Naujos kadencijos laikotarpiu pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) siūlo spręsti neatidėliotinus ir ilgalaikius klausimus, tinkamai įgyvendinti esamą ES politiką ir stiprinti ES vertybes. Prioritetų sąrašo viršuje – struktūruotas pilietinis dialogas ir tvirta socialinė darbotvarkė.
Naujos kadencijos laikotarpiu pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) siūlo spręsti neatidėliotinus ir ilgalaikius klausimus, tinkamai įgyvendinti esamą ES politiką ir stiprinti ES vertybes. Prioritetų sąrašo viršuje – struktūruotas pilietinis dialogas ir tvirta socialinė darbotvarkė.
Balandžio 16 d. EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė surengė konferenciją „Kartu kurkime tokią ES, kokios norime“.Renginyje dalyvavo nacionalinio ir Europos lygmens PVO atstovai, kurie aptarė savo politinius prioritetus artėjant Europos Parlamento rinkimams ir rengiantis La Hulpės tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio pasirašymui.
Pradėdamas konferenciją, Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland apgailestavo dėl to, kad daug pagrindinių nacionalinių partijų politikų nenori kalbėtis su rinkėjais apie ES. Todėl rinkėjai nesupranta, kam reikia ES, o ES politika ne visada atspindi jiems rūpimus klausimus. Tai lėmė pavojingą plačiosios visuomenės ir ES atotrūkį, todėl daug žmonių gali balsuoti už ekstremistines partijas. „Dabar nacionaliniai ir Europos politikai turi nedelsdami įsitraukti į atvirą diskusiją su žmonėmis apie problemas, su kuriomis susiduria ES, ir apie tai, ką reikėtų daryti norint jas išspręsti. Tik taip galime juos įtikinti, kad ES dirba daugumos naudai ir toliau kuria galimybes kiekvienam asmeniui.“
Čia pateikiamos konferencijos išvados ir rekomendacijos. Susipažinkite ir pasidalykite su kitais. Pagrindiniai akcentai:
Kodėl 2024 m. Europos Parlamento rinkimai yra svarbūs? ES priėjo kryžkelę
Kartu kurkime tokią ES, kokios norime. Demokratiška ir įtrauki ES, kurioje klesti socialinis teisingumas ir apsauga
Kartu kurkime tokią ES, kokios norime. Tvari ekonomika, grindžiama sąžininga pertvarka ir kokybiškomis darbo vietomis
Rytdienos Europos dėmesio centre – pilietinė visuomenė, piliečiai ir jaunimas
Išvados ir rekomendacijos bus įtrauktos į 2024 m. liepos mėn. priimtiną EESRK rezoliuciją, kurioje bus išdėstyti politikos pasiūlymai naujos sudėties Europos Parlamentui ir Europos Komisijai
Daugiau informacijos pateikiama pranešime spaudai apie konferenciją.
Savo fotografijomis šie trys menininkai – fotografai, grafikai ir dizaineriai – atskleidžia įprastų dalykų grožį.„Prieš mūsų akis“ – odė nepažabotai ir švelniai žmogiškai poezijai, susiejančiai skirtingus žanrus ir žmones.
Šią parodą surengė EESRK nariai iš Belgijos, padedant koordinatorių grupei, Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, kuris baigiasi 2024 m. liepos 1 d. Organizatorių manymu, pirmininkavimas ES Tarybai suteikia galimybę parodyti savo šalies kūrybinį meistriškumą ir garsinti Belgijos kultūrą Europoje ir užsienyje. (ll)
Šiuo metu, kai pasaulyje silpnėja demokratija, plinta dezinformacija, auga nepasitenkinimas dėl didėjančios infliacijos ir tvyro karo grėsmė, naujojo Europos Parlamento rinkimai turės lemiamos reikšmės.
Ištrauka iš Suomijos įmonių federacijos „Yrittäjä“ žurnale paskelbto interviu su Darbdavių grupės pirmininku Stefano Mallia
Visai netrukus vyks Europos Parlamento rinkimai. Birželio mėn. ES valstybių narių piliečiai išsirinks savo atstovus į Europos Parlamentą, kuriems bus suteikti įgaliojimai ateinantiems penkeriems metams. EESRK Darbdavių grupės pirmininko Stefano Mallia paklausus, koks bus didžiausias iššūkis, su kuriuo per ateinančius penkerius metus susidurs Europos verslininkai, jis atsako nė nemirktelėjęs.
Ištrauka iš Suomijos įmonių federacijos „Yrittäjä“ žurnale paskelbto interviu su Darbdavių grupės pirmininku Stefano Mallia
Visai netrukus vyks Europos Parlamento rinkimai. Birželio mėn. ES valstybių narių piliečiai išsirinks savo atstovus į Europos Parlamentą, kuriems bus suteikti įgaliojimai ateinantiems penkeriems metams. EESRK Darbdavių grupės pirmininko Stefano Mallia paklausus, koks bus didžiausias iššūkis, su kuriuo per ateinančius penkerius metus susidurs Europos verslininkai, jis atsako nė nemirktelėjęs:
– žalioji pertvarka, – teigia jis.
Stefano Mallia manymu, pereinant prie aplinkos atžvilgiu tvaresnės ekonomikos ir augimo svarbu užtikrinti, kad įmonės galėtų klestėti.
Žalioji pertvarka turi būti vykdoma taip, kad būtų sudarytos sąlygos steigti įmones ir joms augti. Kai įmonėms gerai sekasi, gerai sekasi ir visai visuomenei. Įmonės kuria darbo vietas ir duoda mokestinių pajamų visuomenei.
Biurokratizmo mažinimas
Viena iš pagrindinių EESRK Darbdavių grupės užduočių pastaraisiais metais buvo padėti iš esmės sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Stefano Mallia pažymėjo, kad svarbu, jog Komisija, be kita ko, suprastų, kad reikėtų panaikinti MVĮ taikomą pareigą teikti išsamias ataskaitas.
Rengiant naujus teisės aktus būtina atsižvelgti į įmonių konkurencingumą. Reikia pasirūpinti, kad įmonės galėtų augti.
Balsavimo Europos Parlamento rinkimuose svarba
Stefano Mallia pripažįsta, kad Europos Sąjunga susiduria su iššūkiais ir problemomis, tačiau mano, kad ES daug pasiekė.
Verslininkai turėtų balsuoti taip, kad Parlamente būtų žmonių, kuriems rūpi įmonės ir verslininkai. Nebalsuodami sprendimų priėmimo įgaliojimus atiduosite kitiems. Balsavimas Europos Parlamento rinkimuose taip pat gali užkirsti kelią ekstremistams įgyti galios.
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Europos politiniame gyvenime daugėja dezinformacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki kitų Europos Parlamento rinkimų, Europos politiniame gyvenime daugėja dezinformacijos, kuri gali turėti neigiamos įtakos rinkimų rezultatams.
Jau daugelį metų žalingi dezinformacijos padariniai kelia susirūpinimą plačiajai visuomenei ir ypač politikams. Sėjamos abejones dėl demokratinės visuomenės ir mūsų kosmopolitinio gyvenimo būdo. Kraštutinės dešiniosios ir kitos ekstremistinės Europos jėgos ir autokratiniai režimai trečiosiose šalyse kuria aljansus, kad jie vykdytų Europos projektui kenkiančias dezinformacijos kampanijas ir savo tikslams naudoja socialinę žiniasklaidą ir algoritmus. Technologijos tampa pagrindine šių piktavališkų kampanijų priemone.
Norint apsaugoti demokratiją ir įveikti dezinformaciją, reikalinga daugiaveiksnė strategija, o esamos technologijos gali padėti mums sėkmingai spręsti šias problemas. Būtina imtis koordinuotų ir veiksmingų priemonių trijuose skaitmeninės kovos frontuose: dezinformacijos, hibridinių grėsmių ir kibernetinio saugumo, kuriant sinergiją, stiprinant saugumą ir laikantis teisinės valstybės principų.
Labai svarbu reglamentuoti algoritmų kūrimą ir veikimą, kad piliečiai galėtų nuspręsti ar sutikti su algoritmų funkcijomis, ar jas atmesti, taip pat ne mažiau svarbu užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp pagrindinių asmenų teisių ir įmonių intelektinės nuosavybės teisių. Kita vertus, nepriimtina, kad technologijų bendrovės pelnytųsi iš manipuliavimo ir neapykantą kurstančių kalbų. Privatūs interesai negali būti viršesni už viešuosius.
Skleidžiant nacionalinę, regioninę ir vietos informaciją valstybėse narėse, vieši, pliuralistiniai ir nepriklausomi informacijos šaltiniai visomis ES kalbomis turi teikti neginčijamus faktus.
Darbotvarkėje numatyta sukurti viešą Europos naujienų kanalą, prieinamą įvairiose platformose, tvirtai įsipareigojant užtikrinti redaktorių nepriklausomumą, kad europiečiai galėtų gauti informacijos, kurios jiems reikia pagrįstiems sprendimams priimti. Žurnalistikos priskyrimas Europos viešajai vertybei, kaip siūlo UNESCO, ir žurnalistų gynybos priemonių stiprinimas – būtini žingsniai.
Kalbant apie raštingumą ir plačiosios visuomenės įgalėjimą, reikėtų sekti puikiu Suomijos pavyzdžiu, kaip skatinti piliečių kūrybinį mąstymą. Šiam tikslui reikia visoms amžiaus grupėms ir mažumoms tinkančių įrankių žiniasklaidos priemonių naudojimo, kultūriniam ir demokratiniam raštingumui ugdyti visais švietimo lygmenimis.
Demokratija yra žmonių valdžia žmonėms ir geriausias būdas ją apsaugoti – išreikšti savo tvirtą norą gyventi demokratijoje!
Europos socialinis modelis, grindžiamas socialine ir regionine įtrauktimi ir sanglauda, lygybe ir solidarumu, yra geriausias (ir racionaliausias) būdas padėti žmonėms suprasti, kad jų bendra gerovė neatsiejama nuo demokratijos, todėl būtina kovoti su dezinformacija.
Demokratijai apsaugoti skubiai reikia išsamesnio požiūrio, visapusiškos strategijos ir geriau reglamentuoti daugelį šio reiškinio aspektų. Visi šie klausimai nagrinėjami nuomonėje TEN/830.
Mūsų rubrikoje „Aš balsuosiu, o jūs?“ jums pristatome Vengrijos žurnalisto ir radijo stoties „Klubrádió“ vyriausiojo redaktoriaus Mihály Hardy straipsnį, kuriame jis mums pasakoja apie priešrinkiminę atmosferą Vengrijoje. „Klubrádió“ yra paskutinė didelė šalies nepriklausoma radijo stotis, kuri visą parą 7 dienas per savaitę transliuoja naujienas ir kurioje bendrai analizuojamos aktualijos ir kultūros naujienos. Vyriausybės už žiniasklaidą atsakinga institucija atėmė radijo stoties dažnį, tačiau „Klubrádió“ populiarumas ir sutelktinis finansavimas padėjo jai išgyventi sunkumus.
Mūsų rubrikoje „Aš balsuosiu, o jūs?“ jums pristatome Vengrijos žurnalisto ir radijo stoties „Klubrádió“ vyriausiojo redaktoriaus Mihály Hardy straipsnį, kuriame jis mums pasakoja apie priešrinkiminę atmosferą Vengrijoje. „Klubrádió“ yra paskutinė didelė šalies nepriklausoma radijo stotis, kuri visą parą 7 dienas per savaitę transliuoja naujienas ir kurioje bendrai analizuojamos aktualijos ir kultūros naujienos. Vyriausybės už žiniasklaidą atsakinga institucija atėmė radijo stoties dažnį, tačiau „Klubrádió“ populiarumas ir sutelktinis finansavimas padėjo jai išgyventi sunkumus.
