Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra išties unikali: niekur pasaulyje nėra kitos tokios priemonės, kuri leistų piliečiams daryti tiesioginį poveikį teisės aktams. Tačiau ji vis dar laukia pelnyto pripažinimo, rašo Daniela Vancic, organizacijos „Democracy International“ Europos politikos ir nuomonės formavimo skyriaus vadovė, kuri pasidalijo trimis idėjomis, kaip padaryti Europos piliečių iniciatyvą veiksmingesne.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra išties unikali: niekur pasaulyje nėra kitos tokios priemonės, kuri leistų piliečiams daryti tiesioginį poveikį teisės aktams. Tačiau ji vis dar laukia pelnyto pripažinimo, rašo Daniela Vancic, organizacijos „Democracy International“ Europos politikos ir nuomonės formavimo vadovė, kuri pasidalijo trimis idėjomis, kaip padaryti Europos piliečių iniciatyvą veiksmingesne.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra viena galingiausių ES demokratijos priemonių, nusileidžianti tik Europos Parlamento rinkimams. Per 13 gyvavimo metų EPI sudomino daugiau kaip 20 milijonų piliečių ir įrodė, kad yra labai svarbi dalyvavimo platforma. Vis dėlto, nepaisant EPI potencialo, ji retai sulaukia pelnyto pripažinimo.
Štai kodėl EPI yra svarbi ir autorė pateikia tris idėjas, kaip dar labiau padidinti jos poveikį.
EPI vaidmuo poliarizuotame pasaulyje
Kodėl EPI yra tikrai unikali? Pasaulyje nėra kitos tokios priemonės kaip ši. ESI suteikia piliečiams galimybę tiesiogiai daryti įtaką teisės aktams, surinkus paramą bent septyniose ES valstybėse narėse. Tuo metu, kai didėja politinė poliarizacija, EPI yra gyvybiškai svarbus tiltas tarp piliečių ir politikos formuotojų, skatinantis bendradarbiavimą, stiprinantis ryšius ir inicijuojantis realius pokyčius.
EPI esmė – įkvėpti žmones dalyvauti formuojant politiką. Ji suburia įvairias grupes, skatina viešas diskusijas ir sustiprina balsą Europos arenoje. Pavyzdžiui, iniciatyvaMano balsas, mano pasirinkimas, kurią neseniai pasirašė daugiau nei milijonas žmonių, sutelkė aktyvistų, organizacijų ir visuomenės veikėjų tinklą (įskaitant tokius tarptautinius veikėjus kaip Barack Obama) ir paskatino platesnį pokalbį apie pagrindines vertybes. Toks sutelkimas sukuria ilgalaikę vertę tiek pačiai demokratijai, tiek konkrečiam tikslui.
Labai svarbu laiku imtis veiksmų
EPI turi didžiulį demokratinį potencialą, tačiau norint jį visapusiškai išnaudoti, labai svarbu, kad ES institucijos laiku imtųsi veiksmų. Nors kai kurios iniciatyvos, pavyzdžiui, kampanija End the Cage Age, lėmė teigiamus ES politikos pokyčius, dažnai yra labai didelis laiko atotrūkis nuo visuomenės pritarimo EPI iki tolesnių su ja susijusių teisėkūros veiksmų. Tai gali nuvilti ir piliečius, ir pilietinę visuomenę, kurie rizikuoja prarasti pasitikėjimą procesu.
Siekdama išlaikyti pagreitį, ES turėtų apsvarstyti galimybę paspartinti EPI, kurios sulaukia didžiulio visuomenės pritarimo, įgyvendinimą. Nors ES teisės aktams priimti reikia laiko, kai EPI turi aiškų, platų palaikymą, jai turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir rūpestis. Piliečiai turėtų turėti galimybę savo idėjas greitai paversti veiksmais, kad Europos piliečių iniciatyva savalaikių pokyčių katalizatoriumi ir įtakos priemone.
Pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo skatinant Europos reformą
Pilietinės visuomenės organizacijos visuomet buvo Europos piliečių iniciatyvos pagrindas, jos telkė piliečius ir didino informuotumą apie šios priemonės galimybes. Nuo pat pradžių tokios organizacijos kaip „Democracy International“ atliko labai svarbų vaidmenį plėtojant ir remiant EPI. Tačiau pilietinės visuomenės vaidmuo tuo nesibaigia.
Šios organizacijos turi toliau skatinti reformas, kurios gali sustiprinti EPI kaip demokratinę priemonę. Pavyzdžiui, pagal Europos piliečių iniciatyvą turėtų būti galima siūlyti ES sutarčių pakeitimus – šie įgaliojimai dar nenumatomi, tačiau gali turėti didelį poveikį Europos ateičiai. Diskusijos dėl sutarčių reformos vystosi ir vis labiau pripažįstama, kad ES reikia sutarties, kuri atitiktų mūsų laikų iššūkius ir galimybes, todėl kaip niekad svarbu išplėsti Europos piliečių iniciatyvą, kad piliečiams būtų sudaryta galimybė dalyvauti.
Užtikrinkime, kad EPI būtų politikos įkvėpimo šaltinis
Didinkime EPI užmojus. Viena iš idėjų, kaip išnaudoti visą jos potencialą, yra apsvarstyti EPI, net jei ji neatitinka oficialių EPI kriterijų. Ne kiekviena puiki idėja pasieks vieno milijono parašų ribą, tačiau tai nereiškia, kad ji neverta dėmesio. Vykdyti EPI kampaniją nėra lengva, ypač kai ji susijusi su tarpvalstybiniais, daugiakalbiais ir daugiašaliais procesais. Tačiau kai kurioms geriausioms idėjoms gali trūkti išteklių, kad jos įveiktų aukštą EPI kartelę.
Pavyzdžiui, 2012 m. Europos piliečių iniciatyva dėl bendrojo ryšių tarifo akto pagal standartinę apibrėžtį nebuvo „sėkminga“ EPI, tačiau ji paskatino po penkerių metų įsigaliojusią tarptinklinio ryšio savo šalies kainomis politiką, kuri buvo naudinga milijonams keliavusių europiečių, kurie nepaisant valstybių sienų dabar gali nemokamai naudotis tarptinkliniu ryšiu. Tai rodo, kad net ir tos Europos piliečių iniciatyvos, kurios nesurenka reikalingo parašų kiekio, gali paskatinti politikos pokyčius. ES turėtų būti pasirengusi apsvarstyti visas piliečių inicijuotas idėjas, net ir tas, kurios nesurenka vieno milijono parašų, ir jomis naudotis kaip įkvėpimo šaltiniu rengiant būsimus teisės aktus.
Pagrindinės išvados
EPI yra neįtikėtinai vertinga demokratijos stiprinimo Europoje priemonė, ypač dabar, kai visame pasaulyje kyla grėsmė demokratinėms vertybėms. Ji suteikia piliečiams galimybę pateikti savo idėjas ES lygmeniu, sutelkiant visuomenės paramą ir užtikrinant prasmingą poveikį. EPI pasiekus savo „paauglystės“ metus atėjo laikas pagalvoti, kaip sustiprinti šią unikalią priemonę ir sukurti stipresnį, tiesioginį ryšį tarp piliečių ir institucijų.
Nuolat remiant pilietinei visuomenei, EPI gali padėti sukurti labiau dalyvaujamąją ir atsakingesnę Europos Sąjungą, sustiprinant jos, kaip pasaulinės lyderės demokratijos srityje, vietą.
Daniela Vancic yra organizacijos Democracy International Europos politikos ir nuomonės formavimo skyriaus vadovė, nuo 2017 m. dirbanti dalyvaujamosios ir tiesioginės demokratijos skatinimo srityje. Turėdama daugiau kaip dešimtmetį patirties piliečių dalyvavimo procesuose, ji yra pripažinta Europos piliečių iniciatyvos ekspertė. 2022 m. ji buvo viena iš „Complementary Democracy: The Art of Deliberative Listening“ redaktorių.
Europos piliečių iniciatyva pasirodė esanti veiksminga aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES politiniame gyvenime priemonė. Tačiau ją reikia stiprinti siekiant išvengti ES institucijų atotrūkio nuo paprastų Europos piliečių.
Europos piliečių iniciatyva pasirodė esanti veiksminga aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES politiniame gyvenime priemonė. Tačiau ją reikia stiprinti siekiant išvengti ES institucijų atotrūkio nuo paprastų Europos piliečių.
Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra ES dalyvaujamasis mechanizmas, kuriuo siekiama stiprinti tiesioginę demokratiją ir pagal kurį suteikiama galimybė ne mažiau kaip vienam milijonui ES piliečių (nustačius piliečių bent iš septynių skirtingų valstybių narių minimalų skaičių) prašyti Europos Komisijos pasiūlyti teisės aktą srityje, kurioje valstybės narės yra perdavę įgaliojimus ES lygmeniui.
Nuo 2012 m., kai buvo pradėtos įgyvendinti EPI, Europos Komisija užregistravo 119 iniciatyvų, o jų organizatoriai surinko apie 20 mln. parašų. Iki šiol sėkmingai įgyvendinta vienuolika iniciatyvų, o dešimt iš jų jau sulaukė Komisijos atsako.
EPI diena, kurią kasmet rengia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), yra svarbus forumas ir platforma, kurioje užregistruotų ir būsimų EPI organizatoriai ir suinteresuotieji subjektai gali keistis informacija, dalytis patirtimi, pristatyti savo EPI ir veiklą visuomenei.
Šiais metais Europos piliečių iniciatyvos diena surengta kovo 18 d. vykstant Pilietinės visuomenės savaitei.
„ES turėtų imtis tolesnių veiksmų plėtojant dalyvaujamąją demokratiją, kad papildytų jos atstovaujamąją formą. Europos piliečių iniciatyva (EPI) yra pirmoji dalyvaujamosios demokratijos priemonė tarpvalstybiniu lygmeniu“, – sakė už komunikaciją atsakingas EESRK pirmininko pavaduotojas Laurenţiu Plosceanu.
Pasak Europos ombudsmenės Teresos Anjinho, EPI yra paveiki priemonė, tačiau jos potencialas visapusiškai neišnaudotas. „Turime gerinti komunikaciją apie šios priemonės tikslus ir funkcijas. Reikia aktyviau vykdyti informuotumo didinimo kampanijas, kad žmonės būtų visapusiškai informuojami apie tai, ką įmanoma ir ko neįmanoma pasiekti pasitelkus Europos piliečių iniciatyvą, ir kad jie galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Siekiant išsaugoti EPI kaip prasmingą priemonę, reikia užtikrinti skaidrumą, sąžiningumą ir komunikaciją. Priešingu atveju nepavyks nepavyks išsaugoti pasitikėjimo šia priemone ir mūsų Sąjungos ateitimi“, – sakė Teresa Anjinho.
Per EPI dienos renginį buvo pristatytos devynios EPI iniciatyvos, įskaitant iniciatyvas dėl galimybės gauti vandens, apsirūpinimo maistu saugumo, abortų, LGBTQ+ teisių, esamų pastatų apsaugos nuo griovimo, vaizdo žaidimų paveldo apsaugos, naujo išmetamųjų teršalų mažinimo modelio įgyvendinant iniciatyvą „Air-Quotas“ ir dėl naujų sveikatos standartų, susijusių su psichodelinių narkotikų naudojimu medicinoje.
Reaguodama į raginimus užtikrinti EPI iniciatyvų finansavimą, Komisijos generalinio sekretoriato EPI grupės vadovė Adriana Mungiu paragino aktyvistus nelaukti naujų ir gana tolimų biudžeto sprendimų, skirtų tik EPI. Vietoj to jie turėtų geriau panaudoti dabartinio ES biudžeto lėšas, ypač piliečių dalyvavimui skirtų skyriaų. (at)
Per pastarojo meto krizes Europos ekonomikos struktūra testuota nepalankiausiomis sąlygomis, o didžiausia našta teko paprastiems žmonėms. Mūsų nuomonė „Krizių įveikimas“ yra ekonomikos planas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenis ir įmones, o ne sukelti jiems ekonominių sunkumų.
Per pastarojo meto krizes Europos ekonomikos struktūra testuota nepalankiausiomis sąlygomis, o didžiausia našta teko paprastiems žmonėms. Mūsų nuomonė „Krizių įveikimas“ yra ekonomikos planas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenis ir įmones, o ne sukelti jiems ekonominių sunkumų.
Galima išskirti tris ekonominius poreikius:
Pirma, atliekant ekonomines prognozes turi būti pereita nuo retrospektyvinės analizės prie prognozinės intervencijos. Kilus infliacijai, visų pirma nukenčia mūsų mūsų buitis, o tik po to ekonomikos rodiklių suvestinė. Reikia nustatyti pažangias ankstyvo nustatymo sistemas, kurios padėtų pastebėti tiekimo kliūtis ir kainų pokyčio persidavimo anomalijas, kol jos dar netapo neįveikiamomis sąskaitomis už šildymą ir neįperkamais maisto produktais. Labiausiai ekonominių sukrėtimų pažeidžiami namų ūkiai yra tie, kurie yra mažiausiai pajėgūs juos įveikti, todėl, siekiant užtikrinti tikslinę apsaugą, reikia sudaryti išsamų pažeidžiamumo žemėlapį.
Antra, fiskalinio pajėgumo srityje reikia pereiti nuo reagavimo į ekstremaliąsias situacijas prie integruoto stabilizavimo. Priemonė „NextGenerationEU“ buvo įspūdinga, tačiau improvizuota. Nuolatiniai fiskalinio stabilizavimo mechanizmai numatant pilietinės visuomenės priežiūrą užtikrintų, kad reagavimo į krizes priemonės apsaugotų tuos, kuriems kyla didžiausia rizika. Kai valdant ekonomiką neatsižvelgiama į poveikį pajamų pasiskirstymui, dėl to atsirandanti socialinė įtampa daro neigiamą poveikį pačiam atsparumui, kurį siekiame užtikrinti. ES finansavimo socialinės paramos sąlygos neturėtų būti laikomos biurokratinėmis kliūtimis – jomis galėtų būti užtikrinama, kad augant ekonomikai gerėtų visų gyvenimo lygis.
Trečia, rinkos integracija turi būti spartesnė vartotojams svarbiausiose srityse. Energijos sąnaudos, kurios yra kur kas didesnės nei konkurentų, yra ne tik makroekonominiais rodiklis – tai mėnesinės sąskaitos, dėl kurių mažėja Europos namų ūkių biudžetai. Strateginės investicijos į tarpvalstybinę infrastruktūrą ir energijos rinkos integraciją yra ne tik abstraktūs ekonominiai tikslai, bet ir konkreti pagalba šeimoms ir įmonėms, patiriančioms spaudimą dėl pragyvenimo išlaidų.
Rengti ekonominę politiką nedalyvaujant pilietinei visuomenei yra tarsi veikti neturint vietos žinių – tai yra techniškai įmanoma, tačiau praktiškai neatsakinga. Kai politika rengiama visapusiškai dalyvaujant tiems, kurie patirs jos pasekmes, ji visada duoda geresnių rezultatų. Konsultacijos yra ne formalumas, o organizuotos pilietinės visuomenės kolektyvinio intelekto panaudojimas per visą politikos ciklą.
Konkurencingą Europos socialinės rinkos ekonomiką reikia modernizuoti, o ne jos atsisakyti. Pasirinkimą tarp konkurencingumo ir piliečių apsaugos skatina tie, kurių ekonominė vaizduotė ribota. Būsimiems iššūkiams įveikti reikia institucinio kūrybiškumo, kad ekonominis atsparumas ir žmonių gerovė būtų Europos ekonomikos valdymo pagrindas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritarė Europos vandenynų paktui ir paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad jis taptų tvirta veiksmų sistema, o ne tik ketinimų deklaracija.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritarė Europos vandenynų paktui ir paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad jis taptų tvirta veiksmų sistema, o ne tik ketinimų deklaracija.
Paktas turi būti suderintas su esamomis ES politikos sritimis, pavyzdžiui, žaliuoju kursu, mėlynosios ekonomikos strategija ir darnaus vystymosi tikslais, užtikrinant ekonomikos augimo, aplinkos apsaugos ir socialinio teisingumo pusiausvyrą.
Dėl klimato kaitos, taršos ir peržvejojimo kyla pavojus vandenynams ir pakrančių bendruomenėms. Paktu siekiama gerinti valdymą, skatinti inovacijas ir tvarią mėlynąją ekonomiką. Neseniai surengtos viešos konsultacijos ir pilietinės visuomenės indėlis rodo didėjančią paramą ryžtingoms ir įtraukioms priemonėms.
Nuomonės pranešėjas Javier Garat Pérez pažymėjo: „Europos pakrančių bendruomenėms kyla daug tarpusavyje susijusių ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos iššūkių. Norėdami juos įveikti, turime skatinti tvarią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką (įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą), išlaikyti sveiką, atsparų ir našų vandenyną ir parengti išsamią žinių apie jūrą, mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų darbotvarkę.“
EESRK ragina supaprastinti ES agentūrų valdymą, gerinti jūrinių teritorijų planavimą ir investicijas į mokslinius tyrimus įgyvendinant tokias programas kaip „Europos horizontas“. Komitetas taip pat pasisako už mėlynąjį maisto veiksmų planą, tvarią laivų statybą ir teisingą pertvarką jūrų sektoriaus darbuotojams. Labai svarbu remti pakrančių paveldą ir skatinti jaunimo dalyvavimą.
Kad paktas būtų sėkmingas, jam būtina tvirta politinė valia, finansavimas ir atskaitomybė. Tinkamai įgyvendinus šią priemonę, Europa gali tapti pasauline vandenynų tvarumo lydere, užtikrinančia ekologinį atsparumą ir ekonomines galimybes. (ks)
Pateikė EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė
Balandžio 8 d. Europos kovos su skurdu tinklas (EAPN) paskelbė naujausią Skurdo stebėjimo ataskaitą „Sisteminio požiūrio į socialinę apsaugą kūrimas“.
Ataskaitoje, kuri pirmą kartą pristatyta Briuselyje vykusiame renginyje, organizuotame kartu su EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupe, aptariami iššūkiai, kuriuos reikia įveikti, kad būtų užtikrintos stiprios ir atsparios socialinės apsaugos sistemos. Tai ypač aktualu dabartinėmis aplinkybėmis, kai ES gerovės valstybės susiduria su vis didesniais finansiniais suvaržymais, kuriuos lemia nacionalinių išlaidų apribojimai ir didėjančios išlaidos gynybai bei saugumui.
Ataskaitoje, kurioje remiamasi 19 EAPN nacionalinių organizacijų narių išvadomis, parodoma, kad norint laikytis sisteminio požiūrio į visapusišką ir veiksmingą socialinę apsaugą, reikia, kad politika būtų įtraukta į integruotas ilgalaikes strategijas, kuriose būtų suderinti ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos aspektai. Ši politika turi būti grindžiama patikimais įrodymais, duomenimis ir prasmingu skurdą patiriančių žmonių dalyvavimu.
EAPN nacionaliniai tinklai būgštauja dėl socialinių išlaidų mažinimo. Be to, tokie rodikliai kaip aukštas nesinaudojimo socialinėmis išmokomis lygis ir toliau kelia susirūpinimą, ar veiksminga yra politika, kuri nepasiekia tų, kuriems reikia socialinių išmokų ir kuriems jos gali būti skiriamos.
Ataskaitoje teigiama, kad į sparčiai besikeičiantį pasaulį, kuriam būdinga skaitmenizacija, kur vyksta karas, pastebimas visuomenės senėjimas ir klimato kaita, reaguojama netinkamai, todėl būtina atkurti sisteminį požiūrį į socialinę politiką.
EAPN direktorė Juliana Wahlgren pabrėžė šio klausimo skubumą ir pažymėjo: „ES turi apsaugoti gerovės valstybę ir teikti pirmenybę socialinėms išlaidoms. Todėl skurdo stebėjimo ataskaitoje, be kita ko, pateikiamos rekomendacijos dėl minimalių pajamų, būsto krizės ir energetikos pertvarkos. Efektyvumas ir tinkamumas yra labai svarbūs. Kitais metais Europos Komisija pradės įgyvendinti ES kovos su skurdu strategiją, tačiau ji gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei valstybės narės laikysis iš tiesų sisteminio požiūrio į socialinę apsaugą. Kadangi daugiau nei 20 proc. ES gyventojų gresia skurdas, negalime sau leisti toliau vykdyti fragmentiškos politikos – socialinė apsauga turi būti stipri, koordinuota ir veiksminga“.
Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininkas Séamus Boland tvirtino: „Norint panaikinti skurdą, reikia, kad visos valstybės narės nuolat imtųsi veiksmų. Didele dalimi ES patiriamas skurdas yra perduodamas iš kartos į kartą ir gali itin paveikti vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Švietimo, būsto ir brangios energijos srityse turi būti imtasi specialių priemonių, kuriomis siekiama pašalinti sistemos trūkumus. Priešingu atveju ES, kaip politiniam dariniui, bus sunku išlaikyti savo piliečių pasitikėjimą.
Pilietinės visuomenės organizacijų grupės pirmininko pavaduotojas ir EESRK nuomonės dėl pirmosios ES kovos su skurdu strategijos, kuri buvo paskelbta Europos Komisijos politinėse gairėse 2024–2029, pranešėjas Krzysztof Balon sakė: „Veiksminga ES kovos su skurdu strategija turi būti grindžiama su skurdu susiduriančių žmonių patirtimi ir atitikti jų poreikius. Ji taip pat turėtų remti pilietinės visuomenės organizacijas ir įtraukti jas į atitinkamų projektų ir priemonių, skirtų kovai su socialine atskirtimi, rengimą ir įgyvendinimą“.
