Europa atsilieka konkurencingumo srityje ir turi skubiai pašalinti savo bendrosios rinkos trūkumus nepažeisdama įmonių ir Europos gyventojų interesų.

Sausio mėn. EESRK plenarinėje sesijoje vyko diskusija dėl Europos konkurencingumo ir vidaus rinkos ateities. Šioje diskusijoje daug dėmesio skirta EESRK nuomonei, kurios paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija, pasižadėjusi savo šešių mėnesių pirmininkavimo laikotarpiu dėmesį sutelkti į konkurencingumo ir bendrosios rinkos klausimus. Be to, nuomonė bus naudinga Enrico Letta rengiant aukšto lygio grupės ataskaitą dėl bendrosios rinkos ateities, kurią numatyta kovo mėn. pateikti Europos Vadovų Tarybai.

Nuomonėje EESRK pabrėžia, kad vidaus rinka turi reaguoti į iššūkius, kylančius pasaulyje, kuris nuo jos sukūrimo XX a. 10-ajame dešimtmetyje labai pasikeitė. Todėl ES jaučia daugialypį spaudimą: ji turi užtikrinti vienodas sąlygas skirdama subsidijas pramonės šakoms, kad joms būtų lengviau vykdyti žaliąją pertvarką, išsaugoti darbo vietas Europoje ir kartu užtikrinti, kad ES įmonės išliktų konkurencingos, taip pat užsitikrinti žaliavas laikydamasi darbo ir aplinkosaugos standartų.

Pranešėja Sandra Parthie pareiškė: „Bendroji rinka padėjo ES tapti vienu galingiausių prekybos blokų pasaulyje, tačiau dabar šiai tvirtai pozicijai kyla grėsmė. Šioje nuomone siūlome daug dėmesio skirti Europos pramonės politikos plėtojimui – ji yra ne atskirų 27 valstybių narių pramonės politikos suma, o labiau tikrai europietiškas požiūris į mūsų pramonės potencialą.“

Diskusijos metu BusinessEurope direktorius Markus Beyrer pažymėjo: „Susiduriame su konkurencingumo problema. Atsiliekame nuo savo pasaulinių konkurentų, tačiau bendroji rinka yra viena iš turimų priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Tikslas – užtikrinti būtiną veiksmų laisvę, kad galėtume išsaugoti dabartinį Europos modelį ir jo socialinius aspektus.“

Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorius Ludovic Voet pabrėžė, kad Europos visuomenės sutartis yra bendrosios rinkos pagrindas ir šią sutartį reikia sustiprinti. Jo nuomone, „mūsų konkurencingoje sistemoje įmonės turi mokėti deramą darbo užmokestį, pasiūlyti geras darbo vietas ir nedaryti žalos aplinkai. Europa turi išlaikyti pagreitį vykdydama teisingą žaliąją pertvarką“.

EESRK nuomonėje pateikiamas pasiūlymas kitoje Komisijos narių kolegijoje paskirti Komisijos narį, kuris būtų atsakingas už penkerių metų planą dėl saugių, kokybiškų ir tvarių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kūrimo. Šios paslaugos sudaro 25 proc. ES BVP ir 20 proc. viso užimtumo ir yra teikiamos tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip transportas, energetika, ryšiai, prieiga prie vandens ir sanitarijos. Be to, jos labai svarbios sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityje. (dm)

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Piliečiams ir darbuotojams rūpimi klausimai ir jų gerovė visada turi užimti svarbią vietą priimant politinius sprendimus. Tai – svarbūs žmogiškieji veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Be to, tai yra vienintelis būdas užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas. Įgyvendindami politiką, kuria sudaromos šios deramos sąlygos visiems, didiname pasitikėjimą ir platų pritarimą dabartinėms ir būsimoms politinėms priemonėms ir užkertame kelią visuomenės nusivylimui, kuris skatina dešinįjį populizmą ir ekstremizmą.

Šiais aktualiais klausimais grindžiami 2023–2025 m. Darbuotojų grupės prioritetai, kuriais nustatomi aiškūs reikalavimai būsimiems ES vadovams pradėti įgyvendinti pažangią darbotvarkę, kuriai būtų būdingas labiau socialinis ir žmogiškasis matmuo. Po ne vieną dešimtmetį trukusių krizių, kurių našta akivaizdžiai nugulė ant Europos piliečių ir darbuotojų pečių, tikimės, kad ES diskusijose vėl bus pereita prie tikrai svarbaus klausimo – socialinės pažangos.

Mūsų prioritetai atspindi Darbuotojų grupės viziją, kad Europa turėtų būti ne tik socialinė ir tvari, bet ir paremta teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe, solidarumu ir įvairove. Mums reikia Europos, kuri pirmenybę teiktų kovai su nelygybe, skurdu ir klimato krize ir užtikrintų teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir deramą darbą visiems. Tai geriausias būdas suteikti galių mūsų demokratijai ir visuomenei bei kiekvienam jos nariui. Tikimės, kad į šią viziją bus atsižvelgta.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) aptarė klimato kaitos ir aplinkos būklės prastėjimo poveikį taikai, saugumui ir gynybai. Komitetas pabrėžia, kad reikia skubiai investuoti į atsparų atsaką į šiuos pasaulinius iššūkius.

Kadangi pagrindinė ES projekto užduotis – skatinti ir išsaugoti taiką, Europa turi dėti daugiau pastangų taikai užtikrinti.

EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad taikos skatinimas neatsiejamai susijęs su pagrindinių teisių ir demokratijos išsaugojimu ir skatinimu. Todėl Komitetas laikosi pozicijos, kad į ES išorės politiką reikia ir toliau įtraukti klimato ir saugumo sąsają. Tai turėtų būti daroma kuriant aktyvius institucijų, atsakingų už išorės santykius, ES vidaus sanglaudą ir valstybių narių saugumo ir gynybos tarnybas, ryšius. Klimato ir saugumo sąsajos koncepcija yra susijusi su klimato kaitos ir aplinkos būklės prastėjimo poveikiu taikai, saugumui ir gynybai.

EESRK narė ir nuomonės pranešėja Ozlem Yildirim sakė: „Be kita ko, EESRK siūlo imtis konkrečių priemonių siekiant veiksmingai prognozuoti, visų pirma investuojant į atsparų atsaką, parengiant sprendimų priėmimo procesus būsimiems neramumams ir visų pirma parengti realią ES lygmens strategiją šiuo klausimu. Skubus ir veiksmingas visų šalių įsipareigojimų klimato kaitos srityje laikymasis yra ne mažiau svarbus prevencinis svertas.“

Europos Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į klimato kaitos ir saugumo sąsają. Tačiau EESRK mano, kad šiame dokumente nenustatyti geografiniai, politiniai ir kariniai parametrai, nes jame nekalbama apie kintantį šios sąsajos pobūdį, kai padėtis iš tiesų prastės ir dėl to gali kilti didelė įtampa tarp valstybių narių. Komisija ir valstybės narės turi palaikyti nuolatinį konkretų dialogą klimato kaitos ir saugumo sąsajos klausimais. (at)

Siekdamas skatinti mažųjų įmonių augimą ES, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia Komisijos pasiūlymą dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos. Savo patariamojoje nuomonėje EESRK pasisako už papildomas priemones ir pabrėžia, kad būtinas glaudesnis Komisijos, valstybių narių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atstovų bendradarbiavimas siekiant veiksmingo įgyvendinimo ir informuotumo didinimo.

MVĮ, kurios sudaro įspūdingą 99,8 proc. dalį visų ne finansų įmonių ES, labai prisideda prie užimtumo (66,6 proc.) ir pridėtinės vertės (56,8 proc.) kūrimo. Komisijos pasiūlymu dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos – vieno iš platesnių pagalbos MVĮ dokumentų rinkinio dokumentų – siekiama palengvinti reglamentavimo naštą ir supaprastinti mokesčių procedūras šioms įmonėms. EESRK pabrėžia, kad pasiūlymą dėl pagrindinės buveinės mokesčių sistemos reikia priimti skubiai siekiant paspartinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių augimą, orientuojantis į atskiras MVĮ, vykdančias tarpvalstybinę veiklą. Siūlomas sumažinimas atitinka EESRK tikslą kurti palankias sąlygas ilgalaikiam BVP ir užimtumo augimui.

Nors iš pradžių Komitetas pritarė tam, kad dėmesys būtų sutelktas į atskiras labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, EESRK siūlo įvertinti galimybę po penkerių metų išplėsti pagrindinės buveinės mokesčių sistemą įtraukiant patronuojamąsias įmones į ex post vertinimą, tokiu būdu didinant įtraukumą. EESRK pripažįsta, kad pagrindinės buveinės mokesčių sistema papildo pasiūlymą dėl BEFIT, tačiau pabrėžia, kad reikia būti budriems, kad būtų išvengta teisinės sistemos neatitikimų. Kad pagrindinės buveinės mokesčių sistema sėkmingai veiktų, labai svarbus valstybių narių mokesčių administratorių bendradarbiavimas, todėl EESRK ragina bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą, primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau pritaikyti IT sistemas ir didinti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių informuotumą. (tk)

Konkurencingumas, MVĮ ir socialinė įtrauktis yra vieni svarbiausių pirmininkaujančios Belgijos programos klausimų. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) teikia politines rekomendacijas dėl ekonomikos valdymo, ilgalaikio integracinio augimo ir tvaraus saugumo santykio, taip pat dėl socialinės ekonomikos galios kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Europos Sąjungos Tarybai tryliktąjį kartą pirmininkauja Belgija – jos prioritetai buvo aptarti dviejose diskusijose, kurias EESRK surengė sausio mėn. plenarinėje sesijoje.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pagyrė pirmininkaujančią valstybę narę už tai, kad ji į savo darbą įtraukė socialinius partnerius. Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis užbaigia ES institucinį ciklą, todėl ši šalis turi ieškoti teisėkūros kompromisų ir vadovauti ES Tarybai per Europos Parlamento rinkimų kampaniją ir pačius rinkimus.

Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas David Clarinval pristatė pirmininkaujančios valstybės narės poziciją dėl bendros žemės ūkio politikos reformos, savarankiškai dirbančių asmenų apsaugos ir ES pramonės politikos. Prašymu EESRK parengti 13 patariamųjų nuomonių, pirmininkaujanti valstybė narė siekia prisidėti prie diskusijų dėl 2024–2029 m. strateginės darbotvarkės. Tarpinstitucinėje deklaracijoje, kuri bus paskelbta balandžio mėn., daugiausia dėmesio bus skiriama būsimai ES socialinei darbotvarkei. Tarp pirmininkaujančios valstybės narės prioritetų galima paminėti žaliąją ir socialinę pertvarką, kovą su klimato ir biologinės įvairovės krizėmis. Jos dėmesys sąžiningam darbo jėgos judumui ir tvariai socialinei apsaugai yra EESRK socialinių partnerių dialogo dėmesio centre. Svarbiausios sritys bus Europos konkurencingumo stiprinimas, MVĮ rėmimas ir subalansuotos prekybos politikos „Globali Europa“ skatinimas. (tk)

Tarpvalstybiniai energijos srautai yra itin svarbūs tiekiant elektros energiją ir dujas skirtingoms ES valstybėms narėms. Vadinasi, reikia modernizuoti energetikos infrastruktūrą per kaimyninių šalių jungiamąsias linijas, kad būtų padidinti Sąjungos tvarios energijos pajėgumai.

ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu parengtoje ir 2024 m. sausio 18 d. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje EESRK išdėstė aiškią savo poziciją šiuo klausimu.

ES turėtų skirti ypatingą dėmesį tinklo plėtrai ir imtis didžiulių investicijų, kad būtų skatinama Europos ekonomika ir kuriamos aukštos kokybės ir aplinką tausojančios darbo vietos.

„Mes, EESRK nariai, manome, kad siekiant žaliosios pertvarkos ir strateginio energetikos pramonės savarankiškumo labai svarbu imtis struktūrinių mūsų energetikos sistemos permainų“, – teigė EESRK pirmininkas Oliver Röpke per diskusiją, vykusią priimant nuomonę.

Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad klimato kaitos paskatintas perėjimas prie švarios energijos, dabar tapo ekonomine ir saugumo būtinybe ir kad tinklų sujungimas sukurtų lankstesnę sistemą, kurią taikant būtų galima subalansuoti geografinius vėjo ir saulės energijos gamybos skirtumus.

„Šiuo metu Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojai viršija jos planus infrastruktūros atžvilgiu, todėl šią transeuropinę infrastruktūrą turime sukurti kuo greičiau. Ji turi būti ekonomiškai efektyvi, saugi, tvari ir lanksti“, – sakė ji. (mp)

Pilietinė visuomenė, trumpai tariant, yra bendruomenių grupės, gebančios savarankiškai organizuoti veiklą, apibrėžti ir pasiekti numatytus tikslus. Demokratinėse sistemose pilietinės visuomenės grupių yra daug ir įvairių, kurios siekia kuo labiau atspindėti jų narių nuomones ir požiūrių įvairovę. Nedemokratinių režimų šalyse pilietinės visuomenės organizacijos dažniausiai yra opozicijoje valdantiesiems. Pilietinė visuomenė veikia pasitelkdama aktyvų pilietiškumą ir norą bendradarbiauti bendros gerovės labui, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.

Kai šalį valdė partija „Teisė ir teisingumas“ (Prawo i Sprawiedliwość, PiS), pilietinės visuomenės organizacijos savo veiksmus nukreipė į pokyčius, kėlusius pavojų šalies valdymo sistemai ir žmogaus teisių apsaugai. Kaip teigiama Helsinkio žmogaus teisių fondo pranešime „Spaudimas ir mobilizacija: pilietinė visuomenė ir teisinės valstybės krizė“, nevyriausybinės bendruomenės 2016–2022 m. surengė daug masinių protestų, norėdamos apginti teisinę valstybę ir konstitucines vertybes, ir suteikė teisinę pagalbą grupėms, kurioms grėsė diskriminacija ar represijos. Nevyriausybinis sektorius toliau ieškojo naujų galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, be kita ko, burdamas veiksmingas koalicijas, kad būtų išrinktas žmogaus teisių komisaras ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, taip pat organizuodamas piliečių forumus.

2023 m. spalio 15 d. įvykusių parlamento rinkimų rezultatai rodo Lenkijos pilietinės visuomenės stiprybę. Istorinis rinkėjų aktyvumas (74,38 proc.) ir tai, kad opozicijoje buvusios partijos įgijo rinkimų pranašumą, įrodo, kad piliečiams pavyko veiksmingai susitelkti ir pakeisti vyriausybę. Teisės ir teisingumo partijos (PiS) kandidatai surinko 35,38 proc. balsų. Tokiu būdu ši partija pirmoji nuo 1989 m. trečią kartą iš eilės laimi parlamento rinkimus, tačiau, kitaip nei 2015 m. ir 2019 m. rinkimuose, jos kandidatų sąrašas negavo daugumos, reikalingos vyriausybei suformuoti. Į Seimą pateko ir šios partijos: Pilietinė koalicija (30,7 proc.), Trečiasis kelias PSL-PL (14,4 proc.), Naujoji kairė (8,61 proc.) ir konfederacija „Laisvė ir nepriklausomybė“ (7,16 proc.). Trys koalicijos partijos – Pilietinė koalicija, Trečiasis kelias PSL-PL ir Naujoji kairė – iš viso surinko 51,72 proc. balsų, o tai suteikė joms daugumą, reikalingą vyriausybei formuoti. Vyriausybė su Ministru Pirmininku Donaldu Tusku buvo suformuota po pradinio nesėkmingo PiS bandymo.

Nė viena apklausa neprognozavo tokio didelio rinkėjų aktyvumo. Galima paminėti, kad 2019 m. parlamento rinkimuose dalyvavo 61,74 proc. rinkėjų, o istoriniuose, 1989 m. rinkimuose – 62,7 proc. Apklausų (pvz., CBOS ir Stepono Batoro fondo) rezultatai rodo, kad permainų troškimas, kurį sukėlė ilgalaikis visuomenės nepasitenkinimas, paskatino piliečius eiti prie balsadėžių. Reikėtų pažymėti, kad prieš rinkimus buvo galima jausti didelę pilietinę mobilizaciją: balsuoti ne savo gyvenamojoje vietoje užsiregistravo rekordinis skaičius rinkėjų (iki spalio 12 d. 15.00 val. 960 000 asmenų pakeitė savo rinkimų apylinkę ir apie 1 200 000 tam pateikė prašymą). Užsiregistravusių balsuoti užsienyje gyvenančių lenkų skaičius beveik padvigubėjo (apie 600 000, palyginti su 350 000 per 2019 m. rinkimus).

Nacionalinio referendumo paskelbimas ir jo surengimas galėjo būti dar vienas veiksnys, paskatinęs piliečius aktyviau dalyvauti Seimo rinkimuose. Referendume dalyvavo 40,91 proc. rinkėjų, žinodami, kad jo rezultatai įpareigojantys. Rinkėjus sutelkti padėjo ir daugybė NVO veiksmų. Ypač verta paminėti iniciatyvas moterims ir jaunimui (pvz., „Moterų balso“ iniciatyva „Tavo pasirinkimas“, „Wschód“ (Rytai) iniciatyva „Nebegalime tylėti“ ar „SexEd“ iniciatyva „Tai tavo sprendimas“), kurios labai padėjo padidinti rinkėjų aktyvumą. 2019 m. parlamento rinkimuose balsavo 61,5 proc. moterų ir 60,8 proc. vyrų. 18–29 m. gyventojų aktyvumas buvo 46,4 proc. 2023 m. rinkimuose balsavo daugiau moterų (73,7 proc.) nei vyrų (72 proc.) ir 68,8 proc. jaunimo (18–29 m.). Bendruomeninės organizacijos prieš rinkimus surengė ne mažiau kaip 20 kampanijų, skatindamos žmones balsuoti.

Kampanijos daugiausia buvo rengiamos internetu, tačiau kai kurios jų vyko per televiziją, radiją ir net kino teatruose. Įžymių žmonių, nuomonės formuotojų, aktorių ir visuomenės veikėjų dalyvavimas padėjo pasiekti įvairią auditoriją. Remiantis 2023 m. spalio mėn. atlikta CBOS apklausa „2023 m. rinkimų motyvai ir sprendimai“, dauguma rinkėjų (apie 70 proc.) apsisprendė už ką balsuoti likus bent kelioms savaitėms iki rinkimų. Likusieji tai padarė vėliau – paskutinę savaitę prieš rinkimus (28 proc.), tik rinkimų dieną (9 proc.) arba dieną prieš rinkimus (4 proc.). Partijos santykiai su Europos Sąjunga buvo ypač svarbūs Pilietinės koalicijos rinkėjams (80 proc.). Noras pakeisti vadovybę buvo paminėtas beveik taip pat dažnai kaip priežastis balsuoti už šią partiją (77 proc.). Didelė partijos rinkėjų dalis (64 proc.) manė, kad Pilietinės koalicija gina jiems artimas vertybes ir principus. PiS rinkėjai manė, kad ši partija atstovauja tiek jų interesams („jai rūpi tokie kaip mes“ – 66 proc.), tiek jų vertybėms ir principams (62 proc.). Tuo pat metu jie teigiamai įvertino ligšiolinį partijos vadovavimą (64 proc.) ir jos ekonominę programą (59 proc.).

2024 m. birželio mėn. lenkai dalyvaus rinkimuose ir rinks savo Europos Parlamento narius. EP rinkimus galima laikyti dar vienu rinkimų ciklo, prasidėjusiu 2023 m. Seimo rinkimais, etapu, nes 2024 m. balandžio mėn. Lenkijoje dar vyks savivaldybių rinkimai. Europos tema bus įtraukta į vietos valdžios kampanijas, nors ir mažesniu mastu nei per nacionalinio parlamento rinkimus. Be to, 20-osios Lenkijos įstojimo į ES metinės gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui Europos Parlamento rinkimuose. Priminsime, kad per paskutinius 2019 m. EP rinkimus rinkėjų aktyvumas Lenkijoje buvo tik 45,68 proc.

Lenkijos gyventojai tvirtai pritaria tam, kad jų šalis būtų Europos Sąjungos dalimi. Remiantis 2023 m. balandžio mėn. CBOS tyrimu, 85 proc. lenkų pritaria narystei ES. Šis skaičius kiek sumažėjo, tačiau tebėra labai didelis. 10 proc. piliečių nepritaria Lenkijos buvimui ES, o 5 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Taip pat turėtume priminti, kad pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą vyks daugialypės krizės šešėlyje: Ukrainoje tebevyksta karas, tęsiasi klimato krizė, ekonomikos krizė, krypstama į populistinę dešiniąją. Todėl, atsižvelgiant į numatomą dezinformacijos veiklos suintensyvėjimą, bus svarbu kampanijos metu būtų vykdyti veiksmingą ir nuoseklią komunikacijos politiką, pritaikytą konkrečioms rinkėjų grupėms. Ši tarptautinė įtampa skatina ES šalininkus įžvelgti viltį Europos Sąjungoje kaip bendruomenėje, užtikrinančioje mūsų saugumą.

Małgorzata Molęda-Zdziech

Varšuvos ekonomikos mokykla, „Europe Direct“ grupė iš Lenkijos