Birželio 3–5 d. vyksiančios ES žaliosios savaitės temos – švara, konkurencingumas ir žiediškumas.

Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma – pavyzdinė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Komisijos iniciatyva – yra viena iš 2025 m. ES žaliosios savaitės, kurioje daug dėmesio skiriama žiediniams sprendimams, skirtiems konkurencingai ES siekti, organizatorių. Šių metų konferencijoje bus nagrinėjama, kaip žiedinė ekonomika gali padidinti tvarų konkurencingumą, sumažinti atliekų kiekį ir skatinti inovacijas. Birželio 3–4 d. vyksiančiuose aukšto lygio debatuose bus nagrinėjami žiediškumo politikos aspektai, o birželio 5 d. vyks nuodugnios diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais apie žiediškumo potencialą siekiant efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos Europos.

Tai taip pat bus puiki proga pristatyti balandžio 10 d. EESRK surengto suinteresuotųjų subjektų dialogo ataskaitą. Šiame prieš konferenciją vykusiame renginyje suinteresuotieji subjektai turėjo galimybę aktyviai diskutuoti dėl švarios pramonės kurso, bioekonomikos strategijos ir būsimo Žiedinės ekonomikos akto.

Į ES žaliosios savaitės konferenciją galite užsiregistruoti čia. (ac)

Šiais metais buvo gautos 58 paraiškos iš privačių asmenų, privačių įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų iš daugelio ES valstybių narių, o tai rodo platų geografinį paplitimą.

Jos apima įvairias temas – nuo jaunimo įtraukimo ir įgalėjimo iki socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties, nuo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dezinformacijos iki žmogaus teisių ir lyčių lygybės.

Daugeliu iniciatyvų problemos sprendžiamos iš esmės ir padedama užkirsti kelią poliarizacijai.

Tokių iniciatyvų, kaip EUth Voices for Social Change, kurią Graikijoje vykdo pelno nesiekianti organizacija „Youthmakers Hub“, tikslas – įgalėti jaunus žmones skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse. Šiais projektais kovojama su žalinga poliarizacija, kuriama tolerancijos kultūra, skatinant žmones dalyvauti konstruktyviuose dialoguose ir priešintis nesantaiką kurstantiems naratyvams, pavyzdžiui, rengiant skaitmeninio raštingumo mokymus ir tinklalaides.

Kitais projektais kovojama su poliarizuojančiais naratyvais ir radikalizacija. Jais siekiama užpildyti kultūrines, etnines ir kartų spragas, mažinti visuomenės susiskaidymą, skatinti tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, apsaugoti pagrindines teises ir stiprinti socialinę sanglaudą.

Slovakijos organizacijos DEMDIS įgyvendinama iniciatyva DEMDIS Digital Discussion sukūrė naują programinės įrangos platformą, skirtą sąžiningoms skaitmeninėms diskusijoms, net ir prieštaringomis temomis. Naudotojai balsuoja už teiginius ir yra skirstomi į atskiras nuomonių grupes. Ieškant bendrų sąlyčio taškų, šiuo projektu tiesiami tiltai tarp šių poliarizuotų stovyklų.

„The Baltic Human Rights Society“ parengtas Žmogaus teisių vadovas yra vienas iš pavyzdžių, kaip pilietinė visuomenė gali prisidėti prie pagrindinių teisių gynimo. Vadovas veikia kaip žmogaus teisių švietimo platforma, kurioje įvairiomis kalbomis paaiškinama, kaip žmogaus teisės gali ir turi būti užtikrinamos konkrečiose kasdienio gyvenimo situacijose.

Šių metų konkursui taip pat buvo pateikta keletas kultūrinių ir meninių požiūrių į poliarizacijos problemą, pavyzdžiui, „Arty Farty“ Atlas géopolitique de la culture et des médias indépendants en Europe. Šia iniciatyva atkreipiamas dėmesys į prioritetines nepriklausomų kultūros ir žiniasklaidos organizacijų tinklo visoje Europoje temas, pavyzdžiui, įtrauktį, teritorinės atskirties mažinimą arba būtinybę kovoti su dezinformacija. Šie projektai rodo, kad kultūra ir žiniasklaida gali atlikti transformacinį vaidmenį depoliarizuojant visuomenę.

EESRK 15-ąjį kartą įteikė Pilietinės visuomenės premiją. Šiais metais už įkvepiantį darbą kovojant su neigiama poliarizacija visoje Europoje apdovanoti trys laureatai iš Slovakijos, Belgijos ir Prancūzijos. Nugalėtojai buvo paskelbti kovo 20 d. per apdovanojimų ceremoniją, surengtą Pilietinės visuomenės savaitės metu.  

Apdovanojimo fondą pasidalijo trys nugalėtojai. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 14 000 EUR. Antroji vieta atiteko dviem konkurso dalyviams, kurių kiekvienam teko po 9 000 EUR.

PIRMOJI VIETA skirta Slovakijos debatų asociacijai už iniciatyvą „Kritinio mąstymo olimpiada“

Slovakijos debatų asociacija (SDA) yra Slovakijos nevyriausybinė organizacija. Jos užduotis – skatinti atvirą ir kritinį mąstymą bei aktyvų Slovakijos jaunimo pilietiškumą. Vykdydama įvairias programas, SDA moko jaunimą vertinti faktus ir nuomones, formuluoti savo argumentus ir kritiškai mąstyti apie medijų pateikiamą informaciją, kad jaunimas galėtų atpažinti patikimus informacijos šaltinius. Savo veikla organizacija sukuria erdvę atviroms ir viešoms diskusijoms svarbiausiais Slovakijos visuomenei rūpimais klausimais.

Viena sėkmingiausių 2021 m. pradėtų programų – tai Kritinio mąstymo olimpiada. Programa sulaukė plataus susidomėjimo: pernai olimpiadoje dalyvavo beveik 9000 mokinių iš daugiau kaip 300 mokyklų. Šis novatoriškas projektas – tai konkursas, kuriuo siekiama didinti moksleivių atsparumą dezinformacijai. Slovakijoje dezinformacija labai paplitusi: 61 proc. slovakų nepasitiki žiniasklaida ir daugiau kaip pusė jų tiki sąmokslo teorijomis. Kritinio mąstymo olimpiados siekis – mesti tiesioginį iššūkį šiam reiškiniui ugdant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir keičiant jaunimo vartojimo įpročius.

Konkurse dalyvauja trijų amžiaus grupių moksleiviai (8–13 klasių moksleiviai pagal Slovakijos sistemą), kurie per tris turus turi išspręsti tikro žiniasklaidos pasaulio užduotis. Užduotys parengtos taip, kad atspindėtų turinį, su kuriuo mokiniai gali susidurti kasdieniame gyvenime. Jie analizuoja „TikTok“ vaizdo įrašus, tikrina DI sukurtą turinį, vertina „Instagram“ įrašus ir stengiasi atskirti tikrovę nuo klaidingos informacijos. Moksleiviai taip pat dalyvauja viešo kalbėjimo ture, kuriame jie turi išdėstyti savo argumentus bendraamžiams.

„Kritinio mąstymo olimpiada padeda mažinti visuomenės poliarizaciją, nes tūkstančiai moksleivių mokomi bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis, atpažinti kognityvinį šališkumą ir konstruktyviai reikšti savo nuomonę“, – sakė programos steigėjas ir koordinatorius Richard Vaško. „Šiomis įgūdžius lavinančiomis pratybomis stipriname kritinį mąstymą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, taigi ir įgaliname jaunimą pasipriešinti dezinformacijai ir geriau orientuotis visuomenės debatuose, parodydami jų niuansus.“

ANTROJI VIETA skirta Reporters d'Espoirs (Vilties žurnalistai) iš Prancūzijos už iniciatyvą Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs

Reporters d'Espoirs yra 2003 m. įsteigta Prancūzijos ne pelno organizacija. Ji pradėjo taikyti „sprendimų žurnalistikos“ metodą – dabar plačiai taikomą žurnalistikos formą, kuria siekiama spręsti šiandienos visuomenei iškylančias problemas. Organizacija ragina žurnalistus laikytis šios teigiamos mąstysenos ir skiria įvairius apdovanojimus žurnalistams ir jaunimui už geriausius reportažus ir redakcines naujoves.

Prix Européen Jeunes Reporters d’Espoirs iniciatyva siekiama įvertinti žurnalistų darbą ir mokyti juos sprendimų žurnalistikos prancūzų kalba. Įvairialypė programa suteikia kandidatams galimybę įgyti sprendimų žurnalistikos įgūdžių internetiniuose kursuose, kurie rengiami kartu su Aix-Marseille žurnalistikos mokykla. Kiekvienam kandidatui taip pat skiriamas kuratorius, kuris padeda tobulinti rašymo ir kalbėjimo įgūdžius ir moko faktų pristatymo meno. Nugalėtojai taip pat kviečiami į Paryžių į 48 valandų trukmės mokymosi kelionę, kurios metu jie susitinka su kitais bendraminčiais žurnalistais ir ekspertais iš visos Europos. Pasibaigus mokymams, šešiems laimėtojams įteikiamos premijos, kurių bendra suma siekia 10 000 EUR.

„Kova su poliarizacija yra neatsiejama nuo sprendimų žurnalistikos metodo, nes siekiama atskleisti pasaulio sudėtingumą, dalyvių, veikiančių tiek bendrai, tiek atskirai visais lygmenimis ir visose šalyse, įvairovę, taip pat parodyti, kad vietos iniciatyvos gali įgauti daug platesnį mastą“, – kalbėjo Reporters d'Espoirs vadovas Gilles Vanderpooten.

Per pirmuosius tris iniciatyvos metus gauta daugiau kaip 400 paraiškų iš 25 šalių. O ketvirtaisiais metais tikimasi gauti daugiau kaip 300 paraiškų. Organizacija jau padėjo daugiau kaip 75 kandidatams patobulinti gebėjimus kalbėti ir rašyti prancūzų kalba.

Šį konceptą galima lengvai atkartoti ir Reporters d'Espoirs komanda jau tariasi su Ispanijos, Italijos ir Belgijos žurnalistais dėl bendradarbiavimo ir tolesnės iniciatyvos sklaidos.

„Mūsų siekis šio apdovanojimo idėją perkelti už prancūzakalbio pasaulio ribų į kitas Europos Sąjungos kalbas vartojančią aplinką“, – sakė G. Vanderpooten. „Tai labai svarbu siekiant, kad vis daugiau jaunuolių dalyvautų iniciatyvoje „Europe of solutions“.

TREČIOJI VIETA skirta Belgijos organizacijai FEC Diversité asbl už jų projektą ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer

Europoje ir visame pasaulyje įsigali dešiniosios pakraipos ideologijos. Stiprėja kraštutinių dešiniųjų partijos, kyla populizmas. Belgijos ne pelno organizacija FEC Diversité sugalvojo būdą, kaip pasipriešinti šių idėjų plitimui tarp mokytojų, profesinių sąjungų narių ir paprastų piliečių.

ESCAPE GAME EXTREME DROITE pour se désintoxiquer yra pabėgimo žaidimas, padedantis žaidėjams smagiai ir įtraukiai atsisakyti kraštutinių dešiniųjų idėjų. Žaidėjams pasakoma, kad jie yra užsikrėtę kraštutinių dešiniųjų ideologija, ir turi patys ja atsikratyti atlikdami įvairias užduotis. Žaisdami jie sužino, kaip visuomenėje skleidžiamos ir stiprinamos kraštutinės dešiniosios idėjos.

Žaidimo erdvė padalinta į keturias teritorijas, kuriose žaidėjai turi atlikti specialias užduotis. A teritorijoje dalyviai įsitraukia į diskusijas dėl kraštutinių dešiniųjų poveikio darbo vietoje ir atlieka užduotis naudodamiesi 19 jiems pasiūlytų objektų. B teritorijoje žaidėjai skaito realius migrantų liudijimus, kad suprastų, kaip jie keliauja į Europą. C teritorijoje žaidėjai klausosi kraštutinei dešinei skirtos kalbos, kuri iliustruojama atitinkamais vaizdais. D teritorijoje žaidėjai, prieš pradėdami spręsti kryžiažodį, turi parengti pranešimą apie kraštutinių dešiniųjų partiją.

Šio įtraukaus žaidimo vedliai dėvi dujoms nepralaidžius kombinezonus ir dujokaukes ir kalba iškreiptais balsais. Įvairiomis užduotimis siekiama, kad dalyviai panaudotų visus penkis pojūčius ir kad būtų sukurta tokia aplinką, kurioje patirtis būtų kuo tikroviškesnė, taip pat būtų didinamas informuotumas apie demokratijai Europoje kylančius pavojus.

Žaidimas pradėtas rengti 2023 m. birželio mėn. ir jau beveik 1000 žaidėjų buvo „detoksikuoti“, informacija apie iniciatyvą pasklido tarp darbuotojų sąjungų, organizacijų ir mokyklų Belgijoje ir už jos ribų. Dalyviai iš Prancūzijos ir Bulgarijos atvyko išbandyti žaidimo, kad galėtų jo idėją panaudoti savo šalyse.

„Didžiuojamės mūsų sukurta novatoriška švietimo priemone, kuria aktyviai ir interaktyviai sprendžiamas kraštutinių dešiniųjų idėjų klausimas“, – sako FEC Diversité atstovė Malika Borbouse. „Skatindama dialogą ir kolektyvinius svarstymus, mūsų iniciatyva padėjo sumažinti įtampą ir kurti įtraukesnę visuomenę.“

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai įvertino naująją Europos Komisijos žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją – reformų planą, kuriuo siekiama stiprinti ūkininkų pozicijas ir kurti tvarias maisto sistemas. Tačiau EESRK ragina siekti platesnio užmojo bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų.

Kovo 27 d. EESRK plenarinėje sesijoje aptarta vizija apima priemones, kuriomis siekiama didinti ūkininkų derybinę galią, didinti tiekimo grandinės skaidrumą ir gerinti dialogą maisto politikos klausimais. Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Christophe Hansen ją apibūdino kaip „tikslinį atsaką į raginimus sukurti konkurencingą, sąžiningą ir atsparų žemės ūkio maisto produktų sektorių“ ir pabrėžė, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad vizija atspindi daugelį EESRK prioritetų. „Ja pripažįstamas svarbus visų žemės ūkio maisto produktų sektoriaus subjektų vaidmuo užtikrinant tvarumą ir konkurencingumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad EESRK rekomendacijos kai kuriose srityse buvo ambicingesnės nei Komisijos pasiūlymai.

EESRK nariai palankiai įvertino iniciatyvas stiprinti gamintojų vaidmenį derybose ir sutartyse. „Rašytinės sutartys su pakartotinių derybų nuostatomis padidins skaidrumą ir ūkininkų derybinę galią“, – kalbėdamas apie gamintojų pozicijų stiprinimą vykdant derybas ir sudarant sutartis sakė EESRK nuomonės „Bendro rinkų organizavimo (BRO) reglamento dalinis pakeitimas“ pranešėjas Stoyan Tchoukanov.

Komisija taip pat planuoja stiprinti bendradarbiavimą visose maisto sistemos srityse, skatindama tvarią gamybą ir sveikesnę mitybą. EESRK nuomonės „Naujos tarpvalstybinio kovos su nesąžiningos prekybos praktika vykdymo užtikrinimo taisyklės“ pranešėja Emilie Prouzet mano, kad tai yra pirmas žingsnis siekiant remti ūkininkus ir kartu išvengti teisinio netikrumo.

Ši vizija apima įsipareigojimą sukurti naują ES masto rizikos ir krizių valdymo sistemą, suderinant ją su EESRK raginimais nustatyti griežtesnes priemones su aplinka, rinkomis ir klimatu susijusiems sukrėtimams valdyti. Taip pat tikimasi, kad būsima kartų kaitos strategija padės jauniesiems ūkininkams naudotis žeme, kaimo infrastruktūra ir įgyti investavimo įgūdžių.

Nepaisant plataus pritarimo, vis dar yra daug susirūpinimą keliančių klausimų. Diskusijose dalyvavę nariai atkreipė dėmesį į iššūkius, kylančius dėl to, kad BŽŪP reforma po 2027 m. aptariama aiškiai neapibrėžus kito ES biudžeto. EESRK taip pat ragina griežčiau užtikrinti socialinių sąlygų vykdymą ir įspėja, kad vizija nėra visapusiškai atsižvelgiama tokias problemas kaip rinkos koncentracija ir finansinės spekuliacijos, darančios poveikį maisto kainoms.

EESRK dar kartą patvirtino savo, kaip pagrindinio partnerio, vaidmenį paverčiant šią Komisijos viziją politika. Komitetas įsipareigojo toliau bendradarbiauti, kad formuojant ES žemės ūkio ateitį būtų paisoma ūkininkų, gamintojų, darbuotojų ir vartotojų interesų. (ks)

Pagrindinis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas jau skirtas penkiolika kartų. Juo įvertinami projektai, kuriuose itin kūrybiškai ir novatoriškai sprendžiami ES labai svarbūs klausimai.

Paraiškas apdovanojimui gauti gali teikti visos pilietinės visuomenės organizacijos, oficialiai registruotos Europos Sąjungoje ir veikiančios vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas asmenims, kurie gyvena ES, bei Europos Sąjungoje registruotoms ar veikiančioms įmonėms, jeigu jų projektais jokiu būdu nesiekiama pelno.

Visos konkursui siūlomos iniciatyvos ir projektai turi būti vykdomi Europos Sąjungoje. Jie jau turi būti įgyvendinti arba gali būti dar vykdomi iki paraiškų pateikimo termino.

Šio apdovanojimo tikslas – didinti informuotumą apie išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą ir propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją.

Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema. 2023 m. tai buvo projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta psichikos sveikatai. 2022 m. išimties tvarka EESRK apdovanojimą skyrė dviem temoms – jaunimui ir Ukrainai. 2021 m. apdovanojimas skirtas klimato srities projektams, kuriais skatinama teisinga pertvarka. 2020 m. EESRK pakeitė savo pilietinės visuomenės apdovanojimą išskirtine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. Ankstesniais metais buvo nagrinėtos lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, europinės tapatybės, kultūros paveldo, migracijos ir kitos svarbios temos.

2024 m. spalio mėn. EESRK paskelbė apie penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą kovai su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.

Poliarizacijos tema yra kaip niekad aktuali. Dėl daugybės vienu metu vykstančių krizių, įskaitant COVID-19 pandemiją, Rusijos karą Ukrainoje ir plataus masto socialinį ir ekonominį nestabilumą, padidėjo nepasitikėjimas viešosiomis ir valdžios institucijomis, o tai lėmė žalingą poliarizaciją.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį mažinant šį nepasitikėjimą ir stebint poliarizaciją internete ir realiame gyvenime, gerinant socialinę sanglaudą ir puoselėjant demokratines vertybes. Valdžios institucijos kartu su pilietine visuomene gali padėti apsaugoti liberalią demokratiją nuo autoritarinių tendencijų.

Todėl EESRK nusprendė penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už ne pelno iniciatyvas, kuriomis veiksmingai įgyvendinamos prevencinės, išankstinio perspėjimo ir (prireikus) deeskalavimo priemonės, padedančios užtikrinti, kad būtų gerbiamos demokratinės vertybės, kad poliarizacija netaptų žalinga ir kad vienpusiški naratyvai neišprovokuotų smurto.

Atsakomybė stiprinti sanglaudą siekiant mažinti visuomenės poliarizaciją tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra stiprios ir motyvuotos apsaugoti pilietinę ir demokratinę erdvę. Tai buvo pagrindinė antrą kartą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtos Pilietinės visuomenės savaitės mintis. Šiame renginyje aptarta nerimą kelianti plataus masto poliarizacijos tendencija ES visuomenėje.

Daugiau nei 800 dalyvių, tarp kurių pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), NVO ir jaunimo grupių atstovai, taip pat suinteresuotieji subjektai ir žurnalistai, kovo 17–20 d. susirinko į EESRK rengiamą Pilietinės visuomenės savaitę, kad pasidalytų nuomonėmis ir aptartų, kaip stiprinti sanglaudą ir dalyvavimą poliarizuotose visuomenėse.

Per Pilietinės visuomenės savaitę surengta 14 sesijų, kurias organizavo EESRK ryšių palaikymo grupės nariai ir Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dienos partneriai, taip pat vyko EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimo įteikimo ceremonija. Dalyviai parengė išsamų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti, rinkinį ir nustatė pagrindinius reikalavimus dėl darnesnės visuomenės. Keletas iš jų būtų:

• stiprinti sanglaudą pasitelkiant švietimą ir kultūrą;
• užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą;
• stiprinti visuomenės dalyvavimą pasitelkiant Europos piliečių iniciatyvą;
• užtikrinti įtraukią teisingą pertvarką ir žaliąjį bei mėlynąjį augimą;
• parengti tvirtą Europos pilietinės visuomenės strategiją;
• didinti paramą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms;
• įtraukti jaunimą į stipresnės ir atsparesnės Europos kūrimą;
• skatinti inovacijas ir technologijas siekiant bendros gerovės.

Baigiamojoje sesijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Baigiantis antrajai Pilietinės visuomenės savaitei, esu labai įkvėptas visos Europos pilietinės visuomenės veikėjų energijos, žaviuosi jų atsparumu ir atsidavimu. Ši savaitė parodė, kad suvieniję pilietinę visuomenę galime rasti sprendimų, kurie padėtų stiprinti mūsų demokratiją, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnautų jos žmonėms.“

Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad PVO atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant visuomenę vadovaujantis pagrindinėmis Europos vertybėmis.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Victor Negrescu primygtinai ragino imtis veiksmų ir paprašė PVO sutelkti jėgas ir reaguoti į agresyvią retoriką: „Mums reikia stiprios pilietinės visuomenės ir tikros pilietinės visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų partnerystės, kad galėtume kartu kurti darnią visuomenę, darančią realų poveikį žmonių gyvenimui.“

PVO atstovai pabrėžė, kad pilietinė visuomenė yra ne tik paslaugų teikėja – ji yra labai svarbi veikėja demokratijos ir dalyvavimo srityse. Serbijos Demokratijos fondo centro generalinė sekretorė Nataša Vučković išreiškė savo optimizmą, kad pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį šalinant pagrindines antidemokratinio ir antieuropietiško naratyvo atsiradimo priežastis ir jo plitimą tiek ES, tiek šalyse kandidatėse. Tai galima padaryti paaiškinant tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir užtikrinant jos naudą visiems piliečiams jų kasdieniame gyvenime. (at)

Pateikė EESRK Darbdavių grupės narys Antonio García Del Riego

Europa atsidūrė kryžkelėje, ji susiduria su istoriniais iššūkiais – nuo žaliosios pertvarkos iki karo prie pat jos sienų ir vis aršesnės pasaulinės konkurencijos. Šiems uždaviniams spręsti vien politinių deklaracijų nepakaks. Tam reikės lėšų ir gebėjimo jų sutelkti, jas nukreipti ir dauginti. Trumpai tariant, Europai reikia stiprios, konkurencingos ir savarankiškos finansų sistemos. Deja, to mes neturime.

Finansai yra bet kokios šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga. Visos naujos gamyklos, elektra varomos transporto priemonės, ligoninių plėtra ar švarių technologijų startuoliai priklauso nuo to, kad kažkas prisiima jų finansavimo riziką. Europoje tas „kažkas“ neretai yra bankas. MVĮ, kurios sudaro 99 proc. ES įmonių, augimas, investicijos ir eksportas daugiausia priklauso nuo bankų paskolų. Tačiau kyla grėsmė, kad mūsų finansavimo ekosistemos pagrindą sudarančias institucijas įveiks konkurentai ar perteklinis reguliavimas.

Europa dažnai kalba apie strateginį savarankiškumą energetikos, gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros srityse, tačiau retai užsimena apie finansinę autonomiją. O reikėtų.

Šiandien daugiau kaip 60 proc. investicinės bankininkystės Europoje tvarko vos keturi JAV bankai. Būsimos susitarimo „Bazelis IV“ taisyklės bus visapusiškai taikomos ES, tačiau ne JAV, JK ar Japonijoje. Dėl šios asimetrijos Europos bankai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Jei norime, kad Europos bankai finansuotų dvejopą pertvarką ir remtų strateginius sektorius, jie turi konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Kapitalo rinkų sąjunga negali apsiriboti skambiais žodžiais ir turi tapti tikra bendrąja taupymo ir investicijų rinka. Kad galėtume tai pasiekti, mums reikia pažangaus, proporcingo ir palankias sąlygas užtikrinančio reglamentavimo, kuris ne tik apsaugotų stabilumą ir vartotojus, bet ir skatintų augimą ir konkurencingumą. Tam būtinas:

• proporcingumas,
• technologinis neutralumas ir
• rezultatais grindžiamos taisyklės.

Naivumas Europai kainuotų pernelyg daug. Pasaulyje, kuriame vis labiau įsigali galios politika ir ekonominiai blokai, finansinė galia reiškia suverenitetą. Jungtinės Valstijos ir Kinija tai supranta. Turėtume sekti jų pavyzdžiu.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą atsakingas Komisijos narys Michael McGrath, EESRK įspėjo apie tai, kad bandoma nutildyti, diskredituoti ir susilpninti demokratijos, socialinio teisingumo ir pagrindinių teisių šalininkus, ir pareiškė esąs pasirengęs suvienyti jėgas su Europos Komisija, kad apsaugotų Europos pilietinę visuomenė ir kovotų su poliarizacija.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra pasirengęs praktiškai prisidėti prie būsimos Europos Komisijos pilietinės visuomenės strategijos, kuri rengiama siekiant stiprinti demokratiją ir pilietinę erdvę ir suvienyti susiskaldžiusias bendruomenes visoje ES. Dažnėjant išpuoliams prieš pilietinės visuomenės grupes ir nepriklausomą žiniasklaidą, EESRK yra įsipareigojęs pasipriešinti ir padėti apsaugoti laisvos ir atviros visuomenės pagrindą.

„EESRK yra tvirtai įsipareigojęs ginti, saugoti ir įgalinti pilietinę visuomenę. Esame Europos pilietinės visuomenės namai ir nebūsime pasyvūs stebėtojai. Aktyviai priešinsimės pastangoms susilpninti pilietinę erdvę. Propaguosime tvirtą paramą, geresnę apsaugą ir didesnį pilietinės visuomenės vaidmens stiprinant demokratiją pripažinimą“, – pabrėžė EESRK pirmininkas Oliver Röpke kovo 27 d. vykusioje plenarinėje sesijoje, kurioje, dalyvaujant Europos Komisijos nariui Michaelui McGrathui, vyko diskusija dėl visuomenės depoliarizacijos.

O. Röpke pažymėjo, kad NVO ir visuomeniniai judėjimai vis dažniau susiduria su regresu demokratijos srityje, ribojamaisiais teisės aktais, šmeižto kampanijomis ir strateginiais ieškiniais, kuriais siekiama nutildyti nepritarimą ir kurie yra platesnio masto pastangų diskredituoti ir susilpninti demokratijos, socialinio teisingumo ir pagrindinių teisių šalininkus, dalis.

Remdamasis pastarojo meto kai kurių EP narių mestais kaltinimais aplinkosaugos NVO, O. Röpke įspėjo, kad didelį nerimą kelia tai, jog tokie išpuoliai buvo vykdomi ne tik iš išorės, bet ir keletu atvejų iš mūsų institucijų.

Europos Komisijos narys M. McGrath pažymėjo, kad EESRK turi unikalias galimybes labai svariai prisidėti prie Europos Komisijos pastangų stiprinti demokratiją ir mažinti visuomenės susiskaldymą. Jo nuomone, geriausias būdas įveikti poliarizaciją – įgalinti europiečius ir užtikrinti, kad jie jaustųsi atstovaujami: „Jei tai pasieksime, mums pavyks labiau suvienyti mūsų bendruomenes, visuomenę ir Sąjungą. Nesvarbu, kokių veiksmų imtumėmės, žinome, kad pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas ir ateityje bus labai svarbus.“

Naujoji ES pilietinės visuomenės strategija, apie kurią paskelbta Komisijos 2025 m. darbo programoje, rems, saugos ir įgalins pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus.

Plenarinės sesijos diskusijoje taip pat buvo pateiktos pagrindinės EESRK 2025 m. pilietinės visuomenės savaitės, skirtos sanglaudos ir dalyvavimo poliarizuotoje visuomenėje stiprinimui, išvados. Dalyvavo šie pranešėjai: Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, pristačiusi Pilietinės visuomenės savaitės pagrindinius reikalavimus, Pilietinės visuomenės premijos laureatas Richard Vaško, atstovaujantis Slovakijos debatų asociacijai, ir jaunimo aktyvistė Kristýna Bulvasová, pristačiusi pagrindines EESRK metinio jaunimui skirto renginio, Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS) rekomendacijas.(ll)

„Savo mokiniams kalame į galvą, kad faktus reikia tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę“, – teigė Slovakijos diskusijų asociacijos (SDA) atstovas Richard Vaško, savo sukurta kritinio mąstymo olimpiada laimėjęs EESRK pilietinės visuomenės premiją už kovą su poliarizacija. Richard, kurio projektas laimėjo pirmąją vietą, mums papasakojo apie šią olimpiadą ir kodėl kritinio mąstymo ugdymas yra itin svarbus šiandienos poliarizuotame, dezinformacijos sklidiname pasaulyje.

Ar galėtumėte apibūdinti kurį nors vieną žaidimą arba kritinio mąstymo olimpiados turą? Gal galite pateikti užduoties ar klausimo pavyzdžių?

Kritinio mąstymo olimpiadoje mokykloje ir jos regioniniuose turuose mokiniai dalyvauja vienos–dviejų valandų trukmės testuose, kurių metu jie atlieka įvairias užduotis turėdami visapusišką prieigą prie interneto ir internetinių faktų tikrinimo priemonių. Daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nustatyti manipuliavimo ir šališkumo atvejus, aiškinti duomenis ir tyrimus, nustatyti loginius trūkumus ir patiems suformuluoti argumentus.

Pavyzdžiui, per neseniai vykusį turą moksleivių buvo paprašyta argumentuoti, ar siekiant padidinti saugą, mokyklose reikėtų įrengti vaizdo kameras – tai savalaikis klausimas Slovakijos viešajame diskurse. Kita užduotis – išanalizuoti plitųjį „TikTok“ vaizdo įrašą, kuriame reklamuojama sąmokslo teorija apie Taylor Swift, ir nustatyti būdingus konspiratyvaus mąstymo bruožus. Trečioji užduotis – nuspręsti, kuris iš dviejų vaizdo įrašų sukurtas dirbtinio intelekto, o kuris – tikras.

Visi ankstesni testai viešai skelbiami slovakų kalba svetainėje www.okm.sk.

Koks kritinio mąstymo olimpiados tikslas? Kas paskatino pradėti šį projektą?

Mūsų tikslas – padėti moksleiviams nuo to amžiaus, kai jie pradeda naudotis socialine žiniasklaida ir skaitmeniniu turiniu, išsiugdyti įgūdžius, kad jie galėtų kritiškai mąstydami, atsakingai ir apgalvotai naršyti šioje erdvėje. Pasinaudodami nuolatine grįžtamąja informacija po kiekvieno turo ir pasiruošimui skirtais e. mokymosi kursais, moksleiviai įgyja pritaikomų įpročių ir priemonių, kuriuos jie gali taikyti kasdieniame gyvenime. Galiausiai siekiame ugdyti jaunimo kartą, kuri būtų informuota, atspari dezinformacijai ir gebėtų vadovauti faktais grindžiamam ir konstruktyviam dialogui.

Šį projektą pradėjome reaguodami į kritinę mūsų švietimo sistemos spragą – oficialiose mokymo programose vis dar nepakankamai dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniam mąstymui. Daugiau kaip pusė Slovakijos moksleivių niekada nesimoko, kaip įvertinti, ar informacija yra patikima. Tik 16 proc. Slovakijos jaunuolių reguliariai tikrina žiniasklaidos teikiamą informaciją. Todėl 56 proc. gyventojų yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis arba akivaizdžiu melu. Norėjome tai pakeisti, visos šalies mokyklose imdamiesi platesnio masto ir paveikių veiksmų.

Kodėl, Jūsų nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis kritinio mąstymo ugdymas yra toks svarbus? Ar galime laimėti karą prieš melagingas naujienas?

Melagingos naujienos vienaip ar kitaip visada egzistavo, tačiau dabar gyvename precedento neturinčio informacijos pertekliaus amžiuje. Kadangi socialinė žiniasklaida yra pagrindinis daugelio jaunuolių informacijos šaltinis, bet kas gali lengvai skleisti dezinformaciją, klaidingą informaciją ar neapykantą kurstančias kalbas. Žinojimas, kaip atsirinkti informaciją ir jos ieškoti šiame chaose, tapo labai svarbiu gyvenimo įgūdžiu.

Tačiau melagingų naujienų iki galo nenugalėsime niekada. Tai – judantis taikinys, kuris dar ir nuolat kinta. Tačiau galime suteikti jaunimui priemonių, kad jie galėtų geriau orientuotis šioje aplinkoje, užduoti gerus klausimus ir prieš ką nors dalijantis pagalvoti.

Ar esate gavę atsiliepimų apie savo projektą? Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?

Po kiekvieno turo renkame išsamią grįžtamąją informaciją, o atsiliepimai yra labai teigiami. Pavyzdžiui, 93 proc. mokytojų, kurių mokiniai dalyvavo olimpiadoje, teigė, kad tai padeda mokiniams atpažinti dezinformaciją ir apgaulę. Be to, mūsų klientų lojalumo rodiklis – pagrindinis naudotojų pasitenkinimo rodiklis – paskutiniame etape pasiekė + 76. Tai – puikus įvertinimas.

Ką galėtumėte patarti kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ar programomis?

Šalys ir aplinkybės skiriasi, o vietos organizacijos geriausiai žino, ko reikia jų bendruomenėms. Tačiau mums pasiteisino šie principai:

pirmiausia ir tai yra svarbiausia, nesakome jaunimui, ką galvoti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę. Jei moksleiviai pajunta, kad jų nuomonė atmetama arba jiems brukami tam tikri įsitikinimai, jie praranda susidomėjimą. Mokome juos faktus tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti.

Antra, svarbūs prieigos ir įtraukumo klausimai. Jei nesusprogdinsime burbulo ir apsiribosime elitinėmis mokyklomis, realaus poveikio nebus. Mūsų programa yra nemokama, visiškai internetinė ir lengvai prieinama. Be to, ji pateikiama didžiausios mūsų etninės mažumos kalba. Šiais metais 53 proc. dalyvių – profesinių mokyklų moksleiviai.

Trečia, reikia nuo pat pradžių galvoti apie masto didinimą ir to siekti naudojantis naujomis technologijomis. Vertindami atsakymus į atvirus klausimus naudojamės DI. Tai suteikia mums galimybę išlaikyti aukštos kokybės mokymosi patirtį nesinaudojant testais su keliais atsakymų variantais. Nors skaitmeninis amžius kelia rimtų iššūkių, jis taip pat suteikia mums veiksmingų priemonių jiems atremti.

Richard Vaško Slovakijos diskusijų asociacijoje (SDA) jau nuo 12 metų amžiaus. Jis laimėjo Slovakijos nacionalinę diskusijų lygą vidurinėje mokykloje ir atstovavo Slovakijai Pasaulio mokyklų diskusijų čempionatuose. Jis yra baigęs Varviko universiteto (Jungtinė Karalystė) teisės, politikos ir filosofijos studijas aukščiausiais įvertinimais, o šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja, kad įgytų švietimo mokslų (žinių, galios, politikos) magistro laipsnį.

Nuo 2021 m. Richard dirba SDA, kur jis sukūrė ir dabar koordinuoja kritinio mąstymo olimpiadą. Jis taip pat bendradarbiauja su Slovakijos švietimo ministerijos Strateginės komunikacijos grupe (StratCom) ir yra Nacionalinio švietimo ir jaunimo instituto mokytojų mokymo vadovų apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendraautorius. Richard atlieka mokslinius tyrimus ir organizuoja įvairių etninių grupių vasaros stovyklas palankių sąlygų neturintiems vaikams kartu su Mathias Bel institutu – NVO, kuri daugiausia dėmesio skiria etninėms mažumoms ir marginalizuotoms romų bendruomenėms Slovakijoje.