Atsinaujinantieji energijos ištekliai yra energetikos krizės sprendimas

Privalome vis daugiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad užtikrintume ekologiškesnę, saugesnę ir prieinamesnę Europos ateitį: tokį įsitikinimą išreiškė EESRK pirmininkė Christa Schweng ir už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson kovo 22 d. vykusioje EESRK plenarinėje sesijoje.

Pažymėjusi, kad dėl į aukštumas šovusių energijos kainų, infliacijos ir mažo ekonomikos augimo šie metai piliečiams ir įmonėms buvo labai sudėtingi, Christa Schweng teigė, kad „siekis pereiti prie švarios energijos Europoje, sparčiau plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, užtikrinti prieinamas energijos kainas, energijos tiekimo saugumą ir įvairinimą išlieka svarbiausiais EESRK prioritetais“.

Kadri Simson pristatė tolesnius ES energetikos politikos veiksmus: „Jei reikėtų atsakyti vienu žodžiu, tai būtų „atsinaujinantieji energijos ištekliai“. Tai yra svarbiausias Komisijos energetikos politikos prioritetas – siekti pažangos ir įgyvendinti atsinaujinančiosios energijos tikslus“.

Pirmą kartą ES nebepriklauso nuo Rusijos energijos. Įvairindama dujų tiekimą, mažindama paklausą, didindama efektyvumą ir labiau skatindama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ES panaikino didžiulę priklausomybę nuo Rusijos.

Šiuo metu 39 proc. ES elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. 2022 m. buvo rekordiniai: ES pagamino daugiau elektros energijos iš vėjo ir saulės energijos nei iš dujų: vėjo energijos pajėgumai padidėjo 15 GW, o saulės energijos – 41 GW. (mp)