Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos tobulinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.

Remiantis šiais pranešimais galima įvertinti, kaip veiksmingai institucijos ir lyderiai reaguoja į sudėtingus nūdienos iššūkius.

Šiems pranešimams skirta EESRK nuomonė yra veiksminga šio naujo politikos ciklo pirmųjų žingsnių vertinimo priemonė. Pirmasis iš šių žingsnių – Konkurencingumo kelrodis, kurį Europos Komisija paskelbė sausio 29 d. Jis apima keletą prioritetinių pasiūlymų, kurie apžvelgiami ir mūsų nuomonėje, pavyzdžiui, konkurencingumo atotrūkio sumažinimas, bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas, taisyklių supaprastinimas neatsisakant reguliavimo ir pripažinimas, kad konkurencingumas priklauso nuo žmonių ir įgūdžių.

Tačiau, be konkurencingumo atotrūkio, akivaizdu, kad trūksta ir konkrečių veiksmų. Komisija jau pateikė strateginių dokumentų, komunikatų ir davė įsipareigojimų, tačiau apčiuopiamų priemonių reikės laukti dar daugelį mėnesių. Toks vėlavimas akcentuoja būtinybę, kaip teigėme savo nuomonėje, kad ES institucijos ir valstybės narės taip pat turi inicijuoti diskusiją dėl ES pagrindinių taisyklių ir dabartinių Sutarčių aktualumo reaguojant dabarties iššūkius, kuriems įveikti reikia skubių veiksmų.

Tai, kad veikiame greitai, nereiškia, kad blogėja kokybė. Europos Komisija tai įrodė 2020 m., kai sparčiai įgyvendino iniciatyvą „Next Generation EU“. Šiandien ji turėtų būti tokia pat lanksti.

Šiems tikslams pasiekti reikalingas daugialypis požiūris. Labai svarbu greitai baigti kurti bendrąją rinką, tačiau šis procesas turi būti derinamas su tvirtu įsipareigojimu siekti aplinkos tvarumo, ekonominio klestėjimo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, nes tai yra svarbūs konkurencingumo veiksniai.

Šiai vizijai įgyvendinti taip pat reikia nuoseklios pramonės politikos, kuri neapsiriboja fragmentiškais nacionaliniais veikimo būdais, bet ir yra remiama strateginėmis fiskalinėmis ir muitų paskatomis. Be to, siekiant skatinti dinamiškesnę verslo aplinką labai svarbu sumažinti biurokratinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas taikant pažangesnį reglamentavimą ir supaprastinant administracinius procesus.

Energetikos sektoriuje labai svarbu mažinti kainų skirtumus tarp valstybių narių ir kitų pasaulio ekonomikų. Tam reikės daugiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, užtikrinant konkurencingesnę ir tvaresnę energijos rinką.

Kad paremtų šiuos siekius, ES taip pat turi parengti bendrą Europos viešųjų gėrybių politiką, aiškiai apibrėždama savo strateginius prioritetus ir stiprindama savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.

EESRK toliau stebės, kaip įgyvendinama ši politika, užtikrindamas, kad Europos pilietinės visuomenės balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgta.

Matteo Carlo Borsani
, EESRK Darbdavių grupė

EESRK savo nuomonėje visų pirma ragina skubiai imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos E. Letta ir M. Draghi parnešimuose pateiktos rekomendacijos. Mano nuomone, rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kompleksiškai, o ne pasirinkti tik patinkančias. Jos turi būti įgyvendinamos kaip visuma, negalime apsiriboti pasiūlymais ir dėmesiu tiems aspektams, kurie mums atrodo ne tokie sudėtingi, ir vengti svarbiausių ir prieštaringiausiai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, investicijų. 

M. Draghi pranešime akivaizdžiai pabrėžiama visos ES konkurencingumo svarba, todėl manau, kad visos rekomendacijos dėl ES pramonės politikos yra labai aktualios. Visų pirma pranešimo autorius primygtinai pabrėžia būtinybę priimti pramonės politiką, kuri padėtų įveikti dabartinį susiskaidymą. Šiandien turime 27 nacionalines pramonės politikas, kurios ne visada yra suderintos. Tik nuosekliomis Europos pastangomis galime užtikrinti patikimą bendrajai rinkai naudingą dinamišką fiskalinių, reguliavimo, prekybos ir (arba) muitinės priemonių ir finansinių paskatų derinį, koks sukurtas naujausia JAV ir Kinijos vykdoma pramonės politika.

Tačiau tai reikėtų daryti kartu drastiškai mažinant biurokratinę naštą įmonėms, todėl nedvejodamas pritariu E. Letta raginimui sukurti „sparčiai ir plačiu mastu besivystančią bendrąją rinką“. Tarp pagrindinių E. Letta rekomendacijų yra raginimas mažinti biurokratinius suvaržymus, supaprastinti administracines procedūras ir imtis tolesnių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenkančią biurokratinę naštą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK savo nuomonėje teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą 25 proc. sumažinti visoms įmonėms tenkančią ataskaitų teikimo naštą, o MVĮ atžvilgiu nustatyti ne mažesnį kaip 50 proc. tikslą. Be to, išsamiai išnagrinėjęs E. Letta rekomendaciją apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, kuris padėtų teisės aktų leidėjams atlikti dinamišką poveikio vertinimą, EESRK tvirtai pritaria idėjai atlikti konkurencingumo patikrą“ teisėkūros proceso metu.

EESRK surengtoje aukšto lygio diskusijoje pažymėta, kad dirbtinis intelektas keičia darbo vietas, todėl labai svarbu toliau skatinti į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą ir remti politiką, užtikrinančią pusiausvyrą tarp spartaus dirbtinio intelekto plėtojimo Europoje ir socialinio teisingumo bei darbuotojų teisių.

Sausio mėnesį vykusioje plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją dėl dirbtinio intelekto diegimo darbe, kurios metu, be kita ko, kalbėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke, Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu ir Lenkijos šeimos, darbo ir socialinės politikos ministro pavaduotoja Katarzyna Nowakowska.

Pradėdamas diskusiją O. Röpke pažymėjo, kad „dirbtinis intelektas yra viena iš svarbiausių pokyčius skatinančių šių dienų tendencijų – jis suteikia didžiulių galimybių, bet ir kelia rimtų iššūkių. Šiandienos diskusijoje dar kartą patvirtinta, kad svarbu dirbtinio intelekto politiką įtvirtinti Europos socialinių teisių ramsčio principais“.

R. Mînzatu pabrėžė: „Galvodami apie dirbtinį intelektą, ypač darbo vietoje, turėtume ieškoti būdų, kaip padidinti mūsų investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir kaip supaprastinti būdus, kad Europos įmonės galėtų vystytis šioje srityje ir galėtume sukurti Europos duomenimis ir Europos vertybėmis grindžiamas savo technologijas. Tvirtai laikydamiesi savo vertybių socialinių teisių ir lygybės srityje, užtikriname, kad Europos darbuotojų teisės pasaulyje, nesvarbu, ar DI naudojamas, ar ne, būtų vienodos, kad jie būtų apsaugoti ir kad būtų vykdoma į žmogų orientuota kontrolė.“

K. Nowakowska pažymėjo, kad dirbtinis intelektas darbo pasaulyje suteikia didžiulių galimybių didinti įmonių našumą ir konkurencingumą, tačiau taip pat iškėlė ne vieną klausimą dėl jo galimo poveikio darbo vietoms ir užimtumui, darbuotojų sveikatai ir saugai, darbo sąlygoms, bendrai darbo vietų kokybei ir socialinio dialogo vaidmeniui.

Nuomonės „Darbuotojams palankus dirbtinis intelektas“ priėmimas ir pridėta kontranuomonė

Po plenarinės sesijos diskusijos EESRK priėmė nuomonę „Darbuotojams palankus dirbtinis intelektas. DI potencialo išnaudojimo ir rizikos mažinimo svertai užimtumo ir darbo rinkos politikos kontekste“, kurią parengė pranešėja Franca Salis-Madinier. Nuomonė priimta 142 nariams balsavus už, 103 – prieš ir 14 – susilaikius. Jai nepritarė EESRK Darbdavių grupė, pateikusi kontranuomonę.

Nuomonėje EESRK pabrėžia, kad socialinis dialogas ir darbuotojų dalyvavimas atlieka labai svarbų vaidmenį išsaugant pagrindines darbuotojų teises ir propaguojant patikimą dirbtinį intelektą darbo pasaulyje. Be to, nurodoma, kad dabartinėmis taisyklėmis turėtų būti pašalintos su darbuotojų teisių apsauga darbe susijusios spragos ir užtikrinta, kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką.

Darbdavių grupės kontranuomonė buvo pridėta prie nuomonės. Šios grupės nariai paaiškino, kad, jų nuomone, ES jau turi priemonių DI revoliucijai įgyvendinti ir esama teisinė sistema gali užtikrinti sklandų jo diegimą. (lm)

Dirbtinis intelektas keičia darbo pasaulį beprecedenčiu tempu, o tai darbuotojams, įmonėms ir politikos formuotojams tiek suteikia galimybių, tiek kelia iššūkių. Vasario 3 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO) kartu surengė aukšto lygio konferenciją „Socialinis teisingumas skaitmeniniame amžiuje. Dirbtinio intelekto poveikis darbui ir visuomenei“.

Aukšto lygio konferencijoje įžymūs vadovai, įskaitant kelis ES šalių darbo ministrus, svarstė strategijas, kaip išnaudoti DI potencialą, kartu sprendžiant rizikos, kurią jis kelia darbuotojų teisėms ir darbo rinkoms, klausimą. Šiuo renginiu labai prisidėta prie Pasaulinės socialinio teisingumo koalicijos veiklos, pabrėžiant, kad reikia suderinto požiūrio į DI valdymą tiek Europos, tiek pasauliniu lygmeniu. Šią bendrą aukšto lygio konferenciją kartu surengė EESRK Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC) ir TDO.

Raginimas kurti etišką ir įtraukų DI

Pradėdamas konferenciją, EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad skubiai reikia į žmogų orientuoto požiūrio į dirbtinį intelektą, ir teigė, kad „dirbtinis intelektas jau dabar keičia mūsų visuomenę ir darbo rinkas, todėl atsiranda ir galimybių, ir iššūkių. EESRK ir jo organizacijos partnerės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų socialinio teisingumo, darbuotojų teisių stiprinimo, įtraukties skatinimo ir naujų nelygybės atvejų prevencijos varomoji jėga. Siekiant, kad ateities DI būtų teisingas ir orientuotas į žmogų, reikia imtis kolektyvinių veiksmų – nuo politikos formuotojų iki socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės – siekiant užtikrinti, kad technologijos tarnautų žmonėms, o ne jiems kenktų.“

TDO generalinis direktorius Gilbert F. Houngbo pabrėžė iniciatyvios politikos svarbą siekiant sušvelninti trikdantį DI poveikį darbo vietoms ir darbo sąlygoms: „Turime užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų formuojamas skatinant socialinį teisingumą. Tai reiškia, kad, be kita ko, būtina remti darbuotojus, įskaitant jų įgūdžius ir socialinę apsaugą; sudaryti palankesnes sąlygas visų dydžių įmonėms visame pasaulyje naudotis DI technologijomis, kad būtų galima pasinaudoti našumo privalumais; ir užtikrinti, kad integruojant DI darbo vietoje būtų apsaugotos darbuotojų teisės, o vykdant skaitmeninę pertvarką būtų skatinamas socialinis dialogas.“

Dviejose podiumo diskusijose aukšto lygio pranešėjai pasidalijo savo įžvalgomis apie iššūkius ir galimybes, su kuriais, jų nuomone, bus susiduriama pasitelkiant DI siekiant ateityje skatinti deramą darbą ir įtraukias darbo rinkas bei prisidėti prie lyčių lygybės užtikrinimo. Podiumo diskusijose dalyvavo ES darbo ministrai Agnieszka Dziemianowicz-Bąk (Lenkija), Yolanda Díaz (Ispanija), Níki Keraméos (Graikija) ir Maria do Rosário Palma Ramalho (Portugalija), taip pat Prancūzijos vyriausybės atstovė TDO ir G7-G20 Anousheh Karvar bei daug kitų pranešėjų.

Diskusijose paaiškėjo, kad nors ir esama rizikos, susijusios su dirbtinio intelekto diegimu, nereikėtų radikaliai priešintis šiai naujai technologijai. Tačiau labai svarbu sutelkti dėmesį į socialinį dialogą ir įtraukti darbuotojus į dirbtinio intelekto diegimą, koncentruojantis į darbuotojų perkvalifikavimą ir jų kvalifikacijos kėlimą. Tinkamas ir kontroliuojamas DI diegimas ir reguliavimas padės išvengti didelių sukrėtimų ir sudarys sąlygas šiai technologijai sumažinti pasikartojančių užduočių skaičių nebūtinai lemiant didelio masto darbuotojų atleidimą. (lm)

2025 m. kovo 13–20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengs kasmetinį jaunimui skirtą renginį „Tavo Europa, tavo balsas!“. „Tavo Europa, tavo balsas!“ renginyje dalyvauja daugiau kaip 130 dalyvių iš visos Europos ir kitų šalių. Šis unikalus renginys suburia vidurinių mokyklų moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus ir 16–25 metų amžiaus nacionalinių jaunimo tarybų atstovus iš visų 27 ES valstybių narių, 9 šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės.

Jis suteikia jaunimui galimybę aktyviai prisidėti prie Europos ateities formavimo dalyvaujant įvairiuose praktiniuose seminaruose, forumuose ir diskusijose. Šiais metais renginys pavadintas „Suteikti jaunimui balsą“, o dalyviai aptars įvairias svarbias temas, pavyzdžiui, tvarumo, socialinės įtraukties, skaitmeninės pertvarkos ir kt.

Šių diskusijų rezultatai ir surinktos įžvalgos bus perduoti EESRK antrosios pilietinės visuomenės savaitės dalyviams ir taip pat bus propaguojami 2025 m. birželio mėn. Europos Parlamento Strasbūre organizuojamame Europos jaunimo renginyje.

Renginiu pabrėžiama, kaip svarbu, kad jaunimo dalyvavimas lemtų pilietinius veiksmus, dalyvaujamąją demokratiją ir Europos politikos formavimą.

Sekite informaciją apie šio svarbaus susirinkimo rezultatus ir iniciatyvas. (kc)

Artėjant kovo 8 d. minimai Tarptautinei moters dienai ir 69-ajai JT Moterų padėties komisijos (UNCSW69), kuri yra pagrindinė moterų teises pasaulyje propaguojanti institucija, sesijai EESRK narė Maria Nikolopoulou savo parengtoje nuomonėje EESRK indėlis į ES prioritetus Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijoje (UNCSW69) nagrinėja ES padarytą pažangą lyčių lygybės srityje. Reikėtų pripažinti, kad jau daug pasiekta, tačiau moterų teisės dar toli gražu nėra tokios pat kaip vyrų. Dar lieka nemažai spragų ir būtina laimėti dar ne vieną kovą.

Parengė Maria Nikolopoulou

Likus keletui dienų iki Tarptautinės moters dienos ir artėjant 69-ajai Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijai Niujorke (UNCSW69), pats laikas apmąstyti ir įvertinti pasiekimus lyčių lygybės srityje. Tai taip pat tinkamas laikas pažvelgti į ateitį ir toliau tiesti šį kelią.

Teisinėje sistemoje padaryta pažanga, nes matome, kad daugiau moterų aktyviai dalyvauja darbo rinkoje, gauna didesnes pajamas, įgyja aukštesnį išsilavinimą, turi daugiau atstovių politikoje ir užima daugiau vadovaujamų pareigų. Vis dėlto valstybėse narėse pažanga buvo lėta ir nevienoda.

Tol, kol išliks struktūrinė nelygybė, lyčių stereotipai ir priešiška reakcija į moterų teises, moterims ir toliau bus nepakankamai atstovaujama viešojoje erdvėje, politikoje ir STEM švietimo srityje, jos patirs smurtą internete ir realiame gyvenime ir joms trūks galimybių gauti išteklių ir kapitalo verslui plėtoti. Moterims taip pat dažniau trūks laiko ir pinigų, o darbo užmokesčio ir pensijų skirtumams panaikinti prireiks dar daug metų.

Norint judėti į priekį, svarbiausia – mokymas, finansavimas ir įsipareigojimas. Mums reikia išteklių, kad galėtume lavinti moterų įgūdžius, būtinus teisingai skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, finansuoti nacionalinius kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planus ir rengti mokymus visiems darbuotojams, dirbantiems su smurtą patyrusiais asmenimis.

Turime finansuoti verslumo projektus ir sukurti įperkamas, prieinamas ir kokybiškas vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugas, kad būtų sumažinta moterims tenkanti neapmokamų priežiūros pareigų našta. Be to, mums reikia tvirto įsipareigojimo kurti saugias erdves, įtraukti daugiau moterų į vietos, nacionalinius ir ES parlamentus ir užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą nesmurtinio konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo procesuose, kartu skatinti į šias veiklos sritis įtraukti lyčių aspektą.

Plataus masto Europos Darbotvarkės iki 2030 m. strategija, mums padėtų daug greičiau pasiekti, kad lyčių lygybė taptų svarbia mūsų politikos dalimi. Darnaus vystymosi tikslai turėtų būti įgyvendinami kaip visuma, o ne kiekvienas atskirai.

ES padaryta gera pažanga. Tačiau įvertinimo „gera“ nepakanka ES vyrams, moterims ir mergaitėms, kurie ateityje tęs kovą už veiksmingą lyčių lygybę. Mūsų, kaip pilietinės visuomenės, vaidmuo – didinti spaudimą politikos formuotojams, kad jie sparčiau imtųsi tolesnių veiksmų.

Palyginti su tokiomis panašiomis pasaulio ekonomikomis kaip Jungtinės Valstijos, euro zona turi kuo skubiau atremti šiuos iššūkius: mažą darbo našumą, mažėjantį konkurencingumą ir lėtėjantį ekonomikos pagreitį. Siekiant šią tendenciją pakreipti priešinga linkme, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina skubiai parengti suderintą strategiją.

EESRK savo nuomonėje 2025 m. euro zonos ekonominė politika išdėstė planą ekonomikos augimui skatinti šiuo tikslu stiprinant vidaus rinką, mažinant biurokratizmą ir užtikrinant fiskalinį tvarumą. Be to, politinėmis priemonėmis turi būti atsižvelgiama į pokyčius skatinančias tendencijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą (DI) ir dėl visuomenės senėjimo patiriamą spaudimą.

Po išorės sukrėtimų, tokių kaip COVID-19 pandemija ir energetikos krizė, euro zonoje kyla didelių ekonominių iššūkių. Nors buvo dedamos pastangos stabilizuoti padėtį, tokiems probleminiams klausimams, kaip vidaus ekonominis neapibrėžtumas, demografiniai poslinkiai ir didėjantis fiskalinis spaudimas, išspręsti reikia drąsių reformų.

EESRK pateikė trijų etapų metodą našumui ir konkurencingumui didinti: vidaus rinkos stiprinimas, pramonės politikos derinimas ir biurokratizmo mažinimas. Fiskalinis tvarumas yra labai svarbus ir jam būtina subalansuota sistema, tvirtesnis ES bendradarbiavimas ir pastangos pasinaudoti nepanaudotomis pajamomis. Investicijos tebėra silpnoji vieta, todėl reikia didinti rizikos kapitalą ir plėtoti inovacijoms palankią politiką.

Be to, labai svarbus yra darbo rinkos atsparumas ir jam būtinas lankstumas, teisingas darbo užmokestis, socialinės apsaugos reformos ir dirbtiniu intelektu grindžiamų įgūdžių ugdymas. EESRK pabrėžia, kad reikia bendros ES ir jos valstybių narių atskaitomybės, taip palaikant geresnį politikos koordinavimą. Ryžtingais veiksmais ir strateginėmis investicijomis euro zona gali sukurti atsparią, konkurencingą ir tvarią ateities ekonomiką. (tk) 

Nors žiema nenoriai užleidžia vietą pavasariui, EESRK pasitinka kovą įvairiais gyvybingais renginiais, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas jaunimo ir pilietinės visuomenės nuomonei.

Juos pradės 16-ąjį kartą organizuojamas renginys „Tavo Europa, tavo balsas!“. 2025 m. kovo 13–14 d. vyksiančiame renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“, kaip daugelis žino, dalyvaus beveik 100 jaunimo organizacijoms, nacionalinėms jaunimo taryboms ir vidurinėms mokykloms atstovaujančių jaunuolių ir 37 mokytojai iš ES valstybių narių, šalių kandidačių ir Jungtinės Karalystės. Šiame išskirtiniame renginyje jie galės pasidalyti savo nuomone ir drauge nuspręsti, kokioje Europoje norėtų gyventi.

Renginio dalyvių rekomendacijas būtų galima panaudoti vos po keleto dienų antrą kartą rengiamoje EESRK Pilietinės visuomenės savaitėje, kaip pagrindą jaunimo klausimams skirtoms diskusijoms, taip pat jomis pasidalyti su aukšto lygio Europos institucijų atstovais.

Po daug vilčių suteikusio starto 2024 m., šių metų pilietinės visuomenės savaitė vyks kovo 17–21 d. ir joje daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo poliarizuotose visuomenėse stiprinimui. Visuomenės susiskaidymą dar labiau sustiprino socialinis nestabilumas, ekonomikos nuosmukis ir plačiai paplitęs nepasitenkinimas, ypač tų, kurie jaučiasi esantys neišklausyti ir palikti nuošalyje.

2025 m. pilietinės visuomenės savaitė suburs įvairius pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus iš Europos ir ne tik, kurie spręs šiuos skubius ir opius klausimus. Tai bus unikali platforma, skirta išsakyti kritišką nuomonę diskusijose, dalytis geriausia patirtimi ir bendradarbiauti ieškant sprendimų, skatinančių socialinę sanglaudą ir stiprinančių demokratinį dalyvavimą.

Šių metų darbotvarkėje susiejamos trys svarbios iniciatyvos: Europos pilietinės visuomenės organizacijos ir tinklai (EESRK ryšių palaikymo grupių podiumo diskusijos), kurie aptars, kaip Europos pilietinės visuomenės strategija galėtų paskatinti didesnę sanglaudą, Europos piliečių iniciatyvos diena ir Pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija. 15-osios pilietinės visuomenės premijos, kuria skiriama už išskirtines pilietinės visuomenės iniciatyvas, tema – kova su žalinga poliarizacija Europos visuomenėje. Premijos laimėtojai – pilietinės visuomenės organizacija „Įvairovė“ iš Belgijos, Prancūzijos „Vilties korespondentai“ ir „Slovakijos debatų asociacija“. Apie užimtas vietas bus paskelbta per apdovanojimų ceremoniją.

Mūsų Pilietinės visuomenės savaitė yra reikiamu metu rengiama platforma, kurioje organizuota pilietinė visuomenė ir piliečiai raginami išsakyti savo nuomonę svarbiausiais klausimais – nuo didėjančių klimato kaitos iššūkių, kylančių pragyvenimo išlaidų ir vis didesnių pajamų skirtumų iki 2024 m. pasaulyje vykusių rinkimų rezultatų, paskatinusių plataus masto poliarizaciją.

Kviečiu Jus dalyvauti šiuose prasminguose mainuose ir prisijungus prie mūsų diskusijų padėti žodžius paversti pokyčiais. Mūsų balsas yra svarbus ir jis bus išgirstas, jei susivienysime, būsime iniciatyvūs ir pasirengę prisidėti prie darnesnės ir dalyvavimu grindžiamos Europos kūrimo. Registracija jau prasidėjo! Nepraleiskite šios galimybės!

Laurentiu Plosceanu

Už komunikaciją atsakingas pirmininko pavaduotojas