2024 m. kovo 25 d.

Pilietinės visuomenės ir dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas ES. Kelias į priekį

2024 m. balandžio 18 d.

Piliečiai gali įveikti dezinformaciją 2024 m.

2024 m. balandžio 24–25 d.

EESRK plenarinė sesija

Analizuodami demokratijos padėtį apskritai ir ypač Europos piliečių iniciatyvą (EPI) galime rasti daugybę trūkumų.

Remiantis naujausia „Pasaulio demokratijos ataskaita“, kurią kovo 7 d. paskelbė Demokratijos įvairovės institutas (angl. Varieties of Democracy Institute), labai sumažėjo demokratinėse valstybėse gyvenančių žmonių: jų procentinė dalis dabar yra tokia, kokia buvo beveik prieš 40 metų. Ir nors šiais metais kaip niekad daug žmonių visame pasaulyje turės teisę balsuoti rinkimuose, nemažai šiuos rinkimus organizuojančių šalių vis labiau linksta į autokratiją.

Daug nusiskundimų buvo išsakyta per pirmąją Pilietinės visuomenės savaitę, kurią kovo mėn. pradžioje surengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Kritikos sulaukė Europos piliečių iniciatyva – pirmoji tarpvalstybinė tiesioginės demokratijos priemonė pasaulyje. „Per sudėtinga“, „nepatraukli“, „nepatikima“, „neefektyvi“ ir „mažai žinoma“ – tai tik keletas iš neigiamų atsiliepimų, kuriais EPI apibūdino pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, akademinės bendruomenės ir administravimo institucijų suinteresuotieji subjektai.

Manau, kad šie labai kritiški vertinimai yra ne tik nemaloniai teisingi, bet ir pernelyg atsargūs bei nuosaikūs. Demokratija nusipelno dominuoti pasaulyje. Kad tai taptų realybe, mes – dabartiniai piliečiai ir teisėti rinkėjai šioje planetoje – privalome siekti daugiau galių, nei šiuo metu mums suteikta. 

Tai reiškia, kad nepakanka tik įveikti baimę ir užimti gynybines pozicijas prieš nūdienos diktatorius ir aklus jų sekėjus. Turime į priekį žengti daug didesniais žingsniais. Vienas tokių žingsnių būtų tolesnis Europos piliečių iniciatyvos plėtojimas.

Juk ką mums suteikia Europos piliečių iniciatyva? Tris dalykus. Teisę, metodą ir priemonę, kurių niekada anksčiau istorijoje ir niekur kitur pasaulyje nėra buvę. Tai kompleksiškas ir detaliai suprojektuotas, skaitmeninis, tiesiogiai demokratinis ir tarpvalstybinis įrankis, turintis pagalbinę infrastruktūrą ir plačiai naudojamas. 

2012 m. prasidėjęs EPI kūrimo, diegimo, taikymo ir tobulinimo procesas – gyvas įrodymas, kad demokratinę erdvę galima išplėsti ir įtvirtinti net sudėtingiausiomis sąlygomis.

Tikimės, kad ši iniciatyva, kuriai kitais metais sukaks vos 13 metų, tarsi „išlepintas vaikas“ taps „maištaujančiu paaugliu“, galinčiu parodyti Europai ir pasauliui, ką sugeba. Šitos naujos, veržlios stiprybės mums labai reikia, kad galėtume ryžtingai įskelti naują kibirkštį sustabarėjusioje tautinių valstybių ir biurokratinių Europos Sąjungos struktūrų mąstysenoje. 

Kalbant be užuolankų, mums nereikia nuolat ir beatodairiškai išradinėti demokratinio sambūvio formų, kurios dažnai vadinamos naujoviškais vardais. Veikiau turime pasišvęsti Europos piliečių iniciatyvai, kad šio dešimtmečio pabaigoje ji sulauktų pilnametystės, praėjus 16 metų arba bent jau 18 metų nuo jos sukūrimo.  

Ką tai reiškia? Iki 2028–2030 m. turi įvykti du svarbūs pokyčiai. Pirma, Europos piliečių iniciatyvos įgaliojimai formuoti darbotvarkę turi tapti lygiaverčiai Europos Parlamento įgaliojimams. Kitaip tariant, europiečiams reikia suteikti galimybę siūlyti teisės aktus ir kitus vyriausybinius veiksmus taip, kaip daro išrinkti Europos Parlamento nariai.

Antra, iki šio dešimtmečio pabaigos ES piliečiai turėtų galėti inicijuoti ne tik teisės aktus, bet ir Europos masto visuotinius balsavimus esminiais klausimais, dažnai tiesiog vadinamus referendumais. Europos masto referendumas nėra nauja idėja, tačiau ji jau subrendo įgyvendinimui ir dėl to galime padėkoti Europos piliečių iniciatyvos sukūrimo ir ankstyvojo įgyvendinimo veiklai.

Jei tokią ateitį bus galima sukurti remiantis EPI, žmonės vėliau atsigręžę į istoriją šią priemonę prisimins būtent kaip vieną įspūdingiausių demokratinių laimėjimų nuo XX amžiuje įvykusio proveržio, kai buvo įtvirtinta visuotinė ir lygi rinkimų teisė.

Projektas „Crazy? So what?“ (liet. „Išprotėjęs? Na ir kas?“), kurį Slovakijoje įgyvendina organizacija „Integra“, suburia draugėn moksleivius ir psichikos sveikatos problemų turėjusius žmones. Per visą dieną trunkančius mokymus moksleiviai iš pirmų lūpų išgirsta, ką reiškia įveikti psichikos sveikatos krizę ir kaip gauti pagalbos. „Integra“ direktorė Jana Hurova mums papasakojo, kaip projektas padeda įveikti žmonių, susiduriančių su psichikos sveikatos sutrikimais, stigmatizavimą ir suteikia jaunimui labai reikalingos vilties.

Kas paskatino Jus pradėti šį projektą?

Mūsų organizacija jau daug metų padeda psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms. Susirgę jie praranda darbą, namus, draugus, kartais ir šeimos narius. Visas jų pasaulis apsiverčia aukštyn kojom. Beveik prieš 30 metų įsteigėme pirmąją Slovakijoje bendruomeninę psichikos sveikatos tarnybą. Jos tikslas – užtikrinti, kad psichiatrijos ligoninėje gydęsi žmonės gautų paramą ir galėtų grįžti į įprastinį savo gyvenimą – tokį, koks buvo prieš susergant. Padėjome įsisteigti Slovakijos pacientų organizacijoms ir vykdėme daug programų, skirtas pašalinti psichikos sveikatos sutrikimų stigmą. Mes rūpinamės žmonėmis, turinčiais sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, ypač sergančiais šizofrenija: daugeliui jų jau pavyko integruotis ir atrasti gyvenimo prasmę.

Nuo pat pradžių savo veiklą vykdome netradiciškai, su klientais dirbame kaip su partneriais, kad galėtume kuo geriau išsiaiškinti, ko jiems reikia, taigi, panašiai organizavome ir programą „Crazy? So what!“. Daugeliui mūsų klientų prasminga susitikti su jaunimu ir pasiremiant savo asmenine patirtimi pakalbėti apie tai, ko jiems trūko tokiame amžiuje ir kas vėliau sukėlė psichikos sveikatos problemas.

Matome, kad vis labiau reikia akcentuoti psichikos sveikatos svarbą. Didelis privalumas žinoti, kaip elgtis ištikus asmeninei krizei.

Programą „Crazy? So what!“ Slovakijoje pradėjome įgyvendinti 2005 m., kartu su partneriais iš Vokietijos ir Čekijos. Tačiau tik neseniai mums pavyko šiai programai suteikti stabilesnį pagrindą ir ją išplėsti. Dirbame kaip instruktoriai, formuojame naujas komandas ir lankomės mokyklose.

Kokio atsako sulaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  (Ar galite pateikti pavyzdžių, jei jų turite)

Jauniems žmonėms visada daro įspūdį pažintis su žmogumi, kuris įveikė krizę ir kuriam jie gali užduoti bet kokį klausimą. Jie tada supranta, kad jeigu patys turėtų problemų, visada galėtų rasti pagalbos. Tai, kad mokymai trunka visą dieną ir per juos bendraujama kaip lygus su lygiais, reiškia, kad dalyviai visada gauna teigiamų įspūdžių.

Psichikos sveikatos problemų turėję žmonės gali suteikti jaunimui drąsos bandyti spręsti savo pačių problemas. Beveik kiekvienoje klasėje yra problemų turinčių moksleivių. Suteikti jiems vilties – tai neįkainojama. Asmeninės patirties turintys žmonės dalijasi savo istorija – tai būdas jiems patiems pasijusti geriau. Jie patys nusprendžia, kaip giliai įsileisti jaunuolius į savo gyvenimą. Taip jie jaučiasi esantys naudingi ir žino, kad žmonės juos supranta.

Sulaukėme daug atsiliepimų, pavyzdžiui, mokiniai sakė paprastai neturintys progos susitikti su psichikos sveikatos problemų turinčiais žmonėmis arba kad mes turėtume išmokti priimti tokius žmones ir nesmerkti jų už tai, kad jie kitokie.

Taip pat sulaukėme ir psichikos sveikatos problemų turėjusių žmonių, kurie dalyvavo programoje, atsiliepimų. Vienas iš jų mums sakė:

„Programa suteikia man drąsos vaikščioti aukštai pakelta galva. Pagaliau vėl noriu gyventi! Kalbėti su moksleiviais sunku, tačiau naudinga. Jie labai atviri ir beveik nebijo kontakto su kitais. Nuostabiausia tai, kad jie parodo, kad turime daugiau panašumų nei skirtumų ir kad „išprotėjusiųjų“ įvaizdis nėra teisingas. Labai svarbu, kad galiu padėti žmonėms pagaliau atvirai pasikalbėti apie psichikos sveikatos problemas, kad nė vienam nereikėtų gėdytis ar slėptis. “

Jaunimas yra jėga, kuri stumia mus į priekį. Po kiekvieno iš šių susitikimų moksleiviai kalba apie tai, kokia svarbi jiems yra „Crazy? So what“ programa ir kad ji turėtų būti tęsiama, kad kiekvienas jaunas slovakas suprastų, kokia vertinga yra jo paties psichikos sveikata.

Ar jau planuojate naujus projektus?

Norėtume, kad tokiuose mokymuose turėtų galimybę dalyvauti visi jauni žmonės ir kad galėtume išplėsti savo programą į kitus Slovakijos regionus. Ji jau buvo įgyvendinta Vokietijoje (kur pirmiausia buvo sukurta), Slovakijoje, Čekijoje ir Austrijoje. Šiais metais parengėme pirmąsias grupes Ukrainoje.

Ar, jūsų nuomone, svarbu atvirai kalbėti apie savo patiriamas psichikos sveikatos problemas? Kokią žinutę siunčiate savo projektu?

Norime skleisti žinią, kad psichikos sveikatos problemų nereikia gėdytis. Tačiau gėdinga tai, jog nieko nedaroma, kad būtume sveikesni. Juk be psichikos sveikatos nebūsime sveiki.

Pagrindinė „Crazy? So what!“ programos mintis – laiku parodyti, kokia svarbi yra psichikos sveikata, ir kartu skatinti suprasti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones.

Mums tapo aišku, kad prevencija geriau nei gydymas. Be to, tai veiksmingiau. Siūlome drąsą ir motyvaciją ir esame optimistai. Pagalba visada šalia. Kartais pakanka su kuo nors pasikalbėti. Kovoti už savo svajones niekada nėra lengva, tačiau verta.

Faktai ir skaičiai apie psichikos sveikatą ES ne guodžia, o veikiau ragina skambinti pavojaus varpais. EESRK pasisako už griežtesnes priemones psichikos sveikatai gerinti nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jis taip pat ragina priimti privalomus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama psichosocialinės rizikos prevencija darbe. Skirdamas Pilietinės visuomenės premiją už nuopelnus psichikos sveikatos srityje, EESRK išreiškia padėką už nuolatines pilietinės visuomenės pastangas didinti europiečių gerovę.

1. EESRK nusprendė šiais metais savo pavyzdinį pilietinės visuomenės apdovanojimą skirti už darbus psichikos sveikatos srityje, nes po COVID-19 pandemijos visoje Europoje padaugėjo psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ir depresijos atvejų. EBPO duomenimis, nerimo simptomus jaučiančių jaunuolių skaičius kai kuriose Europos šalyse išaugo daugiau nei dvigubai. Po pandemijos vis ankstyvesniame amžiuje prasideda mitybos sutrikimai, ypač tarp paauglių. Dar prieš COVID-19 pandemiją psichikos sveikatos problemų turėjo ne mažiau kaip 84 mln. ES gyventojų (maždaug kas šeštas).
2. Su psichikos sveikata ir elgesio sutrikimais siejama apie 4 proc. ES kasmet užregistruojamų mirčių. Prasta psichikos sveikata taip pat turi didžiulį ekonominį poveikį, nes tiesioginės ir netiesioginės išlaidos sudaro apie 4 proc. BVP. Daugiau kaip trečdalį šių išlaidų lemia žemesnis užimtumo lygis ir mažėjantis darbo našumas.
3. Eurostato duomenimis, 2020 m. 44,6 proc. 15–64 m. amžiaus dirbančių ES gyventojų nurodė, kad jų darbe kyla rizikos psichinei gerovei veiksnių. Dažniausiai pasitaikantys tokie veiksniai – per didelis darbo krūvis ir spaudžiantys terminai; juos patiriantys nurodė beveik penktadalis ES dirbančių asmenų.
4. Psichikos gerovė tapo vienu svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų. Todėl 2023 m. birželio mėn. Komisija pradėjo taikyti visapusišką požiūrį į psichikos sveikatą. Skirdama 1,23 mlrd. EUR finansavimą, šiuo nauju požiūriu ES siekia psichikos sveikatą skatinti visose ES politikos srityse, daugiausia dėmesio skiriant trims pagrindiniams principams: tinkamai ir veiksmingai prevencijai, galimybei gauti kokybišką ir įperkamą psichikos sveikatos priežiūrą ir gydymą bei reintegracijai į visuomenę po atsigavimo. Psichikos sveikata taip pat yra vienas EESRK politinių prioritetų ir svarbiausių darbotvarkės klausimų.
5. EESRK gavo net 105 konkurso dalyvių paraiškas iš visos ES pačiomis įvairiausiomis temomis: nuo projektų, skirtų užtikrinti psichosocialinės rizikos darbe prevenciją ar spręsti tokias problemas, kaip narkotikų vartojimas ir priklausomybė nuo interneto, iki kovos su stigmatizavimu psichikos sveikatos srityje ir bendruomenės inicijuotos pagalbos skatinimo. EESRK tikisi, kad pagarba ir dėmesys šioms gyvybiškai svarbioms nevyriausybinių subjektų pastangoms gerinti psichikos sveikatą gali įkvėpti ir kitus sekti jų pavyzdžiu. (sg)

EESRK pilietinės visuomenės apdovanojimas skiriamas pavienių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų ir įmonių įgyvendinamiems ne pelno projektams. Kiekvienais metais pasirenkama skirtinga tema, kuri taip pat yra svarbi EESRK darbo sritis. 14-ąjį kartą teikiamas pilietinės visuomenės apdovanojimas, šį kartą psichikos sveikatos srityje, skirtas Airijos organizacijai „Third Age Foundation“ ir jos socialinių ryšių tinklui „AgeWell“, kurio tikslas – padėti pagyvenusiems žmonėms išvengti vienišumo.

Kovo 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) apdovanojo penkias ne pelno organizacijas už jų išskirtinį indėlį kovojant su psichikos sveikatos sutrikimais, kurių skaičius ES nepaprastai išaugo.

Penki laimėję projektai pasidalijo 50 000 EUR premiją.

Airijos labdaros organizacija Third Age Foundation gavo pagrindinę 14 000 EUR premiją.

Kiti keturi laimėję projektai gavo po 9 000 EUR ir išsirikiavo tokia tvarka:

• 2 vieta: asociacija „Pro Lapinlahti“ (Suomija), už bendruomenės centrą Lapinlahden Lähde
• 3 vieta: organizacija Integra (Slovakija), už iniciatyvą „Crazy? So what!“
• 4 vieta: organiizacija Lilinkoti Foundation (Suomija), už žaidimus The World of Recovery
• 5 vieta: organizacija Animenta (Italija), už projektą „Telling Stories for Good“

PIRMOSIOS VIETOS LAIMĖTOJAS

Airijos labdaros organizacijos „Third Age Foundation“ socialinių ryšių tinklas „AgeWell“ padeda izoliuotiems, silpniems ir pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms. Jis teikia unikalią bendruomeninę paslaugą – vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės padeda rizikos grupei priklausantiems ir skurstantiems pagyvenusiems žmonėms. Tinklo „AgeWell“ darbuotojai jiems palaiko draugiją ir teikia emocinę paramą, taip pat ankstyvame etape nustato riziką sveikatai lankydamiesi žmonių namuose ir naudodamiesi išmaniajame telefone pateikiamu klausimynu apie psichikos sveikatą.

KITI LAIMĖTOJAI

Antroji vieta teko Suomijos asociacijai „Pro Lapinlahti“ ir jos bendruomenės centrui „Lapinlahden Lähde“ (liet. „Lapinlahčio šaltinis“). Centre, kuris atidarytas renovavus Helsinkio Lapinlahčio ligoninę, organizuojami įvairūs praktiniai seminarai ir renginiai, susiję su raštingumu psichikos sveikatos srityje. Kasmet į juos susirenka net 50 000 dalyvių. Šis centras paskelbtas „ne diagnozės zona“, todėl visi dalyviai gali būti savimi, neprimetant jiems jokių etikečių, todėl šioje erdvėje jie įgalinami, o ne sumenkinami.

Trečioji vieta atiteko Slovakijos organizacijai „Integra“ ir jos vykdomai iniciatyvai „Crazy? So what!“, kuri laužo stereotipus ir skatina jaunuolius užjausti ir suprasti psichikos sveikatos problemų turinčius žmones. Iniciatyva siekiama pateikti pirmaplanių įžvalgų apie tai, ką reiškia prasta psichikos sveikata ir koks yra sveikimo procesas.

Ketvirtosios premijos laimėtojo – Suomijos fondo „Lilinkoti“ misija – remti psichikos sveikatą novatoriškais ir kūrybiškais žaidimais „The World of Recovery“. Žaidimais skatinamas psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų sveikimo procesas nustatant tikslus, kurie įkvepia sveiką savimonę, asmens savarankiškumą ir aktyvų bei prasmingą gyvenimą. Pirmasis žaidimas (nesmurtinis) skirtas mobiliesiems įrenginiams, o antrasis, gavęs nemažai apdovanojimų – stalo vaidmenų žaidimas. Šie nemokami žaidimai skirti žmonėms, kurie, padedami specialistų, sveiksta nuo psichikos sutrikimų ir piktnaudžiavimo medžiagomis.

Italijos ne pelno organizacijos „Animenta“ projektui „Telling Stories for Good“ atiteko penktoji vieta. Savo projektu organizacija „Animenta“ performuluoja stereotipinius naratyvus apie mitybos sutrikimus, nuo kurių vien Italijoje kenčia daugiau kaip keturi milijonai žmonių, iš kurių du milijonai yra paaugliai. Jos prevencijos ir informuotumo didinimo programas internetu ir mokyklose visoje Italijoje vykdo savanoriai specialistai.

Apie šių metų konkursą EESRK paskelbė 2023 m. liepos mėn. Skirdamas apdovanojimą psichikos sveikatos temai Komitetas norėjo pripažinti itin svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį psichikos sveikatos priežiūros ir prevencijos srityje. Nugalėtojai atrinkti iš daugiau kaip 100 paraiškų, gautų iš 23 valstybių narių.

Ankstesnės apdovanojimo temos, be kita ko, buvo jaunimas ir pagalba Ukrainai, klimato politikos veiksmai, lyčių lygybė, moterų įgalėjimas ir migracija. 2020 m. EESRK buvo pakeitęs pilietinės visuomenės apdovanojimą vienkartine pilietinio solidarumo premija, kuri buvo skirta kovai su COVID-19. (ll)

2024 m. Europos piliečių iniciatyvos diena aiškiai parodė Europos piliečių iniciatyvos galimybes ir ribas. Pripažįstant ankstesnių iniciatyvų laimėjimus didinant informuotumą ir skatinant viešus debatus, diskusijose nebuvo išvengta nusivylimo dėl pasyvios ES institucijų pozicijos ir tolesnių su Europos piliečių iniciatyva susijusių veiksmų trūkumo.

Svarbiausios Europos piliečių iniciatyvos dienos išvados:

• vien pasiūlymų nepakanka.  Sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos automatiškai turėtų paskatinti Komisiją imtis esminių veiksmų, įskaitant konkrečius atsakymus ir, kai tinkama, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Taip būtų užtikrinta tiesioginė jų įtaka ES teisei ir skatinamas prasmingesnis piliečių ir institucijų dialogas;
• tvirtesnė partnerystė. Esminis elementas yra bendradarbiavimas. Strateginis organizatorių, pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir viešųjų partnerių bendradarbiavimas yra būtina sąlyga siekiant sustiprinti piliečių poziciją;
• nuolatinis tobulinimas. Europos piliečių iniciatyvos struktūra nuolat kinta. Pasitelkdami geriausią praktiką ir skatindami suinteresuotuosius subjektus dalytis žiniomis, galime sustiprinti Europos piliečių iniciatyvos procesą ir įgalėti dar daugiau piliečių aktyviai dalyvauti.

Europos piliečių iniciatyva suteikia piliečiams galimybę raginti ES imtis veiksmų ir pasiūlyti naują teisės aktą konkrečiu klausimu. Iniciatyvai surinkus 1 mln. parašų, Komisija nusprendžia, kokių veiksmų imtis. (gb)

Lapinlahčio ligoninė – pirmoji Suomijos psichiatrijos ligoninė ir apie 170 metų istoriją bylojantis šalies psichikos sveikatos priežiūros simbolis – 2013 m. stovėjo tuščia ir pamiršta. Tuomet psichikos sveikatos aktyvistų grupė kibo į darbą turėdama viziją apleistą paveldo vietą paversti atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru. Centrą valdančios asociacijos „Pro Lapinlahti“ atstovas Siru Valleala mums papasakojo, kad „Lapinlahden Lähde“ dabar visų pirma yra įtrauki vieta, kurioje už durų paliekama stigmatizacija ir išankstinis nusistatymas ir kurioje visi jaučiasi laukiami.

Kas Jus paskatino imtis šio projekto?

1841 m. pastatyta pirmoji Suomijoje Lapinlahčio psichiatrijos ligoninė 2013 m. stovėjo apleista. Helsinkio miestas jai neturėjo jokių ateities planų. Kupina paveldo ir apsupta nuostabaus parko ši istorinė vieta buvo užmiršta ir nuniokota. Susirūpinusi dėl šios kritiškos padėties, psichikos sveikatos aktyvistų grupė pradėjo diskutuoti apie viziją ir svajones, kurias įgyvendinus Lapinlahčio ligoninė ir parkas taptų atviru psichikos sveikatos, kultūros ir meno centru.

Taip gimė projektas, šiandien vadinamas „Lapinlahden Lähde“ – „Lapinlahčio šaltinis“.  Čia vykdoma veikla grindžiama istorine ir architektūrine šios Lapinlahčio įlankos širdyje esančios vietos reikšme, o veikti įkvepia 170 metų čia trukęs darbas psichikos sveikatos srityje. Dabar daugiausia dėmesio skiriama ne ligų gydymui, o visų visuomenės grupių gerovės skatinimui. Šiuo metu „Lapinlahden Lähde“ yra gyvas nuolatinio darbo kovojant su stigmatizacija pavyzdys ir paradigmos pokytis siekiant skatinti teigiamus dalykus.

Anksčiau Lapinlahtis buvo pavyzdinė psichiatrijos ligoninė ir vieta, kurioje buvo teikiama psichikos sveikatos priežiūra. Dabar psichikos sveikatos aktyvistai, dirbę 1988 m. įsteigtoje „Pro Lapinlahti“ psichikos sveikatos asociacijoje, kai Lapinlahčio ligoninė dar veikė, norėjo sukurti novatorišką psichikos sveikatos puoselėjimo centrą, kuriame būtų panaudotos visos XXI amžiuje turimos žinios ir kuris būtų vieta, įkūnijanti konkretų paradigmos pokytį, t. y. nuo psichikos ligų gydymo būtų pereita prie psichinės gerovės skatinimo.

Kokio atgarsio susilaukė Jūsų projektas? Ar gavote atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?  Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių?

Iš pradžių buvo sudėtinga įtikinti žmones praverti pastato duris. 170 metų, kol čia buvo psichiatrijos ligoninė, ši vieta buvo uždara, tad dabar, nepaisant susidomėjimo ir smalsumo, buvo sunku parodyti žmonėms, kad jie čia yra laukiami ir gali ateiti pasižvalgyti. Lėtai, bet užtikrintai gyventojai pradėjo dalyvauti veikloje bei renginiuose ir entuziastingai padėjo juos plėtoti, ėmėsi savanorystės ir dalijimosi idėjomis. Menininkai ir atlikėjai „Lapinlahden Lähde“ ėmė rengti meno parodas ir kultūrinius renginius, dabar kasmet čia vyksta daugiau kaip 400 renginių ir 50–60 meno parodų. Lapinlahtis Helsinkyje tapo visiems atvira svetaine, kurioje kiekvieną metų dieną skatinama psichinė gerovė, mažėja vienišumo jausmas ir socialinė atskirtis.

„Pradėjęs dalyvauti šioje iniciatyvoje labai džiaugiausi, kad galiu būti čia ir padėti šią vietą prikelti naujam gyvenimui. Naujovių vėjai išpučia visus neigiamus dalykus.“ (Cresswell-Smith et al., 2022 m.)

Šiandien buvusi Lapinlahčio ligoninė yra labai saugi ir įtrauki vieta. Vieta, kurioje visada jausitės laukiami, nepaisant jūsų nuotaikos ar gyvenimo situacijos. Šiuo požiūriu Lapinlahčio, kaip psichiatrijos ligoninės, praeitis įgauna tikrąją prasmę. Čia turite teisę jaustis pažeidžiami ir atvirai spręsti psichikos sveikatos problemas, kurios yra labai individualios. Mes puoselėjame stiprų bendrumo jausmą ir kiekvienas gali saugiai analizuoti savo stipriąsias puses. Stigmatizacija ir diskriminacija lieka už durų ir didžiuojamės, kad „Lapinlahden Lähde“ įtraukia visus.

Lapinlahčio veikla plėtojama bendradarbiaujant su Helsinkio miestu, kuris yra šios vietos savininkas, ir šis plėtros darbas buvo būtina išankstinė viso šio projekto sąlyga. Šiuo metu priimami svarbūs politiniai sprendimai dėl būsimų teritorijos nuosavybės teisių, ir tikimės, kad bus visapusiškai atsižvelgta į sėkmingą dabartinę veiklą.

Kaip panaudosite skiriamas lėšas siekdami dar labiau padėti bendruomenei? Ar jau planuojate naujus projektus?

Toliau plėtosime savo veiklą, kad dar daugiau žmonių galėtų joje dalyvauti ir gauti naudos. Neseniai pradėjome įdomų po psichikos sveikatos sutrikimų atsigaunantiems žmonėms skirtą projektą, kuriuo siekiama padidinti galimybes ir netgi teises dalyvauti kultūrinėje veikloje. Konkrečiau, padėti kiekvienam rasti būdą kultūrinei saviraiškai, suprasti, kokia psichinės gerovės kultūra ir meno rūšis priimtina. Būtent šiam tikslui ir skirsime dosnius apdovanojimus.

Kaip manote, kokių kolektyvinių veiksmų reikia imtis siekiant mažinti dažnai su psichikos sveikatos problemomis siejamą stigmatizaciją? Ar menas gali atlikti tam tikrą vaidmenį įgalinant psichikos sveikatos problemų turinčius žmones?      

Turime organizuoti veiklą, kuri galėtų pritraukti įvairios patirties ir padėties žmones. Veikla, kuri nepriklauso nuo sveikatos būklės ar gyvenimo aplinkybių, sudaro sąlygas ypatingiems žmonių susitikimams ir padeda užmegzti prasmingus ryšius tarp žmonių iš skirtingos aplinkos. Psichikos sveikatos tyrinėjimas pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, meną, leido padidinti informuotumą ir supratimą. Menui būdinga ypatinga savybė suburti žmones ir naujai spręsti net skausmingas problemas. Menas leidžia išreikšti save, suteikia žmonėms galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems. Išklausymas turi galią pakeisti žmogaus gyvenimą ir jo savivertę.

Manydamas, kad vis dar yra daug erdvės inovacijoms ir naujiems metodams psichikos sveikatos srityje, Suomijos „Lilinkoti“ fondas sukūrė du žaidimus „The World of Recovery“ (TWoR) – vieną internetinį, o kitą – stalo. Tai – vaidmenų žaidimai, kurių žaidėjai turi įsijausti į konkretaus personažo vaidmenį. Veiksmas vyksta futuristiniame vilties kupiname pasaulyje, kuriame žaidėjas skatinamas sveikti. Šie žaidimai skirti ne tik asmenims, atsigaunantiems nuo psichikos sveikatos sutrikimų ir priklausomybės nuo narkotikų, bet ir specialistams. „Lilinkoti“ fondo atstovės Reetta Sedergren ir Venla Leimu papasakojo mums, kad žaidimai turi didžiulį potencialą pagerinti psichikos sveikatą, tačiau šis potencialas vis dar beveik neišnaudotas. 

Kas paskatino Jus pradėti savo projektą? 

Prieš kelerius metus „Lilinkoti“ fondas suprato, kad psichikos sveikatos gerinimo srityje yra daug erdvės inovacijoms ir naujiems metodams. Orientavimo į atsigavimą plitimas buvo didžiulis žingsnis į priekį šioje srityje, tačiau trūko šiuolaikiškų, novatoriškų priemonių jam įgyvendinti. Mūsų organizacija jau ne vieną dešimtmetį dirba su žmonėmis, atsigaunančiais po psichikos sveikatos sutrikimų, ir turėjome svajonę: o ką jei yra šiuolaikiškas būdas sustiprinti psichikos sveikatą – skaitmeninis žaidimas, kurį žaistum įsijautęs į tam tikrą vaidmenį? 

Kokio atsako susilaukė jūsų projektas? Ar sulaukėte kokių nors atsiliepimų iš žmonių, kuriems padėjote?   

„The World of Recovery“ žaidimai buvo kuriami kartu su žmonėmis, atsigaunančiais nuo psichikos sveikatos sutrikimų, ir su specialistais, taigi viso žaidimo kūrimo proceso metu nuolat gaudavome grįžtamosios informacijos ir ji padėjo parengti galutinį produktą. 

Iš abiejų žaidimų žaidėjų gavome labai teigiamų anoniminių ir asmeninių atsiliepimų. Pavyzdžiui, daugiau kaip 90 proc. respondentų teigė, kad mobilusis žaidimas prisidėjo prie jų gerovės ir padėjo jiems imtis veiklos, o vaidmenų žaidimas padėjo jiems lavinti socialinius įgūdžius.  

Turbūt geriausia grįžtamoji informacija buvo juokas ir pokalbiai apie jausmus, iššūkius ir stipriąsias puses, taip pat tai, kaip šie žaidimai suartino žaidėjus, kad ir koks būtų jų vaidmuo ar kilmė. 

Ką galėtumėte patarti kitoms organizacijoms, norinčioms pasiekti tokių veiklos ir programų rezultatų? 

Pirmavimas inovacijų srityje turi daug privalumų. Tai tikrai įkvepia ir darote kažką naujo. Priimkite tai, nebandykite tilpti į jokius rėmus. Sekite savo instinktais, smalsiai klausykitės visų nuomonių. Tačiau svarbiausia – į projektavimo procesą įtraukite sveikstančius žmonės ir tuos, kurie tampa ekspertais dėl įgytos patirties. Jei kuriate žaidimus, būkite pasirengę kovoti su gausiais specialistų išankstiniais nusistatymais. Psichikos sveikatos srityje įprasta žaidimus laikyti sukeliančiais priklausomybę arba žalingais. Nenuleiskite rankų! Būkite drąsūs, kūrybingi ir drįskite svajoti. 

Koks yra kompiuterinių ir vaizdo žaidimų potencialas gerinti psichikos sveikatą? Ar, jūsų nuomone, juos reikėtų plačiau naudoti psichikos sveikatos sutrikimams gydyti? 

Kompiuteriniai ir vaizdo žaidimai, visų pirma vaidmenų žaidimai, turi didžiulį potencialą gerinti psichikos sveikatą. Kadangi psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kelia nerimą, mums reikia naujų, įvairiapusiškų psichikos sveikatos gerinimo būdų. Gaila, kad žaidimų potencialas toliau nenagrinėjimas. Taip yra ne dėl nepakankamo susidomėjimo, bet dėl nepakankamo finansavimo. Nėra greito ir paprasto būdo kurti gerus žaidimus psichikos sveikatai gerinti. Mums reikia didesnio finansavimo, daugiau bendrai plėtojamų projektų ir daugiau psichikos sveikatos ir žaidimų pramonės specialistų, siekiančių šio tikslo. Be to, mums reikia mokslinių tyrimų, daugybės mokslinių tyrimų.