Viena iš žurnalistikai skirtų programų, kuri buvo pristatyta 2024 m. EESRK seminare „Priartinti ES“, yra Hanos Arendt iniciatyva. Tai – pilietinės visuomenės organizacijų, remiančių ir ginančių žurnalistus, kurie savo darbe patiria didžiulę įtampą ir cenzūrą, priekabiavimą ir persekiojimą, tinklas. Pagal Vokietijos vyriausybės finansuojamą apsaugos programą visame pasaulyje – nuo Afganistano ir Sudano iki Rusijos ir Ukrainos – tiek savo gimtosiose šalyse, tiek tremtyje esantiems žurnalistams teikiama įvairiapusė ir vertinga pagalba.

Užčiaupus kritiškai mąstančius asmenis, įkalinus žurnalistus ir nutildžius visas žiniasklaidos priemones, visuomenė nebeturi galimybės gauti informacijos iš nepriklausomų šaltinių. Tačiau tokia informacija yra itin svarbi tam, kad žmonės galėtų laisvai formuoti savo nuomonę ir kad veiktų demokratija.

Praėjus dvejiems metams nuo to laiko, kai Vokietijos vyriausybė įsteigė Hanos Arendt iniciatyvą, susirūpinimas padėtimi nesumažėjo – jis netgi išaugo. Naujausio organizacijos „Žurnalistai be sienų“ parengto pasaulio spaudos laisvės indekso duomenimis, žiniasklaidos specialistų darbo sąlygos pablogėjo visame pasaulyje. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, šiuo metu žemutinei kategorijai (kai padėtis klasifikuojama kaip „labai rimta“) priskiriama daugiau šalių – iš viso 36 šalys. Žurnalistai iš kai kurių šios kategorijos šalių, įskaitant Rusiją, Afganistaną ir Sudaną, remiami pagal keletą projektų, kuriuos vykdo Hanos Arendt iniciatyvos organizacijos partnerės.

Hanos Arendt iniciatyvos – apsaugos programos, kurią finansuoja Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos vyriausybės įgaliotasis atstovas kultūros ir žiniasklaidos klausimams – dėka įvairiapusė pagalba teikiama savo šalyje arba tremtyje esantiems žiniasklaidos darbuotojams. Kartais pagalba suteikiama ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai neįmanoma. Pavyzdžiui, pagal šią iniciatyvą įgyvendinamas projektas, skirtas padėti Afganistano žurnalistėms: joms rengiami saugos mokymai, skiriamos stipendijos ir gimtosios kalbos mentoriai. 2021 m. Talibanui perėmus valdžią itin didelis skaičius žiniasklaidoje dirbusių moterų prarado darbą, o tai reiškia, kad dabar radijuje ar televizijoje beveik neliko dirbančių moterų. Nuo to laiko visas šis sektorius smarkiai susitraukė.

Rusijos ir Sudano žiniasklaidos specialistai Hanos Arendt iniciatyva gali pasinaudoti kaimyninėse šalyse. Buvo įsteigti specialūs centrai, į kuriuos gali kreiptis tremtyje dirbantys žiniasklaidos darbuotojai; šių centrų veiklą vykdo arba remia iniciatyvos partneriai. Tremtyje esančių žiniasklaidos atstovų centrai ir Casa para el Periodismo Libre (tremtyje esantiems žurnalistams skirta erdvė) Centrinėje Amerikoje taip pat yra saugios vietos, padedančios psichologiniais ir teisiniais klausimais. Be to, šie centrai rengia papildomus mokymus ir yra vieta, kurioje savo šalyje dėl įvairių priežasčių persekiojami žiniasklaidos specialistai pradeda tinklaveiką.

Dar vienas Hanos Arendt iniciatyvos principas – tremtyje atkurti tvarias redakcines struktūras. Taip siekiama užtikrinti, kad žurnalistų gimtųjų šalių – totalitarinio režimo šalių – gyventojai ir toliau gautų informaciją iš nepriklausomų šaltinių.

Paramą gauna ne tik Afganistano, Rusijos ir Sudano žurnalistai. Iš esmės iniciatyva apima visą pasaulį ir pagal ją galima lanksčiai reaguoti į blogėjančios apsaugos atvejus. Šiuo metu parama daugiausia teikiama Baltarusijos, Centrinės Amerikos, Mianmaro, Šiaurės Afrikos ir Ukrainos žiniasklaidos specialistams. Šiuo atžvilgiu Ukrainos situacija yra ypatinga, nes šioje šalyje vykdomo projekto tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą reportažų rengimą vykstant karui. Tam reikia materialinės ir techninės pagalbos, taip pat specialaus mokymo ir apsaugos vykstant priešakinės linijos operacijoms.

Šios keturios pilietinės visuomenės organizacijos yra Hanos Arendt iniciatyvos partnerės: DW Akademie, žurnalistikai tremtyje skirtas Europos fondas (European Fund for Journalism in Exile, JX Fund), asociacija Media in Cooperation and Transition (MiCT) ir Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras (ECPMF). Programai būtinas nepriklausomumas nuo valstybės kontrolės ir valstybės neutralumas. Finansavimą skiria nepriklausomos, valstybės nekontroliuojamos komisijos, kurios remiasi tik nešališkais kriterijais.

Išsamesnę informaciją rasite https://hannah-arendt-initiative.de/hannah-arendt-initiative-english/ arba kreipkitės adresu info@hannah-arendt-initiative.de.

Hanos Arendt iniciatyva yra žurnalistų ir žiniasklaidos apsaugos visame pasaulyje tinklas. Ji buvo įsteigta 2022 m. Vokietijos užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos vyriausybės įgaliotojo atstovo kultūros ir žiniasklaidos klausimams iniciatyva ir lėšomis. 

2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Komisija paskelbė nugalėtojus trečią kartą organizuojamuose ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimuose. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išrinko ir apdovanojo nugalėtojus trijose pagrindinėse kategorijose: geriausia ekologiško maisto perdirbimo MVĮ, geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas ir geriausias ekologiškas restoranas.

Nugalėtojai:

• Geriausia ekologiško maisto perdirbimo MVĮ: Gino Girolomoni Cooperativa Agricola (Italija) – kooperatyvas, gaminantis ekologiškus makaronus Markės regione, naudojantis atsinaujinančiąją energiją ir remiantis daugiau kaip 300 vietos ūkininkų.
• Geriausias ekologiškų maisto produktų mažmenininkas: SAiFRESC (Ispanija) – ūkininkų iniciatyva, 30 hektarų ekologinės žemės plote auginanti 70 rūšių ekologiškų vaisių ir daržovių, skatinanti žiedinę ekonomiką ir rengianti mokomuosius seminarus.
• Geriausias ekologiškas restoranas / maisto paslaugų teikėjas: Kalf & Hansen (Švedija), restoranų tinklas, kurio specializacija – 100 proc. ekologiški sezoniniai Šiaurės šalių patiekalai, garsėjantis tvariais ištekliais ir tvirtais ryšiais su vietos gamintojais.

EESRK Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus (NAT) pirmininkas Peter Schmidt pasveikino nugalėtojus ir pažymėjo, kad apdovanojimais pripažįstamos inovacijos ir kompetencija ES ekologinio sektoriaus srityje. Jis pabrėžė, kad ekologiškų produktų prieinamumo ir įperkamumo didinimas yra labai svarbus sektoriaus augimui ir siekiant padėti ES iki 2030 m. pasiekti 25 proc. ekologinio ūkininkavimo tikslą. „Tačiau socialinių problemų sprendimas vykdant žemės ūkio politiką nėra tinkamas metodas. Socialinė politika turi įgalinti Europos piliečius įsigyti ekologiškų produktų“, – pridūrė jis.

ES ekologinių iniciatyvų apdovanojimai yra 2021 m. pradėtos platesnės ES ekologiškų produktų dienos iniciatyvos, kuria siekiama pabrėžti ekologinio ūkininkavimo naudą, dalis. Pagal ES bendrą žemės ūkio politiką remiamas ekologinis ūkininkavimas gerokai išaugo – nuo 5,9 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės 2012 m. iki 10,5 proc. 2022 m., o mažmeninė prekyba 2022 m. pasiekė 45 mlrd. EUR. Nepaisant ekonominių iššūkių, ES išlieka antra pagal dydį ekologiškų produktų rinka pasaulyje po JAV. (ks) 

EESRK Darbdavių grupės pirmininkas Stefano Mallia

Mario Draghi ataskaitoje dar kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia skubiai spręsti Europos ekonomines problemas. Enrico Letta ir Mario Draghi ataskaitose garsiai skamba pavojaus varpai: Europa išgyvena lemiamą momentą, todėl turime nenuleisti rankų.

Rizika yra kaip niekada didelė: pastaruosius du dešimtmečius ES metinis ekonomikos augimas buvo nuolat mažesnis nei JAV, o Kinija vis sparčiau mažino atotrūkį nuo stipriausios ekonomikos šalių. Nuo 2002 m. iki 2023 m. ES ir JAV BVP lygio skirtumas (2015 m. kainomis) padidėjo nuo šiek tiek daugiau nei 15 proc. iki nerimą keliančių 30 proc. Dar labiau šokiruojanti realybė išryškėja lyginant perkamosios galios paritetą (PGP) – atotrūkis šioje srityje padidėjo nuo 12 proc. iki iškalbingų 34 proc.

Vienas didžiausių iššūkių – Europos reglamentavimo aplinka. Skaičiai įspūdingi: nuo 2019 m. iki 2024 m. ES priėmė apie 13 000 teisės aktų, palyginti su 3 500 JAV.

Dėl šio pernelyg didelio reglamentavimo įmonės patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų ir tai atima išteklius, kurie galėtų būti nukreipti į inovacijas ir veiklos rezultatų gerinimą. Nerimą kelia ir įmonių veiklos perkėlimo į trečiąsias šalis tendencija: 2008–2021 m. iš ES išvyko 30 proc. didelės vertės Europos startuolių (vienaragių).

Kaip pabrėžia M. Draghi, vien investicijomis nepavyks Europoje paskatinti reikšmingos pažangos, būtinos ryžtingos reformos. Pirmiausia turime stengtis užbaigti kurti bendrąją rinką, šalinti kliūtis joje ir teikti pirmenybę nuosekliam požiūriui, kuriuo būtų siekiama mažinti reglamentavimo naštą ir jį racionalizuoti. Tai labai svarbūs veiksmai, kurių galima imtis nedelsiant, be didelių politinių kovų, ir kurie duotų apčiuopiamos naudos įmonėms, visų pirma mūsų ekonomikos pagrindui – MVĮ.

Be to, turime pripažinti, kad mūsų gamybos sektoriai ir ekonomika yra tarpusavyje susiję. Pagerėjimas vienoje srityje gali turėti teigiamą poveikį kitose srityse. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir duomenimis grindžiamų technologijų integravimas gali padėti pažangiau valdyti energiją visuose pramonės sektoriuose, taigi ir gerokai sumažinti sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį tiek kalbant apie pažangiąja gamybą, tiek apie tikslųjį ūkininkavimą. Tai vienas iš siektinos sinergijos pavyzdžių.

Tolesnis kelias yra aiškus. Europa turi pajėgumų, talentų ir inovacijų potencialo galinčių padėti atgauti savo konkurencinį pranašumą. Tačiau tam reikės tvirtos politinės valios, bendradarbiavimo ir susitelkimo į ilgalaikius strateginius tikslus. Dabar nuo mūsų – Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių – priklauso, ar pavyks šias galimybes paversti veiksmais, kurie užtikrintų realius pokyčius.

Šiais metais Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) vėl dalyvaus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje(COP 29), kuri šiais 2024 m. vyks Azerbaidžano sostinėje Baku.

EESRK atstovaus COP ad hoc grupės pirmininkas Peter Schmidt ir EESRK jaunimo atstovė COP Diandra Ní Bhuachalla. Konferencijoje EESRK pakartos neseniai priimtoje savo nuomonėje dėl kovos su klimato kaita finansavimo išdėstytas nuostatas ir pakartos savo raginimus vykdyti įtraukią ir teisingą pertvarką užtikrinant, kad klimato politikos veiksmai nedidintų socialinės nelygybės. EESRK taip pat pasisakys už tvarias žemės ūkio maisto produktų sistemas, atsinaujinančiąją energiją, energijos vartojimo efektyvumą, žaliąsias technologijas ir biologinės įvairovės bei klimato tikslų suderinimą. Dalyvaudamas COP 29 EESRK siekia užtikrinti, kad būtų išgirstas Europos pilietinės visuomenės balsas ir kad konferencijos rezultatai reikštų subalansuotus, socialiai teisingus klimato krizės sprendimus. (ks) 

Žurnalistai su negalia gali vienodai gerai atlikti savo darbą, be to, jie gali įnešti kitokių ir naujų perspektyvų – tad kodėl tiek mažai jų dirba žiniasklaidoje? Europos aklųjų sąjungos atstovas Lars Bosselmann rašo apie nepakankamą neįgaliųjų atstovavimą žiniasklaidos pramonėje ir būtinybę sustabdyti jstereotipinį jų vaizdavimą naujienose.

Visos demokratinės valstybės grindžiamos pagrindiniais principais, o viena iš svarbiausių yra spaudos laisvė. Ši laisvė padeda užtikrinti, kad politinių lyderių veiksmai būtų skaidrūs visuomenei. Ji taip pat suteikia mums galimybę susipažinti su informacija be išorinio kišimosi.

Tačiau vis dar esama žiniasklaidos praktikos aspektų, kuriuos reikia tobulinti, ypač įvairovės srityje. Kai kalbama apie atstovavimą žiniasklaidoje arba su įvairiomis socialinėmis grupėmis susijusių klausimų nušvietimą, dar toli gražu nesame lygūs.

Dabartiniai duomenys rodo, kad laikraščiuose, radijo stotyse ir televizijos laidose dirba nepakankamai neįgaliųjų. Tai kelia didelį susirūpinimą atsižvelgiant į tai, kad iki 16 proc. pasaulio gyventojų turi tam tikrą negalią. Be to, UNESCO ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl stereotipinio vaizdavimo žiniasklaidoje neįgalieji dažnai susiduria su išankstiniu nusistatymu visame pasaulyje.

Norėdami pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, turime didinti informuotumą apie jų dalyvavimo naujienų tarnybose ir turinio kūrime svarbą.

Visuomenė turi suvokti, kad žiniasklaidos pramonė bus visiškai įtrauki tik tada, kai į darbo procesus bus įtraukti neįgalieji. Be to, su negalia susiję klausimai turi būti sprendžiami skirtingai: žiniasklaidos bendrovės turėtų pripažinti, kad neįgalieji turi turėti galimybę naudotis savo teisėmis lygiai taip pat, kaip ir kiti asmenys. Be to, atsižvelgiant į tai, kad turinio formatai nuolat kinta, mums reikia ekspertų, kurie užtikrintų, kad šie formatai būtų prieinami ir įtraukūs.  

Nepaisant to, kad žiniasklaidos pramonėje neįgaliųjų bendruomenei atstovaujama nepakankamai, galime rasti labai įkvepiančių pavyzdžių, rodančių, kad neįgalieji gali būti puikūs turinio kūrėjai.

Neseniai Europos aklųjų sąjunga savo tinklalaidėse transliavo epizodą, skirtą 2024 m. Paryžiaus parolimpinėms žaidynėms. Šiame epizode kalbėjomės su akla prancūzų žurnaliste Laetitia Bernard, dirbančia Prancūzijos radijuje. Be šių metų parolimpinių žaidynių, Laetitia Bernard jau rengė reportažus apie 2012 ir 2016 m. parolimpines žaidynes Londone ir Rio de Žaneire. Ji taip pat rengė reportažus iš 2014 m. Sočio ir 2018 m. Pjongčango žiemos parolimpinių žaidynių.

„Tokie renginiai kaip parolimpinės žaidynės daro teigiamą poveikį šalinant kliūtis ir griaunant stereotipus“, – interviu metu pabrėžė L. Bernard. „Net ir turėdamas negalią žurnalistas gali veiksmingai dirbti ir net sugebėti aprašyti dalykus kitaip“, – pridūrė ji. Liatitia Bernard profesinis kelias ir jos apmąstymai šia tema rodo, kad norint sukurti įtraukesnę visuomenę reikia atkreipti dėmesį ir į šį aspektą: lygybė turi būti žiniasklaidos pramonės pagrindas.

Lars Bosselmann yra Europos aklųjų sąjungos vykdomasis direktorius.

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Dabar, kai jau pristatyta nauja Komisijos narių kolegija, nieko negalime pakeisti, tačiau pažymime, kad buvo atsisakyta už socialines teises ir darbo vietas atsakingo Komisijos nario pareigybės. Ji pakeista Komisijos nario, atsakingo už žmones, įgūdžius ir parengtį, pareigybe. Kyla daug klausimų dėl žodžio „žmonės“. Argi beveik visi kiti postai neturėtų būti taip pat susiję su žmonėmis? Galėtume pateikti pastabų ir dėl žargoniško žodžio „parengtis“, kuris įeina ir į kito posto pavadinimą.

Tačiau čia kalbėsime apie tai, ko trūksta ir kas palikta nuošalyje. Socialinė politika ir užimtumas tapo antraeiliais suteikiant pirmumą konkurencingumui. Iškalbūs ir kai kurių kitų pareigybių pavadinimai: mįslingai ir kartais spalvingai atrodo, pavyzdžiui, už įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingo Komisijos nario pareigybė, dargi už klestėjimą ar hidrologinį atsparumą atsakingo Komisijos nario postas.

Užimtumo ir socialinės politikos postas egzistuoja nuo aštuntojo dešimtmečio, tačiau 2019 m. jis buvo pervadintas taip: „Darbo vietos ir socialinės teisės“. Ši pareigybė buvo susijusi su svarbiomis politikos sritimis, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį ir jo plataus užmojo iniciatyvas. Kokybiškos darbo vietos, lygybė, socialinis dialogas ir darbo bei gyvenimo sąlygos tebėra esminiai mūsų demokratijos išlikimui klausimai.

Tačiau vietoj užimtumo dabar turime įgūdžius. Atrodo, kad kai kuriuose sluoksniuose plačiai pritariama minčiai, kad daugelis dabartinių problemų kyla dėl įgūdžių trūkumo. Įmonėms sunku rasti jiems reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau tai nestebina. Norint patekti į darbo rinką, reikia turėti kelerių metų darbo patirtį, neretai reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, mokėti keletą kalbų ir pridėti ilgą sąrašą sertifikatų, patvirtinančių įgūdžius, kurių vos per keletą mėnesių galima įgyti darbo vietoje. Be to, labai dažnai darbo užmokestis vos padengia pragyvenimo išlaidas. Ir čia turime omenyje kvalifikuotas darbo vietas, kurios laikomos geresnėmis.

Didelį nerimą kelia – kaip dažnai sako Europos Komisija – šio neapgalvoto žargono vartojimas ir naratyvas, kuriame akivaizdžiai dominuoja konkurencingumas. Susidaro įspūdis, kad gerovės, kokybiškų darbo vietų ir deramo darbo užmokesčio užtikrinimas jau yra įvykdyta misija ir belieka panaikinti įgūdžių trūkumą. Tačiau atrodo, kad šis trūkumas ypač jaučiamas naujojoje Komisijos narių kolegijoje, kuri negali suvokti dabartinės padėties, ją įvertinti ir pasiūlyti realistiškų sprendimų. Belieka tikėtis, kad po šio naujo postų padalijimo iš giliau atsiras tvirtų pasiūlymų, kaip stiprinti socialines ir darbo teises, demokratiją ir kovą su klimato kaita.

Sandra Parthie

DI aktas yra pirmoji išsami teisinė sistema, kuria visame pasaulyje reglamentuojamas dirbtinis intelektas.

DI naudojimas plečiasi ir daro poveikį daugeliui mūsų kasdienio gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, jis veikia informaciją, kurią žmonės mato internete, pasiūlydamas tikslinę reklamą. Tačiau dar svarbiau tai, kad dabar DI naudojamas sveikatos sektoriuje siekiant padėti diagnozuoti ir gydyti tokias ligas kaip vėžys. Šiuo tikslu DI prietaikos grindžiamos bendrosios paskirties DI modeliais, kuriuos reikia apmokyti. Jiems turi būti pateikiama daug vaizdinių, pavyzdžiui, vėžinių ląstelių nuotraukų, kad galiausiai jie galėtų tokias ląsteles atpažinti savarankiškai.

Sėkmingas mokymas grindžiamas duomenimis – didžiuliais duomenų kiekiais. Mokymo būdas turi įtakos išmokyto modelio ar DI taikomosios programos rezultatų kokybei. Pateikus neteisingus duomenis ar vaizdinius, sveikos ląstelės bus klaidingai identifikuojamos kaip vėžinės.

Medicinos ir sveikatos priežiūros gerinimas yra įtikinamas pavyzdys, kodėl ES būtina turėti pajėgumus ir infrastruktūrą pagrindiniams bendrosios paskirties DI modeliams kurti. Tai tiesiog padės gelbėti gyvybes.

Be to, bendrosios paskirties DI modeliai iš esmės keičia gamybos procesus ir įmones. Kad Europos ekonomika išliktų konkurencinga, turime sudaryti sąlygas inovacijoms ES diegti ir skatinti verslininkus ir startuolius plėtoti savo idėjas.

Žinoma, DI ir bendrosios paskirties DI modeliais kelia įvairią riziką – nuo modelių trūkumų ir klaidingų taikomųjų programų iki visiško nusikalstamo technologijos naudojimo. Todėl ES taip pat turi turėti ekspertinių žinių, kad galėtų pažaboti piktavališkus išpuolius ir kibernetines grėsmes – ji turi turėti galimybę pasikliauti ES sukurta infrastruktūra, kad, paprastai tariant, „neliktume sėdėti tamsoje“.

Visa tai rodo, kad svarbu turėti tinkamą reglamentavimą, kurio dėmesio centre būtų mokymo duomenų kokybė, mokymo metodai ir galiausiai galutinis produktas. Jis turi būti grindžiamas Europos vertybėmis, pavyzdžiui, skaidrumu, tvarumu, duomenų apsauga ir teisinės valstybės principo laikymusi. Deja, daug pagrindinių bendrosios paskirties DI raidos poslinkių inicijuoja ES jurisdikcijai nepriklausantys subjektai. Todėl ES turi plėtoti gebėjimus užtikrinti, kad jos reglamentavimo nuostatų ir Europos vertybių laikytųsi tiek ES, tiek ne ES subjektai, veikiantys mūsų rinkoje.

ES privalo sumažinti didžiųjų (dažnai ne Europos) skaitmeninių įmonių dominavimą rinkoje, be kita ko, sutelkdama konkurencijos politikos priemones. ES konkurencijos institucijos turi pasinaudoti savo pajėgumais ir užtikrinti, kad interneto gigantai nepiktnaudžiautų savo verslas verslui (B2B) arba verslas valdžios sektoriui (B2G) padėtimi rinkoje.

Valdžios institucijos gali padėti Europos bendrosios paskirties DI ir kitų DI taikomųjų programų tiekėjams pirkdamos jų produktus ir taip įrodydamos jų patikimumą kitiems naudotojams ir klientams. ES turi talentingų specialistų, technologinių žinių ir verslumo dvasios, kad galėtume kurti DI su etikete „Pagaminta Europoje“. Tačiau investicijų trūkumas, atitinkamos IT infrastruktūros nebuvimas ir nuolatinis vidaus rinkos susiskaidymas, kuris trukdo plėsti veiklą, mažina Europos DI subjektų konkurencingumą.

Artėjant 16-ajam Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimui (COP 16), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina laikytis integruoto visuotinio požiūrio siekiant įveikti tebesitęsiančią biologinės įvairovės krizę.

Didėjant įtampai pasaulyje, EESRK ragina vyriausybes sutelkti dėmesį į biologinę įvairovę, nes tai smarkiai padės šalinti trigubą planetos krizę (klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir dykumėjimo). Kaip EESRK pabrėžė rugsėjo mėn. priimtoje nuomonėje, COP 16 bus lemiamas momentas paspartinti dedamas pasaulines pastangas, skirtas apsaugoti mūsų planetos ekosistemas.

„Be biologinės įvairovės žlugs ekosistemos ir ekonomika, nes daugiau kaip pusė pasaulio BVP ir 40 proc. darbo vietų tiesiogiai priklauso nuo gamtos“, – teigė nuomonės pranešėjas Arnaud Schwartz.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad biologinė įvairovė, kuri yra ekosistemų, žmonių gerovės ir ekonomikos pagrindas, turi būti integruojama į pačius įvairiausius politikos sektorius, kaip antai klimato, žemės ūkio ir prekybos, o ne svarstoma atskirai. Pavyzdžiui, prekybos susitarimais turėtų būti skatinamas tvarumas užtikrinant, kad prekių gamyba ir technologijos neprisidėtų prie miškų ir buveinių naikinimo.

Be to, reikia skubiai užtikrinti finansinę paramą biologinės įvairovės išsaugojimui. Vien viešojo finansavimo nepakanka, todėl būtina derinti viešuosius, privačiuosius ir inovatyvius finansinius mechanizmus.

EESRK ragina ES remti globaliųjų Pietų šalis, joms stengiantis išsaugoti biologinę įvairovę, ir ragina laipsniškai panaikinti biologinei įvairovei žalingas subsidijas, visų pirma tas, kuriomis propaguojamas iškastinio kuro naudojimas. Perorientavus šias subsidijas į ekosistemų atkūrimą būtų galima spręsti tiek klimato kaitos, tiek biologinės įvairovės nykimo problemas, taikant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, miškų atsodinimą, tvarų žemės ūkį ir šlapynių atkūrimą.

Be to, EESRK pabrėžė, kokia svarbi yra koncepcija „Viena sveikata“, siejanti žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą. Sveikos ekosistemos atlieka itin svarbias funkcijas, pavyzdžiui, apdulkinimo, anglies dioksido sekvestracijos ir vandens filtravimo – visa tai prisideda prie žmonių gerovės. Biologinės įvairovės mažėjimas kenkia ekosistemų atsparumui ir didina zoonozinių ligų, pavyzdžiui, COVID-19, riziką.

EESRK taip pat paragino į sprendimų priėmimo procesą aktyviau įtraukti jaunimą. Jis pasiūlė sukurti Europos Komisijos vykdomojo pirmininko pavaduotojo, atsakingo už ateities kartas, pareigas, užtikrinant, kad pirmenybė būtų teikiama ilgalaikiam tvarumui ir gerovei, o ne trumpalaikei naudai. (ks) 

Uždavėme Sandrai Parthie, nuomonės „Bendrosios paskirties DI: tolesnė veikla priėmus DI aktą“ pranešėjai, keletą klausimų apie Dirbtinio intelekto aktą. Būtent, kodėl labai svarbu užtikrinti, kad šis teisės aktas būtų tinkamai įgyvendinamas kalbant apie bendrosios paskirties DI modelius ir kaip jie reglamentuojami? Kaip galime kurti konkurencingą dirbtinį intelektą ES ir kodėl jis svarbus?

Parengė Krzysztof Balon, EESRK nuomonės „Europos kartų solidarumo skatinimas. Horizontalaus ES požiūrio rengimas“ pranešėjas

Europos Sąjungos sutartyje išdėstyta, kad „Sąjunga [...] skatina [...] kartų solidarumą“.

Tačiau diskriminacija dėl amžiaus, neigiamas požiūris į tam tikro amžiaus grupes ir demografinės tendencijos, taip pat įvairios krizės, skatina Europos visuomenės susiskaidymą ir kliūtis tikrai įtraukčiai ir dalyvavimui. Su šiomis problemomis susiduria ne tik vyresnės kartos – tai taip pat turės neigiamo poveikio dabartiniam jaunimui.

Vis dėlto kartų dialogas ir teigiama įtaka ekonominei plėtrai padėtų tvariai patenkinti skirtingų kartų poreikius ir kartu sustiprinti demokratiją ir socialinę sanglaudą. Kartų dialogas galėtų vykti panašiai kaip pilietinis dialogas.

Todėl mums čia ir dabar būtinas naujas politinis požiūris į kartų solidarumą.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK ragina Europos Komisiją paskelbti žaliąją knygą dėl kartų solidarumo. Joje reikėtų atsižvelgti į EESRK nuomonėje Europos kartų solidarumo skatinimas pateiktus pasiūlymus, įskaitant su darbo pasauliu, pensijų sistemomis ir sveikatos bei priežiūros paslaugomis susijusias rekomendacijas. Valstybės narės savo ruožtu raginamos keistis geriausia patirtimi šiose srityse. Prisidedant prie šių pastangų, kartų solidarumą reikėtų įtvirtinti kaip vieną iš 2027–2034 m. Europos socialinio fondo reglamentų tikslų.

Pilietinės visuomenės organizacijos ir socialiniai partneriai atlieka labai svarbų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant konkrečias politikos priemones. EESRK turėtų sukurti Kartų solidarumo forumą, skirtą keitimuisi informacija ir patirtimi ir naujų idėjų plėtojimui, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. Dalyvaujant Europos Komisijai, forumas taip pat galėtų stebėti, kaip visoje ES taikomas ir plėtojamas solidarumu grindžiamas požiūris.