkystė, padeda didinti ES ekonomikos konkurencingumą, nes jis turi didelės įtakos finansavimui ir gyvybiškai svarbiam perėjimui prie tvarumo. Plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atkreipia dėmesį į pagrindinius būdus, kaip sustiprinti šį sektorių ir padidinti jo indėlį į ES strateginį savarankiškumą, ir tikslus, kurie padės tai pasiekti.
Atspari finansų sistema yra ES ekonominės pertvarkos prioritetas, tačiau nepaisant pastangų įtraukti konkurencingumo patikrinimus ir tobulinti reglamentavimą per programą REFIT, problemų vis dar yra. EESRK pranešėjas Antonio García del Riego atkreipia dėmesį į tai, kad neužbaigtos bankų ir kapitalo rinkų sąjungos trukdo rinkos vienybei, todėl ES bankai atsilieka nuo pasaulinių konkurentų. Šį klausimą reikės spręsti atliekant išsamius vertinimus, kad būtų užtikrintas konkurencingas ir atsparus finansų sektorius. Sąžininga konkurencija yra labai svarbi stabilumui ir augimui, tačiau jai reikia tvirtesnės reguliavimo sistemos, apsaugančios bankų sektoriaus įvairovę. EESRK pabrėžia sąžiningos konkurencijos vaidmenį užtikrinant stabilumą ir pritraukiant investicijų ir ragina laikytis subalansuoto požiūrio į priežiūrą, kuriuo būtų skatinamas skaitmeninimas ir rinkos tvarumas. EESRK palankiai vertina tai, kad ES į būsimą politiką įtraukė konkurencingumo patikrą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingumą reikia didinti nenukrypstant nuo pasaulinių standartų, pavyzdžiui, susitarimo „Bazelis III“. Labai svarbu šią patikrą suderinti su finansų sektoriaus ypatumais. Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas padės kovoti su rinkos susiskaidymu, padidinti finansinį stabilumą ir skatinti integraciją. EESRK pabrėžia, kad veiksmingi vertinimo metodai, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant poveikio vertinimus ir patikimi duomenys, reikalingi pagrįstiems sprendimams priimti, yra labai svarbūs siekiant pažangos šiame sektoriuje. (tk)
