Jei norime visiems pacientams Europoje užtikrinti vienodas galimybes gydytis nuo vėžio, branduolinė medicina ir radioaktyviųjų izotopų tiekimas turi tapti svarbiu Europos Sąjungos prioritetu. 

ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų finansuojamos medicininės radiologinės ir branduolinės technologijos. Tuo pat metu jos taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys radioaktyviųjų izotopų tiekimui ir sumažinta priklausomybė nuo žaliavų iš trečiųjų šalių. 

Siekiant šio galutinio tikslo, gegužės mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas. Medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo saugumo užtikrinimo veiksniai“ pabrėžiama, kad kovojant su vėžiu reikia imtis visų įmanomų priemonių. 

Pranešėjai Alena Mastantuono ir Philippe Charry yra tvirtai įsitikinę, kad vienintelis būdas geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią pacientų paklausą yra priimti drąsius politinius sprendimus ir užtikrinti tinkamą reguliavimą. 

Kasmet iki 10 mln. Europos pacientų naudojasi branduolinės medicinos vaizdinimo priemonėmis diagnozuojant įvairias ligas, pavyzdžiui, vėžį ir širdies ligas. Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos. (mp)

Parengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia 

Nurimus aistroms po ES rinkimų, akivaizdu, kad atsidūrėme rimtų neramumų sūkuryje. Konservatorių pergalė užkirto kelią įtikinamai kraštutinių dešiniųjų pergalei. Tačiau, nors centro dešinieji išlaikė savo pozicijas, negalime ignoruoti fakto, kad kraštutinė dešinė naujame Europos Parlamente bus daug galingesnė, todėl balsuoti dėl svarbiausių klausimų jau bus sudėtingiau. Tai jau patyrėme, kai EPP frakcijai per plauką nepavyko suburti dešiniųjų blokuojančios daugumos, kad praėjusiais metais būtų užkirstas kelias gamtos atkūrimo teisės akto priėmimui. 

Verslo atstovams susirūpinimą keliančių klausimų sąrašo viršuje – pažangos užtikrinimas pramonės politikos ir ekonominio saugumo srityse, visų pirma technologijų, svarbiausiųjų žaliavų, puslaidininkių, elektra varomų transporto priemonių, ekonominio atsparumo ir bendro konkurencingumo srityse. Itin svarbu stiprinti bendrąją rinką ir skatinti privačias investicijas kuriant tikrą kapitalo rinkų sąjungą. Ar šis naujas Parlamentas sugebės atlikti šią užduotį? 

Neturime kito pasirinkimo, kaip tik konkuruoti su galingomis pasaulio valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. 

2008 m. euro zonos ir JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) esamomis kainomis sudarė atitinkamai 14,2 trln. JAV dolerių ir 14,8 trln. JAV dolerių (13,1 trln. EUR ir 13,6 trln. EUR). Praėjus penkiolikai metų euro zonos BVP tik šiek tiek viršija 15 trln. JAV dolerių, o JAV BVP šoktelėjo iki 26,9 trln. JAV dolerių. Jei penkios didžiausios Europos ekonomikos – Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Ispanija – 1997–2022 m. būtų išlaikiusios Amerikos našumo augimo tempą, jų BVP vienam gyventojui vidutiniškai būtų beveik 13 000 JAV dolerių (12 000 EUR) didesnis, vertinant pagal perkamosios galios paritetą. Šie skaičiai šį tą reiškia. 

Metų metus, kol ES prekybos balansas buvo teigiamas, niekas net nemanė, kad mūsų konkurencingumui grėstų pavojus. Pasitikėjome vienodomis sąlygomis visame pasaulyje ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka, tikėdamiesi, kad ir kiti darys tą patį. Tačiau dabar pasaulis sparčiai keičiasi ir ES turi susiimti ir sparčiai reaguoti į visus iki šiol nepaisytus įspėjamuosius signalus. Tikimės, kad šis Parlamentas sugebės atlikti šią užduotį ir neapsiribos tik partijų politika.

Parengė Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

Sveikatos priežiūros specialistai ir pilietinės visuomenės atstovai ragina politikos formuotojus pradėti taikyti visų būsimų sveikatos sektoriaus priemonių padėties patikrinimą. Naujuoju teisėkūros laikotarpiu teisė į sveikatą turi išlikti svarbiausiu ES ir jos valstybių narių darbotvarkės klausimu. Tai buvo vienas iš europiečių reikalavimų Konferencijoje dėl Europos ateities. 

Nacionalinės ir Europos sveikatos priežiūros priemonės turi būti geriau koordinuojamos ir derinamos, siekiant sukurti tvaresnį sveikatos sektorių, atsparų būsimiems sukrėtimams ir užtikrinantį visiems vienodas galimybes gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. 

Kaip kalbėta birželio 4 d. Lježe vykusioje konferencijoje „Sveikatos padėtis ES“, šioje srityje svarbus vaidmuo tenka investicijoms, prevencijai, technologinėms inovacijoms ir ankstyvajam sveikatos ugdymui. Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu šį renginį organizavo EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė kartu su dviem ligoninėmis – „CHU Liège“ ir „Hôpital de la Citadelle“.  

„Kitos, 2024–2029 m. kadencijos, laikotarpiu sveikata turi išlikti pagrindiniu naujos sudėties Europos Komisijos, naujojo Europos Parlamento ir Tarybos strateginiu prioritetu“, – sakė Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland. Europos institucijos turėtų laikytis bendros sveikatos koncepcijos, kuria būtų skatinamos sveikatos politikos ir kintančios demografinės, skaitmeninės ir ekologinės pertvarkos, ekonominio saugumo ir pramonės politikos sąsajos. 

S. Boland pabrėžė, kad sveikatos politika gali būti veiksminga tik užtikrinant prieinamas, tinkamas ir kokybiškas socialines paslaugas ir socialinės politikos priemones, taip pat turint pakankamą skaičių gerai parengtų sveikatos priežiūros specialistų. Jis pakartojo, kad pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, pacientų asociacijos, turi tiesiogiai dalyvauti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir prisiimti atsakomybę: „Europos sveikatos priežiūros iniciatyvos ir programos bus priimtinos ir sėkmingai įgyvendinamos tik tuo atveju, jei vyks skaidrus, reguliarus ir struktūruotas dialogas su pilietinės visuomenės organizacijomis. Jų gebėjimas atlikti šį darbą savo ruožtu priklauso nuo tvaraus ir nuspėjamo finansavimo.“ 

Konferencijoje buvo aptarti keli pagrindiniai sustiprintos Europos sveikatos sąjungos aspektai: 

• įsipareigojimas įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; 
• skaitmeninės inovacijos ir jų poveikis sveikatai; 
• sveikatos priežiūros sistemų tvarumas ir perspektyvios socialinės investicijos; ir
• pasaulinė kova su nelygybe sveikatos sektoriuje iš Europos solidarumo perspektyvos: retųjų ligų pavyzdys. 

Konferencijos išvados ir rekomendacijos bus paskelbtos renginio tinklalapyje. 

Daugiau apie konferenciją skaitykite pranešime spaudai.

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė 2004 m. ES plėtros etape įgytą patirtį. Dėl dabartinių geopolitinių ir saugumo aplinkybių tolesnė plėtra tampa vis labiau neatidėliotina užduotimi Europai. 

EESRK pasidžiaugė, kad plenarinio posėdžio diskusijoje, skirtoje didžiajai 2004 m. plėtrai, dalyvavo pranešėjai, kurie atliko svarbų vaidmenį derybų procese, įskaitant buvusį Lenkijos valstybės sekretorių, atsakingą už stojimą į ES, Jarosławą Pietrasą, Europos pažangiųjų tyrimų fondo generalinį sekretorių László Andorą iš Vengrijos ir buvusį už plėtrą atsakingą Europos Komisijos narį Štefaną Füle iš Čekijos. 

Diskusijoje dalyviai pabrėžė, kad ES, kurioje tik neseniai atgijo susidomėjimas tolesne plėtra, turi šalims kandidatėms pateikti aiškias stojimo į ES gaires. Palikus šias šalis per ilgai laukti prie uždarų durų, plėtros procesas gali tapti nebe toks patikimas. 

EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „20 metų sukaktis žymi ne tik svarbų etapą, bet ir sėkmingą ES plėtros procesą, prie kurio nori prisijungti dar daugiau šalių.“ 

J. Pietras teigė: „Plėtra yra dvikryptis transformacinis procesas, naudingas ne tik šalims kandidatėms, bet ir ES valstybėms narėms“. 

Š. Füle, kuris dabar pirmininkauja Europos politikos centro darbo grupei, atsakingai už ES plėtrą, pabrėžė, kad „turime parengti šalis kandidates ir ES valstybes nares naujai plėtros bangai“. 

Kalbėdamas apie 2004 m. plėtros varomąją jėgą, Europos politikos studijų centro ES užsienio politikos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Tinatin Akhvlediani pažymėjo ekonominius plėtros aspektus, nes tuo metu šalių kandidačių finansinė padėtis buvo prasta. Tačiau pagrindinė būsimos plėtros motyvacija dabar yra saugumas. 

L. Andoro nuomone, teisinė valstybė buvo vienas iš 2004 m. plėtros trūkumų, o ES nesukūrė tinkamų priemonių šiai problemai spręsti. Dėl to neseniai buvo nustatytas su teisine valstybe susijęs reikalavimas. 

Rugsėjo mėn. EESRK surengs pilietinės visuomenės aukščiausiojo lygio susitikimą plėtros tema, kuriame visos šalys kandidatės bus pakviestos pirmą kartą dalyvauti Komiteto plenarinėje sesijoje.

Visoje ES nerimą keliančiu greičiu daugėjant vėžinių susirgimų ir su vėžiu susijusių mirčių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina imtis labai reikalingų vėžio prevencijos priemonių, nes manoma, kad maždaug 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti. 

Gegužės mėn. plenarinėje sesijoje EESRK priėmė nuomonę, kurioje palankiai įvertino Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis – vieną iš tolesnių Europos kovos su vėžiu plano iniciatyvų. 

Nuomonėje daug dėmesio skiriama skiepijimui nuo žmogaus papilomos virusų (ŽPV) ir hepatito B (HBV), nes skiepai galėtų užkirsti kelią kelių rūšių vėžiniams susirgimams, kuriuos sukelia šie virusai. 

EESRK pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą informavimą, švietimą ir komunikaciją, kad tikslinės grupės būtų skatinamos skiepytis. Nuomonėje taip pat pabrėžiamas svarbus bendrosios praktikos gydytojų, šeimos gydytojų, mokyklų gydytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo siekiant šio tikslo. 

Nuomonės dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijantis, pranešėja Milena Angelova sakė: „Mes privalome kovoti su stigmomis ir neteisingais įsitikimais, kurie susiję su vakcinomis. Pavyzdžiui, klaidingai manoma, kad skiepijamos tik mergaitės. Tačiau taip nėra. Siekdami išnaikinti šiuos virusus (ŽPV, HBV), taip pat turime įtraukti berniukus ir jų tėvus.“ Vakcinos turi būti prieinamos visiems. 

Labai svarbu „pakeisti skepticizmo tendenciją“, pridūrė bendrapranešėjė Sára Felszeghi. Kova su klaidinga informacija ir dezinformacija yra labai svarbi skatinant žmones skiepytis. 

EESRK ragina laikytis visapusiško požiūrio į kovą su vėžiu, taikant gerai veikiančią ir integruotą visų formų prevencijos, įskaitant pirminę prevenciją (skiepijimą, sveiką gyvenseną), antrinę prevenciją (atrankinis tikrinimas) ir tretinę prevenciją (priežiūra ir reabilitacija), sistemą. 

M. Angelova dar kartą patvirtino, kad „valstybės narės turi labiau koordinuoti veiksmus ir keistis geriausia praktika“, kad būtų galima daug veiksmingiau kovoti su vėžiu ir padidinti skiepijimo aprėptį visoje ES. Itin svarbu vėžio prevenciją laikyti politiniu prioritetu. (sg)

Grėsmingu tempu plintant neapykantos kalbai ir neapykantos nusikaltimams pilietinė visuomenė, piliečiai ir institucijos vienija jėgas ir stiprina kovos su bet kokios rūšies neapykanta veiksmus norėdami parodyti, kad neapykantai Europos Sąjungoje – ne vieta. 

EESRK prisideda prie ES pastangų pažaboti neapykantą, kuri ES grėsmingai suvešėjo: vis dažniau ji nukreipiama prieš grupes ir asmenis dėl jų tikėjimo, rasinės ar etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių įsitikinimų. 

EESRK kartu su piliečiais ir institucijomis yra pasiryžęs aktyviau kovoti su neapykantos kurstymu tiek internete, tiek realiame gyvenime, kaip buvo pažymėta aukšto lygio diskusijoje gegužės mėn. vykusioje plenarinėje sesijoje, kurios metu buvo priimta nuomonė Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa. Joje smerkiama bet kokia neapykantos forma ir palankiai vertinamas Europos Komisijos komunikatas šia tema. 

„Mes visi privalome kovoti su neapykanta“, – pradėdamas diskusiją EESRK plenarinėje sesijoje pažymėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke. „Kad veiksmingai išspręstume šią problemą, turime visi – politikai, pilietinė visuomenė ir piliečiai – bendradarbiauti. Tik drauge ir palaikydami dialogą būsime stipresni ir galėsime kovoti su didėjančiu priešiškumu mūsų visuomenėje, kuris kelia realią grėsmę mūsų demokratijai.“

Diskusijoje dalyvavo aukščiausi Europos Komisijos ir Belgijos vyriausybės pareigūnai ir piliečių bei pilietinės visuomenės organizacijų (įskaitant asociaciją „ILGA-Europe“ ir Europos kovos su rasizmu tinklą (ENAR)) atstovai, kurie pabrėžė, kad daugėja neapykantos ir smurto atvejų. 

Neseniai įvykę išpuoliai prieš politikus atskleidė gilų susiskaldymą Europos visuomenėje. Statistika rodo, kad 2023 m. dvigubai išaugo prieš musulmonus nukreiptų ir antisemitinių veiksmų. Neretai nuo tokių veiksmų nukenčia LGBTQIA+ asmenys, Afrikos kilmės asmenys ir migrantai. Neapykanta moterims taip pat yra didelė. Neseniai buvo atlikta internetinių žinučių ES analizė, kuri rodo, kad nuo 2023 m. pradžios neapykantos toksiškumas padidėjo 30 proc. 

Komisijos komunikatas „Neapykantai – ne. Prieš neapykantą susivienijusi Europa“ – tai raginimas aktyviai pasipriešinti neapykantai ir pasisakyti už toleranciją ir pagarbą. 

„ES sutartyje išdėstytos vertybės yra akivaizdžiai nesuderinamos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Deja, pastaruoju metu jų pasitaiko vis dažniau“, – sakė už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Dubravka Šuica.

Savo nuomonėje EESRK ragina ES laikytis visapusiško požiūrio ir kovoti su neapykanta dėl bet kokių saugomų žmogaus ypatybių ir taikyti šį požiūrį kovojant su bet kokios rūšies neapykanta. (ll)

Gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas dalyvavo 44-ąjį kartą organizuojamame Briuselio 20 km bėgime, kuriame šiais metais pasiektas naujas rekordas – prie starto linijos stojo 45330 dalyvių. EESRK dalyvavo Tarpinstituciniame organizaciniame komitete „Run For Europe“, kuris pasirinkęs šūkį „Balsuok“ siekė paskatinti piliečius balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Bėgime kartu su Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais startavo už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu. Pirmasis finišavo Alex Kibet iš Kenijos, šį atstumą įveikęs per 59 minutes ir 57 sekundes, o greičiausia Belgijos moteris Sophie Hardy finišą pasiekė per 1 valandą, 10 minučių ir 56 sekundes.