Maistas neturi būti laikomas finansiniu turtu, nes tai visai kitokio pobūdžio prekė nei kitos

Gruodžio 14 d. priimtoje nuomonėje savo iniciatyva EESRK pabrėžė, kad pasaulinę maisto kainų krizę dar labiau sustiprino karas Ukrainoje, tačiau ją iš tiesų lėmė labiau struktūrinės ir sisteminės prekių rinkos problemos, dėl kurių kyla badas ir grėsmė žmonių pragyvenimui.

Konfliktų, klimato sukrėtimų ir COVID-19 išprovokuota maisto kainų krizė gilėja dėl karo Ukrainoje kylant maisto, degalų ir trąšų kainoms. 2022 m. maisto kainų indeksas pasiekė rekordines aukštumas tuo metu, kai visame pasaulyje mažėjo apsirūpinimo maistu galimybės.

Tačiau dabartinio kainų nepastovumo mastą ir apimtį tik iš dalies galima paaiškinti rinkos pagrindų veiksniais. Vienas iš didžiausių trūkumų yra neaiškus ir disfunkcinis grūdų rinkos pobūdis.

„Nežaiskite su maistu“ – sakydavo senelė. Vis dėlto šiandien daug žmonių pamiršta tikrąją maisto vertę ir ja žaidžia“, – sakė EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas Peter Schmidt. Aiškiai parodome, kad dabartinė prekių rinka neužtikrina darnaus vystymosi, klimato srities užmojų ir teisingos pertvarkos. Priešingai, ji žlugdo pastangas spręsti bado problemą ir skatinti teisingas pajamas ir kainas.“

EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad pasaulinė prekyba grūdais yra nepaprastai koncentruota. Keturios bendrovės kontroliuoja apie 70–90 proc. pasaulinės prekybos grūdais. „Nors didėjančios maisto kainos kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui visame pasaulyje, pelnosi didelės prekybos įmonės. Tai nepriimtina“, – teigė narys.

EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis būtinų veiksmų siekiant pažaboti pernelyg didelę spekuliaciją biržos prekėmis, kartu pripažinti, kad biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos teikia maisto prekių gamintojams ir naudotojams pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, rizikos valdymo ir kainų susidarymo. EESRK rekomenduoja:

• reguliuoti maisto produktų ateities išvestinių finansinių priemonių rinką, kaip buvo iki praėjusio amžiaus pabaigos;
• reguliuoti biržos prekių ir maisto kainų indeksus, visų pirma reguliuojant ir uždraudžiant biržos prekių indeksų fondus ir replikaciją per apsikeitimo sandorius ir produktus, kuriais prekiaujama biržoje;
• spręsti maisto sektoriaus financializacijos klausimą, pavyzdžiui, įvedant pasaulinį nenumatyto pelno apmokestinimą, kuris būtų taikomas pelno perviršiui, ir spekuliacijos maistu mokestį, taip pat ardant oligopolijas visais tarptautinės maisto prekybos grandinės lygmenimis;
• didinti rinkos skaidrumą gerinant ataskaitų teikimą aplinkos, socialiniu ir valdymo lygmenimis ir spekuliacijos procese dalyvaujančių subjektų nefinansinės informacijos atskleidimą. (ks)