Europa skiria nepakankamai dėmesio ir jėgų šiai sudėtingai kovai. Pasukti kraštutinių dešiniųjų kilimą priešinga kryptimi šiuo metu atrodo sunki užduotis. 1945 m. nugalėjus nacistinį fašizmą buvo manoma, kad ekstremistiniams judėjimams nebeliks erdvės įtakai daryti ir veikti. Tačiau taip neatsitiko. Demokratinis modelis, taip pat žmonių pasipiktinimas ir nusivylimas sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems išgyventi ir sustiprėti.
Europa skiria nepakankamai dėmesio ir jėgų šiai sudėtingai kovai. Pasukti kraštutinių dešiniųjų kilimą priešinga kryptimi šiuo metu atrodo sunki užduotis. 1945 m. nugalėjus nacistinį fašizmą buvo manoma, kad ekstremistiniams judėjimams nebeliks erdvės įtakai daryti ir veikti. Tačiau taip neatsitiko. Demokratinis modelis, taip pat žmonių pasipiktinimas ir nusivylimas sudarė sąlygas kraštutiniams dešiniesiems išgyventi ir sustiprėti. Kraštutiniai dešinieji pasinaudojo Europos liberaliose demokratinėse valstybėse aštuoniasdešimt metų vyraujančia tolerancija ir jų patiklumu. Jie apsimetė žaidžiantys pagal demokratijos taisykles, tačiau niekada neatsisakė savo siekio sunaikinti ją iš vidaus, kai tik įgis tam reikiamos galios.
Jiems beveik pavyko: prisidengdami „nacionaliniu suverenitetu“, kraštutiniai dešinieji jau atėjo į valdžią keliose šalyse, pavyzdžiui, Orbano Vengrijoje ir Fikoso Slovakijoje. Lenkiją iki 2023 m. spalio mėn. įvykusių rinkimų aštuonerius metus valdė PiS (Prawo i Sprawiedliwosc, Teisė ir teisingumas) kraštutinių dešiniųjų suformuota vyriausybė.
Europos Sąjungoje šis judėjimas taip pat bando kenkti demokratijai ir ją sužlugdyti. Pastarųjų trisdešimties metų informacinių ir ryšių technologijų raida suteikė daug galimybių neonacistinėms ir neofašistinėms grupuotėms naudojantis skaitmeninėmis platformomis ir socialine žiniasklaida sąveikauti, įgyti matomumo ir galios pasauliniu mastu. Šios jėgos naudojasi demokratinių valstybių saviraiškos laisve savo ksenofobinei ir rasistinei ideologijai skleisti ir stiprinti, koordinuoja strategijas ir realiuoju laiku kelia iššūkių pilietinei tvarkai, būdamos jos dalimi. Demokratija suteikia ją sugriauti siekiantiems judėjimams objektyvias sąlygas, įskaitant viešąjį finansavimą, jų vystymuisi ir skverbimuisi į visuomenę.
Kraštutiniai dešinieji rado palankią dirvą augti Europoje, nes neoliberali politika ir reiganomikos įkvėptas finansinis kapitalizmas sustabdė viduriniosios klasės pažangą ir socialinės gerovės – Europos kūrimo ir jos sėkmės kelrodį – augimą. Neoliberalizmas išbalansavo ir sutrikdė ekonominį ir socialinį vystymąsi, sumažino realiąsias darbo pajamas kapitalo naudai, sumažino socialinę paramą ir socialines paslaugas, o būsto sektorių nukreipė į spekuliuojančiųjų nekilnojamuoju turtu rankas. Europos vyriausybės pavojingai konkuruoja tarpusavyje parduodamos „auksines vizas“ kleptokratams ir oligarchams iš viso pasaulio. Per pastaruosius penkiolika metų nepasitenkinimą Europoje sustiprino rinkos krizė ir fiskalinis dempingas, dėl kurių konkurencija vidaus rinkoje tapo nesąžininga, taip pat silpna Briuselio ir Frankfurto parama MVĮ, sumažėjusi užimtumo apsauga ir perkamoji galia.
Tai skaudžios politinės klaidos, dėl kurių per kiekvienus Europos Parlamento rinkimus vis mažėja juose dalyvaujančiųjų skaičius, o kraštutinių dešiniųjų pozicijos Europos Parlamente stiprėja. Nacistinės ir fašistinės ideologijos sugrįžimą lėmė Europoje taikytas griežto taupymo modelis, kuris padėjo apsaugoti finansų sistemą, tačiau neužtikrino ekonominio ir fiskalinio teisingumo ir tinkamo dėmesio piliečių problemoms, troškimams ir lūkesčiams. Tokia padėtis tapo palanki seniai žinomai viršenybės ir identiteto ideologijos propagandai, kuri visada tyko ir laukia palankaus momento pasukti žmoniją civilizacijos regreso keliu. Šį kultūrinės ir religinės neapykantos kurstymą šiandien matome mūsų gyvenime, ekranuose, socialinėje žiniasklaidoje ir kiekvieną minutę skleidžiamoje dezinformacijoje. Piliečių baimių ir nesaugumo jausmo skatinimas, gąsdinimas islamizacija, baltųjų viršenybės ar judėjų ir krikščionių tapatybės išnykimu ir romų bendruomenės demonizavimas prikišant jos priklausomybę nuo išmokų – tai strategijos, kurios istoriškai buvo naudojamos įsigalint autoritarinių režimų diktatoriams ar lyderiams.
Šiandien Europos vyriausybės leidžia šioms jėgoms garsiai šaukti apie imigracijos pavojų Europai, nors mūsų žemynas senėja ir jam būtina importuoti dalį darbo jėgos, kad galėtų išlaikyti savo ekonomiką ir augti. Jos skambina pavojaus varpais, nors šiandien į ES atvykstančių pabėgėlių ir migrantų skaičius yra nedidelis – iš tiesų jis yra net mažesnis nei reikia Europos populiacijai ir darbo jėgai atkurti. Nepaisant to, ir toliau girdime ksenofobinę ir rasistinę retoriką Europoje, kurioje, užuot leidus lobti mafijos grupuotėms, užsiimančioms prekyba žmonėmis, vis dar nesukurta saugi ir veiksminga migrantų priėmimo ir integracijos teisinė sistema. Darbuotojų migrantų indėlis atstatant pokario Europą ir kuriant ES buvo didžiulis. Artimiausiais dešimtmečiais jis ir toliau bus labai svarbus Europos pažangai. Kraštutiniai dešinieji tai puikiai žino: daugelis jų finansinių rėmėjų naudojasi migrantų paslaugomis savo pramonės ir įmonių veikloje.
Tačiau jie ir toliau žais savo žaidimus, kurstys baimę, manipuliuos sąžine ir taip pat silpnų ir nestabilių nacionalinių ir Europos lyderių patiklumu kalbėdami apie strateginę viziją, mūsų vertybes ir principus. Vienintelis galimas demokratų ir Europos šalininkų atsakas – tai kova už mūsų vertybes: už demokratiją, laisvę, orumą ir taiką Europoje.
Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.
Nuomonės dėl pilietinio dialogo priėmimas negali būti proceso pabaiga. Tai neabejotinai yra esminis žingsnis siekiant pažangos, nes nuomonė buvo parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu, todėl galėtų būti įtraukta į Europos Sąjungos darbotvarkę.
Būtų naudingiau ne apžvelgti nuomonę, o padėti suprasti pilietinio dialogo procesą. Pilietinis dialogas visų pirma yra erdvė, kurioje žmonės gali aptarti savo darbotvarkes ir tikslus, o instituciniai ir neinstituciniai suinteresuotieji subjektai dalyvauja lygiomis teisėmis.
Tačiau atstovaujamoji demokratija turi būti apsaugota nuo neliberalių bandymų jai pakenkti. Didelį susirūpinimą kelia įvairių formų populizmas, nes dėl jo piliečiai turi mažiau erdvės dalyvavimui. Todėl labai gyvybiškai svarbu skubiai įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį. Kai šis straipsnis buvo pirmą kartą suformuluotas, buvo aišku, kad liberaliajai demokratijai būtinas tarpinių struktūrų, pavyzdžiui, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų, dalyvavimas. Šios struktūros informuoja apie įvairių žmonių – verslininkų, vadovaujančių didelėms įmonėms ar MVĮ, darbuotojų, specialistų, vartotojų, mažumų, pavyzdžiui, migrantų, neįgaliųjų ir romų, bei visų kitų dalyvaujančių Europos ir tarptautinėse žmogaus teisių asociacijose – nuomones. Laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Jos įtvirtintos ES sutartyse ir sudaro ES tapatybės pagrindą. Tačiau pastaraisiais metais šioms vertybėms daromas didelis spaudimas. „Europa susidūrė su precedento neturinčiomis krizėmis, dėl kurių padidėjo socialinė ir ekonominė nelygybė ir susvyravo ES piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis“, – sakė Oliver Röpke savo inauguracinėje kalboje. Pilietinis dialogas yra labai svarbus sprendžiant šiuos uždavinius.Kalbėdamas apie EESRK, kaip ES instituciją, naujasis pirmininkas pabrėžė, kad ES institucijos visada turi būti atviros žmonėms ir jų nuomonėms.
Nuomonę rengusioje tyrimo grupėje vykusios diskusijos buvo geras pilietinio dialogo, kuriame dalyviai klausosi vieni kitų ir tariasi dėl formuluotės, turinio ir tikslų, pavyzdys.
Sutarėme dėl tam tikrų reikalavimų, kurie bus pateikti Europos institucijoms siekiant stiprinti pilietinį dialogą. Tikslas buvo pasiekti tarpinstitucinį susitarimą, kuris taptų strategijos ir veiksmų plano pagrindu.
Tokia pažanga – tai dar vienas žingsnis į priekį, kaip ir daugelis kitų žingsnių, kuriuos EESRK nuo 1999 m. žengė rengdamas vidines jam atstovaujančių subjektų diskusijas. Tačiau dabar reikia konkrečių veiksmų šį susitarimą įgyvendinti ir paremti, kad Europos Sąjunga tam pritartų.
Šį kartą mūsų netikėta viešnia – Portugalijos diplomatė ir politikė, Portugalijos socialistų partijos narė Ana Gomes. Ji rašo apie populizmo pavojų, kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą ir būtinybę kovoti su šiuo reiškiniu bei ginti vertybes.
Šį kartą mūsų netikėta viešnia – Portugalijos diplomatė ir politikė, Portugalijos socialistų partijos narė Ana Gomes. Ji rašo apie populizmo pavojų, kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimą ir būtinybę kovoti su šiuo reiškiniu bei ginti vertybes.
Nuo 1980 m. ji yra karjeros diplomatė, jai teko eiti įvairias pareigas ir, be kita ko, dirbti Jungtinėse Tautose Ženevoje ir Niujorke. 1999 m. ji vadovavo Portugalijos interesų skyriui, o vėliau iki 2003 m. dirbo ambasadore Džakartoje, kur atliko tam tikrą vaidmenį Rytų Timoro nepriklausomybės procese ir atkuriant Portugalijos ir Indonezijos diplomatinius santykius.
2004–2019 m. A. Gomes buvo Europos Parlamento narė ir ypač aktyviai dirbo užsienio santykių, žmogaus teisių, saugumo ir gynybos, tarptautinio vystymosi, lyčių lygybės ir kovos su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityse.
2021 m. ji dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose atstovavo socialistų partijai, ir varžėsi su kadenciją baigiančiu prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa. Jai pavyko pasiekti antrą poziciją ir aplenkti kandidatę iš kraštutinių dešiniųjų partijos CHEGA.
Šiuo metu ji tęsia savo aktyvią politinę veiklą ir kovoja už žmogaus teises, sąžiningumą ir skaidrumą visuomeniniame gyvenime, taip pat prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. Kiekvieną savaitę Portugalijos televizijos kanale SIC Notícias ji veda laidą, kurioje komentuoja aktualijas (Opinião de Ana Gomes).
Mūsų svečias EESRK narys Pietro Vittorio Barbieri pasidalijo mintimis apie pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę jam skirti tinkamą vietą Europos darbotvarkėje.
Mūsų svečias EESRK narys Pietro Vittorio Barbieri pasidalijo mintimis apie pilietinio dialogo svarbą ir būtinybę jam skirti tinkamą vietą Europos darbotvarkėje.
Kyjive gyvenančios Ukrainos žurnalistės Tetjanos Ogarkovos paprašėme mums užfiksuoti Ukrainą simbolizuojantį vaizdą šiandien, praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos 2022 m. vasario 24 d. Ji atsiuntė mums nuotrauką, kurią padarė keliaudama po šalį, palaikydama Ukrainos karius. Štai nuotrauka, kuria Tetjana Ogarkova nori pasidalyti su mūsų skaitytojais, ir už jos slypinti istorija.
Kyjive gyvenančios Ukrainos žurnalistės Tetjanos Ogarkovos paprašėme mums užfiksuoti Ukrainą simbolizuojantį vaizdą šiandien, praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos 2022 m. vasario 24 d.Ji atsiuntė mums nuotrauką, kurią padarė keliaudama po šalį, palaikydama Ukrainos karius. Štai nuotrauka, kuria Tetjana Ogarkova nori pasidalyti su mūsų skaitytojais, ir už jos slypinti istorija.
Tetjana Ogarkova yra Marnos slėnio Paryžiaus-XII universiteto literatūros mokslų daktarė. Ji dėsto Kyjivo Mohylos universitete, yra žurnalistė, Ukrainos „Crisis Media Center“ ryšių su tarptautine žiniasklaida skyriaus vadovė. Ji gyvena Kyjive.
2023 m. vasarą Vremivkos kaime, netoli Nova Novosilkos, Ukrainos kontrapuolimo epicentre sugriautas namas.
Šiuose kaimuose, esančiuose Ukrainos stepėse, trijų regionų (Donecko, Dnipro ir Zaporižios) sankirtoje ir toli nuo didžiųjų miestų, nuo XVIII a. gyveno iš Krymo perkelti graikai. 2022 m. jie pasipriešino Rusijos puolimui, todėl juos visus sušaudė priešo artilerija. Šioje strateginėje vietoje, kuri gali būti labai svarbi siekiant išlaisvinti Azovo jūros pakrantę, šiandien, po dvejų metų nuo Rusijos invazijos, yra Ukraina.
Paraiškas dalyvauti trečiajame ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkurse galima teikti nuo 2024 m. kovo 4 d.
ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimais kiekvienais metais pripažįstami laimėjimai ekologinės gamybos vertės grandinėje. Šiais metais apdovanojimų ceremonija vyks 2024 m. rugsėjo 23 d. – ES ekologiškų produktų dieną.
Iš viso pagal septynias kategorijas bus skirti aštuoni apdovanojimai. Jie teikiami ekologinės gamybos vertės grandinės subjektams už puikius novatoriškus, tvarius ir įkvepiančius projektus, suteikiančius realios pridėtinės vertės ekologinei gamybai ir vartojimui. Pirmasis ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimų konkursas buvo surengtas 2022 m. (ks)
