Žlugus Basharo al-Assado režimui Sirijoje ES susiduria su sunkumais derinant humanitarinius poreikius, migracijos politiką ir šios šalies stabilizavimą bei atstatymą. Vykdant vidaus politiką ir koncentruojantis į trumpalaikius interesus kyla pavojus, kad pirmenybė bus teikiama žmonių grąžinimui ir šis procesas bus paspartintas, o koordinuoti ir suderinti požiūriai galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį Sirijoje ir skatinant ilgalaikį vystymąsi, rašo EESRK Info netikėtas svečias Alberto-Horst Neidhardt – Europos politikos centro aukščiausio lygio migracijos ekspertas.

 

 

Žlugus Basharo al-Assado režimui Sirijoje ES susiduria su sunkumais derinant humanitarinius poreikius, migracijos politiką ir šios šalies stabilizavimą bei atstatymą. Vykdant vidaus politiką ir koncentruojantis į trumpalaikius interesus kyla pavojus, kad pirmenybė bus teikiama žmonių grąžinimui ir šis procesas bus paspartintas, o koordinuoti ir suderinti požiūriai galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį Sirijoje ir skatinant ilgalaikį vystymąsi, rašo EESRK Info netikėtas svečias Alberto-Horst Neidhardt – Europos politikos centro aukščiausio lygio migracijos ekspertas.

Alberto-Horst Neidhardt yra Europos politikos centro (EPC) vyresnysis politikos analitikas ir Europos įvairovės ir migracijos programos vadovas. Jis dirba prieglobsčio ir migracijos teisės ir politikos, ES piliečių teisių, dezinformacijos ir migracijos politikos srityse. Europos universitetiniame institute jis įgijo ES teisės mokslų daktaro laipsnį ir šiuo metu skaito paskaitas migracijos ir judumo politikos, ES valdymo ir etiškos politikos formavimo temomis Lilio katalikiškajame universitete.

 

Parengė Alberto-Horst Neidhardt

Praėjus mėnesiui nuo to laiko, kai baigėsi žiaurus Bašaro al-Alsado valdymas, oficialus ES atsakas iš esmės apsiriboja pranešimu apie pagalbą vystymuisi ir ekonomikos stabilizavimui. Vis dar neaišku, ar bus panaikintos sankcijos Sirijai ir kada tai įvyks. Europos parama priklausys nuo mažumų apsaugos ir kitų garantijų, kurių ateitis išlieka neaiški. Dėl sudėtingos Sirijos politinės, saugumo ir humanitarinės dinamikos, tikėtina, kad demokratijos įtvirtinimas bus ilgas ir sunkus. 

Parengė Alberto-Horst Neidhardt

Praėjus mėnesiui nuo to laiko, kai baigėsi žiaurus Bašaro al-Asado valdymas, oficialus ES atsakas iš esmės apsiriboja pranešimu apie pagalbą vystymuisi ir ekonomikos stabilizavimui. Vis dar neaišku, ar bus panaikintos sankcijos Sirijai ir kada tai įvyks. Europos parama priklausys nuo mažumų apsaugos ir kitų garantijų, kurių ateitis išlieka neaiški. Dėl sudėtingos Sirijos politinės, saugumo ir humanitarinės dinamikos, tikėtina, kad demokratijos įtvirtinimas bus ilgas ir sunkus. Tai bus ES gebėjimo būti vieninga ir drauge imtis veiksmų dėl Sirijos ateities išbandymas. Vis dėlto keletas Europos šalių nedvejodamos pabrėžė neatidėliotiną bendrą prioritetą – grąžinti Sirijos pabėgėlius. Gruodžio mėnesį, praėjus vos kelioms dienoms po Damaske žlugusio B. al-Asado režimo, Austrija, kurioje Austrijos laisvės partijos lyderiui Herbert Kickl suteikti įgaliojimai formuoti naują vyriausybę, paskelbė apie „grįžimo priemoką“ ir teistų asmenų deportavimo programą. Nyderlanduose, dešiniųjų pažiūrų nacionalisto Geert Wilders vadovaujama koalicinė vyriausybė planuoja nustatyti asmenų grįžimui saugias zonas. Vokietija taip pat yra paskelbusi, kad padėčiai šalyje stabilizavusis sirams suteikta apsauga bus „persvarstyta ir panaikinta“. Kitos Europos šalys yra paskelbusios panašius pareiškimus arba šiuo metu atidžiai stebi padėtį. Todėl sprendimas panaikinti sankcijas veikiau gali būti grindžiamas grąžinimo tikslu, o ne pasikeitusiu požiūriu į naują Sirijos vadovybę.

Visoje Europoje vis labiau remiant kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ir prieš migraciją nusistačiusias partijas ir nenumaldomai artėjant Vokietijos federaliniams rinkimams, kyla grėsmė, kad su Sirija siejamą valstybių narių viziją gali nulemti šalių vidaus prioritetai ir trumpalaikiai rinkiminiai interesai. 2015–2024 m. ES valstybės narės, daugiausia Vokietija, suteikė apsaugą daugiau kaip milijonui sirų. Jų buvimas kelia ginčų tiek politikoje, tiek visuomenėje. Dėl plataus atgarsio žiniasklaidoje sulaukusių saugumo incidentų, didelės infliacijos ir augančių energijos kainų, daugelyje pabėgėlius priimančių šalių visuomenės palankumas jiems mažėja. Todėl priešiška retorika ir politika tapo norma. Europos Komisija ir UNHCR ragina būti atsargiems asmenų grąžinimo klausimu, vis dėlto ši dinamika gali paskatinti Europos vyriausybes, netgi vienašališkai, paspartinti šį procesą.

Gruodžio mėnesį žlugus B. al-Asado režimui, į Siriją jau sugrįžo daugiau kaip 125 000 pabėgėlių, daugiausia iš kaimyninių šalių. Tačiau jų perspektyvos niūrios. Dar prieš pastarojo meto įvykius daugiau kaip pusei Sirijos gyventojų trūko maisto, o trys milijonai netgi badavo. Vykstant konfliktui sunaikinta daug namų, todėl apgyvendinimo galimybės jau dabar yra visiškai išnaudotos. UNHCR duomenimis, grįžtantiems asmenims aprūpinti pastoge, maistu ir vandeniu reikia apie 300 mln. EUR. ES ir valstybės narės turėtų ieškoti būdų, kaip koordinuotai sudaryti palankias sąlygas saugiam ir savanoriškam sirų grįžimui ilguoju laikotarpiu, tačiau neatidėliotinas prioritetas turėtų būti patenkinti atitinkamus šalies humanitarinius poreikius. Spaudimas pabėgėliams skubiai grįžti į karo nusiaubtą ir nestabilią šalį iš tikrųjų gali duoti priešingą rezultatą ir dar labiau sumažinti galimybes gauti maisto, energijos ir pastogę. Be to, didelio masto sirų grąžinimas gali sutrikdyti jau ir taip pažeidžiamų regionų etninę ir socialinę bei ekonominę struktūrą. Net ir atsižvelgiant į galimą Sirijos diasporos indėlį atstatant šalį, svarbu, kad požiūris į grąžinimą būtų suderintas ir tvarus. Šaliai reikės inžinierių, gydytojų, administratorių, mokytojų ir įvairių įgūdžių turinčių darbininkų. Sirai Europoje yra įgiję vertingų įgūdžių ir patirties svarbiuose sektoriuose, įskaitant švietimo, statybų ir sveikatos priežiūros sektorius, tačiau nebus lengva rasti tinkamo profilio darbuotojus. Be to, grįžimas visam laikui nėra išankstinė sąlyga, kad taip bus padedama atstatyti šalį: perlaidos iš Europos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant skurdą ir skatinant darnų vystymąsi. Per diasporą Europoje gyvenantys sirai taip pat gali padėti sustiprinti diplomatinius ir kultūrinius ES ir Sirijos žlugus B. al-Asado režimui ryšius.

Vis dėlto valstybėms narėms gali būti sunku suderinti požiūrį ir koordinuoti savo veiksmus. Vienos šalys pirmenybę gali teikti ilgalaikiam stabilumui ir Sirijos atstatymui, kad grįžimas būtų savaiminis. Kitos šalys – stengtis kuo greičiau pasiūlyti finansines paskatas savanoriškam grįžimui ir vos tik pagerėjus humanitarinei padėčiai netgi gali sistemingai peržiūrėti sirų statusą. Vis dėlto sistemingai peržiūrint pabėgėlių statusą bus susiduriama su rimtomis teisinėmis kliūtimis ir didelėmis finansinėmis ir administracinėmis sąnaudomis. Tuo tarpu taikant paskatas grįžti į savo šalį reikės atsižvelgti į tai, kad dauguma į Europą atvykusių sirų čia jau yra įsikūrę ir daugiau kaip 300 000 jų suteikta ES pilietybė. Be to, liūdnos Sirijos ekonominės ir įsidarbinimo perspektyvos gali atgrasyti net labiausiai motyvuotus sirus grįžti į tėvynę. Atsižvelgiant į tai vienas esminių klausimų bus, ar sirams bus leista važinėti pirmyn ir atgal tarp Sirijos ir Europos, t. y. sugrįžti tam tikram laikui, o priimančiosios šalys ir toliau siūlys tvarias galimybes sugrįžti ilgesniam laikui. Šie klausimai neišvengiamai bus įtraukti į platesnes diskusijas dėl ES migracijos politikos. Būsimos derybos dėl ES direktyvos dėl piliečių grąžinimo reformos (artimiausiu metu tikimasi Europos Komisijos pasiūlymo) gali įgauti lemiamą pagreitį priklausomai nuo to, kaip klostysis diskusijos dėl sirų grąžinimo. Tačiau direktyvos reforma savo ruožtu gali paskatinti dar didesnį ES valstybių narių susiskaidymą. Kadangi migracijos politiką reikia iš esmės persvarstyti, kad būtų galima veiksmingai atremti dabartinius iššūkius, tikėtina, kad ES požiūris į Sirijos pabėgėlius bus pirmas kritinis naujo teisėkūros ciklo lūžio taškas.

Copyright: Polish Presidency. Council of the European Union

Sausio 1 d. Lenkija perėmė pirmininkavimo ES estafetę iš Vengrijos ir pirmuosius šešis šių metų mėnesius vadovaus ES Tarybai. Lenkija už Europos vairo stoja didelių permainų laikotarpiu, sutampančiu su naujos Europos Komisijos kadencijos pradžia. 

Sausio 1 d. Lenkija perėmė pirmininkavimo ES estafetę iš Vengrijos ir pirmuosius šešis šių metų mėnesius vadovaus ES Tarybai. Lenkija už Europos vairo stoja didelių permainų laikotarpiu, sutampančiu su naujos Europos Komisijos kadencijos pradžia. 

Nesiliaujant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir tvyrant didžiausiai geopolitinei įtampai per visą naujausių laikų Europos istoriją, Lenkija savo prioritetus sutelkia į svarbiausią temą – saugumą. Tai apima išorės, vidaus, ekonominį, energetikos, aprūpinimo maistu ir sveikatos saugumą, taip pat teisinės valstybės užtikrinimą.

Šie prioritetai atitinka Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto įsipareigojimą skatinti sanglaudą, saugoti demokratines vertybes ir užtikrinti stabilią gerovę. „EESRK didžiuojasi būdamas patikimu ir aktyviu pirmininkaujančios Lenkijos partneriu ir esame įsipareigoję aktyviai dalyvauti formuojant politinius prioritetus, kurie lems šį naują Europos ciklą“, – kalbėjo EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu Komitetas parengs keturiolika tiriamųjų nuomonių. Kviečiame susipažinti su mūsų nauja brošiūra ir sužinoti daugiau apie šias nuomones bei kitus EESRK darbus per pirmąjį 2025 m. pusmetį. Taip pat galite sužinoti, kas yra EESRK nariai iš Lenkijos ir kurioms organizacijoms jie atstovauja. Brošiūra parengta tik elektronine forma anglų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. (ll)

2025 m. sausio 23 d.

Filmo Flow, pretenduojančio į 2025 m. Europos publikos kino apdovanojimą (LUX), peržiūra

2025 m. vasario 3 d.

Socialinis teisingumas skaitmeniniame amžiuje

2025 m. vasario 18 d.

Pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas negalios klausimais: negalios požiūriu įtraukus vystymasis ir humanitariniai veiksmai

2025 m. vasario 26–27 d.

EESRK plenarinė sesija

2025 m. sausio 23 d.

Filmo Flow, pretenduojančio į 2025 m. Europos publikos kino apdovanojimą (LUX), peržiūra

2025 m. vasario 3 d.

Socialinis teisingumas skaitmeniniame amžiuje

2025 m. vasario 18 d.

Pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas negalios klausimais: negalios požiūriu įtraukus vystymasis ir humanitariniai veiksmai

2025 m. vasario 26–27 d.

EESRK plenarinė sesija

parengė Darbuotojų grupė

Europos pramonė susiduria su daugybe įvairių iššūkių, įskaitant itin dideles energijos kainas, sunkumus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ir prieigą prie finansavimo. 2023 m. ES pateikė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimui. Praėjusį rudenį pristatydama politines gaires Pirmininkė Ursula von der Leyen, vadovaudamasi M. Draghi pranešimo dvasia, paminėjo „Švarų pramonės kursą“, skirtą konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms. 

parengė Darbuotojų grupė

Europos pramonė susiduria su daugybe įvairių iššūkių, įskaitant itin dideles energijos kainas, sunkumus pritraukti kvalifikuotų darbuotojų ir prieigą prie finansavimo. 2023 m. ES pateikė Žaliojo kurso pramonės planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama anglies dioksido poveikio neutralumo užtikrinimui. Praėjusį rudenį pristatydama politines gaires Pirmininkė Ursula von der Leyen, vadovaudamasi M. Draghi pranešimo dvasia, paminėjo „Švarų pramonės kursą“, skirtą konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms.

Pramonė yra esminė žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir mūsų ekonomikos sistemos dalis. Tačiau ką šis naujas susitarimas reiškia darbuotojams? Stipri, į profesines sąjungas susibūrusi darbo jėga, gerai apmokama ir turinti geras darbo sąlygas, yra ne tik profesinių sąjungų, bet ir visos visuomenės, demokratijos ir socialinio stabilumo bei įmonių našumo klausimas.

Be tinkamų gairių ir pakankamo viešojo finansavimo, šis susitarimas galiausiai galėtų būti grindžiamas tomis M. Draghi ataskaitos ir konkurencingumo darbotvarkės dalimis, kuriomis labiausiai pritariama reguliavimo panaikinimui. Tai galėtų pakenkti Europos socialiniam modeliui, nes būtų skatinamas žalingas konkurencijos modelis, skatinantis varžybas dėl žemesnio darbo užmokesčio ir prastesnių darbo sąlygų.

Kad išspręstų šį klausimą, vasario 14 d. EESRK Darbuotojų grupė ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) EESRK patalpose rengia bendrą konferenciją dėl Europos pramonės politikos siekiant kokybiškų darbo vietų. Kviečiame visas šia diskusija suinteresuotas šalis pasižymėti šią datą savo kalendoriuose ir prisijungti prie diskusijos. 

Copyright: CMEDIA CORPORATION

Gruodžio mėn. EESRK surengė filmo „Under the Grey Sky“ peržiūrą. Jame pasakojama apie Baltarusijos žurnalistus, sumokėjusius siaubingą asmeninę kainą už informavimą apie politinę sumaištį savo šalyje.

 

Gruodžio mėn. EESRK surengė filmo „Under the Grey Sky“ peržiūrą. jame pasakojama apie Baltarusijos žurnalistus, sumokėjusius siaubingą asmeninę kainą už pranešimus apie politinę sumaištį savo šalyje.

Baltarusijos ir Lenkijos režisierės Maros Tamkovič debiutinis filmas „Under the Grey Sky“ pasakoja širdį veriančią istoriją apie Baltarusijos žurnalistę Leną, kuri atsidūrė kalėjime po to, kai tiesiogiai transliavo vyriausybės susidorojimą su taikiais demonstrantais Permainų aikštėje Minske. Eina 2020 metai ir po suklastotų rinkimų, kuriuose Aliaksandras Lukašenka šeštąjį kartą perrenkamas prezidentu, per Baltarusiją vilnija beprecedentė protestų banga.

Lena ir su ja dirbanti vaizdo operatorė Olia yra suimamos, nes filmuoja protestus, nepaisydamos persekiojančio bepiločio policijos orlaivio. Šios istorijos posūkis gali būti prilygintas kafkiškam absurdui: Lena iš pradžių kaltinama „riaušių organizavimu ir viešojo transporto trikdymu“, o vėliau kaltinimai pakeičiami „valstybės išdavimu“. Septynių dienų administracinis sulaikymas po slapto teismo tampa aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Jos kolegei skiriami dveji metai laisvės atėmimo. Lenos vyras Ilja, pats persekiojamas režimo policijos, beviltiškai bando išlaisvinti ją iš kalėjimo, netgi bandydamas įtikinti Leną pripažinti kaltę mainais už laisvę. Tačiau Lena to padaryti negali.

Filmą įkvėpė tikra Baltarusijos „Belsat TV“ žurnalistų Kaciarinos Andrejevos, jos vyro Iharo Iljašo ir jos kolegos Darjos Chultsovos istorija. Darja jau atliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o Kaciarina ir Iharas šiuo metu yra kalėjime: Kaciarina atlieka ilgesnę – aštuonerių metų ir trijų mėnesių – laisvės atėmimo bausmę. Jie toli gražu ne vieninteliai: Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, 2024 m. pabaigoje už grotų tebebuvo 45 žiniasklaidos darbuotojai. Daugelis susiduria su grėsmėmis net ir pabėgę į užsienį.

Pasaulinė filmo premjera įvyko 2024 m. birželį Niujorke vykusiame festivalyje „Tribeca“.

Gruodžio 13 d. filmas „Under the Grey Sky“ buvo parodytas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) seminare apie nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį Baltarusijoje skatinant tvarią ir demokratinę visuomenę, kuriame dalyvavo ir Mara Tamkovič.

EESRK info su Mara Tamkovič kalbėjosi apie filmą:

Kaip tiksliai filme perteikiami tikri Kaciarinos Andrejevos gyvenimo įvykiai ir likimas? Ar naudojote realią filmuotą medžiagą iš 2020 m. protestų ir K. Andrejevos bylos?

Tikroji filmuota medžiaga filme naudojama kelis kartus. Protestą, kurį veikėjai transliuoja filmo pradžioje, iš tikrųjų nufilmavo K. Andrejeva ir D. Chultsova; tai yra tikrų įvykių vaizdai, kuriuos mes įtraukėme į suvaidintą sceną. Ramano Bandarenkos sulaikymas, kurį filmo veikėjai mato nešiojamajame kompiuteryje, taip pat yra tikra medžiaga (redakcijos pastaba: aktyvistas Ramanas Bandarenka buvo mirtinai sumuštas kaukėtų banditų po to, kai jis bandė sutrukdyti nupjauti raudonai baltus kaspinus, simbolizuojančius Baltarusijos vėliavą iki sovietų okupacijos). Filmo pabaigoje kaip tam tikrą epilogą parodau Kaciarinos tiesioginių transliacijų iš protestų montažą.

Pagrindinė siužeto linija yra glaudžiai susijusi su tikrove: žurnalistų suėmimo ir persekiojimo būdai bei jiems skirtos bausmės. Tačiau mano siekis buvo ne tiksliai perteikti įvykius, o atskleisti emocinę tiesą apie sprendimus, kuriuos žmonės turėjo priimti, ir skaudžius pasirinkimus, kurie jiems kilo. Veikėjams suteikti skirtingi vardai, siekiant išlaikyti tam tikrą distanciją tarp jų ir jų prototipų ir paskatinti žiūrovus suvokti šią istoriją kaip vieną iš daugelio, kaip metaforą to, kas atsitiko visai tautai. 

Ar plačioji Baltarusijos visuomenė žino, kas nutiko K. Andrejevai ir kitiems tokiems pat žurnalistams? Ar žinote, kiek žmonių ištiko toks pat ar panašus likimas?

Baltarusijoje buvo vykdomi tokie plataus masto politiniai suėmimai ir represijos, kad sunku būtų apie tai nežinoti. Ne mažiau kaip 130 000 žmonių patyrė įvairių formų represijas ir po 2020 m. iš šalies išvyko apie 500 000 žmonių. Šie įvykiai pernelyg didelio masto, kad juos būtų galima nuslėpti.

Oficialus politinių kalinių (kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikalstamas veikas) skaičius Baltarusijoje per pastaruosius kelerius metus nepakito – jis ir toliau yra apie 1 300, tačiau reikia suprasti, kad šimtai, jei ne tūkstančiai žmonių jau atliko bausmę, kai kurie buvo paleisti anksčiau laiko, o daugelis neseniai nuteistų asmenų bijo prašyti politinio kalinio statuso. Šis represijų konvejeris nuolat juda į priekį – išleistuosius kalinius keičia nauji. 

Kokia buvo pagrindinė Jūsų motyvacija kurti šį filmą? Ko tikitės juo pasiekti?

Kai Baltarusijos režimas žiauriai numalšino 2020 m. protestus, mane kaip baltarusę apėmė troškimas kažką daryti. Buvau žurnalistė ir puikiai supratau savo personažų poziciją. Kaip režisierė pamačiau stiprią ir labai jaudinančią istoriją, kurios tiesiog negalėjau nepapasakoti. 

Kaip manote, kokią svarbiausią žinią žiūrovas išsineš pažiūrėjęs filmą arba kokią emociją patirs?

Tikrai tikiuosi, kad žmonės šiek tiek susimąstys apie tai, kas yra laisvė, kokia ji gali būti brangi ir ar jie iš tikrųjų vertina tai, ką turi. Labai tikiuosi, kad jie pagalvos apie Kacią ir Iharą bei visus esančius kalėjimuose, nes daugeliui žmonių čia, Europoje, laisvė yra savaime suprantamas dalykas. 

Ką Europos Sąjunga – jos institucijos, pilietinė visuomenė, žurnalistai ir žmogaus teisių asociacijos bei nacionalinės vyriausybės – turėtų padaryti, kad padėtų?

Raginu ES nepamiršti Baltarusijos ir nenurašyti jos kaip jau pralaimėtos bylos. ES parama leidžia mūsų kultūrai, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei išlikti nuolat jaučiant šį didžiulį spaudimą. Nors gali atrodyti, kad ši investicija yra ilgalaikė, ji to verta.

 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, organizuoja antrąją Pilietinės visuomenės savaitę. 

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip institucinis pilietinės visuomenės partneris, organizuoja antrąją Pilietinės visuomenės savaitę. 

Keturias dienas truksiančiame renginyje, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama sanglaudos ir dalyvavimo stiprinimo poliarizuotoje visuomenėje temai, vyks EESRK ryšių su Europos pilietinės visuomenės tinklais grupės vadovaujami posėdžiai. Taip pat bus rengiama Europos piliečių iniciatyvos diena, Pilietinės visuomenės premijos įteikimo ceremonija ir aptariamas nacionalinių ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų, jaunimo atstovų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės organizacijų iš šalių kandidačių indėlis.

Registracija prasidės 2025 m. vasario mėn. Daugiau informacijos netrukus bus pateikta #CivSocWeek interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.  Sekite naujienas!

Šiais metais EESRK iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas“ sulaukė šimtų paraiškų iš vidurinių mokyklų ES, šalyse kandidatėse ir Jungtinėje Karalystėje. 

Šiais metais EESRK iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas“ sulaukė šimtų paraiškų iš vidurinių mokyklų ES, šalyse kandidatėse ir Jungtinėje Karalystėje.

Iniciatyvos organizatoriai atidžiai išnagrinėjo ir įvertino visas paraiškas ir atrinko 36 vidurines mokyklas, kurių atstovai kovo 13–14 d. dalyvaus renginyje „Tavo Europa, tavo balsas 2025“.

Šiais metais pavyzdiniame kasmet EESRK organizuojamame renginyje jaunimui dalyvaus beveik 100 moksleivių ir 37 mokytojai. Renginys „Suteikti jaunimui balsą“ vyks pusantros dienos, jame daugiausia dėmesio bus skiriama vaidmeniui, kurį jaunimas gali atlikti kuriant atsparią ateitį. Iniciatyvos tikslas – įgalinti jaunimą dalyvauti pilietinėje veikloje ir prisidėti prie dalyvaujamosios demokratijos savo bendruomenėje ir už jos ribų.

EESRK rengiantis priimti „Tavo Europa, tavo balsas“ dalyvius, 2025 m. pradžioje Komiteto nariai apsilankys atrinktose mokyklose, susitiks ir pabendraus su moksleiviais prieš pagrindinį renginį.

2025 m. kovo 14 d. atidarymo ir uždarymo posėdžiai bus transliuojami tiesiogiai. Transliacijos nuoroda bus paskelbta EESRK interneto svetainėje ir oficialiame tinklalapyje Tavo Europa, tavo balsas 2025 m. | EESRK, kuriame galite rasti daugiau naujausios informacijos apie renginį.

Sausio 23 d. EESRK surengs filmo „Flow“, pretenduojančio į 2025 m. LUX Europos publikos kino apdovanojimą, peržiūrą.

Sausio 23 d. EESRK surengs filmo „Flow“, pretenduojančio į 2025 m. LUX Europos publikos kino apdovanojimą, peržiūrą.

Latvijos režisieriaus Gints Zilbalodis režisuotas ir kritikų pripažintas animacinis filmas sukurtas bendradarbiaujant Latvijos, Prancūzijos ir Belgijos kino studijoms. Jis sulaukė pasaulinio pripažinimo ir yra apdovanotas „Auksinio gaublio“ apdovanojimu už geriausią animacinį filmą ir pagrindiniais prizais festivaliuose, pavyzdžiui, Tarptautiniame animacijos kino festivalyje, Niujorko kino kritikų centro apdovanojimuose ir Europos kino apdovanojimuose.

Filme pasakojama apie vienišą katiną, kuris išgyveno po apokaliptinio potvynio, ir apie tai, kaip jis prisitaiko naujoje realybėje ir mokosi bendradarbiauti su kitais gyvūnais gelbėjimosi valtyje.

Šis renginys – tai dalis nuolatinio EESRK filmų peržiūrų ciklo, organizuojamo bendradarbiaujant su Europos Parlamento LUX publikos apdovanojimu, kurio tikslas – skatinti kultūrų įvairovę ir gilinti dialogą aktualiais socialiniais klausimais.

Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip! 

Visoje Europoje daugiatūkstantiniu tiražu jau platinamas populiarios EESRK brošiūros „Europos demokratijos pasas“ naujausias leidimas. Galbūt norite sužinoti, ar „Europos demokratijos pasas“ taip pat prieinamas elektroniniu formatu. Atsakome – taip! 

Interaktyvi internetinė versija su vaizdo įrašais, viktorinomis, žemėlapiais ir kitomis įdomybėmis jau veikia 13 kalbų ir verčiama į kitas kalbas! Išbandykite ją ir sužinokite, kaip iš tiesų galite pakeisti pasaulį!