Europos įmonės vis dar susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu, reglamentavimo fragmentacija ir didėjančiomis sąnaudomis. Perteklinis reguliavimas stabdo jų augimą ir neleidžia joms žengti koja kojon su konkurentais iš kitų pasaulio kraštų. Europa daugiau nebegali suktis ratu – verslininkams reikia realių pokyčių, o ne vis analizuoti tas pačias kliūtis, apie kurias jau žinome daug metų. Tai svarbus momentas pereiti nuo žodžių prie darbų, – rašo Lenkijos verslo konfederacijos „Lewiatan“ atstovė Kinga Grafa.
Europos įmonės vis dar susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu, reglamentavimo fragmentacija ir didėjančiomis sąnaudomis. Perteklinis reguliavimas stabdo jų augimą ir neleidžia joms žengti koja kojon su konkurentais iš kitų pasaulio kraštų. Europa daugiau nebegali suktis ratu – verslininkams reikia realių pokyčių, o ne vis analizuoti tas pačias kliūtis, apie kurias jau žinome daug metų. Tai svarbus momentas pereiti nuo žodžių prie darbų, – rašo Lenkijos verslo konfederacijos „Lewiatan“ atstovė Kinga Grafa.
Europos Komisija neseniai paskelbė Konkurencingumo kelrodį – ateinančių penkerių metų veiksmų gaires, kuriomis siekiama stiprinti ES ekonominę padėtį ir remti Europos įmones. Komisijos siūlomas veiksmų planas yra tinkamas. Įmonės jau seniai ragina imtis tokių pokyčių, todėl svarbiausi prioritetai yra konkurencingumas ir bendroji rinka. Tačiau jei ES nori konkuruoti pasauliniu lygmeniu, ji privalo veikti jau dabar. Savo veiksmų pagrindu laikydami stiprią ekonomiką, turime skubiai supaprastinti reglamentavimą, sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti veiksmingą paramą investicijoms ir inovacijoms. Atsižvelgdami į nestabilią geopolitinę aplinką, taip pat turime sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, susitarimus dėl prieigos prie svarbiausiųjų žaliavų.
Šiandien Europos įmonės vis dar susiduria su pernelyg dideliu biurokratizmu, reglamentavimo fragmentacija ir didėjančiomis sąnaudomis. Konkurentai iš kitų pasaulio kraštų vis sparčiau plečia veiklą , tuo tarpu Europos įmonių augimą stabdo perteklinis reguliavimas. Europos Komisija privalo pasiūlyti konkrečias reformas, kurios iš tiesų pagerintų ES verslo aplinką. Konkurencingumo kelrodžiu šalinamos pagrindinės ES ekonomikos augimo ir našumo kliūtys, kaip antai didelės energijos kainos, perteklinis reguliavimas ir įgūdžių bei darbo jėgos trūkumas. Tai teisinga veiksmų kryptis, tačiau svarbiausia yra šį planą įgyvendinti praktikoje. Tam reikia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir veiksmų planų, kuriais konkurencingumas būtų skatinamas, o ne ribojamas.
Bendroji rinka yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų, tačiau jos potencialą būtina visapusiškai išnaudoti. Nepriimtina tai, kad bendrojoje rinkoje išlieka kliūtys, kurios buvo nustatytos jau prieš 20 metų. ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija turi galimybę tai pakeisti, vienu svarbiausių prioritetų laikydama laisvę teikti paslaugas. Tai itin svarbu ne tik transporto sektoriui, bet ir augančiai specializuotas paslaugas teikiančių įmonių grupei. Deja, E. Lettos ir M. Draghi pranešimuose šiam klausimui skiriama nepakankamai dėmesio. E. Letta iš esmės nagrinėjo tik statybos ir mažmeninės prekybos sektorius, o M. Draghi neatsižvelgė į Komisijos vertinimus dėl papildomų veiksmų, kuriais būtų galima išlaisvinti paslaugų rinkos potencialą. Paslaugų vaidmuo didinant atsparumą ir saugumą teigiamai pabrėžtas S. Niinistö pranešime. Nereikia įtikinėti, kaip tai svarbu dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo „28-ąją taisyklę“ – vieną bendrą taisyklių rinkinį, apimantį mokesčius, darbo teisę ir įmonių teisę. Šia iniciatyva siekiama supaprastinti tarpvalstybinę veiklą, ypač MVĮ, tačiau kol kas apie pasiūlymą žinome nepakankamai, kad galėtume jį įvertinti.
Akivaizdu, kad paskelbtas reguliavimo panaikinimas ir teisės aktų supaprastinimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Tačiau dabar atėjo laikas pasiūlymus įgyvendinti praktikoje ir tai neturėtų apsiriboti tik ataskaitų teikimo naštos sumažinimu. Tikimės, kad Komisija atliks išsamų ES teisės aktų „auditą“, po kurio bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip būtų galima greitai pagerinti ES reglamentavimo aplinką.
Daug tikimės iš Krokuvoje vyksiančio Bendrosios rinkos forumo ir laukiame viešų konsultacijų, kuriose dalyvavo ir konfederacijos „Lewiatan“ nariai, išvadų. Bus siekiama parengti naują bendrosios rinkos strategiją.
Tai labai svarbus momentas pereinant nuo žodžių prie darbų ir įgyvendinant sprendimus, kurie iš tiesų paskatintų Europos verslo plėtrą. Norint rasti realius įmonių poreikius atitinkančius sprendimus, itin svarbus bus ES institucijų ir socialinių partnerių dialogas. Jei nepriimsime drąsių sprendimų, prarasime vertingą laiką ir atsiliksime nuo pasaulinių konkurentų.
Kinga Grafa – konfederacijos „Lewiatan“ generalinio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už Europos reikalus, ir „BusinessEurope“ nuolatinė atstovė. Politologijos mokslų daktarė ir žurnalistė pagal išsilavinimą, ji įgijo patirties ES veikimo klausimais dirbdama Europos integracijos komiteto biure (2008–2009 m.) ir Europos Parlamente (2009–2014 m.). Ji taip pat yra knygos apie Lenkijos aristokratiją bendraautorė ir mokslinių publikacijų apie Amerikos užsienio politiką, Amerikos elitą ir kultūros diplomatiją autorė.
ES turi atsilaikyti prieš pagundą panaikinti reglamentavimą, nes tai tik sukeltų netikrumą įmonėms, susilpnintų tvarumu grindžiamą konkurencingumą ir sumažintų piliečių gerovę ir pasitikėjimą, – teigia Flandrijos aplinkos apsaugos tinklo „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ generalinis direktorius Danny Jacobs. Jis pasidalijo su mumis aplinkosaugos srities NVO nuogąstavimu dėl naujausio ES pasiūlymo supaprastinti reglamentavimą, kuris, jų manymu, gali atsverti pagrindinius Europos žaliojo kurso užmojus.
ES turi atsilaikyti prieš pagundą panaikinti reglamentavimą, nes tai tik sukeltų netikrumą įmonėms, susilpnintų tvarumu grindžiamą konkurencingumą ir sumažintų piliečių gerovę ir pasitikėjimą, – teigia Flandrijos aplinkos apsaugos tinklo „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ generalinis direktorius Danny Jacobs. Jis pasidalijo su mumis aplinkosaugos srities NVO nuogąstavimu dėl naujausio ES pasiūlymo supaprastinti reglamentavimą, kuris, jų manymu, gali atsverti pagrindinius Europos žaliojo kurso užmojus.
Ar galėtumėte pakomentuoti naujausias Komisijos iniciatyvas dėl reglamentavimo panaikinimo, pavyzdžiui, konkurencingumo kelrodį arba bendrąjį rinkinį?
Europos Komisija pristatė ekonominiu požiūriu grindžiamą reglamentavimo panaikinimo ir supaprastinimo darbotvarkę, kuri gali pakenkti sunkiai pasiektiems aplinkos, socialiniams ir ekonominiams laimėjimams. Dėl šios įtampos, susijusios su Europos acquis pritaikymu ir išsaugojimu, ES sunku laikytis aiškios krypties.
Sausio mėn. pabaigoje pristatytame Komisijos konkurencingumo kelrodyje išreiškiamas įmonių susirūpinimas dėl energijos kainų ir ekonominių iššūkių, tačiau nuošalyje paliekami pagrindiniai prioritetai, pavyzdžiui, nulinė tarša ir piliečių gerovė, todėl Europos ekonomika nėra orientuojama į švarią, klestinčią ir žiedinę ateitį. Konkurencingumo kelrodis gali išvesti Europą iš kelio. Konkurencingos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas neįtraukiant socialinių ir aplinkosaugos tikslų kenkia pačiam pagrindiniam ES institucijų tikslui: siekti bendros gerovės ir ją ginti.
Pilietinės visuomenės organizacijos nerimauja dėl kelrodyje nurodyto rizikingo 25 proc. supaprastinimo tikslo. Nors reglamentavimo supaprastinimas yra sveikintinas siekis, tačiau neatlikus išsamių vertinimų jis galėtų pakenkti ypač svarbiems sveikatos, socialinės ir aplinkos apsaugos aspektams. Verslo inovacijoms trukdo ne reglamentavimas, o aiškių taisyklių trūkumas. Tolesnis reglamentavimo panaikinimas tik sukurtų netikrumo atmosferą, baudžiant pradininkus – įmones, kurios imasi iniciatyvos, ir kartu pakenktų pažangai ir tvarumui.
Taip pat nuogąstaujame, kad dėl šio supaprastinimo siekio nukentės aplinkosaugos ir socialiniai tikslai. Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (ĮITTD), Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva (ĮTIPD) ir ES taksonomija turi daug trūkumų ir jų aprėptis nėra tokia plati, kokia galėjo būti. Jas dar labiau susilpninus nuo jau ir taip žemo pradinio taško, šios direktyvos netektų prasmės.
Kitas konkretus pavyzdys gerai apibūdina tai, kas vyksta šiuo metu. Pastaraisiais metais Flandrija susiduria su didžiule PFAS problema: didelė mūsų teritorijos dalis yra užteršta šiomis cheminėmis medžiagomis ir dėl to nukenčia šimtai tūkstančių piliečių. Cheminių medžiagų teisės aktuose (REACH) nustatytas apribojimas arba draudimas laikomas veiksmingiausia cheminių medžiagų, tokių kaip PFAS, kurios naudojamos pramoniniuose procesuose ir produktuose (mišiniuose ir gaminiuose), keliamos rizikos kontrolės priemone. Jei Europos Komisija nuspręstų, kad griežtos REACH reglamento nuostatos nebėra svarbios, padidėtų visuomenės sveikatai kenksmingų pavojingų cheminių medžiagų poveikio rizika. Įmonės turėtų mažiau įsipareigojimų ieškoti saugių alternatyvų, o tai stabdytų inovacijas tvarios chemijos srityje. Aplinkos tarša gali padidėti, nes taikant ne tokias griežtas taisykles į aplinką gali būti išmetamos pavojingesnės medžiagos ir atliekos. Vartotojams kyla didesnis pavojus, nes produktai nėra taip kruopščiai tikrinami dėl nuodingųjų medžiagų. Dėl to Europos įmonės galėtų atsilikti pasaulinio perėjimo prie saugesnių ir ekologiškesnių produktų procese ir prarastų rinkos dalį konkurentams, kurie pasitelkia perspektyvias inovacijas.
Kiek vilčių turite dėl žaliojo kurso likimo, atsižvelgiant į Komisijos paskelbtą naują Europos ekonomikos skatinimo kursą?
Europos Komisijos 2025 m. darbo programa turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Nors joje išdėstyti įsipareigojimai mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti įperkamą energiją rodo galimą kelią į švaresnę ir atsparesnę Europą, kyla pavojus, kad pagrindiniai Europos žaliojo kurso užmojai bus palikti nuošalyje. Vis didesnį susirūpinimą kelia siūlomas reglamentas „Omnibus“, kuris galėtų padėti panaikinti įmonių atsakomybės reguliavimą prisidengiant supaprastinimu. Naujausios tendencijos rodo, kad supaprastinimas pernelyg dažnai naudojamas pagrindinėms apsaugos priemonėms – nuo cheminių medžiagų teisės aktų iki žemės ūkio – susilpninti. Akivaizdus pavyzdys – 2024 m. kovo mėn. skubota bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kuria panaikintos žaliosios apsaugos priemonės. Jau seniai vėluojama atlikti REACH reglamento, kuris kažkada buvo pristatomas kaip visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonė, peržiūrą, todėl kyla pavojus, kad ji bus pakoreguota ir pateikta kaip supaprastinimo priemonė, kuria siekiama supaprastinti pramonės taisykles.
Vos prieš kelis mėnesius Pirmininkė U. von der Leyen pažadėjo laikytis visų Europos žaliojo kurso tikslų. Vis dėlto dabartinė darbo programa liudija visai ką kitą – pagal ją pirmenybė neskiriama tiems tikslams, dėl kurių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, visų pirma nulinės taršos tikslui.
Ar manote, kad siūlomas reglamentavimo panaikinimas galėtų turėti neigiamą poveikį tvarumui ir iki šiol pasiektai pažangai?
ES turi atsispirti pagundai panaikinti reglamentavimą, nes tai tik pakenktų reglamentavimo tikrumui ir nuspėjamumui iš įmonių perspektyvos, susilpnintų ilgalaikį tvarumą skatinantį konkurencingumą ir turėtų neigiamo poveikio piliečių gerovei ir pasitikėjimui.
ES turi užtikrinti, kad mažinant biurokratiją nesusilpnėtų aplinkos ir visuomenės sveikatos apsauga. Pažangus įgyvendinimas turėtų sustiprinti, o ne kenkti Europos žaliajam kursui. Pagrindinės aplinkos ir socialinės apsaugos silpninimas prisidengiant biurokratijos mažinimu nėra tinkama ekonominės galios strategija. Tai neapdairus žingsnis atgal, kuriuo bus pažeidžiamos būtent tos taisyklės, kurios skirtos mūsų ekonomikos perspektyvumui užtikrinti. Visa tai dar labiau didina nerimą keliančią riziką, kad bus nubrauktas dešimtmetis pažangos tvarumo srityje.
Tuo pat metu pilietinė visuomenė visoje ES patiria vis didesnį spaudimą: taikomi ribojamieji įstatymai dėl užsienio agentų, vykdomi protestų represiniai veiksmai ir mažinamas finansavimas, keliantis grėsmę pagrindinėms teisėms. Europos demokratijos skydas ir būsima ES pilietinės visuomenės strategija turi apimti ne tik simbolinius įsipareigojimus, bet ir teisinę apsaugą, tvarų finansavimą ir struktūrinį pilietinį dialogą su ES institucijomis. Komisijos darbo programoje pirmenybė turi būti teikiama demokratijos užtikrinimui stiprinant pilietinę visuomenę. Be nepriklausomos ir pakankamai išteklių turinčios pilietinės visuomenės kyla pavojus pačiai Europos demokratijai.
Danny Jacobs yra „Bond Beter Leefmilieu – BBL“ – Flandrijoje (Belgija) įsikūrusios 135 aplinkosaugos NVO federacijos – generalinis direktorius ir Belgijos atstovas Europos aplinkos biure, kuris yra didžiausias Europos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų tinklas, atstovaujantis apie 30 mln. individualių narių ir rėmėjų.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), pagrindinė Europos profesinių sąjungų organizacija, atstovaujanti 45 mln. darbuotojų Europos lygmeniu, atsisakė pritarti Europos Komisijos ES ekonomikos skatinimo planui „Konkurencingumo kelrodis“. Europos profesinių sąjungų konfederacijai šis kelrodis, toks, koks jis yra dabar, yra nepriimtinas. Kalbėjomės su ETUC generaline sekretore Esther Lynch apie pagrindinius darbuotojų priekaištus dėl kelrodžio ir Europos socialinių teisių ramsčio likimą atsižvelgiant į naujus raginimus drastiškai panaikinti reguliavimą ir daugiau dėmesio skirti konkurencingumui.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), pagrindinė Europos profesinių sąjungų organizacija, atstovaujanti 45 mln. darbuotojų Europos lygmeniu, atsisakė pritarti Europos Komisijos ES ekonomikos skatinimo planui „Konkurencingumo kelrodis“. Europos profesinių sąjungų konfederacijai šis kelrodis, toks, koks jis yra dabar, yra nepriimtinas. Kalbėjomės su ETUC generaline sekretore Esther Lynch apie pagrindinius darbuotojų priekaištus dėl kelrodžio ir Europos socialinių teisių ramsčio likimą atsižvelgiant į naujus raginimus drastiškai panaikinti reguliavimą ir daugiau dėmesio skirti konkurencingumui.
ES profesinės sąjungos jau išreiškė savo nepasitenkinimą naujausiu Europos Komisijos planu atgaivinti ES ekonomiką.Koks, Jūsų nuomone, yra pagrindinis Komisijos Konkurencingumo kelrodžio trūkumas? Kurie plano pasiūlymai Jums kelia didžiausią susirūpinimą?
Pagrindinė Europos Komisijos Konkurencingumo kelrodžio problema yra ta, kad jame pirmenybė teikiama reguliavimo panaikinimui, o ne investicijoms, kurių reikia kokybiškoms darbo vietoms kurti, tvirtai Europos pramonės politikai plėtoti ir aukštos kokybės viešosioms paslaugoms užtikrinti. Be to, nors kelrodyje pripažįstama kokybiškų darbo vietų svarba konkurencingai ekonomikai, užuot pasiūlius būtinų teisės aktų, kuriais būtų stiprinamos teisės, gerinamos darbo sąlygos ir skatinamos kolektyvinės derybos, jame sumenkinamas šis prioritetas, nes skatinama panaikinti reguliavimą, o tai gali lemti prastesnes darbo sąlygas ir nesaugumą dėl darbo.
Vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių pasiūlymų – nustatyti 28-ąją bendrovių tvarką, pagal kurią įmonėms būtų leidžiama veikti nesilaikant nacionalinių darbo teisės aktų. Tai gali labai pakenkti užimtumo teisės aktams visoje Europoje ir paskatinti lenktynes dėl žemesnių darbuotojų teisių ir apsaugos standartų.
Be to, perteklinio reglamentavimo, t. y. vyriausybių gebėjimo priimti teisės aktus, nepaisant ES direktyvose nustatytų būtiniausių standartų, draudimas yra itin problemiškas. ES direktyvų, kurios skiriasi nuo ES reglamentų, paskirtis yra ta, kad jomis nustatomi būtiniausi standartai visoms šalims. Jei tai būtų galimybių riba, tai ne tik sumenkintų šią idėją, bet ir labai pakenktų dirbantiems žmonėms ir reikštų sunkiai pasiektos pažangos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo, sveikatos ir saugos darbe ar teisingo darbo užmokesčio srityse žlugimą.
Be to, kelrodžio raginimas vykdyti pensijų reformas, grindžiamas ilgesniu darbingu amžiumi, yra problemiškas, nes taip darbuotojams užkraunama nereikalinga našta, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad reikia tvarių ir teisingų pensijų sistemų.
Be to, kelrodis yra iš esmės orientuotas į naudą įmonėms: verslo grupėms duota daug pažadų, tačiau nėra konkrečių įsipareigojimų dėl teisės aktų, kurie būtų naudingi darbuotojams. Be kita ko, trūksta priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad viešosios investicijos būtų naudojamos kokybiškoms darbo vietoms kurti, o ne tik įmonių pelnui didinti.
Apibendrinant galima teigti, kad Konkurencingumo kelrodis nesugeba suderinti įmonių poreikių ir darbuotojų teisių ir gerovės, todėl pasiūlymas, toks, koks jis yra dabar, yra nepriimtinas.
Ar, Jūsų manymu, dabar gali kilti grėsmė Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui?
Oficialiai, Komisija neseniai paskelbtoje 2025 m. darbo programoje iš naujo įsipareigojo įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį. Tačiau praktiškai ta pati darbo programa yra pirmoji, į kurią nuo 2019 m. neįtraukta jokių socialinės teisėkūros iniciatyvų.
Vis dėlto kitiems metams Komisija pasiūlė aštuonis supaprastinimo teisės aktus. Niekam nepatinka pernelyg didelė administracinė našta ir profesinės sąjungos aktyviai siūlo šios problemos sprendimų, pavyzdžiui, taisykles dėl viešųjų pirkimų.
Vis dėlto akivaizdu, kad supaprastinimas neišspręs Europai kylančių problemų.
Didžiausią grėsmę socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui kelia visoje Europoje skelbiama masinių atleidimų banga. Tai kels pavojų ne tik darbo užmokesčiui ir darbo vietų garantijai, bet ir pensijoms, socialinei apsaugai ir daugeliui kitų ramsčio principų.
Būtina užtikrinti investicijas, kuriomis būtų siekiama apsaugoti ir kurti kokybiškas darbo vietas, įskaitant priemonę SURE 2.0 ir tvirtą ES investicijų mechanizmą, taip pat imtis būtinų teisėkūros iniciatyvų kokybiškoms darbo vietoms užtikrinti.
Kokia kryptis būtų tinkamiausia, kad ES padidintų savo įtaką esamomis pasaulinėmis ekonominėmis aplinkybėmis, jei ne reguliavimo naštos mažinimas?
Sąlygos, lėmusios atleidimus iš darbo, susidarė dėl investicijų trūkumo. Tai pasakytina tiek apie privačias, tiek apie viešąsias investicijas.
Bendrovės nukreipia investicijas nuo darbuotojų darbo užmokesčio ir labai reikalingų mokslinių tyrimų ir plėtros į pasibaigusio laikotarpio dividendų išmokėjimą ir akcijų atpirkimą, taip slopindamos Europos žaliosios ir technologinės plėtros pažangą.
Per pastaruosius kelerius metus JAV ir Kinija paskatino dideles viešųjų investicijų bangas. Tuo tarpu ES aktyviai kūrė naujas taisykles, dėl kurių valstybės narės buvo priverstos susiveržti diržus.
ES turi skubiai keisti kursą. Didžiulės viešosios investicijos, kurioms taikomi socialiniai reikalavimai siekiant užtikrinti, kad šiomis investicijomis būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos, yra būtina Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo sąlyga.
Esther Lynch yra Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinė sekretorė. Ji yra įgijusi didelės, su profesinėmis sąjungomis susijusios patirties Airijos, Europos ir tarptautiniu lygmenimis ir ėjusi Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinio sekretoriaus pavaduotojos ir konfederacijos sekretorės pareigas. Eidama savo pareigas ji vadovavo dedant pastangas stiprinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, darydama įtaką pagrindinėms direktyvoms dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio, skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų ir informavimo apie pažeidimus. Ji taip pat inicijavo kampanijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio ir teisingo darbo užmokesčio. Jos darbo rezultatas – 15 teisiškai privalomų kancerogenų poveikio ribinių verčių ir socialinių partnerių susitarimai dėl skaitmenizacijos ir reprotoksinių medžiagų. Visą savo gyvenimą Esther yra feministė ir ji pasisako už tai, kad nebebūtų nuvertinamas daugiausiai moterų atliekamas darbas.
ETUC atstovauja 45 mln. narių iš 94 profesinių sąjungų organizacijų 42 Europos šalyse ir 10 Europos profesinių sąjungų federacijų.
Mario Draghi ir Enrico Letta 2024 m. pranešimai garsiai nuaidėjo ES ir jos valstybėse narėse ir tapo veiksmų gairėmis, kuriose nurodoma, kokių veiksmų Europa turėtų imtis, kad užsitikrintų perspektyvią ateitį. Savo nuomonėje„E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimas“EESRK pateikia pilietinės visuomenės požiūrį į šiuos pranešimus ir pateikia rekomendacijų dėl skubių veiksmų.Paprašėme trijų nuomonės pranešėjų – Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri – pristatyti pranešimuose pateiktus pasiūlymus, kurie, jų nuomone, yra ypač svarbūs ES klestėjimui ateityje.
Mario Draghi ir Enrico Letta 2024 m. pranešimai garsiai nuaidėjo ES ir jos valstybėse narėse ir tapo veiksmų gairėmis, kuriose nurodoma, kokių veiksmų Europa turėtų imtis, kad užsitikrintų perspektyvią ateitį. Savo nuomonėje „E. Letta ir M. Draghi ataskaitų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimas“ EESRK pateikia pilietinės visuomenės požiūrį į šiuos pranešimus ir pateikia rekomendacijų dėl skubių veiksmų. Paprašėme trijų nuomonės pranešėjų – Matteo Carlo Borsani, Giuseppe Guerini ir Stefano Palmieri – pristatyti pranešimuose pateiktus pasiūlymus, kurie, jų nuomone, yra ypač svarbūs ES klestėjimui ateityje.
Panašu, kad pastaruoju metu kalbama tik apie konkurencingumą, o reguliavimo panaikinimas laikomas stebuklingu receptu, kuris padėtų Europai įsitvirtinti šalia pasaulinių ekonomikos veikėjų. Tačiau konkurencingumą galima vertinti įvairiai ir nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kada reguliavimo jau yra per daug. Neišsamios diskusijos apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą gali nuvesti prie pernelyg supaprastintų argumentų, kai viskas tampa tik juoda arba balta, ir kelti grėsmę patikimai ekonominei politikai, teigia mūsų netikėtas svečias, Europos politikos studijų centro (CEPS) generalinis direktorius Karel Lannoo.
Panašu, kad pastaruoju metu kalbama tik apie konkurencingumą, o reguliavimo panaikinimas laikomas stebuklingu receptu, kuris padėtų Europai įsitvirtinti šalia pasaulinių ekonomikos veikėjų. Tačiau konkurencingumą galima vertinti įvairiai ir nėra vienareikšmiško atsakymo į klausimą, kada reguliavimo jau yra per daug. Neišsamios diskusijos apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą gali nuvesti prie pernelyg supaprastintų argumentų, kai viskas tampa tik juoda arba balta, ir kelti grėsmę patikimai ekonominei politikai, teigia mūsų netikėtas svečias, Europos politikos studijų centro (CEPS) generalinis direktorius Karel Lannoo.
Karel Lannoo yra CEPS, vieno iš pirmaujančių Europos nepriklausomų mokslinių institutų, generalinis direktorius. Karel Lannoo specializacija – finansinis reguliavimas, Europos ekonomikos valdymas ir bendrosios rinkos problemos, o iš pastarojo meto jo publikacijų paminėtina „Suprasti Europą“ (olandų kalba), U. von der Leyen vadovaujamai antrosios kadencijos Komisijai skirta specialios darbo grupės ataskaita dėl finansų sektoriaus politikos, taip pat įvairus turinys akademiniuose leidiniuose bei apžvalgos. Karel dažnai kalba ES, nacionalinių ir tarptautinių institucijų klausymuose, tarptautinėse konferencijose ir vadovams skirtų programų renginiuose. Jis vadovauja tyrimams, skirtiems nacionalinėms vyriausybėms, daugiašalėms organizacijoms ir privačiojo sektoriaus subjektams. Jo rašiniai nuolat publikuojami žiniasklaidoje. Be to, Karel yra bendrovių ir fondų valdybų narys, taip pat patariamųjų tarybų, įskaitant Nyderlandų finansų rinkų institucijos (AFM) Kapitalo rinkų komisiją, kapitalo rinkų priežiūros įstaigą, narys.
Šiais laikais tapo madinga Europą vadinti nekonkurencinga ir reikalauti ES lygmeniu imtis masinės dereguliacijos kampanijos. Tačiau tai, kiek probleminė yra ekonominės padėtis, priklauso nuo konkurencingumo apibrėžties, naudojamo bendro vardiklio, lyginamojo standarto ir nuo aplinkybių.
Šiais laikais tapo madinga Europą vadinti nekonkurencinga ir reikalauti ES lygmeniu imtis masinės dereguliacijos kampanijos. Tačiau tai, kiek probleminė yra ekonominės padėtis, priklauso nuo konkurencingumo apibrėžties, naudojamo bendro vardiklio, lyginamojo standarto ir nuo aplinkybių.
Be to, konkurencingumas prilyginamas reguliavimo panaikinimui, o tai klaidinga prielaida, tarsi problemą būtų galima išspręsti masine supaprastinimo kampanija. Taigi norint kontroliuoti šį naratyvą, svarbu naudoti tinkamus parametrus. Priešingu atveju jis galėtų tapti nevaldomas ir naudingas euroskeptikams.
Konkurencingumas vėl minimas kaip vienas iš politikos tikslų, nors jis ir nebuvo niekur dingęs. Reikia prisiminti precedentus. 2000 m. kovo mėn. oficialiai Lisabonos Europos Vadovų Tarybos priimta Lisabonos strategija ES siekė „tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje, užtikrinančia darnų ekonomikos augimą, daugiau ir geresnių darbo vietų bei didesnę socialinę sanglaudą“. Europos Komisijai konkurencingumas rūpėjo dar Jacques Delors laikais – tiesiog perskaitykite garsųjį 1994 m. Paul Krugman straipsnį, kuris tai vadino „pavojinga manija“. Tuomet J. Delors susirūpinimą kėlė tai, kad konkuruojant su JAV ir Japonija, Europoje augo nedarbas. Jo pasiūlytas sprendimas – investicijų į infrastruktūrą ir aukštąsias technologijas programa. Tai mes jau girdėjome.
Apie teisės aktų supaprastinimą irgi kalbama jau seniai. Supaprastintų vidaus rinkos teisės aktų (SLIM) iniciatyva pradėta įgyvendinti dar 1996 m., kai ES sudarė 15 valstybių narių. Komisijos narys Charles McCreevy (2004–2009 m.) 2005–2006 m. palankiai vertino reguliavimo „pauzes“, kol neištiko finansų krizė. Jean-Claude Juncker vadovaujamos Komisijos pirmininko pavaduotojui Frans Timmermans buvo pavesta įgyvendinti geresnio reglamentavimo programą. Nors visi šie planai nusipelnė pagyrų, verčiau derėtų šalinti pagrindines reglamentavimo sudėtingumo priežastis – pradedant sprendimų priėmimo procesu, baigiant prastu vykdymo užtikrinimu, o ne tiesiog gydyti simptomus. Tačiau 27 valstybių narių Sąjungai tai lengviau pasakyti nei padaryti.
Konkurencingumas, bent jau kaip apibrėžiama Mario Draghi pranešime, yra labiau susijęs su našumu ir BVP augimu, o tai gali duoti labai skirtingų rezultatų priklausomai nuo naudojamo bendro vardiklio. Vis dėlto yra ir kitų būdų, kaip įvertinti konkurencingumą. Būtų galima vertinti vidaus, o ne išorės konkurencingumą. Iš vidaus ES atrodo silpna, jos našumas, palyginti su JAV, mažėja. Tačiau iš išorės perspektyvos, ES turi prekybos ir einamosios sąskaitos perteklių, o JAV – didžiulį prekybos ir einamosios sąskaitos deficitą, nors tai, atrodo, nekelia problemų (gal tik prezidentui D. Trump’ui).
ES fiskalinė padėtis yra daug geresnė nei JAV ar net Japonijos, nors mums trūksta tikslių duomenų, kad galėtume savo padėtį palyginti su Kinija. 2024 m. ES biudžeto deficitas sudarė apie 3,5 proc. BVP, o JAV jis beveik dvigubai didesnis (6,4 proc.). JAV gali tai finansuoti tarptautinėse rinkose dėl JAV dolerio padėties pasaulyje, nors vidutinės trukmės laikotarpio palūkanos ES ir JAV skiriasi ir rodo rinkos susirūpinimą dėl JAV ekonomikos. Šiuo metu JAV dolerio šešių mėnesių rinkos skolinimo palūkanų norma yra 4,8 proc., o euro zonoje – 2,5 proc. (EURIBOR).
Be to, nuo 2021 m. vidurio, kai V. Putinas pradėjo manipuliuoti kainomis, energijos kainos ES buvo daug didesnės nei JAV. Tai – konkurencingumo problema gamybos pramonei ir visų pirma Vokietijai. Šiuo metu energijos kainos ES yra bent 50 proc. didesnės nei JAV.
Energetikos politika yra dar vienas geras diskusijų dėl reguliavimo panaikinimo pavyzdys: ar pernelyg didelis reguliavimas kelia problemų? Priešingai, ES turi bendrąją energijos rinką, kuri yra skirta paskirstymui, o ne gamybai, kurią kontroliuoja valstybės narės. Tai kelia sunkumų perteklinės gamybos šalims, nes dėl energijos trūkumo kitose šalyse kyla kainos. Kaip pavyzdį galima pateikti Švediją ir Vokietiją.
Be to, būtų galima kelti klausimą, ar nebūtų geriau panaikinti reguliavimą skaitmeniniame sektoriuje? Norime žodžio laisvės kaip JAV ir jokių turinio apribojimų? Norime oligopolinės rinkos, kokią turime dabar?
Šios trumpos įžvalgos rodo, kad bet kokias diskusijas apie konkurencingumą ir reguliavimo panaikinimą reikia vesti itin atsargiai, kad jos nenukryptų tik į kraštutinumus, nes tai galėtų pakenkti patikimos ekonomikos politikos formavimui.
E. Letta ir M. Draghi pranešimai didele dalimi sutampa, nors juose atlikta analizė ir siūlomos strategijos labai skiriasi.
Kaip pavyzdį galima pateikti sanglaudos politiką. E. Letta pranešime nurodoma, kad ji atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad bendrosios rinkos teikiamą naudą pasidalytų visi Sąjungos piliečiai ir regionai. Jame taip pat pabrėžiamas ryšys tarp sanglaudos politikos ir visuotinės svarbos paslaugų, kurios yra būtinos, kad europiečiai galėtų gyventi ir dirbti ten, kur jie pageidauja. M. Draghi pranešime, priešingai, sanglaudos politikos ir socialinių bei teritorinių konkurencingumo aspektų svarba atrodytų sumenkinama. Jame aptariamas Europos konkurencingumas neatsižvelgiant į teritorinius skirtumus, leidžiant suprasti, kad tiesiog padidinus bendrą ES konkurencingumą būtų išspręsti regioniniai klausimai. Be to, neatsižvelgiama į tai, kad daugelyje regionų mažas konkurencingumas ir nepalanki teritorinė padėtis yra dvi to paties medalio pusės.
Abiejuose pranešimuose pripažįstama, kad įprastinės veiklos scenarijus Sąjungai jau nėra tinkama išeitis. Kadangi šiandienos krizės yra neatidėliotinos ir sudėtingos, reikia iš esmės pakeisti Europos politikos formavimą, galbūt net iš dalies pakeičiant Sutartis. Ar tikrai galime aptarti plėtros klausimą neatsižvelgdami į reikiamą didesnę politinę integraciją? Be to, šios permainos turi apimti masto pokytį. Dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) nepakanka, nes jai tenka šiek tiek daugiau nei 1 proc. ES BNP ir ją riboja pasenusi „teisingos grąžos“ logika. Reikia naujo požiūrio sekant „Next Generation EU“ modeliu. Ypatingas problemas reikia spręsti drąsiais sprendimais, be kita ko, sukuriant bendrą saugų turtą, kaip buvo padaryta pandemijos metu.
Būsima 2028–2034 m. DFP parodys, ko iš tikrųjų siekia ES, nes joje nustatomi ateinančių septynerių metų prioritetai. Šiomis aplinkybėmis galima pagrįstai tikėtis atvirų diskusijų apie iššūkius, su kuriais susiduria ES, atsižvelgiant į įvairias tebesitęsiančias krizes, taip pat apie jos pagrindinius tikslus ir bendras Europos gėrybes, kurių ji siekia suteikti savo piliečiams.
Svarstant reguliavimo reformą, kaip rekomenduojama abiejuose pranešimuose, svarbu nepamiršti, kad ES yra pažangiausia socialinė rinkos ekonomika pasaulyje. Jos aukšti ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai yra esminiai šio modelio sėkmės elementai, o ne kliūtys. Todėl ES ir JAV ar Kinijos teisės aktų palyginti iš esmės neįmanoma. Dedant pastangas supaprastinti ES taisykles, bet kokiu atveju ir toliau reikia apsaugoti darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą, apsaugoti vartotojų teises, socialinę ir ekonominę sanglaudą ir tvarų augimą.
Nors ir pavėluotai, vis dėlto Europa suprato, kad nebepakanka būti didele rinka. Norėdama judėti į priekį, ji turi siekti didesnės vienybės, įskaitant didesnę politinę integraciją ir tikrai vieningą ekonomikos, pramonės, prekybos, užsienio reikalų ir gynybos politiką. Artimiausi mėnesiai nulems Europos ateitį.
Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos sustiprinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.
Giuseppe Guerini, EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Praėjusiais metais Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba pavedė Mario Draghi ir Enrico Letta parengti pranešimus dėl ES konkurencingumo ir bendrosios rinkos tobulinimo. Šiuose pranešimuose Europos Sąjungai buvo pasiūlyta plataus užmojo politinė darbotvarkė, kuri turėjo būti naudojama ir kaip planas, ir kaip lyginamasis standartas, kuriuo remiantis būtų vertinamas institucijų ir politikos formuotojų ryžtas ir gebėjimas formuoti ES ateitį.
Remiantis šiais pranešimais galima įvertinti, kaip veiksmingai institucijos ir lyderiai reaguoja į sudėtingus nūdienos iššūkius.
Šiems pranešimams skirta EESRK nuomonė yra veiksminga šio naujo politikos ciklo pirmųjų žingsnių vertinimo priemonė. Pirmasis iš šių žingsnių – Konkurencingumo kelrodis, kurį Europos Komisija paskelbė sausio 29 d. Jis apima keletą prioritetinių pasiūlymų, kurie apžvelgiami ir mūsų nuomonėje, pavyzdžiui, konkurencingumo atotrūkio sumažinimas, bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas, taisyklių supaprastinimas neatsisakant reguliavimo ir pripažinimas, kad konkurencingumas priklauso nuo žmonių ir įgūdžių.
Tačiau, be konkurencingumo atotrūkio, akivaizdu, kad trūksta ir konkrečių veiksmų. Komisija jau pateikė strateginių dokumentų, komunikatų ir davė įsipareigojimų, tačiau apčiuopiamų priemonių reikės laukti dar daugelį mėnesių. Toks vėlavimas akcentuoja būtinybę, kaip teigėme savo nuomonėje, kad ES institucijos ir valstybės narės taip pat turi inicijuoti diskusiją dėl ES pagrindinių taisyklių ir dabartinių Sutarčių aktualumo reaguojant dabarties iššūkius, kuriems įveikti reikia skubių veiksmų.
Tai, kad veikiame greitai, nereiškia, kad blogėja kokybė. Europos Komisija tai įrodė 2020 m., kai sparčiai įgyvendino iniciatyvą „Next Generation EU“. Šiandien ji turėtų būti tokia pat lanksti.
Šiems tikslams pasiekti reikalingas daugialypis požiūris. Labai svarbu greitai baigti kurti bendrąją rinką, tačiau šis procesas turi būti derinamas su tvirtu įsipareigojimu siekti aplinkos tvarumo, ekonominio klestėjimo ir socialinės bei teritorinės sanglaudos, nes tai yra svarbūs konkurencingumo veiksniai.
Šiai vizijai įgyvendinti taip pat reikia nuoseklios pramonės politikos, kuri neapsiriboja fragmentiškais nacionaliniais veikimo būdais, bet ir yra remiama strateginėmis fiskalinėmis ir muitų paskatomis. Be to, siekiant skatinti dinamiškesnę verslo aplinką labai svarbu sumažinti biurokratinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas taikant pažangesnį reglamentavimą ir supaprastinant administracinius procesus.
Energetikos sektoriuje labai svarbu mažinti kainų skirtumus tarp valstybių narių ir kitų pasaulio ekonomikų. Tam reikės daugiau investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, užtikrinant konkurencingesnę ir tvaresnę energijos rinką.
Kad paremtų šiuos siekius, ES taip pat turi parengti bendrą Europos viešųjų gėrybių politiką, aiškiai apibrėždama savo strateginius prioritetus ir stiprindama savo vaidmenį pasaulinėje arenoje.
EESRK toliau stebės, kaip įgyvendinama ši politika, užtikrindamas, kad Europos pilietinės visuomenės balsas būtų išgirstas ir į jį būtų atsižvelgta.
EESRK savo nuomonėje visų pirma ragina skubiai imtis veiksmų ir įgyvendinti E. Letta ir M. Draghi parnešimuose pateiktas rekomendacijas. Mano nuomone, rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kompleksiškai, o ne pasirinkti tik patinkančias. Jos turi būti įgyvendinamos kaip visuma, negalime apsiriboti pasiūlymais ir dėmesiu tiems aspektams, kurie mums atrodo ne tokie sudėtingi, ir vengti svarbiausių ir prieštaringiausiai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, investicijų.
EESRK savo nuomonėje visų pirma ragina skubiai imtis veiksmų, kad būtų įgyvendintos E. Letta ir M. Draghi parnešimuose pateiktos rekomendacijos. Mano nuomone, rekomendacijas reikėtų įgyvendinti kompleksiškai, o ne pasirinkti tik patinkančias. Jos turi būti įgyvendinamos kaip visuma, negalime apsiriboti pasiūlymais ir dėmesiu tiems aspektams, kurie mums atrodo ne tokie sudėtingi, ir vengti svarbiausių ir prieštaringiausiai vertinamų klausimų, pavyzdžiui, investicijų.
M. Draghi pranešime akivaizdžiai pabrėžiama visos ES konkurencingumo svarba, todėl manau, kad visos rekomendacijos dėl ES pramonės politikos yra labai aktualios. Visų pirma pranešimo autorius primygtinai pabrėžia būtinybę priimti pramonės politiką, kuri padėtų įveikti dabartinį susiskaidymą. Šiandien turime 27 nacionalines pramonės politikas, kurios ne visada yra suderintos. Tik nuosekliomis Europos pastangomis galime užtikrinti patikimą bendrajai rinkai naudingą dinamišką fiskalinių, reguliavimo, prekybos ir (arba) muitinės priemonių ir finansinių paskatų derinį, koks sukurtas naujausia JAV ir Kinijos vykdoma pramonės politika.
Tačiau tai reikėtų daryti kartu drastiškai mažinant biurokratinę naštą įmonėms, todėl nedvejodamas pritariu E. Letta raginimui sukurti „sparčiai ir plačiu mastu besivystančią bendrąją rinką“. Tarp pagrindinių E. Letta rekomendacijų yra raginimas mažinti biurokratinius suvaržymus, supaprastinti administracines procedūras ir imtis tolesnių veiksmų, kuriais siekiama sumažinti visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) tenkančią biurokratinę naštą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK savo nuomonėje teigiamai įvertino Komisijos pasiūlymą 25 proc. sumažinti visoms įmonėms tenkančią ataskaitų teikimo naštą, o MVĮ atžvilgiu nustatyti ne mažesnį kaip 50 proc. tikslą. Be to, išsamiai išnagrinėjęs E. Letta rekomendaciją apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmą, kuris padėtų teisės aktų leidėjams atlikti dinamišką poveikio vertinimą, EESRK tvirtai pritaria idėjai atlikti konkurencingumo patikrą“ teisėkūros proceso metu.
