Norėdama sustiprinti savo pasaulinį konkurencingumą, padidinti našumą ir užtikrinti, kad bendroji rinka ir toliau būtų ekonominės galios ramstis, ES turi sutelkti dėmesį į konkurencijos politiką.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) priėmė nuomonę Konkurencijos politika – ES konkurencingumo pagrindas. Nuomonėje raginama labiau integruoti nacionalinę šalių ekonomiką ir taikyti pažangesnes valstybės pagalbos strategijas, kad būtų išlaisvintas Europos ekonominis potencialas ir sprendžiami pagrindiniai pasauliniai uždaviniai, įskaitant skaitmenizaciją, klimato kaitą ir atsparumą.

EESRK pabrėžė, kad konkurencijos politika yra itin svarbi skatinant inovacijas, tvarumą ir ekonomikos augimą. „Konkurencija ir konkurencingumas nėra tarpusavyje nesuderinami dalykai, – teigia pranešėja Isabel Yglesias. – Taikant supaprastintas procedūras, naudojant lanksčias priemones ir turint pakankamus išteklius, konkurencijos politika gali didinti ES įmonių ir piliečių gerovę.“

Naujosiomis ES konkurencijos taisyklėmis, pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų aktu (SRA) ir Užsienio subsidijų reglamentu (USR), jau sprendžiamos rinkos iškraipymų problemos ir stiprinama bloko padėtis pasaulyje. Tačiau EESRK ragina imtis tolesnių priemonių, skirtų modernizuoti susijungimų vertinimus ir užtikrinti, kad inovacijomis grindžiami susijungimai būtų veiksmingai kontroliuojami, net jei jie nesiekia dabar nustatytų ES ribų.

Nuomonėje pabrėžiamas gyvybiškai svarbus valstybės pagalbos vaidmuo remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Tačiau menkas subsidijų koordinavimas gali pakenkti našumui ir augimui. Tyrimai rodo, kad jeigu jos būtų geriau koordinuojamos ES mastu, našumas galėtų padidėti daugiau kaip 30 proc. EESRK rekomenduoja suderinti subsidijas visose valstybėse narėse, kad būtų sustiprintos Europos vertės grandinės ir išvengta neveiksmingumo.

Bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) ir siūlomas Europos konkurencingumo fondas turėtų būti kuriami atsižvelgiant į visos Europos perspektyvą, kad būtų skatinamos didelio masto pramonės inovacijos. Šiomis priemonėmis privaloma užtikrinti, kad nauda būtų sąžiningai paskirstyta visoje Sąjungoje, skatinant tvarumą ir atsparumą.

EESRK pabrėžia, jog norinti, kad ES taptų pasauline lydere, reikia:

• didesnės integracijos siekiant sumažinti neteisingai paskirstomas subsidijas ir padidinti našumą;
• griežtesnių taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti Europos inovacijas užsienio įsigijimų atvejais;
• supaprastinti ir paspartinti konkurencijos ir valstybės pagalbos procedūras, kad būtų padidintas veiksmingumas;
• subalansuota susijungimų politikos, kuria skatinamos inovacijos, tvarumas ir investicijos į infrastruktūrą. (ll)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) paragino keisti Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles siekiant pripažinti ir geriau atliepti socialinės ekonomikos subjektų poreikius, nes šie subjektai atlieka esminį vaidmenį sprendžiant visuomenės uždavinius.

Sausio mėn. plenarinėje sesijoje priimtoje nuomonėje „Kaip remti socialinės ekonomikos subjektus pagal valstybės pagalbos taisykles? Svarstymai atsižvelgiant į Enrico Lettos pranešime pateiktus pasiūlymus“, EESRK įspėja, kad pagal galiojančias taisykles nesuteikiama tinkama parama šioms įmonėms, kurios dažnai reinvestuoja savo pelną į socialinių tikslų siekimą, užuot paskirsčiusios jį investuotojams.

„Norime, kad kuo daugiau žmonių suprastų veiksmingo konkurencijos ir valstybės pagalbos reguliavimo naudą tiek socialinės ekonomikos įmonėms, tiek visai visuotinės svarbos paslaugų sistemai“, – teigė nuomonės pranešėjas Giuseppe Guerini.

ES socialinės ekonomikos subjektuose – nuo kooperatyvų iki savidraudos draugijų ir fondų – dirba daugiau kaip 11 mln. žmonių, t. y. 6,3 proc. dirbančių gyventojų. Tokie subjektai veikia įvairiose srityse, kaip antai socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir skurdo mažinimo. Nepaisant jų indėlio, daugelis susiduria su sisteminėmis kliūtimis, trukdančiomis užsitikrinti ilgalaikį investicinį kapitalą ir dalyvauti viešųjų pirkimų procesuose, nes dabartinėje reguliavimo sistemoje dažnai neatsižvelgiama į tai, kad jie vykdo ne pelno ar solidarumu grindžiamą veiklą.

Be kita ko, EESRK nuomonėje pabrėžiama, kad valdžios institucijos nepakankamai naudojasi esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (BBIR) ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema (VESP).

Todėl Komitetas ragina supaprastinti ir modernizuoti BBIR nustatytas pernelyg sudėtingas ir jau pasenusias taisykles, skirtas palankių sąlygų neturinčių ir neįgalių darbuotojų užimtumui remti, atsižvelgiant į kai kurias E. Lettos pranešime dėl bendrosios rinkos pateiktas rekomendacijas.

Nors EESRK palankiai vertina tai, kad neseniai buvo padidintos de minimis pagalbos viršutinės ribos (300 000 EUR – paprastoms įmonėms ir 750 000 EUR – VESP subjektams), jis taip pat teigia, kad specialiai pritaikytos priemonės, pavyzdžiui, BBIR arba konkrečios su VESP susijusios nuostatos, geriau atlieptų socialinės ekonomikos subjektų poreikius tokiose srityse kaip sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. (ll)

Viduržemio jūros regiono jaunimą reikėtų įtraukti į kiekvieną politikos formavimo ir įgyvendinimo etapą. Kaip pastebėta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtoje diskusijoje, jaunimas daro poveikį ne tik politikai, bet ir gyvenimui.

Per sausio mėn. EESRK plenarinę sesiją surengta diskusija buvo susijusi su priimta nuomone Jaunimo dalyvavimo socialiniame ir pilietiniame dialoge Viduržemio jūros regione. Tai pirmoji EESRK nuomonė, kurioje atsižvelgiama į šio regiono jaunimo atstovų indėlį. Prie nuomonės projekto rengimo proceso prisidėjo aštuoni jaunimo atstovai.

Per diskusiją už Viduržemio jūros regioną atsakinga Komisijos narė Dubravka Šuica pabrėžė jaunimo svarbą regiono gerovei, stabilumui ir atsparumui. „Viduržemio jūros regiono ateitis – jaunimo rankose. Siekdami bendros ir tvarios ateities turime tiesiogiai bendradarbiauti su jaunąja karta, kad mūsų politika būtų formuojama ir prioritetai būtų nustatomi atsižvelgiant į jų nuomonę. Kartu formuosime naująjį Viduržemio jūros regiono paktą investuodami į švietimą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.“

EESRK pirmininkas Oliver Röpke pritarė naujajam Komisijos narės D. Šuica paktui, kuriame nagrinėjami investicijų, tvarumo ir migracijos klausimai, ir pridūrė, kad pilietinė visuomenė turi aktyviai dalyvauti jį rengiant. „Jaunimo dalyvavimas yra labai svarbus regiono ateičiai, todėl EESRK yra įsipareigojęs užtikrinti, kad į jaunimo nuomonę būtų atsižvelgta formuojant politiką ir priimant sprendimus. Kartu su Viduržemio jūros sąjunga ir Anna Lindh fondu siekiame sukurti taikų ir klestintį Viduržemio jūros regioną.“

Pabrėždama jaunimo atstovų indėlio rengiant nuomonę svarbą, Anna Lindh fondo pirmininkė princesė Rym Ali teigė, kad bendradarbiavimas su jaunimu yra ne tik svarbus, bet ir labai reikalingas ir generatyvinis. „Iššūkiai labai dideli. Be jaunimo pritarimo, be galimybių jiems dalyvauti lygiomis teisėmis, sprendimo ateičiai nerasime. Jie turi dalyvauti“, – teigė ji.

Prie nuomonės prisidėjusi jaunimo atstovė Eliane El Haber, UNESCO 4-ojo darnaus vystymosi tikslo jaunimo ir studentų tinklo patarėja, pritarė EESRK iniciatyvai aktyviai įtraukti jaunimą, turintį įvairios regioninės, lyčių, švietimo ir kultūrinės patirties.

Stefano Mallia, EESRK Darbdavių grupės pirmininkas

Sausio 29 d. Europos Komisija priėmė Konkurencingumo kelrodį – labai svarbų ir savalaikį žingsnį siekiant atgaivinti Europos ekonomikos variklį, kuriuo nubrėžtas ateinančių penkerių metų ES kursas.

ES darbdaviai jau seniai ragino priimti visa apimančią konkurencingumo darbotvarkę ir palankiai vertina tris kelrodžio ramsčius: inovacijų ir našumo atotrūkio mažinimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo derinimas ir priklausomybės mažinimas siekiant užtikrinti tiekimo grandinių saugumą. Tai labai svarbūs veiksmai Europai, kad ji galėtų konkuruoti pasauliniu mastu, pritraukti ir išlaikyti talentus ir skatinti inovacijas.

Tačiau galutinė kelrodžio sėkmė priklauso nuo konkrečių priemonių parengimo ir jų įgyvendinimo laiku. Lemiamą vaidmenį atliks tokios svarbios iniciatyvos kaip bendrasis supaprastinimo rinkinys, švarios pramonės kursas ir horizontalioji bendrosios rinkos stiprinimo strategija. Vis dėlto vien pervadintos strategijos ir skambūs pavadinimai negali apsaugoti mūsų nuo būsimų iššūkių.

Pavyzdžiui, reglamentavimo sistemos supaprastinimas yra pirmas ir skubiausias žingsnis. Labai svarbu mažinti biurokratiją ir didinti spartą bei lankstumą. ES įmonių veiksmams pernelyg ilgai trukdė itin sudėtingas ir vangus sprendimų priėmimas. Taip pat reikia atlikti prasmingą konkurencingumo patikrą, kad naujomis teisėkūros ir reguliavimo priemonėmis būtų padedama, o ne trukdoma verslui augti.

Kelrodyje pagrįstai daug dėmesio skiriama inovacijų skatinimui sukuriant tvirtą kapitalo rinkų sąjungą ir struktūrinių kliūčių šalinimui siekiant išlaisvinti Europos giliųjų technologijų, švarios energijos ir pažangiosios gamybos potencialą, kartu sukurti produktyvią ekosistemą startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms.

Vis dar neužbaigta kurti kapitalo rinkų sąjunga iš tiesų primena, kad negalime sau leisti delsti. Nors kelrodyje skatinamas geresnis nacionalinių vyriausybių investicijų koordinavimas, jame trūksta aiškaus kitų bendrų finansavimo šaltinių plano. Pasaulis mūsų nelauks.

Lenktynės jau vyksta, todėl atėjo metas įjungti aukščiausią ekonomikos variklio pavarą. Konkurencingumo išlaisvinimas yra ne tik ekonominė būtinybė – tai raktas į bendrą visų gerovę. Europos įmonės yra ir toliau bus šių iššūkių sprendimo dalis.