Kasdien krintant bomboms, kai pagrindinis tikslas –išlikti gyviems, jauni ukrainiečiai negali sau leisti galvoti apie tolimą ateitį, sako Yevhenija Senyk, aštuoniolikmetė 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas!“ dalyvė ir jaunimo aktyvistė iš Ukrainos. Ji pasakoja, kaip karas paveikė jos šalies jaunimo organizacijas ir kodėl svarbu joms suteikti galimybę reikšti savo nuomonę Europos scenoje.

Jūsų nuomone, kaip per pastaruosius trejus metus jūsų organizaciją paveikė karas Ukrainoje ir kaip pasikeitė jos veikla?

Organizacija „SD Platform“ įsteigta 2013 m. ir jos pagrindinis tikslas – ginti tokias vertybes kaip laisvė, solidarumas, lygybė ir teisingumas, nes manome, kad tai yra svarbiausios vertybės kuriant pažangią Ukrainos ateitį. Taip pat turime daug filialų užsienyje, kurie palaiko Ukrainos jaunimo, kuris buvo priverstas palikti savo namus, aktyvizmą užsienyje. 

Pirmiausia karas paveikė regioninių filialų darbą: jų turime tikrai daug, pavyzdžiui, Odesoje ir Zaporožėje, labai arti fronto linijos zonų esančiuose miestuose, kuriuose gyvenantys žmonės kasdien patiria bombardavimą. Sunku galvoti apie renginių organizavimą, kai pagrindinis tikslas – išlikti gyviems. Kasdieniai apšaudymai paveikia visos šalies jaunimą. Jauni žmonės negali sau leisti galvoti apie tolimą ateitį, nes nežino, kas bus rytoj ar net po dviejų valandų.

Dėl karo Ukrainos finansinė padėtis taip pat tapo nestabili, todėl jaunimui trūksta darbo vietų. Jaunuoliai turi ieškoti darbo ir tuo pat metu bandyti mokytis ir dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje, o tai sunkiai suderinama.

Po plataus masto invazijos daugelis jaunų žmonių pradėjo kovoti su Rusijos agresija ne dalyvaudami jaunimo tarybose ar organizacijose, o su ginklais rankose. Todėl jaunimas neturi politinės patirties. Ateityje bus sunku sudaryti sąlygas visiems tinkamai dalyvauti politikoje.

„SD Platform“ siūlo nemokamą neformalų politinį švietimą, kad jauni žmonės žinotų, kaip jie gali daryti įtaką politikai regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis.

Kaip manote, kodėl jaunimo organizacijoms ar jų atstovams svarbu atvykti į tokius renginius kaip „Tavo Europa, tavo balsas!“?

Visų pirma, tokie tarptautiniai įvykiai ukrainiečiams patvirtina, kad Europa mūsų nepamiršo. Mums svarbu būti čia, išsakyti savo nuomonę, paklausti kitų apie jų patirtį ir parvežti naujų idėjų į mūsų šalį.

Be to, galime parodyti, kad esame pajėgūs ir pasiryžę tapti Europos Sąjungos dalimi, nes jei būsime čia, Europos jaunimas galės mūsų klausytis, o mes galėsime klausytis jų. Tai tarsi mūsų visų partnerystė.

Kaip manote, kokios paramos ir pagalbos reikia jauniems žmonėms, kad jie būtų skatinami toliau dalyvauti jaunimo veikloje ir judėjimuose?

Mano nuomone, Europos Sąjungai labai svarbu konsultuotis su Ukrainos jaunimu. Manau, kad jei Europos Sąjunga ir toliau suteiks mums tokias galimybes dalyvauti formuojant ES politiką, prieisime bendrų išvadų, kurios bus naudingos abiem pusėms. Mes taip pat esame Europos dalis, todėl turime siekti bendrų pozicijų visose politikos srityse. Be to, jei Europos Sąjunga ir toliau teiks finansinę paramą Ukrainos jaunimui dalyvauti tokiuose renginiuose kaip šis, tai taps paskata jiems toliau dalyvauti politikoje, nes finansinė našta nebebus tokia didelė kliūtis.

Jevhenija Senyk yra jaunimo aktyvistė, atstovaujanti Ukrainos nacionalinės jaunimo tarybos organizacijai „SD Platform“. Ji yra Lvivo nacionalinio politechnikos universiteto tarptautinių santykių studentė.  

Septyniolikmetis moksleivis Adamas Mokhtari buvo vienas iš Airijos atstovų renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ Kovo mėn. Briuselyje vykusio renginio tema – „Suteikti jaunimui balsą“. „Tavo Europa, tavo balsas!“ rekomendacijas Adamas pristatė vėliau vykusioje EESRK Pilietinės visuomenės savaitėje, kalbėdamas sesijoje Europos krypties nustatymas. Poliarizuotos visuomenės sujungimas bendruomeninio mokymosi ir pilietinio ugdymo priemonėmis. Adamas pasakoja, kuo jam patiko „Tavo Europa, tavo balsas!“, ir dalijasi savo asmenine istorija, kodėl norėtų, kad Europoje visi jaustųsi jos dalimi.

Adamas Mokhtari

Sveiki, aš Adamas Mokhtari, ir man teko nuostabi patirtis atstovauti Airijai 2025 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“. Apie 90 jaunuolių iš visos Europos susirinko Briuselyje pasidalinti idėjomis, kaip kurti Europos ateitį.  

Vienas man labiausiai patikusių užsiėmimų buvo darbas grupėse svarstant svarbius klausimus ir priimant sprendimus. Man taip pat labai patiko veikla, kurios metu paeiliui buvome klausytojai, kalbėtojai ir stebėtojai, diskutavome apie tai, ką Europa reiškia kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Kiekvienam dalyviui buvo skirtos septynios minutės pasisakyti – taip buvo užtikrinta, kad kiekvieno balsas bus išgirstas.

Galiausiai sutarėme dėl penkių pagrindinių rekomendacijų: siekti didesnio valdžios institucijų skaidrumo ir įtraukti jaunimą, mokyklose ugdyti aktyvų pilietiškumą, užtikrinti visų lygybę, suteikti jaunimui realią galimybę pasisakyti politikos klausimais ir parengti tvirtą klimato kaitos veiksmų planą.

Man teko garbė atstovauti visiems „Tavo Europa, tavo balsas!“ dalyviams EESRK pilietinės visuomenės savaitėje ir pasidalyti mūsų rekomendacijomis su politikos formuotojais. Tada pamačiau, kad jaunimo balsas yra svarbus!

Švietimo galia

Švietimas atlieka didžiulį vaidmenį padedant jaunimui įsitraukti į demokratinį gyvenimą. Mus moko kritiškai mąstyti, atpažinti melagingas naujienas ir veikti. Be mokyklos paramos nebūčiau turėjęs galimybės atvykti į šį renginį. Dabar noriu paskatinti ir kitus būti aktyvesniais.

Renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ EESRK pirmininkas Oliver Röpke ir ES jaunimo koordinatorė Biliana Sirakova išklausė mūsų idėjas ir padrąsino mus toliau siekti pokyčių.

Mano istorija ir kodėl svarbi įtrauktis

Gimiau Airijoje, bet mano tėvai į šią šalį atvyko dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Čia jie jautė airių nuoširdumą ir pagarbą. Mama ir tėtis pasakojo, kad tada Airijoje buvo labai mažai įvairovės. Tačiau dešimtajame dešimtmetyje tai nebuvo kliūtis mano tėvams tapti Airijos visuomenės dalimi.

Aš esu airis ir europietis. Turiu alžyrietiškų šaknų.  Kartais jaučiuosi kitoks nei kiti, bet dažniausiai jaučiuosi kaip visi.  Daug ko išmokau iš skirtingų kultūrų, ir manau, kad dėl to gyvenimas yra tik gražesnis. Jei visi būtume vienodi, būtų nuobodu.  Svarbiausia priimti skirtumus ir suprasti kitus.

Deja, šiandien kai kurie migrantai ir jaunuoliai patiria diskriminaciją, neapykantą, su jais elgiamasi nesąžiningai, o dalis kaltės dėl tokios padėties tenka socialinei žiniasklaidai. Tai reikia keisti. Man negera tai matyti. Kai kuriems imigrantams Airijoje dabar blogai, jie gyvena gatvėse ir yra laikomi problema. Dėl to sunku ir labai liūdna.

Man pasisekė, kad galiu lankyti mokyklas, kuriose nėra atskirties, tačiau ne visi jaunuoliai turi tokią patirtį. Turime užtikrinti, kad jaunimas jaustųsi priimtas į visuomenę ir jos dalimi, o ne nuo jos atskirtas ar atstumtas.

Geresnės ateities kūrimas

Tam, kad Airija ir Europos Sąjunga taptų labiau įtraukios, reikia geriau informuoti apie skirtingas kultūras ir apie tai, ką ES daro mūsų labui.  Tai padės geriau suprasti ir pagerinti įtrauktį.

Mums reikia bendruomenės renginių, kad žmonės susiburtų ir pozityviai bendrautų. Daugiau jaunų žmonių turi dalyvauti priimant sprendimus vietoje, pavyzdžiui, jaunimo organizacijose, sporto klubuose, mokyklose ar veiksmuose ES lygmeniu. Dalyvavimas svarstymuose apie jaunimui svarbius dalykus padės jiems jaustis reikalingais. Parodykite jauniems žmonėms, kaip jie galėtų dalyvauti.

Mums reikia ES paramos, kad įtrauktis taptų prioritetu.  Buvo nuostabu girdėti, kad įtrauktis yra EESRK prioritetas.

Ko linkiu Europai

Daugelis jaunų žmonių mažai žino, ką ES daro jų labui. ES turėtų labiau padėti mums dalyvauti politikoje ir rinkimuose. 

Noriu vieningos, teisingos ir svetingos Europos, kurioje kiekvienas jaustųsi reikalingas, nesvarbu, kokios kilmės būtų.

„Tavo Europa, tavo balsas!“ man parodė, kad jaunimas gali daug ką pakeisti. Net jei ne visos mūsų idėjos priimamos iš karto, jos bent jau yra išklausomos. Kaip jaunas alžyriečių kilmės Airijos gyventojas jaučiu, kad mano balsas yra svarbus, ir noriu, kad ir kiti turėtų tokią pačią galimybę būti išgirsti.

Švietimas gali padėti suartinti žmones, kovoti su diskriminacija ir suteikti balsą jauniems žmonėms. Šią patirtį parsivešiu namo ir skatinsiu kitus dalyvauti. Ateitis mūsų rankose!  Tai mūsų Europa ir mes turime teisę pareikšti savo nuomonę!

Adamas Mokhtari yra septyniolikmetis moksleivis iš Airijos. Jis mokosi netoli Dublino esančio Balbrigano miesto „Bremore Educate Together“ vidurinėje mokykloje. Aistringai besidomintis ES ir siekiantis, kad visuomenė taptų įtraukesnė ir sėkmingesnė, Adamas dalyvavo 2025 m. renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir atstovavo jo dalyviams šių metų Pilietinės visuomenės savaitėje.

Javier Garat Pérez

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, reaguodamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl Europos vandenynų pakto, pateikė svarbių rekomendacijų, kaip skatinti visapusišką ir subalansuotą požiūrį į vandenynų valdymą. Komiteto vizijoje akcentuojamas geros vandenynų būklės ir jų produktyvumo užtikrinimas, ES mėlynosios ekonomikos skatinimas, jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas ateities kartoms.

Mėlynosios ekonomikos potencialo atskleidimas

EESRK pabrėžia tvirtos ir konkurencingos mėlynosios ekonomikos plėtojimo svarbą. Tai apima reguliavimo sistemų supaprastinimą, strateginio savarankiškumo užtikrinimą, inovacijų skatinimą ir pažangą dekarbonizacijos srityje.

Siekdami užtikrinti klestinčią jūrų pramonės ateitį, raginame skubiai investuoti į e. degalus, jūrinius atsinaujinančiosios energijos išteklius ir inovatyvias jūrų technologijas. Be to, jeigu sukursime stiprų jūrų sektoriaus klasterį, turintį aiškius tvarumo tikslus, bus lengviau išlaikyti Europos lyderystę jūrų pramonės srityje. Todėl būtina įsteigti Mėlynosios ekonomikos vertės grandinių pramonės aljansą ir sustiprinti ES jūrų saugumo strategiją.

Taipogi rekomenduojame įvertinti jau įgyvendinamą įvairių sričių politiką, pavyzdžiui, bendrą žuvininkystės politiką. Tvarią žvejybą reikėtų nuolat remti, o priklausomybę apsirūpinant jūros gėrybėmis – mažinti. Importuojamiems produktams turėtų būti taikomi tokie patys socialiniai ir aplinkosaugos standartai. EESRK taip pat primygtinai ragina Komisiją iki 2026 m. parengti ES „mėlynojo maisto“ veiksmų planą.

Jūrų srities žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimas

EESRK ragina skirti daugiau lėšų jūrų moksliniams tyrimams ir inovacijoms, ir pabrėžia, kad jūrų sektoriuje būtinas pasaulinis mokslinis komandinis darbas ir geresnės technologijos. Kad tai pavyktų, siūlome steigti mėlynosios ekonomikos centrus ir ES vandenynų observatoriją.

Didesnės investicijos į vandenynų tvarumą ir jo finansavimas

Pabrėžiame, kad reikia sutelkti didelį viešąjį ir privatųjį finansavimą 14-ajam DVT (Gyvybė po vandeniu) paremti. Šiuo tikslu pagal ES finansavimo programas, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“, turėtų būti sukurtos specialios biudžeto eilutės, skirtos su vandenynais susijusiems projektams. Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) taip pat turėtų gauti didesnę finansinę paramą konkurencingiems ir dekarbonizuotiems sektoriams remti.

Socialiai įtrauki ir teisinga pertvarka

Atspari vandenynų ekonomika turi užtikrinti sąžiningas sąlygas jūrų sektoriaus darbuotojams. EESRK rekomenduoja imtis priemonių, kurios padėtų spręsti darbo jėgos trūkumo problemą, skatintų kartų kaitą ir suteiktų profesinio perkvalifikavimo galimybių. Siekiant apsaugoti darbuotojus, ypač tuos, kurie dėl technologinių pokyčių negali imtis naujų vaidmenų, turėtų būti įdiegtos visapusiškos socialinės paramos sistemos.

Užtikrinimas, kad vandenynai būtų sveiki ir atsparūs

Mūsų vandenynams kyla daug grėsmių dėl klimato kaitos, taršos, plastiko ir žmonių veiklos. Todėl raginame dėti daugiau pastangų jūrų aplinkos atkūrimui ir apsaugai bei tvariam išsaugojimui, suderintam su pasauliniais biologinės įvairovės įsipareigojimais. Geros aplinkos būklės pasiekimas taip pat turi lemiamos reikšmės ekonominiam stabilumui ir atsparumui klimato kaitai. Be to, turėtume skubiai investuoti į žaliąją infrastruktūrą, taršos mažinimą ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kartu stiprinti ES lyderystę pasaulinio jūrų valdymo srityje.

Visapusiškos vandenynų valdymo sistemos užtikrinimas

Siekiant didinti ekonomikos klestėjimą, nepažeidžiant mūsų planetos ribų, EESRK ragina vykdyti regioninį bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, kad politika išliktų darni. Jis taip pat ragina sudaryti geresnius tarptautinius susitarimus, stiprinti ES vandenynų diplomatiją ir ES institucijose įsteigti specialias darbo grupes, kurios rūpintųsi jūrų klausimais.

Galiausiai EESRK rekomenduoja tobulinti jūrų erdvės planavimą, kad būtų galima suderinti skirtingus interesus, pavyzdžiui, energetikos plėtrą jūroje su žuvininkyste ir akvakultūra. Tikslas – skatinti sambūvį ir tvarumą, kartu užtikrinant, kad tradicinės žvejų bendruomenės ne tik išliktų, bet ir dalyvautų priimant sprendimus.

Nesutarimų mažinimas. Kaip pilietinė visuomenė gali kovoti su žalinga poliarizacija?

Šiuo metu, kai visuomenė vis labiau poliarizuojasi, o pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis mažėja, pilietinė visuomenė turi priimti iššūkį. Poliarizacija savaime ne visada yra neigiamas reiškinys; demokratinės diskusijos yra grindžiamos būtent skirtingomis pažiūromis. Tačiau kai poliarizacija kursto priešiškumą, skleidžia dezinformaciją ir skatina susiskaldymą, kyla grėsmė patiems mūsų demokratijos pamatams.

Šių metų Pilietinės visuomenės savaitės metu matėme puikių pavyzdžių, kaip pilietinės visuomenės iniciatyvomis kovojama su žalinga poliarizacija. EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimu buvo pagerbtos organizacijos, dirbančios žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kovos su dezinformacija ir kartų dialogo skatinimo srityse. Būtent tokius projektus reikia remti, jei norime kurti atsparią ir darnią visuomenę.

Visoje Europoje stebime didėjantį visuomenės susiskaidymą. Iššūkių yra daug: ekonominė nelygybė, socialinė atskirtis, klaidinga informacija skaitmeninėje erdvėje ir politinis ekstremizmas. Pastaruoju metu Europoje stiprėjantys populistiniai judėjimai, mažėjantis žiniasklaidos pliuralizmas ir menkstantis pasitikėjimas institucijomis rodo, kaip poliarizacija kursto nepasitenkinimą. Šios tendencijos silpnina demokratines struktūras ir mažina socialinę sanglaudą. Tokiais laikais pilietinė visuomenė yra ne tik demokratinio proceso dalyvė, bet ir jo atsparumo sergėtoja.

Pilietinės visuomenės organizacijos jau seniai yra pirmosiose gretose ginant demokratines vertybes. Jos veikia kaip tarpininkės, išsakydamos įvairius požiūrius, kovodamos su dezinformacija ir skatindamos viešas diskusijas. Jos suteikia platformą tiems, kurie jaučiasi neišklausyti, ir pasisako už įtraukią politiką, kuri mažina atskirtį, o ne ją gilina. Pilietinė visuomenė aktyviai kovoja su skaldančiomis jėgomis pilietiniu dalyvavimu, faktais pagrįstomis diskusijomis ir toleranciją skatinančiomis iniciatyvomis.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad vienintelis kelias į priekį yra dalyvavimo ir dialogo stiprinimas. Tai matome kiekvieną dieną – mūsų nariai, atstovaujantys darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, dalyvauja aktyviose diskusijose ir visada siekia rasti bendrą kalbą. Mūsų stiprybė – kompromisas, ir tai yra modelis, kuris turi būti taikomas visoje Europoje.

Pilietinei visuomenei turi būti suteikta teisė atlikti visapusišką vaidmenį sprendžiant poliarizacijos problemą. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti galimybes gauti finansavimą, apsaugoti jų laisvę veikti ir kurti aplinką, kurioje jų indėlis į demokratinį gyvenimą būtų pripažįstamas ir vertinamas. Siekiant užtikrinti, kad žmonės jaustųsi įtraukti į sprendimų priėmimą, būtina stiprinti dalyvavimo mechanizmus, nesvarbu, ar tai būtų konsultacijos su piliečiais, visuomeninės iniciatyvos, ar svarstomosios demokratijos priemonės.

Europos ateitis priklauso nuo to, ar jos piliečiai jaučiasi atstovaujami, dalyvaujantys ir išgirsti. Pilietinė visuomenė nėra demokratijos priedas – ji yra jos pagrindas. Kai gyvename susiskaldymo eroje, privalome pilietinei visuomenei užtikrinti priemones, pripažinimą ir erdvę, kad ji galėtų toliau ginti mūsų demokratines vertybes. Skatindama dialogą, socialinę įtrauktį ir kovodama su ekstremizmu, pilietinė visuomenė gali būti ta jėga, kuri poliarizaciją iš konflikto paverčia konstruktyvių diskusijų ir socialinės pažangos varomąja jėga.

Dirbkime kartu, kad susiskaldymas nenulemtų mūsų ateities. Kurkime Europą, kurioje nuomonių įvairovė stiprina mūsų vienybę, dalyvavimas didina pasitikėjimą, o pilietinė visuomenė padeda mažinti nesutarimus.

Oliver RÖPKE

EESRK pirmininkas

Šiame leidinio numeryje

• Europos gynyba: lėšas reikia leisti išmintingai ir efektyviai, EESRK narys Marcin Nowacki
• Planas „ReArm Europe“, Nicolas Gros-Verheyde

• „Tavo Europa, tavo balsas!“:

  Įtraukti jaunimą – tai kur kas daugiau nei uždėti pliusiuką, Bruno António

  Įkvėpti jaunimą dideliems darbams, Kristýna Bulvasová

  Jaunieji moldavai renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“: ugdome kartą, kuriai nebaisios kliūtys, pokalbis su Mădălina-Mihaela Antoci

Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities, – sako jaunimo reikalų ekspertas ir pagrindinis 2025 m. „Tavo Europa, tavo balsas“ pranešėjas Bruno António. Su „EESRK info“ jis kalbėjo apie tai, kaip sustiprinti jaunimo balsą ir kodėl šiuo metu, kai Europoje didėja diskriminacija ir ksenofobija, labai svarbu, kad būsimose ES jaunimo programose jaunimui ir toliau būtų aiškinama demokratijos svarba.

1. Koks yra šiuolaikinis jaunimas, pasyvus ar aktyvus politiniame ir bendruomenės gyvenime? Kokiais būdais jaunimas galėtų aktyviau dalyvauti formuojant politiką?

Įvairūs tyrimai rodo, kad jaunimui rūpi politika ir jis aktyviai joje dalyvauja. Jei politinį angažavimąsi apibūdinsime kaip svarbiausių visuomenės problemų suvokimą, akivaizdu, kad jaunimas imasi veiksmų pokyčiams skatinti. Ypač įdomu yra tai, kaip jie renkasi dalyvauti politikoje. Tradiciniai dalyvavimo būdai yra balsavimas, savanoriška veikla NVO arba dalyvavimas politinių partijų jaunimo skyrių veikloje. Regis, šiandien tai ne taip populiaru tarp jaunų žmonių, kurie mieliau renkasi daryti įtaką viešosios politikos formavimui pasirašydami peticijas, dalyvaudami protestuose ir kitais naujoviškais būdais. DYPALL tinkle nagrinėjame šias dalyvavimo priemones, kurios, be kita ko, apima konsultacijas, dalyvavimą vietos jaunimo tarybų veikloje ir kitus jaunimo dialogo vietoje mechanizmus. Pastebime didelį jaunimo norą dalyvauti, tačiau dauguma pagrindinių mechanizmų vis dar nėra nei jaunimui parankūs, nei iš tiesų prasmingi.

2. Neseniai įvykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir nacionalinės apklausos rodo, kad daug jaunų žmonių balsavo už dešiniąsias partijas. Kaip manote, kodėl taip yra ir ar tai nerimą kelianti tendencija, galinti kelti pavojų Europos vertybėms, pavyzdžiui, lygybei ir įtraukčiai?

Nerimą kelia tai, kad tarp jaunimo daugėja dešiniųjų rinkėjų. Manome, kad tai susiję su nepasitenkinimu pagrindine politika, dideliu nepasitikėjimu politinėmis institucijomis, stipraus nacionalinio identiteto troškimu ir baime dėl ekonominio bei socialinio saugumo. Turime gebėti suprasti pagrindines šių nerimą keliančių balsavimo tendencijų priežastis. Ši karta užaugo nuolatinių krizių ir netikrumo dėl ateities laikais. Dar niekada anksčiau neturėjome tokios išsilavinusios ir tokį potencialą turinčios kartos, kuri taip pat patiria didžiulį spaudimą ir turi daugybę abejonių dėl ateities. Socialinės žiniasklaidos algoritmai sustiprina poliarizuojantį turinį ir formuoja požiūrį.

Dėl to kyla netikrumas dėl ateities. Balsavimas už populistines partijas gali būti ir protesto, ir bendro nepasitenkinimo išraiška. Tačiau, kita vertus, jis gali atspindėti ir troškimą turėti tvirtą balsą valdžioje, kuris suteiktų saugumo jausmą. Vis dėlto istorija parodė, kad tokioms populistinėms dešiniosioms partijoms patekus į valdžią jaunimas dažnai nusivilia ir jaučiasi išduotas. Dažnai tai įvyksta per vėlai, kai jie supranta, kad teisės, laisvės ir kitos jiems svarbios vertybės yra atimamos arba kvestionuojamos.

Ši tendencija jau kelia pavojų mūsų Europos vertybėms, ir tai matome ne tik politiniame diskurse, bet ir kasdieniame žmonių gyvenime mūsų bendruomenėse, kuriose kitokių žmonių ksenofobija ar diskriminacija tampa normaliu reiškiniu. Todėl labai svarbu, kad būsimomis ES jaunimo programomis ir toliau būtų padedama jaunimui suprasti demokratijos svarbą, mokytis apie ją ir ją patirti, kartu padedant jiems ugdyti įgūdžius, reikalingus atsparumui antidemokratinių judėjimų keliamoms grėsmėms.

3. Kiek jaunieji europiečiai žino, ką ES daro jų labui? Kaip juos paskatinti labiau domėtis ES? Kaip vertinate ES komunikacijos pastangas?

Galime drąsiai teigti, kad jaunimo supratimas apie tai, ką dėl jų daro ES, yra neabejotinai didesnis nei vyresnių kartų atstovų. Jaunimo programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „DiscoverEU“, padeda kurti šį priklausymo europinei tapatybei jausmą, todėl jos turėtų būti stiprinamos ir prieinamos visiems jaunuoliams Europoje.

Tačiau ar jie tikrai žino, ką Europa daro jų labui? Mūsų nuomone, ne. ES gebėjimas įrodyti savo poveikį visuomenei, ypač jaunimui, vis dar turi būti labiau matomas ir geriau suprantamas. ES institucijų priimami sprendimai turi didžiulę įtaką ir tai turėtų paskatinti jaunimą labiau domėtis ES reikalais. Kaip? Į galvą ateina dvi idėjos: ES institucijos turi siųsti akis atveriančią žinią, kad tai, kas sprendžiama ES lygmeniu, turi tiesioginės įtakos jų gyvenimui. Be to, jos turėtų plėsti programas, kuriomis jaunimui suteikiama daugiau galimybių sužinoti apie ES, patirti ir ją pažinti. Tai gali sustiprinti europiečių bendrystės, empatijos, ryšio ir draugystės jausmą.

Nepaisant įvairių ES institucijų dedamų didžiulių pastangų norint pasiekti piliečius ir gerokai patobulintų įvairių kampanijų bei priemonių, negalime teigti, kad jų pakanka. Praktikoje jos dažnai yra labai nutolusios nuo jaunų žmonių realybės.

Nors ES padarė pažangą dalyvaudama socialinėje žiniasklaidoje ir vykdydama į jaunimą orientuotas kampanijas, jos pranešimai yra suprantami ne visiems piliečiams, ypač įvairiam mūsų visuomenės jaunimui. ES komunikacijos pastangas reikia toliau plėtoti ir struktūruoti įtraukiant naujus informavimo metodus, pavyzdžiui, pakviečiant jaunimo NVO būti jaunimo nuomonės ambasadorėmis, kuriant decentralizuotas informavimo platformas ir rengiant pasakojimo kampanijas, kurios padėtų ES politiką susieti su kasdiene patirtimi. Todėl labai svarbu bandyti naujus komunikacijos metodus ir pakviesti jaunus žmones dalyvauti kuriant ir įgyvendinant įvairias kampanijas ir kitas komunikacijos priemones. 

4. Kaip galime sustiprinti jaunų žmonių balsą?

Rimtai į juos žiūrėdami ir pripažindami vertingą jų indėlį. Institucijos gali ir geba daugiau dėmesio skirti jaunimui, tačiau kartais trūksta noro suteikti jam erdvę, paramą, galimybes ir priemones, kad jo dalyvavimas būtų prasmingas. Įtraukti jaunimą neturėtų būti vienas kontrolinio sąrašo punktų: kviesti jaunus žmones į viešus renginius, fotografuoti juos socialinei žiniasklaidai, bet ignoruoti jų indėlį. Jaunimo dalyvavimas turi būti paveikus, t. y. jaunimas turi matyti savo dalyvavimo rezultatus ir susijusius pokyčius.

Norint sustiprinti jaunimo balsą reikia institucinės paramos, pavyzdžiui, užtikrinti atstovavimą jaunimui sprendimus priimančiose institucijose. Taip pat reikia sukurti pasitikėjimą, o tam reikia laiko, kokybiškų erdvių ir bendro darbo procesų. Be to reikia skirti tinkamą finansavimą, o institucijoms suteikti gebėjimų geriau dirbti ir įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesą. Taigi, reikia investicijų, tikro įsipareigojimo ir laiko.

Bruno António yra DYPALL tinklo – Europos pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų ir mokslinių tyrimų institucijų platformos, skatinančios jaunimo dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygmeniu, vykdantysis direktorius. Pastaruosius 12 metų B. António dirbo jaunimo reikalų ekspertu ir išorės konsultantu keliose institucijose, pavyzdžiui, Europos Komisijoje ir Europos Taryboje. Anksčiau jis dirbo organizacijos „Youth for Exchange and Understanding“ generaliniu sekretoriumi ir „Cooperativa de Educação, Cooperação e Desenvolvimento“ (ECOS) vykdančiuoju direktoriumi. B. António Algarvės universitete Faro mieste (Portugalija) yra baigęs socialinio ugdymo studijas.

EESRK nuomonės „Pilietinės visuomenės rekomendacijos dėl Europos vandenynų pakto“ pranešėjo Javier Garat Pérez paklausėme apie svarbiausias EESRK rekomendacijas dėl Europos Komisijos iniciatyvos, kuria nustatoma išsami visų su vandenynais susijusių politikos sričių vizija. Kokių konkrečių veiksmų reikia imtis vandenynams apsaugoti nuo niokojimo ir taršos ir išsaugoti jų biologinę įvairovę? Kokios didžiausios grėsmės kyla vandenynų gerovei ir kokius sprendimus siūlo Komitetas?