Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje pabrėžia, kad ES turėtų propaguoti klimato diplomatiją kaip pavyzdinę savo išorės veiksmų politikos sritį. Reikia tvirto ir patikimo strateginio plano, kaip savo klimato diplomatiją pritaikyti prie dabartinės geopolitinės situacijos ir JT darnaus vystymosi tikslų.

EESRK mano, kad tolesni veiksmai turi būti vykdomi klimato diplomatijai suteikus ES užsienio santykių politikos pavyzdinės veiklos statusą.

EESRK Darbdavių grupės pirmininkas ir nuomonės pranešėjas Stefano Mallia pabrėžė: „Negalime gaišti, jei norime išvengti nepataisomos žalos. Klimato diplomatija yra prevencinė diplomatija. Todėl reikia skubiai didinti klimato diplomatijos prestižą, kad ji taptų pavyzdine ES išorės reikalų ir užsienio politikos veiklos sritimi.“

EESRK ragina ES priimti išsamią klimato diplomatijos strategiją su trumpalaikiais ir ilgalaikiais prioritetais, pagal kurią klimato politikos veiksmai būtų integruoti į visas išorės santykių sritis, įskaitant saugumą ir gynybą, prekybą, investicijas, transportą, migraciją, vystomąjį bendradarbiavimą, finansinę ir techninę pagalbą, kultūrą ir sveikatą.

Veiksmingas Europos žaliojo kurso įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu sustiprina ES patikimumą, kad ji galėtų daryti įtaką kitiems ir įkvėpti juos pasukti tvarumo keliu. Todėl EESRK ragina valstybes nares ir institucijas užtikrinti geresnį ES subjektų veiklos koordinavimą, kad jų atitinkama politika derėtų su klimato tikslais, ir sparčiau imtis veiksmų Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti žaliąjį kursą.

Kaip nuomonės pranešėjas Stefano Mallia pažymėjo: „Turime patys ieškoti būdų įvertinti, ar gebėsime pasiekti pagal žaliąjį kursą nusistatytus tikslus. Kai susitvarkysime savo namuose, turėtume bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir skatinti jų ekonomikos įvairinimą, formuoti teisingos pertvarkos planus ir remti prisitaikymo ir rizikos valdymo projektus, kad būtų išvengta pažeidžiamumo klimato srityje rizikos arba ji būtų sumažinta.“ (mt)

Neseniai priimtoje nuomonėje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) įspėja, kad pernelyg didelė ES priklausomybė nuo iš Azijos importuojamų veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų kelia grėsmę ES piliečių sveikatai ir gerovei. Todėl EESRK siūlo priimti Ypatingos svarbos vaistų aktą.

Europos Sąjunga susiduria su vis didesniais sunkumais siekdama užsitikrinti būtinųjų vaistų tiekimą, nes dauguma jos veikliųjų medžiagų (API) ir gatavų vaistų šiuo metu importuojami iš Azijos. Tokia priklausomybė nuo išorės tiekėjų kelia susirūpinimą dėl ES atsparumo tiekimo grandinės sutrikimams, kainų svyravimams ir galimai geopolitinei rizikai.

„Priklausydami nuo būtinuosius vaistus tiekiančių išorės tiekėjų rizikuojame savo piliečių sveikata. Turime veikti nedelsiant, kad užtikrintume europiečiams galimybę gauti jiems reikalingų vaistų“, – teigė EESRK nuomonės pranešėjas Lech Pilawski.

Siekdamas spręsti šias problemas, EESRK rekomenduoja sukurti naują ES mechanizmą, skirtą veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybai ES remti. Siūlomas Ypatingos svarbos vaistų aktas yra išsamus ES mechanizmas, pateikiamas kaip reglamentas, skirtas aktyviai remti veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybą Europos Sąjungoje. Pagal šį mechanizmą būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir plėtra, infrastruktūros kūrimas ir veiklos sąnaudos.

Šioms rekomendacijoms įgyvendinti prireiks didelių investicijų ir ES valstybių narių bendradarbiavimo. EESRK ragina Europos Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens koordinuojant šias pastangas ir parengti išsamią strategiją, kuri galėtų užtikrinti Europos sveikatos saugumą, skatinti ekonominę gerovę ir užtikrinti vaistų prieinamumą ES piliečiams. (gb)

Ekonomika ir finansai, skaitmeninimas, konkurencingumas ir verslas bei prekyba – tai keturios sritys, kuriose 2023 m. liepos–gruodžio mėn. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Ispanija padarė pažangą.

Kalbėdama gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje, Ispanijos ministro pirmininko pirmoji pavaduotoja ir ekonomikos bei skaitmeninimo ministrė Nadia Calviño apibendrino rotacijos tvarka ES pirmininkavusios valstybės narės išvadas ir, be kita ko, paminėjo ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą, momentinius mokėjimus bankininkystėje, elektros energijos rinkos reformą ir išankstinio prekybos susitarimo su Čile pasirašymą.

N. Calviño, kuri 2024 m. sausio 1 d. turėtų perimti Europos investicijų banko (EIB) vadovo pareigas, taip pat atkreipė dėmesį į klausimus, kuriuos Europos Sąjunga turės greitai įtraukti į darbotvarkę, ypač atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus. „Pasaulyje vyksta didžiuliai pokyčiai, o po Antrojo pasaulinio karo susiformavusios tektoninės plokštės juda“, – sakė ji. „Turime užtikrinti, kad ES ir toliau vadovautų svarbiausioms tarptautinėms diskusijoms, spręstų pagrindinius uždavinius ir gintų europines vertybes šiame naujame pasaulyje.

Kad tai pavyktų, bendradarbiavimas su kitomis Europos institucijomis, ypač su EESRK, yra labai svarbus“, – pridūrė ji, kalbėdama apie įtemptą semestrą, kuris netrukus baigsis. Mano dalyvavimas šioje sesijoje rodo tvirtą Ispanijos vyriausybės įsipareigojimą socialiniams partneriams, socialiniam dialogui ir pilietinei visuomenei. Stengiamės atidžiai įsiklausyti į pilietinės visuomenės nuomonę ir į ją atsižvelgti savo darbe.“ (mp)

Šiame leidinio numeryje

• Buvusio Europos Komisijos pirmininko Žako Deloro atminimui pagerbti Atminimo kalbos – Žako Deloro instituto direktorius Sebastien Maillard ir ES korespondentas Lorenzo Consoli
• COP 28: pilietinė visuomenė ragins imtis aktyvesnių veiksmų siekiant gelbėti klimatą
• Europos neįgaliojo kortelė: žingsnis laisvo neįgaliųjų judėjimo užtikrinimo ES link
• EESRK ragina dėti daugiau politinių pastangų benamystei panaikinti

Gerbiami skaitytojai,

2024-ieji atneš daug permainų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šiais metais ne tik vyks didžiausias demokratinis procesas mūsų žemyne – birželio mėn. organizuojami Europos Parlamento rinkimai, bet ir daugiau nei 50 pasaulio šalių, įskaitant JAV, bus surengti nacionaliniai ir prezidento rinkimai. Pasikeis politinė padėtis ir bus nubrėžti nauji keliai.

Kalbant apie ES, Europos Parlamento rinkimai bus tikras piliečių pasitikėjimo išbandymas. Pastaraisiais metais susidūrėme su precedento neturinčiais iššūkiais, todėl Europos piliečiai galės mums pasakyti, ar šį išbandymą ES išlaikė. Kadangi ES piliečiams svarbiausias prioritetas yra kova su skurdu ir socialine atskirtimi, prognozuoju, kad mūsų Sąjungai tai nebus „ramus pasiplaukiojimas“. Infliacija, su darbu susijęs nesaugumas ir apskritai ekonominio stabilumo trūkumas kursto baimės jausmą, duoda peno populistiniams ir ekstremistiniams naratyvams.

Nors tai nebus lengva užduotis, ES gali šią tendenciją pažaboti. Turime pradėti aktyviai bendrauti su rinkėjais, leisti jiems kalbėti ir įsiklausyti į jų nuomonę. Šiuo atžvilgiu didžiuojuosi galėdamas pranešti, kad kovo 4–8 d. EESRK surengs pirmąją pilietinės visuomenės savaitę, kurios metu piliečiai iš visos Europos – tiek jauni, tiek pagyvenę – dalyvaus dialoge ir formuluos idėjas kitos kadencijos ES lyderiams, stosiantiems už naujosios Europos Komisijos ir Parlamento vairo.

ES taip pat turės atlaikyti naujus iššūkius. Gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtas istorinis sprendimas pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą buvo ženklas, kad pradedamas itin svarbus plėtros etapas. Dabar atėjo eilė šalims kandidatėms įvykdyti būtinas reformas, tačiau vidines reformas įgyvendinti įsipareigojo ir ES lyderiai; jų išvadų laukiama 2024 m. vasarą. EESRK savo ruožtu prie šio proceso prisideda palaipsniui į savo darbą įtraukdamas „narius iš šalių kandidačių“. Jie padės rengti mūsų nuomones ir dalyvaus plenarinėse sesijose. Šiuo metu atrenkame į kvietimą pareikšti susidomėjimą atsiliepusius naujus narius ir jie dirbti pradės kitą mėnesį organizuojamoje plenarinėje sesijoje.

Visus šiuos pokyčius stebės ES pirmininkaujanti Belgija, kurios užduotis – užbaigti pradėtas teisėkūros bylas ir kartu pasirengti Europos Parlamento rinkimams. Tuos, kurie dar nesusipažino su Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais, kviečiu peržiūrėti mūsų sausio mėn. plenarinės sesijos vaizdo įrašą.

Įžengiant į 2024-uosius metus, svarbu prisiminti, kad permainos – tai ne tik kliūtys, bet ir galimybė augti. Tai proga formuoti naratyvą ir atkurti stipresnę bei vieningesnę Europą.

Oliver Röpke

EESRK pirmininkas