Palyginti su tokiomis panašiomis pasaulio ekonomikomis kaip Jungtinės Valstijos, euro zona turi kuo skubiau atremti šiuos iššūkius: mažą darbo našumą, mažėjantį konkurencingumą ir lėtėjantį ekonomikos pagreitį. Siekiant šią tendenciją pakreipti priešinga linkme, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina skubiai parengti suderintą strategiją.

EESRK savo nuomonėje 2025 m. euro zonos ekonominė politika išdėstė planą ekonomikos augimui skatinti šiuo tikslu stiprinant vidaus rinką, mažinant biurokratizmą ir užtikrinant fiskalinį tvarumą. Be to, politinėmis priemonėmis turi būti atsižvelgiama į pokyčius skatinančias tendencijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą (DI) ir dėl visuomenės senėjimo patiriamą spaudimą.

Po išorės sukrėtimų, tokių kaip COVID-19 pandemija ir energetikos krizė, euro zonoje kyla didelių ekonominių iššūkių. Nors buvo dedamos pastangos stabilizuoti padėtį, tokiems probleminiams klausimams, kaip vidaus ekonominis neapibrėžtumas, demografiniai poslinkiai ir didėjantis fiskalinis spaudimas, išspręsti reikia drąsių reformų.

EESRK pateikė trijų etapų metodą našumui ir konkurencingumui didinti: vidaus rinkos stiprinimas, pramonės politikos derinimas ir biurokratizmo mažinimas. Fiskalinis tvarumas yra labai svarbus ir jam būtina subalansuota sistema, tvirtesnis ES bendradarbiavimas ir pastangos pasinaudoti nepanaudotomis pajamomis. Investicijos tebėra silpnoji vieta, todėl reikia didinti rizikos kapitalą ir plėtoti inovacijoms palankią politiką.

Be to, labai svarbus yra darbo rinkos atsparumas ir jam būtinas lankstumas, teisingas darbo užmokestis, socialinės apsaugos reformos ir dirbtiniu intelektu grindžiamų įgūdžių ugdymas. EESRK pabrėžia, kad reikia bendros ES ir jos valstybių narių atskaitomybės, taip palaikant geresnį politikos koordinavimą. Ryžtingais veiksmais ir strateginėmis investicijomis euro zona gali sukurti atsparią, konkurencingą ir tvarią ateities ekonomiką. (tk)