Pagrindinis EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas jau skirtas penkiolika kartų. Juo įvertinami projektai, kuriuose itin kūrybiškai ir novatoriškai sprendžiami ES labai svarbūs klausimai.

Paraiškas apdovanojimui gauti gali teikti visos pilietinės visuomenės organizacijos, oficialiai registruotos Europos Sąjungoje ir veikiančios vietos, regionų, nacionaliniu ar Europos lygmeniu. Apdovanojimas taip pat gali būti skiriamas asmenims, kurie gyvena ES, bei Europos Sąjungoje registruotoms ar veikiančioms įmonėms, jeigu jų projektais jokiu būdu nesiekiama pelno.

Visos konkursui siūlomos iniciatyvos ir projektai turi būti vykdomi Europos Sąjungoje. Jie jau turi būti įgyvendinti arba gali būti dar vykdomi iki paraiškų pateikimo termino.

Šio apdovanojimo tikslas – didinti informuotumą apie išskirtinį pilietinės visuomenės indėlį kuriant Europos tapatybę bei pilietiškumą ir propaguojant bendras vertybes, skatinančias Europos integraciją.

Kiekvienais metais pasirenkama vis kita tema. 2023 m. tai buvo projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skirta psichikos sveikatai. 2022 m. išimties tvarka EESRK apdovanojimą skyrė dviem temoms – jaunimui ir Ukrainai. 2021 m. apdovanojimas skirtas klimato srities projektams, kuriais skatinama teisinga pertvarka. 2020 m. EESRK pakeitė savo pilietinės visuomenės apdovanojimą išskirtine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. Ankstesniais metais buvo nagrinėtos lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, europinės tapatybės, kultūros paveldo, migracijos ir kitos svarbios temos.

2024 m. spalio mėn. EESRK paskelbė apie penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą kovai su žalinga Europos visuomenės poliarizacija.

Poliarizacijos tema yra kaip niekad aktuali. Dėl daugybės vienu metu vykstančių krizių, įskaitant COVID-19 pandemiją, Rusijos karą Ukrainoje ir plataus masto socialinį ir ekonominį nestabilumą, padidėjo nepasitikėjimas viešosiomis ir valdžios institucijomis, o tai lėmė žalingą poliarizaciją.

Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį mažinant šį nepasitikėjimą ir stebint poliarizaciją internete ir realiame gyvenime, gerinant socialinę sanglaudą ir puoselėjant demokratines vertybes. Valdžios institucijos kartu su pilietine visuomene gali padėti apsaugoti liberalią demokratiją nuo autoritarinių tendencijų.

Todėl EESRK nusprendė penkioliktąjį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už ne pelno iniciatyvas, kuriomis veiksmingai įgyvendinamos prevencinės, išankstinio perspėjimo ir (prireikus) deeskalavimo priemonės, padedančios užtikrinti, kad būtų gerbiamos demokratinės vertybės, kad poliarizacija netaptų žalinga ir kad vienpusiški naratyvai neišprovokuotų smurto.

Atsakomybė stiprinti sanglaudą siekiant mažinti visuomenės poliarizaciją tenka pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios yra stiprios ir motyvuotos apsaugoti pilietinę ir demokratinę erdvę. Tai buvo pagrindinė antrą kartą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtos Pilietinės visuomenės savaitės mintis. Šiame renginyje aptarta nerimą kelianti plataus masto poliarizacijos tendencija ES visuomenėje.

Daugiau nei 800 dalyvių, tarp kurių pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), NVO ir jaunimo grupių atstovai, taip pat suinteresuotieji subjektai ir žurnalistai, kovo 17–20 d. susirinko į EESRK rengiamą Pilietinės visuomenės savaitę, kad pasidalytų nuomonėmis ir aptartų, kaip stiprinti sanglaudą ir dalyvavimą poliarizuotose visuomenėse.

Per Pilietinės visuomenės savaitę surengta 14 sesijų, kurias organizavo EESRK ryšių palaikymo grupės nariai ir Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dienos partneriai, taip pat vyko EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimo įteikimo ceremonija. Dalyviai parengė išsamų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti, rinkinį ir nustatė pagrindinius reikalavimus dėl darnesnės visuomenės. Keletas iš jų būtų:

• stiprinti sanglaudą pasitelkiant švietimą ir kultūrą;
• užtikrinti įperkamą ir tvarų būstą;
• stiprinti visuomenės dalyvavimą pasitelkiant Europos piliečių iniciatyvą;
• užtikrinti įtraukią teisingą pertvarką ir žaliąjį bei mėlynąjį augimą;
• parengti tvirtą Europos pilietinės visuomenės strategiją;
• didinti paramą ir finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms;
• įtraukti jaunimą į stipresnės ir atsparesnės Europos kūrimą;
• skatinti inovacijas ir technologijas siekiant bendros gerovės.

Baigiamojoje sesijoje EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Baigiantis antrajai Pilietinės visuomenės savaitei, esu labai įkvėptas visos Europos pilietinės visuomenės veikėjų energijos, žaviuosi jų atsparumu ir atsidavimu. Ši savaitė parodė, kad suvieniję pilietinę visuomenę galime rasti sprendimų, kurie padėtų stiprinti mūsų demokratiją, skatinti socialinę sanglaudą ir kurti Europą, kuri iš tiesų tarnautų jos žmonėms.“

Už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pabrėžė, kad PVO atlieka itin svarbų vaidmenį ugdant visuomenę vadovaujantis pagrindinėmis Europos vertybėmis.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Victor Negrescu primygtinai ragino imtis veiksmų ir paprašė PVO sutelkti jėgas ir reaguoti į agresyvią retoriką: „Mums reikia stiprios pilietinės visuomenės ir tikros pilietinės visuomenės ir sprendimus priimančių asmenų partnerystės, kad galėtume kartu kurti darnią visuomenę, darančią realų poveikį žmonių gyvenimui.“

PVO atstovai pabrėžė, kad pilietinė visuomenė yra ne tik paslaugų teikėja – ji yra labai svarbi veikėja demokratijos ir dalyvavimo srityse. Serbijos Demokratijos fondo centro generalinė sekretorė Nataša Vučković išreiškė savo optimizmą, kad pilietinė visuomenė gali atlikti labai svarbų vaidmenį šalinant pagrindines antidemokratinio ir antieuropietiško naratyvo atsiradimo priežastis ir jo plitimą tiek ES, tiek šalyse kandidatėse. Tai galima padaryti paaiškinant tai, kas vyksta Europos Sąjungoje, ir užtikrinant jos naudą visiems piliečiams jų kasdieniame gyvenime. (at)

Pateikė EESRK Darbdavių grupės narys Antonio García Del Riego

Europa atsidūrė kryžkelėje, ji susiduria su istoriniais iššūkiais – nuo žaliosios pertvarkos iki karo prie pat jos sienų ir vis aršesnės pasaulinės konkurencijos. Šiems uždaviniams spręsti vien politinių deklaracijų nepakaks. Tam reikės lėšų ir gebėjimo jų sutelkti, jas nukreipti ir dauginti. Trumpai tariant, Europai reikia stiprios, konkurencingos ir savarankiškos finansų sistemos. Deja, to mes neturime.

Finansai yra bet kokios šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga. Visos naujos gamyklos, elektra varomos transporto priemonės, ligoninių plėtra ar švarių technologijų startuoliai priklauso nuo to, kad kažkas prisiima jų finansavimo riziką. Europoje tas „kažkas“ neretai yra bankas. MVĮ, kurios sudaro 99 proc. ES įmonių, augimas, investicijos ir eksportas daugiausia priklauso nuo bankų paskolų. Tačiau kyla grėsmė, kad mūsų finansavimo ekosistemos pagrindą sudarančias institucijas įveiks konkurentai ar perteklinis reguliavimas.

Europa dažnai kalba apie strateginį savarankiškumą energetikos, gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros srityse, tačiau retai užsimena apie finansinę autonomiją. O reikėtų.

Šiandien daugiau kaip 60 proc. investicinės bankininkystės Europoje tvarko vos keturi JAV bankai. Būsimos susitarimo „Bazelis IV“ taisyklės bus visapusiškai taikomos ES, tačiau ne JAV, JK ar Japonijoje. Dėl šios asimetrijos Europos bankai atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Jei norime, kad Europos bankai finansuotų dvejopą pertvarką ir remtų strateginius sektorius, jie turi konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Kapitalo rinkų sąjunga negali apsiriboti skambiais žodžiais ir turi tapti tikra bendrąja taupymo ir investicijų rinka. Kad galėtume tai pasiekti, mums reikia pažangaus, proporcingo ir palankias sąlygas užtikrinančio reglamentavimo, kuris ne tik apsaugotų stabilumą ir vartotojus, bet ir skatintų augimą ir konkurencingumą. Tam būtinas:

• proporcingumas,
• technologinis neutralumas ir
• rezultatais grindžiamos taisyklės.

Naivumas Europai kainuotų pernelyg daug. Pasaulyje, kuriame vis labiau įsigali galios politika ir ekonominiai blokai, finansinė galia reiškia suverenitetą. Jungtinės Valstijos ir Kinija tai supranta. Turėtume sekti jų pavyzdžiu.

Diskusijoje, kurioje dalyvavo už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą atsakingas Komisijos narys Michael McGrath, EESRK įspėjo apie tai, kad bandoma nutildyti, diskredituoti ir susilpninti demokratijos, socialinio teisingumo ir pagrindinių teisių šalininkus, ir pareiškė esąs pasirengęs suvienyti jėgas su Europos Komisija, kad apsaugotų Europos pilietinę visuomenė ir kovotų su poliarizacija.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra pasirengęs praktiškai prisidėti prie būsimos Europos Komisijos pilietinės visuomenės strategijos, kuri rengiama siekiant stiprinti demokratiją ir pilietinę erdvę ir suvienyti susiskaldžiusias bendruomenes visoje ES. Dažnėjant išpuoliams prieš pilietinės visuomenės grupes ir nepriklausomą žiniasklaidą, EESRK yra įsipareigojęs pasipriešinti ir padėti apsaugoti laisvos ir atviros visuomenės pagrindą.

„EESRK yra tvirtai įsipareigojęs ginti, saugoti ir įgalinti pilietinę visuomenę. Esame Europos pilietinės visuomenės namai ir nebūsime pasyvūs stebėtojai. Aktyviai priešinsimės pastangoms susilpninti pilietinę erdvę. Propaguosime tvirtą paramą, geresnę apsaugą ir didesnį pilietinės visuomenės vaidmens stiprinant demokratiją pripažinimą“, – pabrėžė EESRK pirmininkas Oliver Röpke kovo 27 d. vykusioje plenarinėje sesijoje, kurioje, dalyvaujant Europos Komisijos nariui Michaelui McGrathui, vyko diskusija dėl visuomenės depoliarizacijos.

O. Röpke pažymėjo, kad NVO ir visuomeniniai judėjimai vis dažniau susiduria su regresu demokratijos srityje, ribojamaisiais teisės aktais, šmeižto kampanijomis ir strateginiais ieškiniais, kuriais siekiama nutildyti nepritarimą ir kurie yra platesnio masto pastangų diskredituoti ir susilpninti demokratijos, socialinio teisingumo ir pagrindinių teisių šalininkus, dalis.

Remdamasis pastarojo meto kai kurių EP narių mestais kaltinimais aplinkosaugos NVO, O. Röpke įspėjo, kad didelį nerimą kelia tai, jog tokie išpuoliai buvo vykdomi ne tik iš išorės, bet ir keletu atvejų iš mūsų institucijų.

Europos Komisijos narys M. McGrath pažymėjo, kad EESRK turi unikalias galimybes labai svariai prisidėti prie Europos Komisijos pastangų stiprinti demokratiją ir mažinti visuomenės susiskaldymą. Jo nuomone, geriausias būdas įveikti poliarizaciją – įgalinti europiečius ir užtikrinti, kad jie jaustųsi atstovaujami: „Jei tai pasieksime, mums pavyks labiau suvienyti mūsų bendruomenes, visuomenę ir Sąjungą. Nesvarbu, kokių veiksmų imtumėmės, žinome, kad pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas ir ateityje bus labai svarbus.“

Naujoji ES pilietinės visuomenės strategija, apie kurią paskelbta Komisijos 2025 m. darbo programoje, rems, saugos ir įgalins pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus.

Plenarinės sesijos diskusijoje taip pat buvo pateiktos pagrindinės EESRK 2025 m. pilietinės visuomenės savaitės, skirtos sanglaudos ir dalyvavimo poliarizuotoje visuomenėje stiprinimui, išvados. Dalyvavo šie pranešėjai: Ryšių palaikymo grupės bendrapirmininkė Brikena Xhomaqi, pristačiusi Pilietinės visuomenės savaitės pagrindinius reikalavimus, Pilietinės visuomenės premijos laureatas Richard Vaško, atstovaujantis Slovakijos debatų asociacijai, ir jaunimo aktyvistė Kristýna Bulvasová, pristačiusi pagrindines EESRK metinio jaunimui skirto renginio, Tavo Europa, tavo balsas! (YEYS) rekomendacijas.(ll)

„Savo mokiniams kalame į galvą, kad faktus reikia tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę“, – teigė Slovakijos diskusijų asociacijos (SDA) atstovas Richard Vaško, savo sukurta kritinio mąstymo olimpiada laimėjęs EESRK pilietinės visuomenės premiją už kovą su poliarizacija. Richard, kurio projektas laimėjo pirmąją vietą, mums papasakojo apie šią olimpiadą ir kodėl kritinio mąstymo ugdymas yra itin svarbus šiandienos poliarizuotame, dezinformacijos sklidiname pasaulyje.

Ar galėtumėte apibūdinti kurį nors vieną žaidimą arba kritinio mąstymo olimpiados turą? Gal galite pateikti užduoties ar klausimo pavyzdžių?

Kritinio mąstymo olimpiadoje mokykloje ir jos regioniniuose turuose mokiniai dalyvauja vienos–dviejų valandų trukmės testuose, kurių metu jie atlieka įvairias užduotis turėdami visapusišką prieigą prie interneto ir internetinių faktų tikrinimo priemonių. Daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nustatyti manipuliavimo ir šališkumo atvejus, aiškinti duomenis ir tyrimus, nustatyti loginius trūkumus ir patiems suformuluoti argumentus.

Pavyzdžiui, per neseniai vykusį turą moksleivių buvo paprašyta argumentuoti, ar siekiant padidinti saugą, mokyklose reikėtų įrengti vaizdo kameras – tai savalaikis klausimas Slovakijos viešajame diskurse. Kita užduotis – išanalizuoti plitųjį „TikTok“ vaizdo įrašą, kuriame reklamuojama sąmokslo teorija apie Taylor Swift, ir nustatyti būdingus konspiratyvaus mąstymo bruožus. Trečioji užduotis – nuspręsti, kuris iš dviejų vaizdo įrašų sukurtas dirbtinio intelekto, o kuris – tikras.

Visi ankstesni testai viešai skelbiami slovakų kalba svetainėje www.okm.sk.

Koks kritinio mąstymo olimpiados tikslas? Kas paskatino pradėti šį projektą?

Mūsų tikslas – padėti moksleiviams nuo to amžiaus, kai jie pradeda naudotis socialine žiniasklaida ir skaitmeniniu turiniu, išsiugdyti įgūdžius, kad jie galėtų kritiškai mąstydami, atsakingai ir apgalvotai naršyti šioje erdvėje. Pasinaudodami nuolatine grįžtamąja informacija po kiekvieno turo ir pasiruošimui skirtais e. mokymosi kursais, moksleiviai įgyja pritaikomų įpročių ir priemonių, kuriuos jie gali taikyti kasdieniame gyvenime. Galiausiai siekiame ugdyti jaunimo kartą, kuri būtų informuota, atspari dezinformacijai ir gebėtų vadovauti faktais grindžiamam ir konstruktyviam dialogui.

Šį projektą pradėjome reaguodami į kritinę mūsų švietimo sistemos spragą – oficialiose mokymo programose vis dar nepakankamai dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniam mąstymui. Daugiau kaip pusė Slovakijos moksleivių niekada nesimoko, kaip įvertinti, ar informacija yra patikima. Tik 16 proc. Slovakijos jaunuolių reguliariai tikrina žiniasklaidos teikiamą informaciją. Todėl 56 proc. gyventojų yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis arba akivaizdžiu melu. Norėjome tai pakeisti, visos šalies mokyklose imdamiesi platesnio masto ir paveikių veiksmų.

Kodėl, Jūsų nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis kritinio mąstymo ugdymas yra toks svarbus? Ar galime laimėti karą prieš melagingas naujienas?

Melagingos naujienos vienaip ar kitaip visada egzistavo, tačiau dabar gyvename precedento neturinčio informacijos pertekliaus amžiuje. Kadangi socialinė žiniasklaida yra pagrindinis daugelio jaunuolių informacijos šaltinis, bet kas gali lengvai skleisti dezinformaciją, klaidingą informaciją ar neapykantą kurstančias kalbas. Žinojimas, kaip atsirinkti informaciją ir jos ieškoti šiame chaose, tapo labai svarbiu gyvenimo įgūdžiu.

Tačiau melagingų naujienų iki galo nenugalėsime niekada. Tai – judantis taikinys, kuris dar ir nuolat kinta. Tačiau galime suteikti jaunimui priemonių, kad jie galėtų geriau orientuotis šioje aplinkoje, užduoti gerus klausimus ir prieš ką nors dalijantis pagalvoti.

Ar esate gavę atsiliepimų apie savo projektą? Gal galėtumėte pateikti pavyzdį?

Po kiekvieno turo renkame išsamią grįžtamąją informaciją, o atsiliepimai yra labai teigiami. Pavyzdžiui, 93 proc. mokytojų, kurių mokiniai dalyvavo olimpiadoje, teigė, kad tai padeda mokiniams atpažinti dezinformaciją ir apgaulę. Be to, mūsų klientų lojalumo rodiklis – pagrindinis naudotojų pasitenkinimo rodiklis – paskutiniame etape pasiekė + 76. Tai – puikus įvertinimas.

Ką galėtumėte patarti kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ar programomis?

Šalys ir aplinkybės skiriasi, o vietos organizacijos geriausiai žino, ko reikia jų bendruomenėms. Tačiau mums pasiteisino šie principai:

pirmiausia ir tai yra svarbiausia, nesakome jaunimui, ką galvoti. Tikrai kritiškai mąstantis žmogus gerbia nuomonių įvairovę. Jei moksleiviai pajunta, kad jų nuomonė atmetama arba jiems brukami tam tikri įsitikinimai, jie praranda susidomėjimą. Mokome juos faktus tikrinti, o nuomones – pagarbiai aptarti.

Antra, svarbūs prieigos ir įtraukumo klausimai. Jei nesusprogdinsime burbulo ir apsiribosime elitinėmis mokyklomis, realaus poveikio nebus. Mūsų programa yra nemokama, visiškai internetinė ir lengvai prieinama. Be to, ji pateikiama didžiausios mūsų etninės mažumos kalba. Šiais metais 53 proc. dalyvių – profesinių mokyklų moksleiviai.

Trečia, reikia nuo pat pradžių galvoti apie masto didinimą ir to siekti naudojantis naujomis technologijomis. Vertindami atsakymus į atvirus klausimus naudojamės DI. Tai suteikia mums galimybę išlaikyti aukštos kokybės mokymosi patirtį nesinaudojant testais su keliais atsakymų variantais. Nors skaitmeninis amžius kelia rimtų iššūkių, jis taip pat suteikia mums veiksmingų priemonių jiems atremti.

Richard Vaško Slovakijos diskusijų asociacijoje (SDA) jau nuo 12 metų amžiaus. Jis laimėjo Slovakijos nacionalinę diskusijų lygą vidurinėje mokykloje ir atstovavo Slovakijai Pasaulio mokyklų diskusijų čempionatuose. Jis yra baigęs Varviko universiteto (Jungtinė Karalystė) teisės, politikos ir filosofijos studijas aukščiausiais įvertinimais, o šiuo metu Kembridžo universitete studijuoja, kad įgytų švietimo mokslų (žinių, galios, politikos) magistro laipsnį.

Nuo 2021 m. Richard dirba SDA, kur jis sukūrė ir dabar koordinuoja kritinio mąstymo olimpiadą. Jis taip pat bendradarbiauja su Slovakijos švietimo ministerijos Strateginės komunikacijos grupe (StratCom) ir yra Nacionalinio švietimo ir jaunimo instituto mokytojų mokymo vadovų apie gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendraautorius. Richard atlieka mokslinius tyrimus ir organizuoja įvairių etninių grupių vasaros stovyklas palankių sąlygų neturintiems vaikams kartu su Mathias Bel institutu – NVO, kuri daugiausia dėmesio skiria etninėms mažumoms ir marginalizuotoms romų bendruomenėms Slovakijoje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino, kad Europos Komisijos 2025 m. darbo programoje, kurioje išdėstyti ES teisėkūros ir politikos prioritetai, dėmesys būtų sutelktas į ekonominį atsparumą, socialinį teisingumą ir tvarumą. Plenarinės sesijos diskusijoje dalyvaujant už ekonomiką ir našumą atsakingam Komisijos nariui Valdžiui Dombrovskiui EESRK, kuriam tenka svarbus vaidmuo formuojant darbo programą, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą padėti parengti darbotvarkę, skirtą spręsti neatidėliotinus uždavinius ir kartu kurti įtraukesnę ir į ateitį orientuotą Europos Sąjungą.

2024 m. gruodžio mėn. EESRK pristatė savo indėlį į darbo programą pavadinimu „Bendromis pastangomis siekti drąsesnės, paprastesnės ir spartesnės Sąjungos“. Laikantis šios vizijos siekiama tiesiogiai atremti ES kylančius ekonominius ir geopolitinius iššūkius. Kiekvienais metais EESRK išsamiomis konsultacijomis ir rekomendacijomis prisideda prie darbo programos patobulinimo, kad ji būtų kuo naudingesnė Europos piliečiams ir įmonėms.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke teigiamai įvertino tvirtą bendradarbiavimą su Europos Komisija. Jis pripažino Komisijos pastangas ir kartu paragino laikytis platesnio užmojo ir įtraukesnio požiūrio. Jis pažymėjo, kad „ir toliau esame įsipareigoję formuoti politiką, kuria skatinamas ekonominis stabilumas, socialinė lygybė ir demokratinės vertybės“.

V. Dombrovskis dar kartą patvirtino, kad ateinančių penkerių metų Komisijos darbo programa siekiama didinti ekonomikos konkurencingumą ir saugumą. Jo nuomone, „veiksmai biurokratizmui mažinti yra svarbus konkurencingesnės Europos kūrimo elementas. Mūsų supaprastinimo darbotvarkės tikslas – užtikrinti, kad taisyklės mums padėtų, o ne trukdytų siekti ekonominių, socialinių, aplinkosaugos ir saugumo tikslų“.

2025 m. pagrindiniai prioritetai

Ekonomikos augimas ir konkurencingumas

Darbo programoje daugiausia dėmesio skiriama struktūrinėms reformoms, naujai daugiametei finansinei programai (DFP) ir tvirtesnėms kapitalo rinkoms. EESRK pasisako už platesnį požiūrį į ekonominį atsparumą, sprendžiant tokias problemas, kaip vangus augimas, pragyvenimo išlaidų krizė ir didėjantis geopolitinis netikrumas.

Paprastesnis ir pažangesnis reglamentavimas

EESRK pritaria Komisijos įsipareigojimui mažinti administracinę naštą, tačiau įspėja, kad dėl reglamentavimo supaprastinimo neturi nukentėti socialinė apsauga ar aplinkos apsaugos standartai.

Inovacijų ir investicijų skatinimas

Darbo programoje daug dėmesio skiriama skaitmeniniams tinklams, DI ir kvantinėms technologijoms ir pirmenybė teikiama ES technologinei lyderystei. EESRK ragina Komisiją sudaryti sąlygas, kurios neleistų kapitalui nutekėti ir skatintų ilgalaikes investicijas Europoje.

Teisingesnė ir žalesnė Europa

Programa, kurioje sprendžiami tokie uždaviniai kaip kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, apsirūpinimo maistu saugumas ir tvarus finansavimas, siekiama didinti socialinį ir aplinkos tvarumą. EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad politika skatintų socialinę sanglaudą ir teisingą skaitmeninę pertvarką.

Pasirengimas plėtrai ir ateities perspektyvos

Atsižvelgiant į galimą ES plėtrą po 2028 m., darbo programoje išdėstyti finansinio ir politinio stabilumo planai. EESRK primygtinai ragina įtraukti pilietinės visuomenės perspektyvą siekiant užtikrinti, kad politika būtų tenkinami visų europiečių poreikiai. (tk)

Kasdien krintant bomboms, kai pagrindinis tikslas –išlikti gyviems, jauni ukrainiečiai negali sau leisti galvoti apie tolimą ateitį, sako Yevhenija Senyk, aštuoniolikmetė 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas!“ dalyvė ir jaunimo aktyvistė iš Ukrainos. Ji pasakoja, kaip karas paveikė jos šalies jaunimo organizacijas ir kodėl svarbu joms suteikti galimybę reikšti savo nuomonę Europos scenoje.

Jūsų nuomone, kaip per pastaruosius trejus metus jūsų organizaciją paveikė karas Ukrainoje ir kaip pasikeitė jos veikla?

Organizacija „SD Platform“ įsteigta 2013 m. ir jos pagrindinis tikslas – ginti tokias vertybes kaip laisvė, solidarumas, lygybė ir teisingumas, nes manome, kad tai yra svarbiausios vertybės kuriant pažangią Ukrainos ateitį. Taip pat turime daug filialų užsienyje, kurie palaiko Ukrainos jaunimo, kuris buvo priverstas palikti savo namus, aktyvizmą užsienyje. 

Pirmiausia karas paveikė regioninių filialų darbą: jų turime tikrai daug, pavyzdžiui, Odesoje ir Zaporožėje, labai arti fronto linijos zonų esančiuose miestuose, kuriuose gyvenantys žmonės kasdien patiria bombardavimą. Sunku galvoti apie renginių organizavimą, kai pagrindinis tikslas – išlikti gyviems. Kasdieniai apšaudymai paveikia visos šalies jaunimą. Jauni žmonės negali sau leisti galvoti apie tolimą ateitį, nes nežino, kas bus rytoj ar net po dviejų valandų.

Dėl karo Ukrainos finansinė padėtis taip pat tapo nestabili, todėl jaunimui trūksta darbo vietų. Jaunuoliai turi ieškoti darbo ir tuo pat metu bandyti mokytis ir dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, o tai sunkiai suderinama.

Po plataus masto invazijos daugelis jaunų žmonių pradėjo kovoti su Rusijos agresija ne dalyvaudami jaunimo tarybose ar organizacijose, o su ginklais rankose. Todėl jaunimas neturi politinės patirties. Ateityje bus sunku sudaryti sąlygas visiems tinkamai dalyvauti politikoje.

„SD Platform“ siūlo nemokamą neformalų politinį švietimą, kad jauni žmonės žinotų, kaip jie gali daryti įtaką politikai regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

Kaip manote, kodėl jaunimo organizacijoms ar jų atstovams svarbu atvykti į tokius renginius kaip „Tavo Europa, tavo balsas!“?

Visų pirma, tokie tarptautiniai įvykiai ukrainiečiams patvirtina, kad Europa mūsų nepamiršo. Mums svarbu būti čia, išsakyti savo nuomonę, paklausti kitų apie jų patirtį ir parvežti naujų idėjų į mūsų šalį.

Be to, galime parodyti, kad esame pajėgūs ir pasiryžę tapti Europos Sąjungos dalimi, nes jei būsime čia, Europos jaunimas galės mūsų klausytis, o mes galėsime klausytis jų. Tai tarsi mūsų visų partnerystė.

Kaip manote, kokios paramos ir pagalbos reikia jauniems žmonėms, kad jie būtų skatinami toliau dalyvauti jaunimo veikloje ir judėjimuose?

Mano nuomone, Europos Sąjungai labai svarbu konsultuotis su Ukrainos jaunimu. Manau, kad jei Europos Sąjunga ir toliau suteiks mums tokias galimybes dalyvauti formuojant ES politiką, prieisime bendrų išvadų, kurios bus naudingos abiem pusėms. Mes taip pat esame Europos dalis, todėl turime siekti bendrų pozicijų visose politikos srityse. Be to, jei Europos Sąjunga ir toliau teiks finansinę paramą Ukrainos jaunimui dalyvauti tokiuose renginiuose kaip šis, tai taps paskata jiems toliau dalyvauti politikoje, nes finansinė našta nebebus tokia didelė kliūtis.

Jevhenija Senyk yra jaunimo aktyvistė, atstovaujanti Ukrainos nacionalinės jaunimo tarybos organizacijai „SD Platform“. Ji yra Lvivo nacionalinio politechnikos universiteto tarptautinių santykių studentė.