Antrojoje EESRK 2025 m. pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–20 d., daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo stiprinimo poliarizuotoje visuomenėje klausimui. Užsiregistruokite dabar čia!

Dar yra laiko užsiregistruoti į antrąją EESRK pilietinės visuomenės savaitę, per kurią Europos pilietinė visuomenė, ES politikos formuotojai, ekspertai, žurnalistai ir kt. susitiks aptarti vieną iš aktualiausių šiandienos iššūkių, t. y.kaip kovoti su mūsų visuomenės poliarizacija.

Dėl vienų metu vykstančių krizių – pandemija, klimato kaita, didėjančios pragyvenimo išlaidos, didėjantys pajamų skirtumai – poliarizacija išplito visoje ES ir už jos ribų, dėl to padidėjo socialinis susiskaidymas, sumažėjo pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir susilpnėjo bendruomenės vienybė.

Šiomis aplinkybėmis 2025 m. pilietinės visuomenės savaitė yra drąsus raginimas imtis veiksmų siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir stiprinti demokratinį dalyvavimą. Šis keturias dienas truksiantis forumas, kurio metu bus rengiamos aktyvios diskusijos ir bendri praktiniai seminarai, bus unikali platforma visiems dalyvauti svarbiose diskusijose, dalytis geriausia praktika ir bendradarbiauti ieškant praktinių sprendimų. 

Ko tikėtis?

2025 m. pilietinės visuomenės savaitėje numatyta EESRK ryšių palaikymo grupės vadovaujamos podiumo diskusijos, taip pat Europos piliečių iniciatyvos (EPI) diena ir EESRK pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija.

Renginį pradės mokslininkė, rašytoja ir politikos apžvalgininkė Albena Azmanova, kuri pasakys pagrindinę kalbą, skatinančią susimąstyti, ir taip suteiks pagrindą tolesnėms diskusijoms.

Vėliau aukšto lygio grupėje aptarsime, ar vis dar esame „Susivieniję įvairovėje?“. Diskusijoje dalyvaus Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Younous Omarjee, ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos už pilietinę visuomenę atsakinga ministrė Adriana Porowska, EESRK pirmininkas Oliver Röpke, Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, Europos judėjimo generalinis sekretorius Petros Fassoulas ir Moldovos jaunimo tarybos atstovė Mădălina-Mihaela Antoci.

Pilietinės visuomenės savaitės metu svarstysime, kaip pilietinis ugdymas gali padėti sumažinti atotrūkį, kaip Europa gali pirmauti inovacijų srityje nepažeisdama savo vertybių ir kaip užtikrinti, kad būstas būtų įperkamesnis ir tvaresnis, kartu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą ir remiant kelių kartų gyvenimą drauge. Taip pat nagrinėsime, kaip būtų galima stiprinti pilietinę visuomenę teikiant viešąją ir filantropų paramą, kaip užtikrinti, kad ES politikoje būtų atsižvelgiama į vietos poreikius vykdant žaliąją ir mėlynąją pertvarką, ir kaip veiksmingiau pripažinti ir apsaugoti pilietinę visuomenę ir su ja bendradarbiauti visoje Europoje.

Specialioje sesijoje, kuri bus surengta kartu su Europos Parlamentu, bus konkrečiai aptarta daugiametė finansinė programa (DFP) ir jos poveikis pilietinei visuomenei.

2025 m. EPI diena

Kovo 18 d. Europos piliečių iniciatyvos dieną daugiausia dėmesio bus skiriama galingai dalyvaujamosios demokratijos priemonei – Europos piliečių iniciatyvai (EPI). Ši Lisabonos sutartimi numatyta iniciatyva suteikia piliečiams galimybę paraginti Europos Komisiją siūlyti naujus ES teisės aktus konkrečiu klausimu. Kad iniciatyvą apsvarstytų Komisija, organizatoriai turi surinkti 1 mln. jai pritariančių piliečių parašų.

Aukšto lygio diskusijose ir interaktyviuose praktiniuose seminaruose dalyviai nagrinės svarbias temas, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyvos vaidmenį kovojant su poliarizacija ir būdus, kaip užtikrinti didesnę paramą visose valstybėse narėse. Ypatingas dėmesys bus skiriamas aptarti, kaip pilietinės visuomenės organizacijos gali aktyviai dalyvauti EPI procese, kad formuojant Europos politiką būtų išgirstas piliečių balsas.

Dalyviai taip pat turės unikalią galimybę tiesiogiai bendrauti su buvusiais, dabartiniais ir būsimais EPI organizatoriais ir pasidalyti geriausia praktika ir įgyta patirtimi, kuriomis galėtų pasinaudoti savo kampanijose.

Be to, renginyje bus pabrėžta poveikio strategijų svarba didinant EPI ir piliečių forumų veiksmingumą, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms aktyviau vykdyti tolesnius su teisėkūra susijusius ES institucijų veiksmus.

Civil Society Prize 2025

Paskutinę 2025 m. pilietinės visuomenės savaitės dieną, be kita ko, bus surengta 15-oji EESRK pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija.

Šio iškilaus EESRK teikiamo Pilietinės visuomenės apdovanojimo tikslas – atkreipti dėmesį išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą, taip pat propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją. Ji kasmet skiriama asmenims ir pilietinės visuomenės organizacijoms už jų novatoriškus ir kūrybiškus ne pelno projektus įvairiomis ES aktualiomis temomis.

Šiais metais premija bus skirta trims projektams, kuriais sprendžiama žalinga ES visuomenės poliarizacijos problema.

Ši savaitė bus baigiama dinamiška baigiamąja sesija, kurioje kalbės vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas (dar nepatvirtinta), Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir „Democracy Foundation“ censtro Serbijoje generalinė sekretorė Nataša Vučković.

Dalyvaukite pokalbyje!

Keturias dienas vyksiančios įžvalgios diskusijos, įkvepiantys aukšto lygio pranešėjai ir puikios galimybės užmegzti ryšius 2025 m. pilietinės visuomenės savaitė bus renginys, kurio nenorėtumėte praleisti. Registruokitės jau dabar, prisijunkite prie mūsų ir žodžius paverskite veiksmais. Jūsų balsas svarbus kuriant darnesnę ir dalyvaujamąją Europą!

Visa programa pateikiama čia.

Registruokitės čia iki kovo 12 d. (ma)

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

EESRK Darbuotojų grupė įspėja, kad sunkiai iškovotos socialinės ir darbuotojų teisės neturėtų būti nustumtos į šalį ES stengiantis išlikti konkurencingai pasaulio ekonomikoje. Skambant raginimams panaikinti reguliavimą, ES negali užleisti pozicijų dėl svarbiausių teisės aktų, pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio.

Atsižvelgdama į M. Draghi ir E. Letta pranešimuose pateiktas rekomendacijas, Komisija paskelbė komunikatą dėl Konkurencingumo kelrodžio, kuriuo, be pasiūlytų horizontaliųjų iniciatyvų, siekiama paskatinti įmonių veiklą. Jo tikslas – stiprinti Europos konkurencinį pranašumą.

Darbuotojų grupė yra labai susirūpinusi dėl to, kad socialinės ir darbo teisės šiame procese gali būti nustumtos į šalį, nes atrodo, kad ES nusprendė bet kokia kaina neatsilikti nuo kitų konkurencingos ekonomikos šalių.

Todėl Darbuotojų grupė pasiūlė keletą nuomonių savo iniciatyva, kuriose konkurencingumo klausimas sprendžiamas iš žmogiškojo kapitalo pridėtinės vertės perspektyvos.  Kaip pavyzdį galima pateikti paskelbtą pasiūlymą parengti nuomonę „Profesinių sąjungų vaidmuo didinant našumą“. Šioje nuomonėje bus siekiama parodyti, kad našumo pagrindinė varomoji jėga ES (kuri turi įtakos konkurencingumui) yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą (darbuotojus), taip pat į technologijas ir inovacijas.

Šiomis aplinkybėmis pabrėžiamas svarbus profesinių sąjungų vaidmuo, nes jos suvienija pavienius darbuotojus kolektyvinėmis derybomis ir veiksmais, formuodamos darbo rinkos dinamiką, kad padėtų įvykdyti konkurencingos ekonomikos pažadą.

Be to, būsimu Darbuotojų grupės tyrimu bus siekiama apžvelgti ir įvertinti dabartinę ES teisės aktų, susijusių su Europos socialinių teisių ramsčiu, padėtį. Šis tyrimas bus svarbi socialinės politikos stebėsenos priemonė, nes ieškodama geriausio būdo užtikrinti konkurencingumą, Europa daugiausia dėmesio skirs savo ekonomikai.   

Galiausiai balandžio mėn. vyksiančiame kategorijos „Darbuotojų balsas už demokratiškesnį dalyvavimą“ posėdyje Darbuotojų grupė išnagrinės siūlomas pastangas sumažinti įmonėms tenkančią reglamentavimo naštą (kuri laikoma Europos konkurencingumą lėtinančiu veiksniu) ir jų poveikį ES teisės aktams, kuriais apsaugomi darbuotojai ir aplinka, visų pirma tvarumo, deramo stropumo ir įmonių informacijos apie tvarumą teikimo kontekste.

Vasario 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paskelbė, kad galima pradėti teikti paraiškas dėl ketvirtą kartą organizuojamų ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų suteikimo renginio; paraiškas galima teikti iki 2025 m. balandžio 27 d.

Šiais apdovanojimais atkreipiamas dėmesys į meistriškumą ekologinės vertės grandinėje, pripažįstant išskirtinį indėlį įvairiose kategorijose, pavyzdžiui, geriausio ekologinio ūkio ūkininko, miesto, regiono, maisto perdirbimo MVĮ, mažmenininko, restorano ir (arba) maitinimo paslaugų įmonės. EESRK konkrečiai prižiūri tris kategorijas:

• Geriausios ekologiškų maisto produktų perdirbimo MVĮ
• Geriausio ekologiškų maisto produktų mažmenininko
• Geriausio ekologiško restorano (maitinimo paslaugų įmonės)

Nugalėtojai bus paskelbti 2025 m. rugsėjo 23 d. (ES ekologiškų produktų dieną). Raginame ekologiškų produktų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant ūkininkus, perdirbėjus, mažmenininkus ir valdžios institucijas, teikti paraiškas.

Išsamesnės informacijos apie atitiktį reikalavimams ir paraiškas rasite Europos Komisijos interneto svetainėje. Klausimus apie EESRK prižiūrimas kategorijas galite siųsti adresu EUorganicawardsEESC@eesc.europa.eu.

Šia iniciatyva remiamas ES ekologinės gamybos veiksmų planas, kuriuo skatinama ekologinė gamyba ir vartotojų informuotumas. (ks) 

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

2010–2022 m. būsto kainos ES išaugo 47 proc. Per tą patį laikotarpį nuomos mokesčiai padidėjo 18 proc. Eurostato duomenimis, 2023 m. daugiau kaip 10 proc. namų ūkių miestuose ir 7 proc. namų ūkių kaimo vietovėse daugiau kaip 40 proc. disponuojamųjų pajamų išleido būstui. Norėdamas išsiaiškinti, kaip užtikrinti įperkamesnį ir tvaresnį būstą visiems europiečiams, EESRK užsakė tyrimą, kuriame nagrinėjami galimi politiniai sprendimai šiam tikslui pasiekti. Šiame interviu tyrimo bendraautorės ekonomistė Agnieszka Maj ir Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) už aplinką, energetiką ir klimato kaitą atsakinga direktorė Karolina Zubel apžvelgia pagrindines išvadas.

Apie ką kalbama šiame EESRK tyrime ir kodėl jis svarbus?

Šiame tyrime dėl įperkamo ir tvaraus būsto ES nagrinėjamas tokio būsto poreikis ES, pabrėžiant skaitmenizacijos (dirbtinio intelekto, skaitmeninių statybos leidimų, atitinkamų duomenų bazių) ir socialinės ekonomikos struktūrų vaidmenį. Atvejų tyrimuose atkreipiamas dėmesys į novatoriškas pastangas gerinti būsto įperkamumą, prieinamumą ir tvarumą. Tyrime išdėstomos iki 2030 m. ir 2050 m. įgyvendintinos rekomendacijos, suderintos su ES atsparumo klimato kaitai, socialinio teisingumo ir ekonomikos augimo tikslais. Jame pateikiamos strateginės įžvalgos, kaip pritaikyti būsto politiką prie kintančių iššūkių, kartu skatinant bendruomenės gerovę.

Kokios pagrindinės tyrimo išvados?

Skaitmenizacija suteikia dideles galimybes pagerinti būsto planavimo, statybos ir valdymo veiksmingumą ir taip galimai sumažinti išlaidas ir padidinti tvarumą. Tačiau šiuo metu jos poveikis išlaidų taupymui yra nedidelis. Pagrindinės skaitmeninės pažangos rezultatų diegimo kliūtys – tai tradicinis suinteresuotųjų subjektų požiūris, įsivaizduojama maža investicijų grąža, didelės įgyvendinimo išlaidos ir paskatų, mokymo ir reglamentavimo trūkumas. Siekiant išnaudoti visą skaitmenizacijos potencialą, labai svarbu toliau investuoti į skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, užtikrinti skaitmeninių platformų sąveikumą.

Socialinės ekonomikos subjektų (riboto pelno būsto asociacijų, viešųjų organizacijų, kooperatyvų) dalyvavimas yra perspektyvi politikos naujovė sprendžiant dabartines būsto problemas. Šie subjektai siūlo ekonomiškai efektyvius, gerai parengtus būsto sprendimus, kuriais stiprinama bendruomenės sanglauda ir ilgalaikis stabilumas būsto rinkoje. Pavyzdžiui, ne pelno ir riboto pelno organizacijų siūlomas būstas Vienoje, kuriam tenka 30 proc. viso mieste statomo būsto, daro kainų slopinimo poveikį, todėl atlieka labai svarbų vaidmenį stabilizuojant būsto rinką. Tai padeda išlaikyti įperkamą būsto nuomą ir išvengti rinkos iškraipymų.

Remdamosi nustatytais faktais, kokius svarbiausius veiksmus ir tolesnius tyrimus galėtumėte rekomenduoti?

Vidutinės trukmės laikotarpiu ES būsto politikoje pirmenybė turėtų būti teikiama „Naujojo įperkamo ir tvaraus socialinio būsto Europoje kurso“ nustatymui ir Būsto direktyvos rengimui, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi vienodo požiūrio. Šalys turėtų skatinti novatoriškus modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus ir riboto pelno būstą, teikti lanksčią finansinę paramą būsto projektams ir naudoti skaitmenines priemones būsto sprendimams tobulinti.

Ilgalaikėje perspektyvoje būsto politikoje turėtų būti laikomasi strateginio ir tvaraus požiūrio, pagrindinį dėmesį skiriant vietos sprendimams ir nuolatinei stebėsenai. Skaitmenizacija turi būti standartizuota teisės aktais, kartu reikia taikyti žiedinės ekonomikos praktiką, pavyzdžiui, bankų paskolas susieti su žiediškumo plėtojimu, numatyti energijos vartojimo efektyvumu grindžiamas nuomos paskatas ir vietos lygmens finansavimo iniciatyvas. Be to, „socialinio būsto“ koncepcija turėtų būti išplėsta į ją įtraukiant vidutines pajamas gaunančias šeimas, sekant Vienos „visuomeninio būsto“ modeliu, propaguojant socialinį derinį ir sustabdant džentrifikaciją. Taip pat labai svarbu sutelkti pastangas į naujas statybas ir renovaciją ir pakeisti nenaudojamų pastatų paskirtį, siekiant veiksmingai patenkinti būsto poreikius.

Ateityje moksliniuose tyrimuose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įtraukiam požiūriui į miestų planavimą, statybą ir aprūpinimą būstu, kad būtų pagerintas prieinamumas visiems piliečiams. Reikėtų ištirti ir besiformuojančių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir automatizavimo, poveikį išlaidų taupymui ir būsto plėtros ir valdymo efektyvumui. Be to, atliekant mokslinius tyrimus turėtų būti nagrinėjami visose ES valstybėse narėse taikomi novatoriški būsto modeliai ir nustatomos strategijos, galinčios padidinti būsto įperkamumą ir tvarumą.

Tyrimą užsakė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupės prašymu.

Europos pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) gerokai sulėtėjo, todėl būgštaujama, ar bus įgyvendinti 2030 m. uždaviniai. Kaip nurodoma 2025 m. Europos darnaus vystymosi ataskaitoje, kurią paskelbė JT darnaus vystymosi sprendimų tinklas, įgyvendinamų DVT pažangos tempas 2020–2023 m. buvo daugiau nei perpus lėtesnis nei ankstesniu laikotarpiu.

2016–2019 m. pažanga buvo pakilusi 1,9 punkto, tačiau vėlesniais metais ji sumažėjo iki vos 0,8 punkto. Toks sulėtėjimas siejamas su augančiais aplinkos, socialiniais ir geopolitiniais iššūkiais. Didelį susirūpinimą tebekelia 2-asis DVT (bado panaikinimas), nes visoje Europoje vis dar kyla apsirūpinimo maistu saugumo ir tvarumo problemų.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) atliko atskirą tyrimą, kuriame pabrėžiama būtinybė keisti mitybos įpročius, kad būtų remiamas tvarus žemės ūkis ir gerinama visuomenės sveikata.

Pasikeitus ES vadovybei, ekspertai ragina vykdyti griežtesnę politiką ir daugiau investuoti, kad pažanga siekiant DVT vėl paspartėtų. Lemiamu veiksniu laikomas pasaulinis bendradarbiavimas ir finansavimas, todėl tikimasi, kad 2025 m. birželio mėn. Ispanijoje vyksiančioje 4-ojoje tarptautinėje vystymosi finansavimo konferencijoje pagrindinis klausimas bus finansinės paramos tvarumui didinimas.

JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo pirmininko pavaduotojas ir pagrindinis ataskaitos autorius Guillaume Lafortune įspėja, kad auganti geopolitinė įtampa trukdo tvarumo siekiams, tačiau jis nepraranda optimizmo.

„Pasaulis tampa vis pavojingesnis, nestabilus ir neprognozuojamas, – teigė jis. – Nepaisant to, žmonės, ypač jaunimas, yra už tvarų vystymąsi. Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos dydį ir turimas technologijas, darnus vystymasis pasaulyje yra visiškai įmanomas.“

„DVT įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo tvarių ir atsparių maisto sistemų. Norint paspartinti veiksmus, reikia ryžtingesnių mechanizmų, kurie apsaugotų ūkininkų, smulkiųjų maisto gamintojų ir kitų maisto tiekimo grandinės dalyvių pragyvenimo šaltinį. Tačiau taip pat turime kovoti su nesąžiningu paskirstymu ir užtikrinti teisingą pertvarką“, – pažymėjo EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas Peter Schmidt, kartu paraginęs labiau įtraukti pilietinę visuomenę.

Likus vos penkeriems metams, ES turi priimti lemiamą sprendimą: veikti ryžtingai arba rizikuoti, kad nebus įvykdyti jos įsipareigojimai užtikrinti tvarią ir teisingą ateitį. (ks)

„Elektros energijos rinką būtina reformuota taip, kad ji neapsiribotų vien siekiu įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslus. Gyvybiškai svarbu užtikrinti tiekimo saugumą, stabilias ir prieinamas kainas, taip pat teisę į energiją, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos grupės“, – teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

Sausio mėn. paskelbtoje nuomonėje „Elektros energijos tiekimo ir kainodaros ateitis ES“, kurią parengė pranešėjai Jan Dirx ir Thomas Kattnig, EESRK pasisako už vyriausybės reguliavimo, kai tai būtina, ir privataus verslumo, kai tai įmanoma, modelį ir rekomenduoja sukurti elektros objektą.

Tai galėtų būti vyriausybės įsteigta bendrovė, kuri elektros energijos rinkoje atliktų rinkos formuotojo vaidmenį, taip siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, tiekimo saugumą ir stabilias bei prieinamas kainas.

Komiteto nuomone, būtinus elektros energijos rinkos pokyčius reikėtų atlikti trimis etapais:

• 1 etapas – nuo dabar iki 2030 m.

  Elektros objekto portfelis didės įtraukiant (ne CO₂) elektros energijos gamybos derinį. Šiuo laikotarpiu prekyba elektros energija bus vykdoma kitos paros prekybos pagrindu, tačiau elektros objekto įtaka rinkai didės.

• 2 etapas – 2030–2040 m.

  Elektros objektas užims rinkos formuotojo padėtį ir, sudarydamas tiekimo sutartis, kontroliuos atitinkamą rinkos pasiūlos dalį. Šiuo laikotarpiu bus atitinkamai pritaikyta prekyba kitos paros pagrindu.

• 3 etapas – 2040–2050 m.

  Elektros objektas optimizuos elektros energijos tiekimą, kad nuo 2050 m. būtų užtikrintas tvarus ilgalaikis nulinio ŠESD kiekio elektros energijos tiekimas, taikant stabilias ir nuspėjamas kainas. (mp)

ES teisėtus interesus europinėje Arktyje geriausiai padės apginti ES Arkties strategija, kuria stiprinamas pilietinės visuomenės dalyvavimas priimant visus svarbius sprendimus. Glaudus bendradarbiavimas su Grenlandija taip pat yra labai svarbus siekiant tvarių investicijų Arktyje, kad būtų užtikrintas regiono klestėjimas ir atsparumas.

EESRK parengė ir sausio mėn. plenarinėje sesijoje priėmė nuomonę savo iniciatyva „Europos Arkties strategijos plėtojimas palaikant dialogą su pilietine visuomene“, kurioje pabrėžiamas svarbus Arkties vaidmuo Europos strateginiam savarankiškumui, atsparumui ir konkurencingumui.

EESRK narys ir šios nuomonės pranešėjas Anders Ladefoged sakė: „Šioje naujoje mūsų nuomonėje dėl ES Arkties politikos pateikiame pilietinės visuomenės požiūrį į tai, kaip ES galėtų plėtoti savo politiką šiame regione, kad apgintų savo interesus ir padėtų užtikrinti regiono atsparumą ir klestėjimą jame gyvenantiems žmonėms.

EESRK taip pat remia ir skatina visapusiškas konsultacijas ir bendradarbiavimą su Arkties čiabuviais. Šiomis aplinkybėmis EESRK narys ir nuomonės bendrapranešėjis Christian Moos teigė: „Europinės Arkties valstybių interesus geriausia ginti kartu, bendradarbiaujant šiaurinėms ES valstybėms narėms ir įgyvendinant Europos Arkties regiono strategiją, kurioje turi būti užtikrintas pilietinės visuomenės dalyvavimas ir remiamos vietos bendruomenės ir čiabuvių teisės.

Grenlandijai, kurios padėtis taip pat nagrinėjama nuomonėje, kaip ir europinei Arkčiai, būdingos panašios galimybės ir iššūkiai, kuriuos lemia spartūs pokyčiai regione.

Grenlandijos klausimu Christian Moos sakė: „Glaudesnis Europos bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą Grenlandijoje, yra itin svarbus siekiant tvarių investicijų į Europos Arkties regioną, kad jis taptų klestinčiu ir atspariu.

Vienas iš pagrindinių Grenlandijos gyventojų prioritetų – stiprinti jų, kaip tautos, apsisprendimą šūkiu „nothing about us, without us“ ('nieko apie mus be mūsų). Vis dėlto ES laikoma artima sąjungininke, kuri remiasi bendromis vertybėmis, pavyzdžiui, žmogaus teisėmis ir socialiniu dialogu. (at)

Norėdama sustiprinti savo pasaulinį konkurencingumą, padidinti našumą ir užtikrinti, kad bendroji rinka ir toliau būtų ekonominės galios ramstis, ES turi sutelkti dėmesį į konkurencijos politiką.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę Konkurencijos politika – ES konkurencingumo pagrindas. Nuomonėje raginama labiau integruoti nacionalinę šalių ekonomiką ir taikyti pažangesnes valstybės pagalbos strategijas, kad būtų išlaisvintas Europos ekonominis potencialas ir sprendžiami pagrindiniai pasauliniai uždaviniai, įskaitant skaitmenizaciją, klimato kaitą ir atsparumą.

EESRK pabrėžė, kad konkurencijos politika yra itin svarbi skatinant inovacijas, tvarumą ir ekonomikos augimą. „Konkurencija ir konkurencingumas nėra tarpusavyje nesuderinami dalykai, – teigia pranešėja Isabel Yglesias. – Taikant supaprastintas procedūras, naudojant lanksčias priemones ir turint pakankamus išteklius, konkurencijos politika gali didinti ES įmonių ir piliečių gerovę.“

Naujosiomis ES konkurencijos taisyklėmis, pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų aktu (SRA) ir Užsienio subsidijų reglamentu (USR), jau sprendžiamos rinkos iškraipymų problemos ir stiprinama bloko padėtis pasaulyje. Tačiau EESRK ragina imtis tolesnių priemonių, skirtų modernizuoti susijungimų vertinimus ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiami susijungimai būtų veiksmingai kontroliuojami, net jei jie nesiekia dabar nustatytų ES ribų.

Nuomonėje pabrėžiamas gyvybiškai svarbus valstybės pagalbos vaidmuo remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Tačiau menkas subsidijų koordinavimas gali pakenkti našumui ir augimui. Tyrimai rodo, kad jeigu jos būtų geriau koordinuojamos ES mastu, našumas galėtų padidėti daugiau kaip 30 proc. EESRK rekomenduoja suderinti subsidijas visose valstybėse narėse, kad būtų sustiprintos Europos vertės grandinės ir išvengta neveiksmingumo.

Bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) ir siūlomas Europos konkurencingumo fondas turėtų būti kuriami atsižvelgiant į visos Europos perspektyvą, kad būtų skatinamos didelio masto pramonės inovacijos. Šiomis priemonėmis privaloma užtikrinti, kad nauda būtų sąžiningai paskirstyta visoje Sąjungoje, skatinant tvarumą ir atsparumą.

EESRK pabrėžia, jog norinti, kad ES taptų pasauline lydere, reikia:

• didesnės integracijos siekiant sumažinti neteisingai paskirstomas subsidijas ir padidinti našumą;
• griežtesnių taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti Europos inovacijas užsienio įsigijimų atvejais;
• supaprastinti ir paspartinti konkurencijos ir valstybės pagalbos procedūras, kad būtų padidintas veiksmingumas;
• subalansuota susijungimų politikos, kuria skatinamos inovacijos, tvarumas ir investicijos į infrastruktūrą. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino keisti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles siekiant pripažinti ir geriau atliepti socialinės ekonomikos subjektų poreikius, nes šie subjektai atlieka esminį vaidmenį sprendžiant visuomenės uždavinius.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje „Kaip remti socialinės ekonomikos subjektus pagal valstybės pagalbos taisykles? Svarstymai atsižvelgiant į Enrico Lettos pranešime pateiktus pasiūlymus“, EESRK įspėja, kad pagal galiojančias taisykles nesuteikiama tinkama parama šioms įmonėms, kurios dažnai reinvestuoja savo pelną į socialinių tikslų siekimą, užuot paskirsčiusios jį investuotojams.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių suprastų veiksmingo konkurencijos ir valstybės pagalbos reguliavimo naudą tiek socialinės ekonomikos įmonėms, tiek visai visuotinės svarbos paslaugų sistemai“, – teigė nuomonės pranešėjas Giuseppe Guerini.

ES socialinės ekonomikos subjektuose – nuo kooperatyvų iki savidraudos draugijų ir fondų – dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, t. y. 6,3 proc. dirbančių gyventojų. Tokie subjektai veikia įvairiose srityse, kaip antai socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir skurdo mažinimo. Nepaisant jų indėlio, daugelis susiduria su sisteminėmis kliūtimis, trukdančiomis užsitikrinti ilgalaikį investicinį kapitalą ir dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose, nes dabartinėje reguliavimo sistemoje dažnai neatsižvelgiama į tai, kad jie vykdo ne pelno ar solidarumu grindžiamą veiklą.

Be kita ko, EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad valdžios institucijos nepakankamai naudojasi esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (BBIR) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema (VESP).

Todėl Komitetas ragina supaprastinti ir modernizuoti BBIR nustatytas pernelyg sudėtingas ir jau pasenusias taisykles, skirtas palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų užimtumui remti, atsižvelgiant į kai kurias E. Lettos pranešime dėl bendrosios rinkos pateiktas rekomendacijas.

Nors EESRK palankiai vertina tai, kad neseniai buvo padidintos de minimis pagalbos viršutinės ribos (300 000 EUR – paprastoms įmonėms ir 750 000 EUR – VESP subjektams), jis taip pat teigia, kad specialiai pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, BBIR arba konkrečios su VESP susijusios nuostatos, geriau atlieptų socialinės ekonomikos subjektų poreikius tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. (ll)