Europos Parlamento rinkimai jau ne už kalnų, ir mes, Europos aklųjų sąjunga raginame visus akluosius ir silpnaregius rinkėjus balsuoti, nors tai vis dar gali būti sudėtinga, ir kad jie tai darytų atsižvelgdami į tai, kiek dėmesio kandidatai ir partijos skiria integracijai pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Regos sutrikimų turintys piliečiai turi išsakyti savo lūkesčius.
Europos Parlamento rinkimai jau ne už kalnų, ir mes, Europos aklųjų sąjunga raginame visus akluosius ir silpnaregius rinkėjus balsuoti, nors tai vis dar gali būti sudėtinga, ir kad jie tai darytų atsižvelgdami į tai, kiek dėmesio kandidatai ir partijos skiria integracijai pagal JT Neįgaliųjų teisių konvenciją. Regos sutrikimų turintys piliečiai turi išsakyti savo lūkesčius.
Europos aklųjų sąjunga yra Europos aklųjų ir silpnaregių balsas ir siekia sukurti prieinamą ir įtraukią visuomenę, kurioje regos sutrikimų turintys žmonės turėtų lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Politinis aktyvumas, be abejo, yra labai svarbus aspektas, nes suteikia galimybę regos sutrikimų turintiems piliečiams savo balsais ir politiniais veiksmais skatinti įgyvendinti neįgaliesiems palankią politiką ir teisės aktus.
Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams, neįgaliųjų dalyvavimas juose ir kaip rinkėjų, ir kaip kandidatų yra svarbi ir aktuali tema.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) 2019 m. ataskaitos duomenimis, per praėjusius Europos Parlamento (EP) rinkimus apie 400 000 neįgaliųjų negalėjo pasinaudoti savo teise balsuoti. Negalią turi mažiau nei 5 proc. EP narių.
Kalbant apie artėjančius rinkimus, savo Deklaracijoje dėl EP rinkimų Europos aklųjų sąjunga dar kartą ragina nustatyti rinkimų prieinamumo (balsavimo procedūrų), informacijos apie rinkimus (rinkiminių apygardų ir medžiagos, susijusios su rinkimų kampanijomis, politiniais debatais, politinių partijų programomis ir interneto svetainėmis) ir porinkiminių procedūrų (pvz., skundų teikimo mechanizmų) standartus, taip pat lygias teises kandidatuoti rinkimuose.
Dėmesį sutelkiame į EP rinkimus, nes Europos Sąjungos kompetencijai priklauso tik Europos Parlamento rinkimai, kaip ES pilietybės elementas, ir neįgaliųjų lygių teisių užtikrinimas ES kompetencijos srityje. Tačiau, kadangi rinkimų organizavimas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, geriausia ES lygmens praktika savaime darys teigiamą šalutinį poveikį visiems kitiems rinkimams.
Deja, šį kartą EP rinkimai jau netaps sektinu pavyzdžiu. Ne dėl to, kad pats Europos Parlamentas neparodė susidomėjimo, priešingai: 2022 m. gegužės mėn. jis pasiūlė ES rinkimų teisės reformą, daugiausia dėmesio skirdamas būtent neįgaliųjų teisei balsuoti savarankiškai ir slaptai, laisvam pagalbos pasirinkimui, balsavimo paštu ir politinių kampanijų prieinamumui užtikrinti. Deja, ES Taryba iki šiol dar nepateikė pastabų dėl šio pasiūlymo.
Per ateinančius 5 ES teisėkūros metus Europos aklųjų sąjunga prašo atnaujinto EP toliau primygtinai raginti Tarybą patvirtinti siūlomą reformą ir padaryti apčiuopiamą pažangą per 2029 m. rinkimus. Galime tikėtis EESRK paramos, kuris jau 2020 m. paragino inicijuoti oficialią Europos Parlamento teisėkūros iniciatyvą, kad būtų užtikrintos realios neįgaliųjų teisės balsuoti EP rinkimuose. Taip pat galime tikėtis Europos Komisijos paramos, kuri praėjusių metų gruodžio mėn. paskelbė gerosios rinkimų praktikos vadovą ir šiuo metu rengia e. balsavimo praktikos ir IRT naudojimo rinkimuose kompendiumą, kuriame nagrinėjami prieinamumo aspektai.
Kasmet daugiau nei 10 milijonų pacientų Europoje naudojasi branduolinės medicinos paslaugomis, kai diagnozuojamos ir gydomos tokios ligos, kaip vėžys, taip pat širdies ir kraujagyslių bei neurovaskulinės ligos.
Kasmet daugiau nei 10 milijonų pacientų Europoje naudojasi branduolinės medicinos paslaugomis, kai diagnozuojamos ir gydomos tokios ligos, kaip vėžys, taip pat širdies ir kraujagyslių bei neurovaskulinės ligos.
Radiologinės ir branduolinės technologijos, kuriose naudojami radioaktyvieji izotopai, yra itin svarbios kovojant su vėžiu visuose sveikatos priežiūros etapuose: ankstyvo nustatymo, diagnostikos, gydymo ir palaikomosios slaugos.
Pacientų, kuriems taikoma branduolinė medicina, skaičius didėja, daugiausia dėl mokslo laimėjimų. Europos tyrėjai ir įmonės sukūrė naujausią novatorišką radioligandų vėžio terapiją kaip antai vaistus, kurie veikia endokrininės sistemos ir prostatos vėžinius darinius bei išplitusias metastazes. Pavyzdžiui, liutecis-177 yra labai daug žadantis radioaktyvusis izotopas prostatos vėžiui gydyti, dėl kurio Europoje kasmet miršta 90000 žmonių. Palyginti su tradiciniais gydymo būdais, šiuolaikinė radionuklidų terapija leidžia gerai nusitaikyti į vėžio ląsteles ir dažnai yra ne tokia kenksminga. Dešimtims tūkstančių vėžiu sergančių pacientų reikalinga tikslinė radionuklidinė terapija, kuri dažnai yra vienintelis galimas gydymo būdas.
Tačiau branduolinės medicinos, kol ji pasiekia pacientą, tiekimo grandinė yra labai sudėtinga. Ji apima žaliavų tiekimą ir jų saugojimą, švitinimą, perdirbimą, logistiką ir taikymą. Pagaminus radioaktyviuosius izotopus, jie turi būti apdorojami, išsiunčiami ir naudojami per palyginti trumpą laiką, kai kurie – tą pačią dieną, kiti – per kelias dienas, priklausomai nuo jų pusėjimo trukmės. Jie yra irūs ir genda labai greitai.
Stebina tai, kad šios ypatybės neatsispindi tarpvalstybinėse transporto ir muitinės procedūrose. Pavyzdžiui, kai kalbama apie tarpvalstybinį vežimą, yra keletas kliūčių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pirmenybė gali būti teikiama krevetėms, o ne radioaktyviesiems izotopams, vežamiems gelbstint paciento gyvybę.
Todėl savo nuomonėje dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo EESRK ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų pašalintos reguliavimo kliūtys. Nuomonėje apžvelgiamas kiekvienas radioaktyviųjų izotopų tiekimo grandinės etapas Europoje ir nurodomos tarpvalstybinio pristatymo kliūtys, taip pat priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Joje taip pat pateikiami sprendimai dėl trūkstamos infrastruktūros Europoje ir poreikio koordinuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.
Mūsų nuomonėje pateiktose rekomendacijose EESRK pritaria balandžio mėn. ES valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime padarytoms išvadoms, kuriose pabrėžiama, kad reikia mažinti Europos strateginę priklausomybę pažeidžiamuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos ir ypatingos svarbos technologijų. Jose taip pat pabrėžiama, kaip nurodyta Enrico Letta ataskaitoje, kad daugiausia dėmesio reikia skirti tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, taip pat tarpvalstybiniam prekių, įskaitant tokias būtiniausias prekes kaip vaistai, judėjimui.
Europa turi sukurti gamybos paskatas, siekiant užtikrinti didesnį strateginį radioaktyviųjų izotopų tiekimo savarankiškumą. Nepaisant to, kad Europa yra pasaulio lyderė medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo srityje, ji yra labai priklausoma nuo JAV ir Rusijos dėl didelės koncentracijos mažai įsodrinto urano (HALEU)) tiekimo ir kai kurių įsodrintų izotopų, skirtų radioaktyviųjų izotopų gamybos reikmėms, tiekimo.
ES tebėra labai priklausoma nuo tikslinės medžiagos, iš kurios gaunami stabilieji izotopai, kurie leidžia gaminti tam tikrus šiuolaikinius arba rinkai dar nepateiktus molekulinius radioaktyviuosius izotopus, pavyzdžiui, iterbį-176, naudojamą liuteciui-177 gaminti, tiekimo.
Tai tikras iššūkis šio konkretaus radioaktyviojo izotopo, kurio pasaulinė paklausa artimiausiais metais turėtų patrigubėti, tiekimo grandinei.
Tiekimo grandinė taip pat priklauso nuo gamybos reaktoriuose ar greitintuvuose, apdorojimo ir pristatymo į ligoninę modelių. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis valstybės narės, visų pirma mokslinių tyrimų centrai ir ligoninės turėtų glaudžiau bendradarbiauti. Vis dėlto ne visose valstybėse narėse yra vienodos galimybės naudotis radioterapijos priemonėmis, ypač tomis, kurios yra kūrimo ir bandomajame etapuose. Būtina sudaryti galimybę pacientams greičiau pradėti vartoti dar tiriamus vaistus arba vaistus, kurie naudojami kaip vilties vaistiniai preparatai, taip pat reikia pagerinti jų prieinamumą mažose ligoninėse, kurioms gali trūkti kompetencijos ir infrastruktūros. Kai kuriems pacientams ši galimybė naudotis vaistais gali būti gyvybiškai svarbi.
Europos finansavimas branduolinės medicinos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, visų pirma pagal programą „Horizontas“ ir Euratomo programą, yra labai svarbus siekiant patenkinti pacientų poreikius. Pagal būsimą ES daugiametę finansinę programą (DFP) Europa turėtų vykdyti strateginius šios srities bendros svarbos projektus. Europos Komisijos strategija SAMIRA ir Europos radioaktyviųjų izotopų slėnio iniciatyva (ERVI), susijusi su Europos kovos su vėžiu planu, yra vertingi projektai. Europos Komisija turėtų nuveikti dar daugiau ir branduolinę mediciną labiau įtraukti į Europos kovos su vėžiu planą ir programos „Europos horizontas“ kovos su vėžiu misiją.
Valstybės narės taip pat turėtų finansuoti visuomenės sveikatos politiką, daug dėmesio skirdamos medicininėms radiologinėms ir branduolinėms technologijoms. Tai bus gera paskata pramonei ir sudarys sąlygas Europoje plėtoti ir plėsti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat pramonės infrastruktūrą. Tai taip pat pritrauks daugiau žmonių į šį sektorių.
Galiausiai, jei priimsime drąsius politinius sprendimus, galėsime geriau užtikrinti radioaktyviųjų izotopų tiekimą Europoje ir patenkinti didėjančią paklausą pacientams.
Nors Europa yra pagrindinė pasaulio medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekėja, ji labai priklauso nuo pagrindinių žaliavų tiekimo iš trečiųjų šalių ir jose vykdomų konkrečių perdirbimo operacijų. Tai gali sutrikdyti tiekimo grandines ir kelti grėsmę daugelio europiečių prieigai prie gyvybiškai svarbios diagnostikos ir gydymo. EESRK nuomonės dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo pranešėja Alena Mastantuono pabrėžia, kad norint pakeisti šią padėtį ir pacientams patenkinti didėjančią paklausą, reikia viešųjų ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naują gamybos infrastruktūrą, taip pat patikimo reglamentavimo ir drąsių politinių sprendimų.
Nors Europa yra pagrindinė pasaulio medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekėja, ji labai priklauso nuo pagrindinių žaliavų tiekimo iš trečiųjų šalių ir jose vykdomų konkrečių perdirbimo operacijų. Tai gali sutrikdyti tiekimo grandines ir kelti grėsmę daugelio europiečių prieigai prie gyvybiškai svarbios diagnostikos ir gydymo. EESRK nuomonės dėl medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo pranešėja Alena Mastantuono pabrėžia, kad norint pakeisti šią padėtį ir pacientams patenkinti didėjančią paklausą, reikia viešųjų ir privačių investicijų į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naują gamybos infrastruktūrą, taip pat patikimo reglamentavimo ir drąsių politinių sprendimų.
Paskutiniame mūsų skilties Aš balsuosiu. O tu? straipsnyje Europos aklųjų sąjungos Interesų gynimo ir kampanijos veiklos skyriaus vadovas Antoine Fobe rašo apie savo organizacijos reikalavimus užtikrinti didesnį rinkimų prieinamumą. Nepaisant neįgaliųjų organizacijų, EESRK ir Europos Parlamento pastangų, šių metų Europos Parlamento rinkimuose ir vėl nepavyko parodyti gero pavyzdžio.
Paskutiniame mūsų skilties Aš balsuosiu. O tu? straipsnyje Europos aklųjų sąjungos Interesų gynimo ir kampanijos veiklos skyriaus vadovas Antoine Fobe rašo apie savo organizacijos reikalavimus užtikrinti didesnį rinkimų prieinamumą. Nepaisant neįgaliųjų organizacijų, EESRK ir Europos Parlamento pastangų, šių metų Europos Parlamento rinkimuose ir vėl nepavyko parodyti gero pavyzdžio.
Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas (BCSDN)
Po daugybės nesėkmių ir vėlavimų, kuriuos lėmė neišspręsti dvišaliai ginčai ir mažėjanti visuomenės parama, Šiaurės Makedonijos kelias į ES pasiekė kritinį etapą. Nepaisant šių kliūčių, tautos norą tapti ES nare toliau skatina viltys dėl ekonomikos klestėjimo ir stabilumo regione.
Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklas (BCSDN)
Po daugybės nesėkmių ir vėlavimų, kuriuos lėmė neišspręsti dvišaliai ginčai ir mažėjanti visuomenės parama, Šiaurės Makedonijos kelias į ES pasiekė kritinį etapą. Nepaisant šių kliūčių, tautos norą tapti ES nare toliau skatina viltys dėl ekonomikos klestėjimo ir stabilumo regione.
Visuomenės nuomonės apklausos atskleidžia nerimą keliančią tendenciją, kad pastaraisiais metais parama narystei ES mažėja. Šis mažėjimas atspindi platesnį nepasitenkinimą lėta pažanga ir tariamu ES valstybių narių įsipareigojimo trūkumu.
Šalies kelias į ES yra kupinas sudėtingų iššūkių, kurie peržengia Šiaurės Makedonijos sienas. Integracijos procesą gerokai apsunkina demokratijos krizė ir politinis nestabilumas regione ir tarp ES valstybių narių, taip pat dešiniojo nacionalizmo stiprėjimas. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, yra pagrindo optimizmui ir naujai vilčiai, nes daug žmonių tiki, kad integracija į Europos Sąjungą yra vartai į tolesnę gerovę ir aukštesnį gyvenimo lygį. Daug vilčių teikia ir tai, kad šalis pasiekė gana gerą suderinamumą su ES teise.
Žengdama į priekį, Šiaurės Makedonija turi daryti pažangą dėl reformų ir derybų skyrių itin svarbiose srityse, kaip antai teisinė valstybė, teisingumas, demokratija ir geresnis viešasis administravimas. Stojimo į ES proceso nulemta akivaizdi pažanga šiose srityse taip pat sustiprintų visuomenės pritarimą ES. Įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes, vykdyti regioninį bendradarbiavimą ir siekti bendros ateities Europoje turės lemiamos reikšmės šiai šaliai, kad ji galėtų įveikti vingiuotą ir nelygų stojimo kelią.
Nors šalis turėtų būti politiškai brandi ir įgyvendinti reikiamas reformas, ES turi parodyti Šiaurės Makedonijos žmonėms, kad stojimo procesas yra sąžiningas, grindžiamas nuopelnais ir juda į priekį. Reikia parodyti politinę valią sudaryti palankesnes sąlygas stojimui, kaip tai buvo padaryta Ukrainos atveju; už pažangą turi būti atlyginama ir imamasi priemonių užtikrinti abipusį pajėgumą tęsti procesą.
Galiausiai reikia aiškiai pasakyti, kad nėra geresnės visiems naudingos alternatyvos, kaip Šiaurės Makedonijos ir viso regiono įstojimas į Europos Sąjungą. Galų gale, nors Šiaurės Makedonija – maža šalis, tačiau jos turtingas kultūros paveldas, strateginė padėtis ir įsipareigojimas demokratinėms vertybėms užtikrins regiono stabilumą bei ekonomikos augimo galimybes ir taip sustiprins ES įvairovę ir sanglaudą.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Šioje dalyje nagrinėjame ekonomikos valdymo sudėtingumą ir iššūkius, su kuriais susiduriama Europos ekonomikoje. Kalbėsime apie tai, kiek sutampa ES valstybių narių požiūriai į ekonomikos valdymą ir apie sunkius sprendimus, kuriuos Europa turės priimti siekdama pritaikyti savo ekonomiką prie XXI a. poreikių.
Kviečiame klausytis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) tinklalaidės „Vietos požiūris“. Šioje dalyje nagrinėjame ekonomikos valdymo sudėtingumą ir iššūkius, su kuriais susiduriama Europos ekonomikoje. Kalbėsime apie tai, kiek sutampa ES valstybių narių požiūriai į ekonomikos valdymą ir apie sunkius sprendimus, kuriuos Europa turės priimti siekdama pritaikyti savo ekonomiką prie XXI a. poreikių.
Laidoje dalyvauja buvęs EESRK pirmininkas ir dabartinis EESRK Europos semestro grupės pirmininkas Luca Jahier, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narė Margarida Marques, Briuselio Europos ir pasaulio ekonomikos laboratorijos (Brugel) vyresnioji darbuotoja Maria Demertzis ir Briuselyje dirbanti korespondentė Maria Tadeo. (tk)
2024 m. gegužės 4 d., šeštadienį, EESRK atvėrė savo duris visuomenei tradicinės atvirų durų dienos proga: lankytojams buvo pasakojama apie Komiteto vaidmenį Europos institucijų struktūroje ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus raginant juose dalyvauti.
2024 m. gegužės 4 d., šeštadienį, EESRK atvėrė savo duris visuomenei tradicinės atvirų durų dienos proga: lankytojams buvo pasakojama apie Komiteto vaidmenį Europos institucijų struktūroje ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus raginant juose dalyvauti.
Atvirų durų dieną EESRK surengė keletą renginių savo būstinėje Jacques Delors pastate Briuselyje. Komiteto svečiai galėjo apsilankyti patalpose ir sužinoti, ką mūsų institucija gali nuveikti žmonių labui, koks jos vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese, taip pat pasidalyti jiems svarbiais klausimais ir nuogąstavimais su EESRK nariais.
Be to lankytojai turėjo galimybę sužinoti apie EESRK narių darbą gimtosiose šalyse ir dalyvauti įvairioje veikloje, pavyzdžiui, interaktyviuose žaidimuose ir ES viktorinoje, o vaikams buvo pasiūlyta piešimo ant veido pramoga.
Ryte Komitetas pasveikino grupę EESRK narių ir darbuotojų, kurie dviračiais nuvažiavo kelis šimtus kilometrų per Prancūziją ir Belgiją siekdami atkreipti dėmesį į Europos Parlamento rinkimų svarbą.
Dviratininkų grupė, kuriai vadovavo EESRK narys iš Darbdavių grupės Bruno Choix, keliavo keturias dienas iš Kano (Prancūzija) į Briuselį ir iš viso įveikė apie 500 km. Paskutiniame etape, nuo Vaterlo iki EESRK būstinės Briuselyje, prie grupės prisijungė kiti EESRK nariai ir darbuotojai. (mp)
EESRK Išorės santykių skyrius (REX), padedant pilietinei visuomenei įgyvendindamas bendrą projektą dezinformacijos tema, surengė antrąją kovos su dezinformacija kampaniją ir konferenciją.
EESRK Išorės santykių skyrius (REX), padedant pilietinei visuomenei įgyvendindamas bendrą projektą dezinformacijos tema, surengė antrąją kovos su dezinformacija kampaniją ir konferenciją.
Po sėkmingos kampanijos Bulgarijoje šį kartą renginys balandžio 18 d. vyko Moldovoje. Moldova neseniai sustiprino savo gebėjimus strateginės komunikacijos ir dialogo srityje – įsteigtos dvi specialios įstaigos: Strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija centras ir Tautinių mažumų pilietinių iniciatyvų centras.
Konferencija buvo surengta bendradarbiaujant su Moldovos valstybiniu universitetu Kišiniove.
Kalbėdamas konferencijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke pabrėžė, kad svarbu skatinti dialogą ir įtraukti visus įvairios kilmės ir bendruomenių piliečius į kovą su užsienio šalių kišimusi ir dezinformacija.
Dezinformacija paprastai plinta tarp gyventojų, dažnai horizontaliai, o tai reiškia, kad geriausias būdas šiai problemai spręsti yra ne principas „iš viršaus į apačią“, o piliečių diskusijos ir tiesioginis dalyvavimas. Būtent šioje srityje organizuota pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį, nes dezinformacija griauna mūsų visuomenės struktūrą.
Strateginių ryšių ir kovos su dezinformacija centro direktorė ir viena iš pagrindinių konferencijos pranešėjų Ana Revenco pabrėžė, kad piliečiai negali vieni spręsti šią problemą, o Centras galėtų pagerinti jų įgūdžius, kad ilguoju laikotarpiu gyventojai galėtų kovoti su toksiška dezinformacija.
„Dezinformacijos panaikinimas yra nerealus tikslas. Bendromis pastangomis sieksime demaskuoti melagingas naujienas, užkirsti joms kelią ir sušvelninti žalingą jų poveikį mūsų visuomenėms“, – pridūrė ji.
Tautinių mažumų pilietinių iniciatyvų centro vadovas Mihai Peicov teigė, jog tai, kad vyriausybė įsteigė šį centrą, yra svarbus žingsnis siekiant kiekvieno asmens integracijos į visuomenę. Jis pridūrė, kad mažumoms reikalinga nauja švietimo politika.
Konferencijoje pabrėžtas švietimo vaidmuo ir dėmesys jaunimui, nes daug įžvalgų pateikė centro veikloje dalyvavę jauniausi gyventojai, studentai ir žurnalistai.
Konferencijos vaizdo reportažą galite žiūrėti čia.
Šiaurės Makedonijai 20 metų pralaukus „ES priimamajame“, visuomenės parama siekiui tapti ES nare šioje šalyje labai sumažėjo. Tačiau, nepaisant lėtos pažangos, nesėkmių ir vėlavimų, ekonominės gerovės ir regioninio stabilumo viltys ir toliau skatina šalį siekti tapti ES valstybe nare: Šiaurės Makedonijai kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m. gruodžio mėn. ir nuo to laiko iki stojimo derybų pradžios praėjo 15 metų – ilgiausias laikotarpis per visą ES istoriją. ES taip pat turi parodyti, kad yra pasirengusi paspartinti stojimo procesą ir atlyginti už padarytą pažangą, – rašo mūsų netikėta viešnia, Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo vykdomoji direktorė Biljana Spasovska. Ji taip pat yra viena iš šalims kandidatėms atstovaujančių EESRK narių, paskirta Šiaurės Makedonijos.
Šiaurės Makedonijai 20 metų pralaukus „ES priimamajame“, visuomenės parama siekiui tapti ES nare šioje šalyje labai sumažėjo. Tačiau, nepaisant lėtos pažangos, nesėkmių ir vėlavimų, ekonominės gerovės ir regioninio stabilumo viltys ir toliau skatina šalį siekti tapti ES valstybe nare: Šiaurės Makedonijai kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m. gruodžio mėn. ir nuo to laiko iki stojimo derybų pradžios praėjo 15 metų – ilgiausias laikotarpis per visą ES istoriją. ES taip pat turi parodyti, kad yra pasirengusi paspartinti stojimo procesą ir atlyginti už padarytą pažangą, – rašo mūsų netikėta viešnia, Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo vykdomoji direktorė Biljana Spasovska. Ji taip pat yra viena iš šalims kandidatėms atstovaujančių EESRK narių, paskirta Šiaurės Makedonijos.
Biljana Spasovska yra Balkanų pilietinės visuomenės plėtros tinklo (BCSDN) – regioninio pilietinės visuomenės organizacijų tinklo vykdomoji direktorė. Šio tinklo organizacijos bendradarbiauja siekdamos įgalinti Balkanų pilietinę visuomenę ir stiprinti jos vystymąsi. Ji taip pat yra viena iš platformos „CSO Partnership for Development Effectiveness“ bendrapirmininkių, partnerystės „Global Standard for CSO Accountability“ narė ir plėtros šalies narė EESRK.
B. Spasovska jau daugiau nei dešimtmetį dalyvauja politinėje veikloje, propaguoja pilietinės visuomenės vaidmenį Balkanuose bei stiprina jos balsą nacionaliniuose ir ES politikos procesuose. Ji dalyvavo, įskaitant vadovavimą, regioniniuose, ES ir pasauliniuose bendradarbiavimo projektuose, skirtuose skatinti sudaryti palankesnes sąlygas pilietinei visuomenei, patikimesnę ES plėtros politiką, geresnę pilietinės visuomenės atskaitomybę ir veiksmingesnį vystomąjį bendradarbiavimą.
B. Spasovska turi Bolonijos universiteto tarpdisciplininių studijų magistro laipsnį ir šiuo metu siekia globalizacijos ir demokratijos mokslų daktaro laipsnio.
