Visame pasaulyje daugiau kaip 55 mln. žmonių, iš kurių nemažai paauglių, turi valgymo sutrikimų, darančių poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai. Dėl stigmatizacijos daug šių asmenų nesikreipia pagalbos. Italijos organizacija „Animenta“ savo projektu „Telling Stories for Good“ (liet. „Padedantys pasakojimai“) siekia sugriauti stereotipus, skatinti ankstyvą sutrikimų nustatymą ir teikti paramą. Nuo 2021 m. šis projektas įtraukė daugiau kaip 10 000 Italijos moksleivių. Kalbėjomės su šios organizacijos pirmininke ir įkūrėja Aurora Caporossi.

Kas Jus paskatino pradėti šį projektą?

Įsteigti „Animenta“ paskatino poreikis suteikti galimybę išsakyti, ką jaučia, ne tik visiems valgymo sutrikimų turintys asmenys, bet ir gyvenantys greta jų. Asociacijos tikslas – užtikrinti, kad valgymo sutrikimų turintiems asmenims būtų sudarytos tinkamos galimybės gydytis, nes šiuos sutrikimus galima išgydyti, jei žmonėms suteikiama saviterapijos galimybių.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

„Organizacijoje „Animenta“ buvau šiltai priimta, ten aš suvokiau, kad ir aš turiu valgymo sutrikimų, nors mano svoris nebuvo per mažas.“ Tai – prieš keletą mėnesių iš mūsų bendruomenės nario gauta žinutė, leidusi mums suvokti, koks svarbus ir paveikus yra mūsų darbas. „Animenta“ ne tik pažadino smalsumą, bet ir suteikė viltį, kad galime paskatinti pokyčius.

Kaip panaudosite būtent šias lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Norėtume kuo daugiau investuoti į mokyklose įgyvendinamus projektus ir taip daryti dar didesnį poveikį. Be to, lėšos bus naudojamos steigti savipagalbos grupes valgymo sutrikimų turintiems asmenims. Vienas „Animenta“ projektų – šešių dienų „Animenta“ stovyklos gamtoje, kuriose žmonės gali vėl atrasti santykį su savimi, savo kūnu ir maistu.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų?

Reikėtų pradėti nuo pasakojimų – taip sužinosite, kuo gyvena bendruomenė, kuriai norite padėti. Poreikius geriau suprasite paprašę pateikti atsiliepimų ir užpildyti klausimynus. Bet visų svarbiausia – savo pasakojimui apie kovą ir siekiamus pokyčius suteikti veidą. Ne mažiau svarbu jungtis į tinklą su kitais, siekiant sukurti veiksmingą ir efektyvią paramos sistemą.

Ar, Jūsų nuomone, šiuo metu valgymo sutrikimai yra tinkamai pripažįstami rimta psichikos sveikatos problema? Ar šie asmenys gauna tinkamą paramą ir ką reikėtų daryti, kad padėtis gerėtų?

Šiandien apie valgymo sutrikimus kalbama daugiau, todėl galime teigti, kad yra daugiau informacijos. Tačiau tai yra ligos, siejamos su gilia socialine stigmatizacija ir įsišaknijusiais stereotipais. Net ir šiandien dar yra manančių, kad valgymo sutrikimai atsiranda dėl valios trūkumo ar užgaidų. Iš tiesų valgymo sutrikimas yra sudėtingas psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį reikia tinkamai gydyti. Deja, šiuo metu toks gydymas ne visada yra prieinamas, nes trūksta gydymo įstaigų ir daug žmonių neturi galimybių pradėti tokį gydymo ciklą.

Per savo socialinės veiklos tinklą „AgeWell“ Airijos labdaros fondas „Third Age Foundation“ padeda spręsti senyvo amžiaus asmenų vienišumo problemą. Tinklo „AgeWell“ nariai, kurie patys patys yra vyresni nei 50 metų, kartą per savaitę lanko vyresnio amžiaus žmones jų namuose, su jais bendrauja, taip pat, naudodamiesi telefone įdiegtos programėlės klausimynu, stebi lankomų asmenų sveikatos būklę ir gerovę. „The Third Age Foundation“ atstovė Alison Branigan mums sakė, kad Airijos Mido grafystėje iki šiol tokia pagalba suteikta daugiau kaip 500 žmonių, kai kurie jų šią paslaugą pavadino „išsigelbėjimu“ ar net „šviesa tamsaus ir ilgo tunelio gale“.

Kas paskatino Jus imtis šios iniciatyvos?

„AgeWell“ tinklą Mido grafystėje sukūrėme vedini tikslo padėti vyresnio amžiaus gyventojams, turintiems specialių socialinių, emocinių, psichologinių ir fizinės priežiūros poreikių. Mūsų sveikatos priežiūros sistema patiria didžiulį spaudimą, gyventojų daugėja ir jie senėja, todėl norint gauti paslaugas, taip pat ir pagalbą namuose, reikia ilgai laukti. „AgeWell“ siūlo savalaikę ir praktinę pagalbą, kuri papildo ir pagerina mūsų sveikatos sistemą. Mes rūpinamės izoliuotais, vienišais, fiziškai silpnais, nebegalinčiais išeiti iš namų pagyvenusiais žmonėmis ir rizikos grupei priskirtinais asmenimis, padedame jiems gyventi geriau ir ilgiau jų pasirinktoje vietoje palaikydami su jais socialinį ryšį ir nuolat stebėdami jų sveikatą ir gerovę bei nustatydami naujus sunkumus ir į juos reaguodami kol jie netapo dar rimtesnėmis problemomis. „AgeWell“ taip pat gerai dera su mūsų organizacijos „ThirdAge“ etosu – tiesiogiai padėti vyresnio amžiaus žmonėms siūlant novatoriškas paslaugas ir programas bei sudaryti unikalias savanoriškos veiklos galimybes, kad vyresni žmonės galėtų padėti savo bendraamžiams ir kitoms grupėms bendruomenėje. 

Kaip buvo įvertintas jūsų projektas? Ar sulaukėte kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  (Ar galite pateikti pavyzdį, jei tokį turite?)

Iki šiol „AgeWell“ padėjo daugiau kaip 500 vyresnio amžiaus žmonių. Daugelis iš tiesų vertina programos siūlomą draugijos aspektą: su kompanionais iš „AgeWell“ užsimezga ypatingas pasitikėjimo ryšys, o tai padeda mums suprasti vyresnių žmonių poreikius ir baimes, todėl mes galime jiems geriau padėti.

Mūsų klientų komentarai būna tokie: „Ši tarnyba yra tikras išsigelbėjimas“, „Nežinojau, kad man reikia pagalbos, kol jos negavau“, „Esu dėkinga už pagalbą ir draugiją, tai praskaidrina mano savaitę“, „Buvau vienišas, dienų dienas nieko nematydavau, o dabar tiesiog laukiu apsilankymų“. Vienas klientas, kuris buvo atsidūręs labai sunkioje padėtyje, pasakojo keletą kartų galvojęs apie savižudybę ir sakė, kad „AgeWell“ atsirado jo gyvenime pačiu laiku: „Ji padėjo man pamatyti šviesą ilgo ir tamsaus tunelio gale. Manau, visi turėtų turėti galimybę gauti šias paslaugas.“

Mūsų savanoriai kolegos, kurie taip pat yra vyresnio amžiaus žmones, kalba taip: „Man patinka savanoriauti“, „Taip smagu, kai gali kažką pakeisti“ ir „Darydamas šį darbą daug sužinojau apie žmones ir save“.

Statistiškai galime įrodyti, kad „AgeWell“ didina gerovę ir socialinę, emocinę ir informacinę pagalbą, mažina izoliaciją ir vienišumą, padeda savarankiškai įvertinti savo sveikatą ir didina fizinio aktyvumo lygį.

Taip pat turime atsiliepimų iš klientų šeimų narių, kurie pasakoja, kad jiems pasidarė ramiau; mūsų darbą pripažįsta ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kurie nuolat pas mus nukreipia klientus.

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių rezultatų savo veikla ir programomis?

Pažinkite savo auditoriją, įtraukite dalyvius į procesą, išgirskite jų pasiūlymus ir poreikius. Pasitikėkite savo žiniomis ir gebėjimais, būkite drąsūs, kūrybingi ir nepasiduokite: jeigu idėja pakankamai gera, rasite būdą ją įgyvendinti. Būkite atviri darbui su kitais ir jeigu galite gauti iš valstybės ar sveikatos sistemos paramą – ar tai būtų lėšos, ar pagalba, ar reklama – tai labai padėtų programos reputacijai, jos poveikiui ir sėkmei.

Kokia, Jūsų nuomone, yra pagrindinė priežastis, išskyrus fiziologinius veiksnius, dėl kurios blogėja psichikos sveikata senatvėje? Ar mes, kaip visuomenė, galime pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą?

Vienišumas ir izoliuotumas visada buvo tie veiksniai, kurie blogina psichikos sveikatą senatvėje. Tai gali būti problema Airijos kaime, tačiau ji ne mažesnė gyvybinguose miestuose ir didmiesčiuose. Pastaraisiais metais pandemijos padariniai, priverstinė izoliacija, gyvenimas kokone ir saugojimasis, taip pat socialinių kontaktų praradimas, galimybė užsiimti įvairia veikla ir būti laisvam sukėlė tikrą baimės, nerimo, depresijos ir psichikos sveikatos problemų epidemiją. Ne mažiau svarbią įtaką turėjo vidaus ir pasaulio įvykiai, įskaitant didėjančias pragyvenimo išlaidas, karą ir konfliktus. Žmonėms senėjant mažėja jų socialinis ratas, ligos gali paveikti jų gebėjimą išeiti iš namų ir susitikti su kitais žmonėmis, jie gali tapti priversti būti namuose, prarasti savarankiškumą – visa tai gali paveikti savigarbą, savivertę, nuotaiką ir požiūrį į ateitį. Svarbu, kad vyresni žmones nebūtų pamiršti tik todėl, kad jie nematomi: mums reikia prisiminti bendruomenės ir jos veiksmų svarbą bei socialinių kontaktų ir bendravimo iniciatyvų galią. 

Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso

Parengė EESRK Darbuotojų grupė

Vasario 26 d. protestuojantys ūkininkai savo traktoriais užblokavo Briuselio gatves – ir tai jau antras kartas per keletą savaičių. Staiga įprastus kostiumuotų praeivių tvarkingomis šukuosenomis būrius Europos institucijų rajone pakeitė sunkvežimiai, traktoriai, šiaudų ritiniai ir degančių padangų krūvos. Ūkininkų protesto priežastys yra įvairialypės: tai BŽŪP ir aplinkosaugos politika, taip pat ir visiškai nesusiję klausimai.

Tačiau akivaizdu, kad Europos kaimo vietovės atsidūrė sunkioje padėtyje ir taip jau yra ilgą laiką. Darbuotojų grupė ir apskritai EESRK ne kartą įspėjo, kad žaliojo kurso nebus be socialinio kurso. Gal ir norėtųsi numoti ranka lyg čia būtų tik dar vienas Briuselio kalbų produktas, bet tai būtų didelė klaida. Kaimas susiduria su realiomis problemomis. Pavyzdžiui, tarpininkai ūkininkams moka centus, o vartotojai už produktus turi mokėti nežmonišką kainą, nepakankamai remiamos aplinkosaugos reformos, (nesąžininga) laisvoji prekyba, sunkios darbo sąlygos ir klimato kaita.

Europos Komisijos, kuri paskubomis atsiėmė reikalavimus dėl pesticidų, atsakas kelia netgi didesnį susirūpinimą, nei tinkamų konsultacijų ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais trūkumas ir veiksmų nesiėmimas socialinės politikos lygmeniu. Kaip ir aplinkosaugos priemonių atveju, šių priemonių atsisakymas gal ir suteiks mūsų politikams šiek tiek laiko, bet kartu aplinkai bus padaryta negrįžtama žala.

Be to, artėjant rinkimams kraštutiniai dešinieji stengiasi pasinaudoti nepasitenkinimu ir jiems iš dalies pavyko paskatinti pasipriešinimą DVT, žaliajam kursui ir Darbotvarkei iki 2030 m.

Vasario 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ir Europos Komisija surengė pavyzdinį Europos įgūdžių metų renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 400 jaunuolių iš visų ES valstybių narių. Renginio tikslas – atkreipti dėmesį į dabartinėms ir būsimoms darbo vietoms reikalingus įgūdžius.

Renginyje„Susitikimas su meistriškumo konkursų nugalėtojais“ dalyvavo 35 jaunieji neseniai vykusių konkursų „WorldSkills“, „Euroskills“ ir „Abylimpics“ (įgūdžių olimpiada neįgaliesiems) nugalėtojai iš ES šalių. Šių konkursų dalyviai varžėsi daugiau kaip 20 skirtingų disciplinų, pavyzdžiui, mobiliosios robotikos, IRT, mechanikos, grafinio dizaino, automobilių technologijų ir statybų.

Konkursų nugalėtojai pasidalijo įkvepiančiomis jų mokymosi ir karjeros istorijomis. Jaunoji auditorija galėjo susipažinti su tradiciniais ir naujais įgūdžiais ir apie juos daugiau sužinoti per specialius pristatymus, skirtus tokioms sritims kaip floristika, automobilių dažymas, robotika ir virtualioji realybė, kuriuose taip pat buvo pasakojama kaip integruojamos robotų sistemos, kaip veikia Ukrainai sukurtas išminavimo robotas ir kaip naudojamaskompiuterinis projektavimas (CAD – computer aided design) mechanikos inžinerijoje.

Renginių tikslas buvo parodyti profesinio rengimo ir mokymo teikiamą naudą ir galimybes, visų pirma žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir būsimo darbo pasaulio kontekste. Profesinis rengimas ir mokymas ypač svarbūs šiuo metu, kai ES trūksta darbo jėgos ir įgūdžių, o įgūdžių pasiūla ir neatitinka paklausos, kai daugiau kaip trys ketvirtadaliai įmonių susiduria su sunkumais rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų.

EESRK pirmininkas Oliver Röpke sakė: „Įgūdžiai yra svarbus veiksnys, padedantis jauniems žmonėms gyventi visavertį asmeninį ir profesinį gyvenimą. Vykstant skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai, įgūdžiai gali padėti ne tik prisitaikyti, bet ir modeliuoti ateities darbo vietas.“

Už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Europos Komisijos narys Nicolas Schmit nurodė: „Profesinis mokymas suteikia labai daug galimybių šiandienos darbo rinkoje. Esu įsitikinęs, kad profesinis rengimas ir mokymas gali padėti mums spręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties ir darbo jėgos trūkumo problemas, kurios stabdo Europos pramonės vystymąsi.“

Renginys parodė, kad profesinis rengimas ir mokymas yra geras pasirinkimas jaunimui, atveriantis puikias karjeros perspektyvas ir galimybes greičiau įsidarbinti, taip pat suaugusiesiems, norintiems pakeisti darbą arba tiesiog tobulinti turimus įgūdžius. Tačiau daugeliui potencialių studentų šis kelias dažnai lieka antruoju pasirinkimu. 2021 m. tik šiek tiek daugiau nei pusė visų ES vidutinio lygio išsilavinimą turinčių jaunuolių dalyvavo profesinio orientavimo programose.

2022 m. beveik 80 proc. profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų pavyko rasti darbą. Dabartinis ES tikslas – 2025 m. šį skaičių padidinti iki 82 proc. (ll)

Siekiate pokyčių švietimo sistemoje? Turite problemų dėl apnuodytų maisto produktų? Norėtumėte, kad sunkvežimiai judėtų ne keliais, bet geležinkeliu? Ar jums kyla problemų registruojant įmonę užsienyje? ES piliečiai turi daug teisių ir kartais jiems tenka priimti sunkius sprendimus, tačiau jiems būtina žinoti, kur ir kaip jie gali pakeisti padėtį ir kokios yra jų galimybės.

Atsakymus į šiuos klausimus rasite atnaujintame populiariame leidinyje „Europos demokratijos pasas“. Leidinyje pateikiama faktinė medžiaga, bendroji informacija, orientyrai ir priemonės, susijusios su visais šiuolaikinės Europos demokratijos aspektais, įskaitant dalyvavimo priemonių rinkinį ir išsamų Europos piliečių iniciatyvos vadovą.

Naujoji versija jau parengta keliomis kalbomis, o per ateinančias kelias savaites ją papildysime dar keletu kalbų. (cw)

Vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) oficialiai pradėjo iniciatyvą leisti prisijungti pilietinės visuomenės atstovams iš ES šalių kandidačių. Siekiant suburti Komiteto darbe dalyvausiančius pilietinės visuomenės ekspertus, iš viso atrinktas 131 narys iš šalių kandidačių, taigi EESRK tapo pirmąja institucija, atvėrusia savo duris ES šalims kandidatėms.

Ši iniciatyva yra EESRK pirmininko Oliver Röpke politinis prioritetas. Ja nustatomi nauji šalių kandidačių įtraukimo į ES veiklą standartai, sudarant sąlygas laipsniškai ir apčiuopiamai jų integracijai į ES.

Iniciatyva buvo paskelbta EESRK plenarinėje sesijoje, kurioje jai nuoširdžiai pritarė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová, Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajić ir Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Prie jų internetu prisijungė devynių ES šalių kandidačių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos, Moldovos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Turkijos ir Ukrainos) pilietinės visuomenės atstovai ir kiti nariai iš šalių kandidačių, kurie pirmą kartą dalyvavo EESRK plenarinėse diskusijose.

Šia svarbia proga pirmininkas O. Röpke pabrėžė: „Negalime šalių kandidačių versti laukti dar ilgiau. Todėl EESRK nusprendė atverti savo duris šalims kandidatėms ir į savo darbą įtraukti jų atstovus – narius iš šalių kandidačių“.

Ministras pirmininkas Milojko Spajić nurodė: „Labai vertiname šiuos laipsniškos integracijos aspektus. Manome, kad tai yra ne narystės pakaitalas, o veikiau būdas integracijai parengti tiek Vakarų Balkanų regiono šalis (pagal nuopelnais grindžiamą regatos metodą), tiek ES“.

Ministras pirmininkas Edi Rama teigė: „Esu įsitikinęs, kad tai, kas vyksta čia, turėtų vykti ir ES Parlamente, turėtų vykti Europos Komisijoje ir turėtų vykti Europos Sąjungos Taryboje. Tai vienintelis būdas visus nuraminti ir sukurti labai konkrečią atmosferą“.

Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová sakė: „Plėtra yra svarbi abiem pusėms. Tai tebėra geostrateginė Sąjungos investicija. Todėl remiame šiandien pradėtą įgyvendinti iniciatyvą ir visas kitas iniciatyvas, kurios padeda mūsų šalims partnerėms sėkmingai vykdyti reformas, padedančias kurti geresnę ekonomiką ir stipresnę demokratiją.“

Išsamų narių iš šalių kandidačių sąrašą galima rasti čia. (at)

EESRK Pilietinės visuomenės organizacijų grupė

2024 m. kovo 25 d. 14.30–18.00 val. Vidurio Europos laiku EESRK pilietinės visuomenės organizacijų grupė Briuselyje surengs konferenciją, kurioje bus nagrinėjama, kaip visa ES ir valstybės narės atskirai gali siekti veiksmingo tvaraus pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos.

Konferencijoje kalbės:

• Europos Parlamento pirmininkės Roberta Metsola vardu kalbės Pedro Silva Pereira, Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas ryšiams su piliečiams atstovaujančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir
• Jo Ekscelencija Willem van de Voorde, Belgijos ambasadorius ir Belgijos nuolatinis atstovas ES.

Konferencijoje bus pristatytos šios dvi naujausios iniciatyvos:

• EESRK nuomonė „Pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį“ (SOC/782), parengta ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu ir priimta 2024 m. vasario 15 d. EESRK plenarinėje sesijoje;
• atviras laiškas, kurį pasirašė 156 subjektai iš 26 ES valstybių narių ir kurį inicijavo Pilietinės visuomenės organizacijų grupė ir Europos pilietinės visuomenės tinklas. Laiške pagrindinės ES institucijos raginamos imtis konkrečių priemonių visose politikos srityse palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis.

Konferencijoje instituciniai suinteresuotieji subjektai ir platesnė auditorija svarstys, kaip įgyvendinti šiose ir kitose iniciatyvose siūlomas priemones.

Ši konferencija – viešas renginys. Norintiems aktyviai dalyvauti vietoje arba nuotoliniu būdu, būtina iš anksto užsiregistruoti. Renginys bus transliuojamas tiesiogiai.

Daugiau informacijos apie programos projektą, registraciją ir transliaciją internetu rasite renginio interneto svetainėje.

Parengė Antonello Pezzini, EESRK Pramonės permainų konsultacinės komisijos atstovas ir buvęs EESRK Darbdavių grupės narys

Sausio mėn. už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Breton dar kartą pabrėžė, kad siekiant užtikrinti mūsų saugumą reikia konsoliduoti gynybos vidaus rinką. „Mes pradėjome nuo šaudmenų Ukrainai“, – pasakė jis. „Dabar turime išplėsti savo veiksmus. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, kuria galėtume padidinti Europos pramoninę bazę ir sukurti ginčijamoms teritorijoms apsaugoti reikalingą infrastruktūrą.“

EESRK ne kartą pabrėžė, kad reikia pradėti įgyvendinti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), siekiant sukurti sąveikią ir integruotą gynybos sistemą.

Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, dėl kurios turime stiprinti Europos gynybos pramonės strateginį savarankiškumą ir kurti tvirtą bendrą technologinę ir pramoninę bazę, tai reikia padaryti kuo skubiau.

Europos gynybos pramonės plėtros programa turi būti susieta su bendra gynybos pramonės strategijos vizija, pagal kurią būtų siekiama veiksmingai įtraukti Europos gamintojus ir vartotojus (dalyvaujant bent trims valstybėms narėms).

Vis labiau reikia užmegzti Europos lygmens struktūrinį dialogą, derinamą ir koordinuojamą su NATO, taip pat Gynybos ministrų taryba, kad būtų galima parengti ilgalaikes politines gaires ir sukurti konsultacijų ir tikrai europinių sprendimų priėmimo forumą.

Teisės aktų nuostatomis turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp didžiųjų ir mažųjų šalių, tai, kad 20 proc. dalyvaujančių įmonių būtų mažesnės įmonės, numatytas kvalifikuotų darbuotojų ir naujų darbo profilių darbuotojų mokymas bei darbuotojų, kurių įgūdžiai nebereikalingi arba paseno, perkvalifikavimas.

Atėjo laikas laikytis visapusiškesnio ir ryžtingesnio požiūrio. Mums reikia plataus masto Europos gynybos pramonės programos, leidžiančios kurti dvejopo naudojimo prekes ir taip sustiprinti Europos pramoninę bazę. Dvejopo naudojimo prekės gali būti programinė įranga ir technologijos, kurios būtų naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, taip pat gaminiai, kurie gali būti naudojami cheminiams ar biologiniams ginklams ir jų siuntimo į taikinį priemonėms projektuoti, kurti, gaminti ar naudoti.

Visą Antonello Pezzini parengtą straipsnį rasite Darbdavių grupės informaciniame biuletenyje https://europa.eu/!yKMPTk

Diskusijoje su Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už demokratiją ir demografiją atsakinga Komisijos nare Dubravka Šuica EESRK ragino parengti pilietinio dialogo strategiją, kuri būtų pirmas žingsnis stiprinant pilietinės visuomenės vaidmenį ir didinant piliečių dalyvavimą ES politikos formavimo procese.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) išdėstė savo reikalavimus nuomonėje Pilietinio dialogo ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį, priimtoje netrukus po vasario 15 d. EESRK plenarinėje sesijoje vykusios diskusijos.

Jis pabrėžė, kad reikia skubiai paspartinti ES sutarties 11 straipsnio, pagal kurį institucijoms tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad organizuota pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų rengiant ES teisės aktus, įgyvendinimą.

Tai turėtų būti daroma vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija dėl Europos ateities – svarbia iniciatyva ir didelio masto demokratiniu procesu, apimančiu piliečių vadovaujamas diskusijas klausimais, kurie daro tiesioginį poveikį jų gyvenimui.

„Visi sutariame, kad piliečių balsas turi būti išgirstas ne tik per rinkimus. Mes, ES institucijų ir įstaigų nariai, turime aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę į prasmingą dialogą, neapsiribojant vien informavimu ir konsultacijomis“, – sakė EESRK pirmininkas Oliver Röpke.

Norint sukurti skaidresnę, įtraukesnę ir demokratiškesnę ES, reikia aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir tvirtos ES ir nacionalinių valdžios institucijų partnerystės. „Mūsų bendromis pastangomis bus užtikrinta, kad ES išliktų vilties švyturiu ir pasauliniu dalyvaujamosios demokratijos modeliu“, – pabrėžė Komisijos narė D. Šuica.

Nuomonės pranešėjas Pietro Barbieri nurodė: „Šia nuomone EESRK ragina Europos institucijas žengti konkretų žingsnį į priekį – priimti pilietinio dialogo strategiją, pagal kurią būtų įgyvendinamas veiksmų planas ir tarpinstitucinis susitarimas, apimantis visus ES lygmenis. EESRK įsipareigojimas rodo neatidėliotiną poreikį, kurio negalima atsisakyti ar atidėti.“

Bendrapranešėjė Miranda Ulens pridūrė: „Jau turime gerosios socialinio dialogo patirties. Mūsų pateiktais pasiūlymais bus užtikrinta, kad būtų išgirsti ir kitų teisėtų ir atstovaujamųjų organizacijų balsai. Sukurkime tikrą ir demokratinę Europą savo piliečiams! #Stiprūskartu!“ (ll)