Thomas Kattnig

Dėl didėjančių nuomos kainų, sparčiai brangstančio nekilnojamojo turto ir infliacijos lygio neatitinkančių atlyginimų vis daugiau žmonių nebepajėgia įpirkti būsto. ES jau pasiekė būsto krizė.

Kadangi sumažėjo perkamoji galia, didėja sveikatos priežiūros išlaidos, mažėja našumas, daroma žala aplinkai ir susiduriama su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis.

EESRK – organizuotos pilietinės visuomenės atstovas – mano, kad reikia imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Todėl raginame Komisiją bendradarbiauti su Parlamentu, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene siekiant parengti išsamų ES priemonių, kuriomis nustatomos su būstu susijusios pagrindinės sąlygos ir teisė į būstą, rinkinį, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatų.

Palankiai vertiname už energetiką ir būsto sektorių atsakingo Komisijos nario paskyrimą ir pranešimą, kad per 100 dienų bus pateiktas Europos įperkamo būsto planas. Be kita ko, reikia ES masto nekilnojamojo turto sandorių skaidrumo registro, supaprastinto koordinavimo, veiksmingesnių leidimų išdavimo procedūrų, geresnio žemės naudojimo planavimo, įperkamos žemės socialiniam būstui, daugiau investicijų į renovaciją ir klimatui nekenkiančią statybą, taip pat būtina įgyvendinti programą „Svarbiausia – būstas“, kad benamiai pasijustų saugūs ir turėtų ateitį. Raginame įtvirtinti būstą ES pirminės teisės aktuose ir taip jį pripažinti pagrindine teise, o ne preke.

Kartu sutinkame su E. Lettos pranešime išdėstyta nuostata, kad valstybės pagalbą reglamentuojančiuose įstatymuose reikia plačiau apibrėžti galimybę gauti socialinį būstą.

Be to, EESRK ragina gerokai padidinti socialiniam būstui teikiamą finansinę paramą. Pirma, valstybės investicijoms į socialinį būstą neturi būti taikomos Stabilumo ir augimo pakto skolos taisyklės. Antra, pelno nesiekiantys nekilnojamo turto vystytojai ir kooperatyvai, taip pat savivaldybės turėtų turėti galimybę per planuojamą investavimo platformą arba tiesiogiai iš Europos investicijų banko gauti ilgalaikes paskolas be palūkanų.

Dėl trumpalaikės nuomos, kuri yra daugelio didžiųjų Europos miestų problema, dar labiau mažėja būsto pasiūla. Norint kovoti su šiuo reiškiniu, reikia ES lygmens priemonių rinkinio, apimančio įvairias priemones, pavyzdžiui, neapgyvendinto nekilnojamojo turto mokesčius ir viršutines nuomos mokesčio ribas, kad valstybės narės galėtų imtis tinkamų veiksmų.

Specialų dėmesį taip pat būtina skirti: a) jaunimo būsto poreikių tenkinimui įgyvendinant tikslines programas, pavyzdžiui, jaunimui skirtą programą „Svarbiausia – būstas“ (HF4Y); b) neįgaliųjų įtraukčiai.

Siekiant užtikrinti, kad būstas būtų ne tik įperkamas, bet ir tvarus, pirmenybė turėtų būti teikiama renovuojamiems ir rekonstruojamiems, o ne naujiems pastatams. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos renovacijai, raginame derinti privalomas ir paramos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų imtasi sąžiningų klimato politikos veiksmų. Reikia finansavimo priemonių, kurios leistų visiems, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, atlikti šiluminių sistemų ir energinę renovaciją. Kartu turi būti nustatyti įpareigojimai nekilnojamojo turto savininkams, ypač nuomotojams, apsaugoti nuomininkus, neleidžiant pernelyg smarkiai kelti nuomos mokesčių dėl to, kad nuomotojai jiems perkelia sąnaudas.

Galiausiai pabrėžiame, kad būsto krizė ne tik neigiamai veikia Europos piliečių gyvenimo kokybę, bet ir kelia grėsmę sklandžiam ES vidaus rinkos veikimui. Todėl siekiant didinti būsto pasiūlą, nustatyti priemones statybos sąnaudoms mažinti, padėti kelti darbo jėgos kvalifikaciją, didinti našumą ir gerinti statybos pramonės aplinkosauginį veiksmingumą, būtina ES būsto strategija.

ES pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, EESRK ragina užtikrinti teisingą ir įtraukią pertvarką. Neseniai paskelbtoje nuomonėje EESRK pabrėžia, kad reikia dėti koordinuotas pastangas, kad siekiant plataus užmojo klimato tikslų nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Nuomonėje pateiktos rekomendacijos atitinka Europos Komisijos 2024–2029 m. prioritetus, skirtus darbo vietų, įgūdžių, socialinės gerovės ir regioninių skirtumų problemoms spręsti.

EESRK pasisako už išsamų teisingos pertvarkos politikos dokumentų rinkinį, kuriuo valstybėms narėms būtų suteikta galimybė lanksčiai priimti sprendimus atsižvelgiant į savo konkrečias aplinkybes. Pabrėždamas socialinį dialogą ir kolektyvines derybas kaip pagrindines priemones, EESRK taip pat siūlo nustatyti įgūdžių spragas, kurti įtraukias mokymo programas, rengti skaidrius įmonių pertvarkos planus, dažniau konsultuotis su darbuotojais ir užtikrinti teisingos pertvarkos principų integravimą į ES programas, pavyzdžiui, į Europos socialinių teisių ramstį.

„Norime, kad vykdant teisingą pertvarką teisingumas, atsparumas ir tvarumas užtikrintų žalesnę ir įtraukesnę ateitį“, – kalbėjo nuomonės pranešėjas Dirk Bergrath.

Nuomonėje EESRK pabrėžė, kad norint pasiekti Europos klimato srities užmojus – išmetamą teršalų kiekį iki 2030 m. sumažinti 75 proc. ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, – į politiką reikia įtraukti teisingumo aspektą. Siekiant išlaikyti visuomenės paramą ir užtikrinti Europos žaliojo kurso sėkmę, itin svarbu teikti pirmenybę deramam darbui, socialinei įtraukčiai ir skurdo mažinimui.

Be to, EESRK pabrėžia, kad svarbu teikti tikslinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė žalioji pertvarka. Būtina nustatyti regionų poreikius ir grafiškai atvaizduoti sektorių pertvarką, o Teisingos pertvarkos observatorija turi stebėti pažangą ir užtikrinti, kad nebūtų pamiršta nė viena bendruomenė.

Siekiant panaikinti finansavimo spragas, būtina plėsti Teisingos pertvarkos fondą, pritraukti privačias investicijas ir suderinti ES finansines priemones. Laikantis socialinių ir aplinkos apsaugos sąlygų bus užtikrintas teisingas lėšų paskirstymas, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamų grupių mokymui ir apsaugai. (ks) 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato surengtame 9-ajame Europos migracijos forume visų pirma siekta išsiaiškinti, kaip pilietinė visuomenė galėtų atlikti svarbų vaidmenį ateityje įgyvendinant Migracijos ir prieglobsčio paktą, ir kartu pabrėžtas tiesioginis pilietinės visuomenės organizacijų darbas vietoje.

Lapkričio mėn. pabaigoje Briuselyje surengtame Europos migracijos forume dėmesys buvo sutelktas į 2024 m. birželio mėn. įsigaliojusį Migracijos ir prieglobsčio paktą. Dalyviai aptarė būsimą jo įgyvendinimą ir tai, kaip pilietinė visuomenė gali padėti humaniškai remti ir taikyti paktą. Renginyje taip pat išsamiau apžvelgtas naujas nuolatinis solidarumo mechanizmas, kuriuo glaudžiau susiejamos prieglobsčio ir grąžinimo procedūros, tinkamos priėmimo sąlygos ir 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas.

Pradėdama įžanginį posėdį, kadenciją baigianti už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pasakė: „Džiaugiuosi, kad viena iš paskutinių mano, kaip Komisijos narės, viešųjų pareigų – kalbėti Europos migracijos forume – itin svarbioje pilietinės visuomenės organizacijų, ES valstybių narių ir politikos formuotojų platformoje, kurioje aptariami su migracijos valdymu susiję uždaviniai ir galimybės. Jau daugelį metų vykstančios mūsų diskusijos visada buvo įkvepiančios. Kartu galime kurti stipresnes ir atsparesnes bendruomenes, puoselėti savo vertybes ir užtikrinti, kad Europa išliktų prieglobsčio ir galimybių vieta.“

EESRK pirmininkas Oliver Röpke padėkojo Komisijos narei Y. Johansson už pastangas reformuoti ES migracijos politiką. „Turime užtikrinti, kad migracijos paktas būtų įgyvendinamas kuo humaniškiau ir tvariau, o vienintelis būdas tai padaryti – išklausyti pilietinės visuomenės organizacijas vietoje. Nors paktas priimtas, procesas toli gražu nesibaigė ir iš tiesų galima pasakyti, kad tikrasis darbas tik prasideda“, – įspėjo jis.

EMF įsteigtas 2015 m. kaip pilietinės visuomenės, institucijų ir valdžios įstaigų dialogui skirta platforma migracijos ir trečiųjų šalių piliečių integracijos klausimais. Šio forumo dalyviai renkasi kartą per metus, kad aptartų naujausius politikos pokyčius ir rinktų informaciją apie tai, kaip Europos politika įgyvendinama regionų, vietos ir bendruomenių lygmenimis, bei ja keistųsi.

Kiekvienais metais forume dėmesys skiriamas vis kitai temai, kuri pasirenkama remiantis pilietinės visuomenės organizacijų pateikta informacija, surinkta per konsultacijas, vykdomas likus keletui mėnesių iki renginio. Iki šiol buvo gvildenamos tokios temos kaip saugūs migracijos maršrutai, migrantų galimybės naudotis teisėmis ir paslaugomis bei patekti į ES, įtraukesnė Europos darbo rinka migrantams ir jaunimo vaidmuo.

EESRK jau priėmė svarbias nuomones pagrindinėmis su migracija ir prieglobsčiu susijusiomis temomis, be kita ko, dėl Migracijos ir prieglobsčio pakto, Prieglobsčio ir migracijos reglamento, Saugumo sąjungos dokumentų rinkinio / Šengeno erdvės dokumentų rinkinio ir 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų plano. 2009 m. EESRK taip pat įsteigė nuolatinę grupę dėl imigracijos ir integracijos, kuri padeda EESRK užtikrinti jo kaip tarpininko tarp pilietinės visuomenės ir ES institucijų vaidmenį sprendžiant migracijos klausimus, kartu siekiant skatinti bendros Europos imigracijos ir integracijos politikos kūrimą. (lm)

ES išgyvena didelę būsto krizę dėl kylančių nuomos kainų, neįperkamo nekilnojamojo turto ir nuo infliacijos atsiliekančio darbo užmokesčio.  EESRK reikalauja imtis skubių veiksmų būsto rinkos nepakankamumo klausimui spręsti ir ragina parengti patikimą ES būsto strategiją, teigia EESRK nuomonės Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas pranešėjas Thomas Kattnig.

2024 m. Europos vartotojų dieną daugiausia dėmesio skirta su vandeniu susijusiems uždaviniams, buvo svarstomos perspektyvos vartotojams ir tolesni ES mėlynojo kurso veiksmai. Renginyje pabrėžta, kad reikia tvarios vandentvarkos, geresnės infrastruktūros ir vartotojų švietimo, siekiant užtikrinti, kad vanduo išliktų įperkamas visiems europiečiams.

Kaip paaiškėjo per gruodžio 9 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtą Europos vartotojų dieną, iki 2030 m. vandens kaina turėtų išaugti 25 proc., todėl ES turės investuoti daugiau kaip 250 mlrd. EUR, kad patenkintų Europos vandens poreikius ir sukurtų visuomenę, kurioje visi galėtų gauti švaraus ir įperkamo vandens.

Vandens ištekliai senka jau ir Europoje. Net 30 proc. europiečių bent kartą per metus patiria vandens stygių. Tai reiškia, kad vartotojai, kuriems vanduo vis dar atrodo neišsenkantis išteklius, turės keisti savo elgseną, kad jį naudotų tausiau, kitaip tariant geriau suvokti, koks yra jų vandens naudojimo rodiklis, ir naudoti pažangias vandens taupymo technologijas.

Tačiau pagrindiniai teršėjai taip pat turėtų susimokėti ir savo užslėptų išlaidų neužkrauti vartotojams.

Kadangi 15 000 litrų vandens sunaudojama tik vienam kilogramui mėsos pagaminti, o 8 000 litrų – vienai džinsų porai, dideli vandens naudotojai (pvz., gamybos ir ypač žemės ūkio sektorius, kuriame sunaudojami 72 proc. viso išgaunamo vandens) taip pat turės padengti išlaidas, susijusias su jų poveikiu aplinkai, ir investuoti į geresnius gamybos įrenginius.

„Vanduo turėtų būti laikomas svarbia būsimų Europos Komisijos pavyzdinių politikos iniciatyvų dalimi. Norėtume, kad būtų įsteigta nauja Vandens koalicija, kuri padėtų įgyvendinti Europos mėlynąjį kursą, ir šiuo metu rengiamės įsteigti Europos mėlynojo kurso suinteresuotųjų subjektų platformą“, – sakė EESRK nuomonės Tausus vandens vartojimas ir vartotojų informuotumas apie jų vandens naudojimo rodiklį pranešėja Milena Angelova. Ji pabrėžė ES mėlynojo kurso, kaip svarbios EESRK, „ES institucijos pradininkės“, iniciatyvos vandens klausimais, svarbą.

Savo pagrindiniame pranešime IHE DELFT švietimo vandens klausimais instituto ryšių biuro direktorius Gaetano Casale teigė, kad Europoje vanduo vis dar nepakankamai vertinamas. Jo nuomone, tvarus požiūris į vandenį dabar yra itin svarbus. Reikia geriau informuoti apie aplinkos apsaugos sąnaudas, augančio pasaulio gyventojų skaičiaus keliamas problemas ir klimato kaitą.

„Džiaugčiausi, jei visi kartu – piliečiai, vyriausybės, agentūros, mokslininkai, pramonės atstovai ir teisės aktų leidėjai – pasinaudotume šia unikalia galimybe ir žengtume didžiulį žingsnį į priekį užtikrindami, kad vienas iš vertingiausių išteklių, t. y. vanduo žemėje, jūroje ir danguje, būtų apsaugotas“, – sakė Europos Parlamento šešėlinė pranešėja dėl vandens pagrindų direktyvos Hildegard Bentele. (ll)

Gruodžio 5 d. Briuselyje vykusioje plenarinėje sesijoje EESRK surengė diskusiją, skirtą Tarptautinei asmenų su negalia dienai paminėti ir olimpinei dvasiai pajusti. 

EESRK paminėjo Tarptautinę asmenų su negalia dieną ir olimpinei dvasiai pajausti pakvietė svečių iš paralimpinio sporto pasaulio, įskaitant Belgijos paralimpinį sportininką ir čempioną Joachim Gérard.

Pradėdamas posėdį EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Ši diskusija rodo, kad būtina skubiai spręsti asmenų su negalia užimtumo skirtumo problemą. Nepaisant teisinių sistemų, dėl nuolatinių kliūčių pernelyg daug žmonių yra išstumti iš darbo rinkos. EESRK ragina imtis veiksmų siekiant sukurti įtraukias darbo vietas, pašalinti sistemines kliūtis ir užtikrinti lygias galimybes visiems. Tikrai įtrauki Europa negali nė vieno palikti nuošalyje.“

Neįgaliojo vežimėlyje sėdintis tenisininkas ir čempionas iš Belgijos J. Gérard plenariniame posėdyje papasakojo, kad kai jis pradėjo žaisti tenisą, žmonės neretai reaguodavo su nuostaba ar netgi priekaištaudavo, kad jis su savo neįgaliojo vežimėliu „sugadins“ kortus. „Kalbant apie riboto judumo asmenų vaidmenį sporto pasaulyje, per pastaruosius 10 metų padarėme didžiulę pažangą. Žaidžiau kelete Didžiojo kirčio turnyrų visame pasaulyje. Šių turnyrų ir paralimpinių žaidynių dėka įgyju vis didesnį pripažinimą kaip aukščiausio lygio sportininkas. Ne tik kaip paralimpinis, bet ir aukščiausio lygio sportininkas.“

Prancūzakalbės asmenų su negalia sporto federacijos (La Ligue Handisport Francophone) pirmininkė Anne d’Ieteren nurodė, kad, nepaisant puikių paralimpinių žaidynių laimėjimų, kasdieniame gyvenime asmenys su negalia vis dar susiduria su daug kliūčių. „Daugelis sporto bazių vis dar neprieinamos, jų automobilių stovėjimo aikštelės yra netinkamos arba prastai suprojektuotos. Tai gali atrodyti kaip nedidelės problemos, tačiau jų bendras poveikis gali užkirsti kelią dalyvavimui ir nuo jo atgrasyti.“

Už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Aurel Laurenţiu Plosceanu pasveikino J. Gérard ir A. d’Ieteren ir teigė, kad „jų dalyvavimas ir pasiekti rezultatai mums primena, koks įkvepiantis lengvosios atletikos sportininkų meistriškumas gali būti mums visiems, kai siekiame išnaudoti visą savo potencialą, ir kartu parodo itin svarbų asmenų su negalia vaidmenį mūsų visuomenėje ir ypač sporto pasaulyje“.

EESRK nuolatinės grupės dėl neįgaliųjų teisių pirmininkas Christophe Lefèvre pasisakė už tai, kad būtų sukurtas ES prieinamumo mechanizmas su atitinkamais rodikliais, apimantis įvairias sritis, pavyzdžiui, tvaraus būsto, sporto, teisingumo ir švietimo, o Pietro Vittorio Barbieri (nuolatinės grupės narys) pridūrė: „labai svarbu, kad visi Europoje gyvenantys neįgalieji turėtų galimybę sportuoti ir mokytis, kad mums visiems būtų užtikrintos vienodos privilegijos visuomenėje.“ (lm)

2024 m. gruodžio 13 d. EESRK, Europos demokratijos fondas ir Baltarusijos spaudos klubas kartu surengė seminarą dėl Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos vaidmens stiprinant visuomenės atsparumą ir demokratiškumą. Kadangi Baltarusijos nepriklausoma žiniasklaida yra vienintelis informacijos šaltinis šalies gyventojams, ją reikia remti finansiškai ir įtraukti į partnerystes su Vakarų žiniasklaida, kad Baltarusija išliktų svarbiu tarptautinių naujienų darbotvarkės klausimu.

Dalyvaudamas „Baltarusijos dienų“ iniciatyvoje (2024 m. gruodžio 9–13 d.), kurią organizavo Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisijos Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktoratas, EESRK pademonstravo savo tvirtą įsipareigojimą siekti demokratijos Baltarusijoje, kur būtų gerbiamos žmogaus teisės ir žodžio laisvė.

Pradėdamas renginį EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigė: „Nepriklausoma žiniasklaida yra laisvos ir demokratinės visuomenės pagrindas. Šiandien per Baltarusijos dienas dar kartą patvirtiname savo solidarumą su Baltarusijos žmonėmis ir vertiname jų drąsią kovą su dezinformacija ir priespauda.“

Europos demokratijos fondo vykdomasis direktorius Jerzy Pomianowski pabrėžė: „Sausio 26 d. vyksiančių rinkimų rezultatai žinomi iš anksto, o režimas mėgins atversti naują puslapį, įteisinti savo poziciją tarptautinių reikalų srityje ir dangstyti priespaudą. Tačiau atrodo, kad nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida sėkmingai palaiko dialogą su savo auditorija.“

Iš šalies išvykusi laisvai samdoma žurnalistė Hanna Liubakova, kuri pagal keturis baudžiamuosius kaltinimus buvo nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme in absentia, džiaugėsi Baltarusijos žmonių motyvacija išlikti informuotais ir turėti prieigą prie nepriklausomos žiniasklaidos, ir pabrėžė, kad 50 proc. baltarusių valdomų interneto svetainių, esančių už šalies ribų, srauto yra šalies viduje. Ji patvirtino, kad iki 90 proc. socialinės žiniasklaidos platformos auditorijos yra Baltarusijos teritorijoje. „Nepriklausoma žiniasklaida Baltarusijoje yra geriausias A. Lukašenkos ir Kremliaus propagandos priešnuodis“, – pridūrė ji.

Baltarusijos spaudos klube dirbanti Natalia Belikova teigė, kad vyriausybės vykdomos naujos propagandos tikslas – formuoti naują supratimą apie tai, kas yra rinkimai, taigi ji bando tariamai suvienyti žmones ir paskatinti juos rodyti patriotizmą. „Tokia taktika keičia visų gyventojų supratimą apie tai, kas yra demokratija“, – sakė N. Belikova.

Seminaro pabaigoje buvo parodytas vaidybinis filmas „Under the Grey Sky“, kurį įkvėpė tikra įkalintos Baltarusijos žurnalistės Katsyaryna Andreeva istorija. Filmo peržiūroje dalyvavo filmo režisierė Mara Tamkovich. (mt)

Gruodžio mėn. plenarinėje sesijoje EESRK su Afrikos Sąjungos ekonomikos ir kultūros tarybos (AS ECOSOCC) atstovais surengė diskusiją dėl demokratijos Afrikoje. Abi šalys pritarė, kad pilietinė visuomenė yra sėkmingos ES ir Afrikos partnerystės, grindžiamos lygybe, skatinančios pilietinį ir socialinį dialogą, varomoji jėga.

Plenarinėje sesijoje, kurioje taip pat priimta nuomonė Demokratija Afrikoje. Dabartinė padėtis ir ateities perspektyvos. Koks EESRK vaidmuo?, vykusioje diskusijoje EESRK pakartojo savo įsipareigojimą stiprinti strateginę partnerystę su Afrikos Sąjunga, pritardamas iniciatyvai bendrais veiksmais skatinti demokratijos, įtraukaus dialogo ir darnaus vystymosi vertybes. 2024 m. pradžioje EESRK ir AS ECOSCOCC pasirašė susitarimo memorandumą.

Afrikos Sąjungos ECOSOCC programų vadovas Kyeretwie Osei ECOSOCC pirmininko Khalid Boudali vardu pasakė: „Mūsų laukia labai svarbus darbas kuriant institucijas, kad įtvirtintume demokratines institucijas visame žemyne, užtikrindami, kad gebėsime tinkamai valdyti, visų pirma mažindami ir šalindami korupciją ir kurdami raiškos erdves piliečiams. Pilietinė visuomenė yra šio tikslo esmė.“

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė: „Bendradarbiavimas su AS ECOSOCC yra labai svarbus skatinant pilietinės visuomenės vaidmenį Afrikoje. Pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir spręsti kitus uždavinius, tokius kaip klimato kaita, darnus vystymasis ir migracija.“

Savo nuomonėje EESRK atkreipia dėmesį į šiuos iššūkius ir mano, kad kartu su pripažintais Afrikos pilietinės visuomenės platformų atstovais jis gali padėti propaguoti demokratines vertybes, ginti žmogaus teises ir demokratinę santvarką Afrikoje. 

EESRK narys ir nuomonės pranešėjas Carlos Trindade paminėjo, kad Europos požiūris į demokratijos plėtojimą Afrikoje turėtų būti grindžiamas lygiaverčiais santykiais, atsižvelgiant į sudėtingą padėtį žemyne ekonominio vystymosi, įvairovės ir geopolitinių interesų požiūriu.

Tarptautinio kooperatyvų aljanso (ICA) Afrikos regiono vadovė ir generalinė direktorė Sifa Chiyoge Buchekabiri kalbėjo apie moterų įgalėjimo Afrikoje reikšmę. „Labai svarbu skatinti moterų įgalėjimą, nes dažnai namų ūkis laikosi ant moterų pečių. Todėl įgalindami moteris ne tik padedame žmonėms, bet ir suteikiame daugiau galių ištisoms bendruomenėms.“

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

Didesnis statybos ir būsto pramonės skaitmeninimas ir socialinės ekonomikos dalyvių įtraukimas į būsto paslaugų teikimą gali padėti spręsti dabartines būsto įperkamumo ir tvarumo Europoje problemas. Kadangi būstas yra ne tik poreikis, bet ir žmogaus teisė, neseniai EESRK surengtoje konferencijoje teigta, kad į įvairius iššūkius reikia reaguoti visos Europos mastu. 

Lapkričio 21 d. EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupė surengė konferenciją Pažeidžiamiausių Europos gyventojų apsauga užtikrinant tvarų ir įperkamą būstą, kurioje daugiausia diskutuota apie tai, kaip ES ir jos valstybės narės galėtų užtikrinti, kad būstas visoje Europoje taptų įtraukesnis, įperkamesnis ir tvaresnis.

Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland pabrėžė, kad teisė į tinkamą būstą yra žmogaus teisė, kuriai užtikrinti reikalingas visos Europos požiūris. Jis teigė, kad didėjančios būsto kainos ir skurdo lygis yra susiję, ir nurodė, kad „siekiant panaikinti skurdą labai svarbu užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą“.

Seamus Boland taip pat pabrėžė, kad „išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės pasiūlytas ES kovos su skurdu strategija ir Europos įperkamo būsto planas turi būti tarpsektorinio politinio požiūrio į skurdo panaikinimą dalis. Laikantis šio požiūrio, pilietinės visuomenės organizacijos turi būti įtrauktos į visą sprendimų rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą. Tvaraus būsto klausimas turi būti nagrinėjamas žvelgiant iš platesnės perspektyvos, apimančios išteklių naudojimo efektyvumą, žiediškumą, atsparumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir ekonominį prieinamumą“.

Renginyje taip pat pristatytas naujas EESRK tyrimas „Įperkamas tvarus būstas ES“, kurį užsakė Pilietinės visuomenės organizacijų grupė. Tyrime nagrinėjami politikos sprendimai, kaip visoje ES užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą. Jame apžvelgiamos dvi naujos tendencijos: skaitmeninimas ir socialinės ekonomikos dalyvių įtraukimas į aprūpinimo būstu procesus. Tyrime nagrinėjamos šešiose valstybėse narėse įgyvendinamos novatoriškos iniciatyvos, įvertinant galimybes jas plačiau taikyti visoje Europoje.

Daugiau informacijos apie EESRK tyrimo politikos rekomendacijas vidutinės trukmės ir ilgajam laikotarpiui, rasite čia.

Taip pat galite susipažinti su konferencijos išvadomis ir rekomendacijomis.

Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa savo pirmojo vizito Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) metu išdėstė pagrindinius ES prioritetus. Jis pabrėžė, kad konkurencingumas yra Europos klestėjimo pagrindas, ir nurodė, kad siekiant tvarios ateities svarbu jį derinti su socialinėmis teisėmis. EESRK pirmininkas Oliver Röpke pritarė šiai minčiai ir teigė: „Konkurencingumas turi būti naudingas daugeliui žmonių, o ne tik kai kuriems“.

Kalbėdamas EESRK plenarinėje sesijoje vos po keleto dienų pradėjus eiti pareigas šių metų gruodžio 1 d., António Costa paragino imtis neatidėliotinų kolektyvinių veiksmų. „Mes einame teisingu keliu. Įvertinome padėtį, turime plataus užmojo pasiūlymų, tačiau privalome turėti politinę valią. Sutelkime dėmesį į augimą, darbo vietas ir socialinę Europą, kad šiandieninė jaunoji karta, atsigręžusi atgal, galėtų pasakyti: tai buvo metas, kai užsitikrinome savo gerovę.“

Konkurencingumas ir pritaikytos reformos yra António Costa darbotvarkės pagrindas. Jis siūlo atnaujinti bendrąją rinką, sumažinti nereikalingą reglamentavimą ir investuoti į įgūdžius ir inovacijas siekiant sustiprinti Europos ekonomiką. „Mums reikia stiprių įmonių – ne dėl to, kad jos yra pigesnės, bet todėl, kad jos turi novatoriškų idėjų ir kvalifikuotos darbo jėgos“, – sakė jis. António Costa taip pat paragino vykdyti į rezultatus orientuotas reformas remiantis „NextGenerationEU“ pavyzdžiu: „Žvelgiant į ateitį tai yra logiška “ Jis paragino valstybes nares atvirai rengti kitą ES biudžetą.

„Konkurencingumas – tai ne tik ekonominiai tikslai, bet ir galimybių visiems europiečiams kūrimas ir atsparumo skatinimas“, – sakė Oliver Röpke. „Ekonomikos augimas turi būti derinamas su socialine pažanga, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.“

António Costa pagyrė EESRK vaidmenį skatinant socialinį dialogą ir pavadino jį „europiniu ryšių su visuomene modeliu“. „Socialinis dialogas suteikia mums galimybę rasti tvarius sprendimus vykdant nuolatines įvairių mūsų visuomenių atstovų derybas. Tai itin svarbu, ypač dabar“, – sakė jis.

Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje buvo aptarti pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant būsto, migracijos ir energijos kainas – šiuos klausimus Antonio Costa laiko prioritetiniais. Oliver Röpke pabrėžė, kad reikia ieškoti praktinių sprendimų, ir atkreipė dėmesį į investicijų į švietimą, perkvalifikavimą, įperkamą būstą ir žaliąją pertvarką svarbą. „EESRK yra pasiryžęs užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą kuriant įtraukią, atsparią ir ateities iššūkiams pasirengusią Europą .“ (gb)