Baltarusijoje netinkamos profesijos pasirinkimas gali kainuoti laisvę. Už tokią lemtingą klaidą galite būti sulaikytas net viduryje Europos, pavyzdžiui, Serbijoje. O tokia prestižinė tarptautinė organizacija kaip Interpolas netgi padės jus sulaikyti. Nors ir atmieštas sarkazmu ir kartėliu, mano pasakojimas yra teisingas ir jokiu būdu nėra perdėtas. Aš esu Andrejus Hniotas. Esu Baltarusijos filmų kūrėjas, žurnalistas ir buvęs politinis kalinys. Štai mano istorija.
Baltarusijoje netinkamos profesijos pasirinkimas gali kainuoti laisvę. Už tokią lemtingą klaidą galite būti sulaikytas net viduryje Europos, pavyzdžiui, Serbijoje. O tokia prestižinė tarptautinė organizacija kaip Interpolas netgi padės jus sulaikyti. Nors ir atmieštas sarkazmu ir kartėli, mano pasakojimas yra teisingas ir jokiu būdu nėra perdėtas. Aš esu Andrejus Hniotas. Esu Baltarusijos filmų kūrėjas, žurnalistas ir buvęs politinis kalinys. Štai mano istorija.
Žurnalistu nusprendžiau tapti 1999 m. Televizija ir radijas buvo mano aistra, svajonė ir pomėgis. Ar būdamas septyniolikos galėjau įsivaizduoti, kad mano šalyje nepriklausoma žurnalistika bus vadinama ekstremizmu, o visa kita žiniasklaida bus skirta propagandai skleisti? Ne, nė vienas iš mūsų nesitikėjo, kad tai bus XXI amžiaus Europos realybė. Tačiau būtent taip yra šiandienos diktatūrinėje Baltarusijoje: šalyje neliko nė vienos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės. Visos žiniasklaidos struktūros priklauso valstybei, o ši griežtai kontroliuoja redakcinę politiką, kuri yra labai paprasta: tiesiog šlovinti A. Lukašenkos pasiglemžtą valdžią ir visus, kurie drįsta tai kritikuoti, net ir konstruktyviai, vadinti „liaudies priešais“ – tai iš komunistinės praeities paveldėta etiketė.
Taigi XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio viduryje jaunas, naivus ir ką tik diplomą gavęs žurnalistas bandė įsitvirtinti šioje profesijoje. Studijų metu ir po jų įgijau daug praktinės patirties televizijos ir radijo srityse ir tiksliai žinojau, ko noriu. Tačiau galimybės greitai susiaurėjo, nes privačios radijo stotys buvo uždarytos arba perduotos valstybės kontrolei, o nepriklausomiems televizijos kanalams apskritai buvo atimti transliavimo dažniai. Nebuvo kito pasirinkimo, kaip tik tapti propagandos agentu arba vengti jautrių temų ir apsiriboti nieko nekritikuojančiomis pramogomis. Žurnalistika Baltarusijoje išliko tik dėl kelių laikraščių ir nepriklausomų interneto portalų. Daug žurnalistų paliko šią profesiją, daug jų patyrė represijas. Baltarusijos informacijos ministerija nuolat skelbdavo įspėjimus žiniasklaidos atstovams, žinodami, kad licenzijai atimti užtenka trijų įspėjimų. Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, 2020–2024 m. laikraščių skaičius sumažėjo 21 proc. Baltarusijos rinkoje liko tik nekenksmingi leidiniai, pvz., skirti vasarnamių savininkams, juokų mėgėjams ir kryžiažodžių fanams. Visi nepriklausomi socialinio ar politinio pobūdžio leidiniai išnyko: juos uždarė valdžios institucijos arba patys nutraukė leidybą, nes jų veikla tapo neįmanoma.
Laimei, man pavyko rasti kompromisinį sprendimą: viešai perėjau prie režisūros ir kūrybinio darbo, kur sulaukiau didelės sėkmės. Tuo pat metu tęsiau savo žurnalistinį darbą kaip savanoris, neatskleisdamas savo vardo ir pavardės, kad nebūčiau susektas. Ši taktika buvo veiksminga. Pasinaudodamas visa savo patirtimi ir profesiniais ryšiais, nuo 2020 m. galėdavau pateikti nepriklausomai žiniasklaidai naują vaizdo medžiagą, taip pat turėjau galimybę užsiimti pilietiniu ir politiniu aktyvizmu – tapau vienu iš žmogaus teisių pilietinio judėjimo „Laisva Baltarusijos sportininkų asociacija SOS.BY“ įkūrėjų. Nemanau, kad galiu būti kaltinamas šališkumu ir neobjektyvumu, nes pasirinkau savo šalies žmonių pusę – diktatūra neturi nieko bendro su objektyvumu, kaip ir propaganda neturi nieko bendra su žurnalistika.
2021 m. Baltarusija pagal spaudos laisvės reitingą pasaulyje užėmė 158 vietą iš 180. Palyginti su 2020 m., jis nukrito penkiomis vietomis. „Baltarusija yra pavojingiausia Europos šalis žiniasklaidos darbuotojams“, – įspėja tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Žurnalistai be sienų“.
Pažymėtina, kad 2020 m., protestų metais, Baltarusijos gyventojai informacijos daugiausia ieškojo internete ir socialiniuose tinkluose – 60 proc. apklaustųjų šios žiniasklaidos priemonės buvo pagrindiniai informacijos šaltiniai. Televizijoje informacijos ieškojo tik 11 proc. respondentų. Spaudoje – 7 proc., radijo laidose – 5 proc. Tai suvokęs diktatoriškas režimas pradėjo veikti griežtai ir be kompromisų. Pagrindinis išradimas buvo kova su „ekstremizmu“ – taip pateisinant cenzūrą ir persekiojimą. Valdžios institucijos blokuoja prieigą prie žiniasklaidos priemonių, kurios tęsia savo veiklą iš užsienio, turinio ir bet koks bendradarbiavimas su jomis laikomas ekstremizmo apraiška.
2023 m. pabaigoje Baltarusijoje buvo įkalinti 32 žurnalistai. Sulaikymo centruose jie patiria spaudimą ir nežmonišką elgesį. Žmogaus teisių gynėjai atskleidė, kad „Laisvės radijo“ tinklaraštininkas ir žurnalistas Iharis Losikas sulaikymo kolonijoje paskelbė ilgai trukusį bado streiką, o vėliau persipjovė rankų ir kaklo venas. Jam buvo skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Suintensyvėjo baudžiamasis persekiojimas už bet kokį bendradarbiavimą su nepriklausoma žiniasklaida, vadinama „ekstremistų dariniais“. Kita nauja tendencija yra ne tik pilietinės visuomenės atstovų, bet ir paprastų piliečių, kurie komentuoja žurnalistų nušviečiamus socialinius ir politinius įvykius, persekiojimas.
2024 m. spalio 31 d. Baltarusijos režimas paskelbė mano asmeninę „Instagram“ paskyrą ekstremistine medžiaga. Tai reiškia, kad ne tik aš, bet ir visi mano sekėjai Baltarusijoje bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad užsiprenumeravo mano paskyrą. Diktatūra paskelbė, kad daugiau kaip 5000 interneto išteklių Baltarusijoje yra ekstremistinio pobūdžio. Turbūt jokia kita Europos šalis nėra sukaupusi tokios įspūdingos statistikos! Ar mūsų, baltarusių, nuomone, pakankamai dėmesio skiriama Baltarusijos žurnalistikos problemai? Nuoširdžiai pasakysiu – ne, šiai problemai skiriama nepakankamai dėmesio. Baltarusijoje ne tik griaunama žurnalistikos institucija, bet ir fiziškai naikinami žurnalistikos specialistai.
Diktatūra taip pat bando žurnalistus ir aktyvistus persekioti už Baltarusijos ribų. Mano atvejis – ryškus tokio persekiojimo pavyzdys. Režimas išmoko pasitelkti demokratines institucijas savo grobuoniškiems tikslams pasiekti. Žurnalistai, aktyvistai, tinklaraštininkai ir politiškai aktyvūs piliečiai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn už mokestinius nusikaltimus, daugiausia dėl to, kad praeityje jie nemokėjo mokesčių. Paaiškėjo, kad tai yra puiki dūmų uždanga politiniams persekiojimo motyvams paslėpti. Žmogaus teisių aktyvistas ir Nobelio premijos laureatas Alesis Bialiatskis sėdi kalėjime dėl kaltinimų finansiniais nusikaltimais. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės „TUT.BY“ (kurią režimas uždarė 2020 m.) vyriausioji redaktorė ir jos kolegos už grotų pateko pagal tą patį finansinį baudžiamojo kodekso straipsnį. Tą patį kaltinimą įvykdžius finansinė nusikaltimą Interpolas pripažino svarbia priežastimi išduoti tarptautinį arešto orderį man. Interpolui prireikė beveik aštuonių mėnesių vidaus tyrimui atlikti ir nustatyti, kad mano paieška pažeidžia jo įstatų 2 ir 3 straipsnius. Nepaisant to, buvau sulaikytas ir įkalintas centriniame Belgrado kalėjime septynis mėnesius ir šešias dienas. Penkis mėnesius praleidau namų arešte su griežtais apribojimais. Serbijos Aukščiausiasis Teismas du kartus nusprendė išduoti mane diktatoriškai Baltarusijai. Du kartus mano advokatas ir aš sėkmingai apskundėme šį sprendimą. Iš viso iš manęs buvo pavogti vieneri mano gyvenimo metai, mano fizinė ir psichinė sveikata. Viskas dėl to, kad pasirinkau netinkamą profesiją netinkamoje šalyje. Tik todėl, kad turėjau savo nuomonę ir ją išsakiau per aktyvų pilietiškumą.
Laimei, man pavyko laimėti – kitaip šių žodžių nė neskaitytumėte. Dėl neįtikėtino žurnalistų, politikų, pilietinės visuomenės ir organizacijų solidarumo man pavyko išvykti iš Serbijos ir apsistoti Berlyne, kur jaučiuosi saugus. Tačiau mano istorija dar nesibaigė. Manęs dar laukia ilgas atsigavimo ir kovos kelias. Žinau, kad nutariau nuosekliai eiti savo pašaukimo keliu, net jei kai kurie mano, kad tai ekstremizmas. Žinau, kad nepriklausoma žurnalistika yra neatsiejama demokratinės visuomenės dalis. Būtent tokią visuomenę baltarusiai siekia sukurti. Mes tikimės, kad šiame svarbiame kelyje nebūsime palikti vieni.
Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz
Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje 29-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje (COP 29) EESRK, atstovaudamas ES pilietinei visuomenei, ragino klimato srityje imtis neatidėliotinų, apčiuopiamų veiksmų ir pasisakė už tai, kad derybose dėl klimato kaitos pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir aplinkosauginiam teisingumui.
Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz
Azerbaidžano sostinėje Baku vykusioje 29-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje (COP 29) EESRK, atstovaudamas ES pilietinei visuomenei, ragino klimato srityje imtis neatidėliotinų, apčiuopiamų veiksmų ir pasisakė už tai, kad derybose dėl klimato kaitos pirmenybė būtų teikiama socialiniam ir aplinkosauginiam teisingumui.
COP ad hoc grupės pirmininkas Peter Schmidt mums papasakojo, kokie buvo esminiai EESRK raginimai dėl pagrindinės COP 29 temos – kovos su klimato kaita finansavimo.
Peter Schmidt: Visame pasaulyje vykstantys ekstremalūs klimatiniai meteorologiniai reiškiniai – akivaizdus priminimas, kad būtina didinti užmojus klimato srityje. Besibaigiantys metai veikiausiai bus karščiausi nuo pat orų stebėjimo pradžios, o žmogaus sukeltos klimato nelaimės, kaip antai potvyniai, gamtos gaisrai ir sausros, tampa vis dažnesni ir stipresni. Šie reiškiniai didina socialinę nelygybę. Neveikimo klimato srityje kaštai gerokai viršija veiksmų kainą.
COP 29 užmojai labai platūs. Kad besivystančios šalys taptų pajėgios imtis pasaulinių kovos su klimato kaita veiksmų, būtina susitarti dėl pasaulinių kovos su klimato kaita finansavimo sprendimų. Baku vykusioje COP 29 EESRK atstovaujantys dalyviai pateikė rekomendacijas, išdėstytas EESRK nuomonėje dėl kovos su klimato kaita finansavimo, kuriomis akcentuojamas tarptautinės finansinės struktūros pertvarkymas, būtinas siekiant palankesnių sąlygų veiksmingam ir prieinamam kovos su klimato kaita finansavimui.
Pabrėžėme, kad reikia nustatyti naują kolektyvinį kiekybinį tikslą panaikinti kovos su klimato kaita finansavimo spragas, nes tai turėtų užtikrinti, kad kovos su klimato kaita finansavimas labiau atitiktų paskirtį, leistų tausoti biologinę įvairovę, darytų poveikį ir būtų tiksliai nukreiptas į pažeidžiamiausias šalis ir bendruomenes. Kovos su klimato kaita finansavimo srautai turėtų būti valdomi remiantis teisingos pertvarkos principais, laikantis Paryžiaus susitarimo ir darnaus vystymosi tikslų. Labai svarbūs ilgalaikiai tiek viešųjų, tiek privačiųjų subjektų įsipareigojimai; be to, telkiant privačias investicijas į klimato srities iniciatyvas bei mažinant jų riziką labai svarbų vaidmenį atliks viešieji finansai.
Pritardamas, kad kovos su klimato kaita finansavimas turi būti prieinamas vietos iniciatyvoms ir visuomeniniams judėjimams, Komitetas taip pat ragina laikytis visapusiško požiūrio, kad būtų nutrauktas įsiskolinimo ir nepakankamų investicijų į prisitaikymą prie klimato kaitos ciklas. Raginame klimato srities lėšas paskirstyti teisingai, kad būtų mažinami skirtumai. Be to, kuriant įtraukų ir demokratinį požiūrį, kuriuo užtikrinamas investicijų į klimato kaitą veiksmingumas ir tvarumas, lemiamos reikšmės turės pilietinės visuomenės dalyvavimas.
Apie savo lūkesčius iš COP 29 mums papasakojo EESRK jaunimo atstovė šalių konferencijose (2023–2025 m.) Diandra Ní Bhuachalla. Jauno žmogaus požiūriu, kokios būtų opiausios klimato problemos, kurias reikia spręsti pirmiausia?
Diandra Ní Bhuachalla: Patyrusi nusivylimą COP 28 rezultatais, stengiausi kuo labiau apriboti savo lūkesčius iš COP 29. Viltį išlaikyti buvo itin sunku, nes buvo aišku, kad dar vienos metinės konferencijos rezultatai bus menki jau vien dėl pirmininkaujančios šalies pasirinkimo – tai ir vėl šalis, stipriai priklausoma nuo pelno iš iškastinio kuro.
Vis dėlto, pasikonsultavusi su įvairiomis jaunimo organizacijomis iš visos Europos (šiuo tikslu rengiami struktūriniai Jaunimo darbo grupės posėdžiai pagal EESRK „Jaunimo atstovo šalių konferencijose“ programą), nusprendžiau, kad geriausia sutelkti dėmesį į klimato teisingumą ir teisingą pertvarką, kovos su klimato kaita finansavimą ir naują kolektyvinį kiekybinį tikslą, taip pat į siekį didinti prasmingą jaunimo dalyvavimą tarptautiniuose sprendimų priėmimo procesuose.
Dabar, žinodama, kiek kartų derybos žlugo per pirmą savaitę, nes pozicijos visiškai skyrėsi ir trūko noro bendradarbiauti, be kita ko, lyčių lygybės, kovos su klimato kaita finansavimo ir teisingos pertvarkos klausimais, suprantu, kad mano lūkesčiai vėl buvo per dideli, todėl savo idėjas daugiausia propagavau gretutiniuose renginiuose ir dvišaliuose susitikimuose. Šiuo metu mano dvi didžiausios viltys yra tai, kad būtų išlaikyta dabartinė formuluotė, ypač dėl žmogaus teisių, ir kad padarytume nedidelę pažangą padėdami tvirtą pagrindą COP 30, nes į ją, regis, dabar visi žiūri kaip į vilties žiburį.
Dėl kompleksinio klimato kaitos ir jos padarinių pobūdžio visiškai nematau galimybės suskirstyti klausimų pagal jų svarbą ar skubumą. Jaunimas nerimauja dėl savo ateities, darbo saugumo ar dėl to, kad bus priversti persikvalifikuoti, dėl savo namų ir šeimų saugumo nuo audrų, potvynių ir erozijos, dėl savo dar negimusių vaikų ar visos kitos kartos sveikatos ir gyvenimo kokybės, taip pat dėl to, kad mūsų kartai, kai mes tapsime sprendimų priėmėjais, teks vesti daug sunkesnes derybas klimato klausimais, nes šiandien daroma toli gražu nepakankamai, todėl neigiami padariniai bus jaučiami dešimtmečius.
Klimato teisingumas būtinas jau dabar. Realistiškas kovos su klimato kaita finansavimas būtinas jau dabar. Teisinga, sąžininga ir lygiateisiška užimtumo ir energetikos pertvarka būtina jau dabar. Privalome būti ryžtingi jau dabar. Privalome įgyvendinti jau dabar.
Prašome visų jūsų įsitraukti jau dabar.
Spalio mėn. Kalyje (Kolumbija) vykusi 16-oji Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija (COP 16) baigėsi chaotiškai ir nepasiekus susitarimo dėl finansavimo gamtos klausimams. Paklausėme EESRK atstovo COP 16 Arnaud Schwartz, ar galime išlikti optimistiški, nepaisant šios nesėkmės. Kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant daryti pažangą apsaugant biologinę įvairovę?
Arnaud Schwartz: 200 mlrd. JAV dolerių per metus. JT teigimu, būtent tokios sumos (įskaitant visų rūšių finansavimą – viešąjį, privatų, nacionalinį ir tarptautinį) prireiktų, kad pasiektume savo biologinės įvairovės tikslus. Tačiau apie ką konkrečiai mes kalbame? Su tokia suma mums pavyktų tik sustabdyti gyvų organizmų, kurių nykimo tempas šiuo metu vis spartėja, pasaulio žlugimą atkuriant gamtą ir suteikti galimybę jiems išgyventi „gyventi tinkančioje“ aplinkoje, neleidžiant viso to sunaikinti godumui ir kvailybei.
Kokios ateities perspektyvos po COP 16 žlugimo?
Kiekvienas iš mūsų turėtų užduoti šį klausimą sau ir aplinkiniams, juolab kad gerai žinoma, jog vien Prancūzijoje daugiau nei ketvirtadalis mano minėtos sumos kasmet panaudojama pasirengti karui ar kariniams veiksmams vykdyti. Iš tiesų, žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, dėl politinės valios ir ekonominio solidarumo stokos Kalio konferencija tapo praleista galimybe.
Tačiau dar ne viskas prarasta.
Tunelio gale žiba blanki švieselė: po beveik trisdešimties metų išsisukinėjimo, šioje konferencijoje bent jau buvo pripažintas čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių, įskaitant afrikiečių kilmės, atliekamas biologinės įvairovės sergėtojų vaidmuo. Be to, buvo įsteigtas naujas fondas – Kalio fondas, kuris ilgainiui bus naudojamas savanoriškiems privačių įmonių įnašams rinkti, o iš jų pusė lėšų bus skiriama pirmiau minėtoms žmonių grupėms. Na, nors tiek!
Jūs... Jūs esate... na, gerai...
Jūs esate mūsų dalis – mes esame Jūsų dalis. Ir kad galėtume toliau kartu eiti bendru keliu, būtų tikslinga pradėti nuo to, kad mūsų ekonomika vėl imtų veikti bendros gerovės labui. Taigi ... užteks patiems kaišioti pagalius į savo ratus – reikia nedelsiant peržiūrėti tarptautines finansų ir prekybos taisykles!
EESRK delegacijos COP 29 nariai Peter Schmidt ir Diandra Ní Bhuachalla daugiausia dėmesio skyrė kovos su klimato kaita finansavimui, vadovaudamiesi neseniai paskelbta EESRK nuomone „Kovos su klimato kaita finansavimas. Naujos veiksmų gairės dideliems klimato srities užmojams ir DVT įgyvendinti“.Vienas svarbiausių renginių, kuriuos EESRK surengė Baku, buvo lapkričio 18 d. vykęs gretutinis renginys „Pasaulinė teisingos pertvarkos žemės ūkio maisto produktų sektoriuje skatinimo perspektyva“. Renginyje buvo nagrinėjamos galimybės kurti tvarias, mažo anglies dioksido kiekio maisto sistemas, kurios būtų teisingos ūkininkams, maisto grandinės darbuotojams ir būsimoms kartoms. Taip buvo siekiama pagerinti politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, stiprinti globaliųjų Pietų balsą ir skatinti įtraukius klimato srities sprendimus visiems.
ES delegacijos narys Arnaud Schwartz dalyvavo posėdžiuose, kuriuose ragino užtikrinti didesnę sinergiją tarp JT procesų biologinės įvairovės (pagal BĮK) ir klimato kaitos (pagal UNFCCC) srityse, laipsniškai panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, nes tai leistų atlaisvinti daugiau finansinių išteklių, ir užtikrinti aktyvesnį organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį įgyvendinant Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją. Daugiau informacijos apie EESRK indėlį į COP 16 rasite čia.
EESRK remia pastangas kurti labiau į žmogų orientuotą ir ateities iššūkiams pritaikytą pramonės ekosistemą. Kartu Komitetas ragina surengti išsamias diskusijas dėl „Pramonės 5.0“ ir jos socialinių bei ekonominių pasekmių.
EESRK remia pastangas kurti labiau į žmogų orientuotą ir ateities iššūkiams pritaikytą pramonės ekosistemą. Kartu Komitetas ragina surengti išsamias diskusijas dėl Pramonės 5.0 ir jos socialinių bei ekonominių pasekmių.
„Pramonės 5.0“ tikslas – verslo procesuose daugiausia dėmesio skirti socialiniams ir aplinkos klausimams, neapsiribojant vien „Pramonėje 4.0“ dominavusiu skaitmeninimu ir automatizavimu. Neseniai EESRK priėmė nuomonę „„Pramonė 5.0“. Kaip tai padaryti?“, kurioje ragina taikyti į žmones orientuotą pramonės modelį, pagal kurį būtų vertinami žmonių įgūdžiai ir kūrybiškumas.
„Pramonė 4.0“ iš esmės neatsižvelgė į automatizavimo poveikį žmonėms ir mažai dėmesio skyrė aplinkosaugos prioritetams, tokiems kaip atliekų mažinimas, žiediškumas ir žalioji energija. EESRK pabrėžia, kad „Pramonė 5.0“ turėtų pašalinti šiuos trūkumus, pirmenybę teikiant demokratinėms vertybėms, socialinei lygybei ir tvariam konkurencingumui. Nuomonės dėl „Pramonės 5.0“ pranešėjas Giuseppe Guerini teigia, kad skaitmeninė transformacija turėtų prisidėti prie naujo švarios pramonės kurso, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka žmogiškiesiems veiksniams ir kūrybiškumui.
„Pramonė 5.0“ padeda žmonėms vėl tapti gamybos pagrindu, nes jų žinios ir įgūdžiai laikomi būtinais konkurenciniam pranašumui užtikrinti. Joje automatizavimas derinamas su žmogaus kūrybiškumu, naudojant bendradarbiaujamuosius robotus pasikartojančioms užduotims atlikti, o darbuotojai gali sutelkti dėmesį į projektavimą, planavimą ir klientų aptarnavimą. Šia slinktimi taip pat akcentuojama būtinybė rūpintis darbuotojų sveikata, sauga ir remti dėl automatizavimo savo darbo vietų netekusius asmenis.
EESRK ragina ES institucijas remti į ateitį nukreiptą ir į žmogų orientuotą pramonės ekosistemą, grindžiamą socialiniu teisingumu ir įtraukiu konkurencingumu. EESRK, remdamas „Pramonę 5.0“, pabrėžia, kad reikia dar tiksliau nustatyti jos ekonominį, socialinį ir technologinį poveikį. Dabartinė Europos politika, pavyzdžiui, žaliasis kursas, DI aktas ir Įgūdžių darbotvarkė, suteikia pagrindą šiai vizijai, tačiau turėtų būti atnaujinti, kad atitiktų „Pramonės 5.0“ principus.
Kad „Pramonė 5.0“ būtų sėkminga, socialiniai partneriai ir darbuotojai turi dalyvauti visais lygmenimis. Šis įtraukus požiūris paskatins bendradarbiavimu grindžiamą darbo aplinką, kurioje derinamos žmonių ir mašinų stiprybės, kad darbo vietos taptų inovatyvesnės, įtraukesnės ir tvaresnės.(gb)
Lapkričio 12 d. Pernu (Estija) EESRK surengė konferenciją mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tema. Renginio tikslas buvo aptarti ir nustatyti strateginius tvarios vandenilio ir jo išvestinių produktų infrastruktūros plėtojimo veiksmus daugiausia dėmesio skiriant finansavimui ir naudojimui.
Lapkričio 12 d. Pernu (Estija) EESRK surengė konferenciją mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tema. Renginio tikslas buvo aptarti ir nustatyti strateginius tvarios vandenilio ir jo išvestinių produktų infrastruktūros plėtojimo veiksmus daugiausia dėmesio skiriant finansavimui ir naudojimui.
Žaliasis ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis yra labai svarbūs mūsų energetikos pertvarkos komponentai, o naujausios iniciatyvos, pavyzdžiui, ES vandenilio bankas, patvirtino tendencijas sparčiai plėtoti tvarias vandenilio rinkas. Šiuo tikslu ES ir nacionalinės politikos formuotojai turi suteikti reikiamas priemones šiems užmojams įgyvendinti ir palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą, kad būtų priimtos veiksmingos strategijos.
Kalbėdama apie šį neatidėliotiną poreikį, EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča sakė: „Plataus masto vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas yra labai svarbus ne tik mūsų energetikos sistemos pertvarkai, bet ir Europos Sąjungos socialinei ir ekonominei gerovei. Tačiau labai svarbu savo išteklius valdyti išmintingai. Siekdami kuo labiau padidinti poveikį, turime teikti pirmenybę sektoriams, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį, ir nustatyti veiksmingus ekologinius ir socialinius standartus, kuriais būtų užtikrintos sąžiningos ir saugios darbo sąlygos.“ (mp) (mp)
Lapkričio 14 d. pasirašytame bendrame pareiškime EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės (TEN) skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča ir Regionų komiteto (RK) nuomonės dėl būsto pranešėjas Andres Jaadla paragino Europos institucijas imtis skubių priemonių dabartinei Europos Sąjungos būsto krizei spręsti. Jie taip pat palankiai įvertino tai, kad paskirtas už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys, kuriam bus pavesta pateikti pirmąjį Europos įperkamo būsto planą.
Lapkričio 14 d. pasirašytame bendrame pareiškime EESRK Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės (TEN) skyriaus pirmininkė Baiba Miltoviča ir Regionų komiteto (RK) nuomonės dėl būsto pranešėjas Andres Jaadla paragino Europos institucijas imtis skubių priemoniųdabartinei Europos Sąjungos būsto krizei spręsti. Jie taip pat palankiai įvertino tai, kad paskirtas už energetiką ir būstą atsakingas Europos Komisijos narys, kuriam bus pavesta pateikti pirmąjį Europos įperkamo būsto planą.
Deklaracija dėl būsto
raginame Europos Komisiją, bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, EESRK ir RK, kasmet rengti ES aukščiausiojo lygio susitikimą socialinio ir įperkamo būsto klausimais. Šis kasmetinis ES aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų suburti visus suinteresuotuosius subjektus, dalyvaujančius įgyvendinant valstybių narių veiksmus socialinio ir įperkamo būsto srityje, remiantis daugiapakopiu požiūriu ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir laikantis subsidiarumo principo;
pritariame už būstą atsakingos paskirtosios Komisijos narės planui sukurti visos Europos investicijų į įperkamą ir tvarų būstą platformą, kad būtų skubiai paremtos nacionalinės, regionų ir vietos partnerystės siekiant panaikinti atskirtį dėl būsto, bendradarbiaujant su EESRK ir RK;
atkreipiame dėmesį į tai, kad norint rasti ilgalaikį būsto krizės sprendimą reikia išnagrinėti inovatyvius viešųjų investicijų skatinimo ir esamų ES lėšų sutelkimo būdus;
raginame ES institucijas remti esminę gyvenamųjų pastatų renovaciją, teikiant įvairialypę, ilgalaikę ir inovatyvią finansinę paramą ir užtikrinant nuoseklias teisines sistemas, skirtas pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pagrindiniams vietos subjektams, visų pirma energetikos bendruomenėms ir vietos valdžios institucijoms;
raginame glaudžiau bendradarbiauti įvairių valdymo lygmenų subjektus: valstybes nares, ES institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, regionų vyriausybes ir vietos valdžios institucijas;
įsipareigojame padėti įgyvendinti Lježo deklaracijoje nustatytas priemones, pasidalindami visos ES pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos bei regionų valdžios institucijų nuomonėmis ir sutelkdami bendras visų ES institucijų pastangas spręsti būsto krizę ir stiprinti Europos sanglaudą.
Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Spalio ir lapkričio mėn. vykę du svarbiausi pasauliniai aukščiausiojo lygio susitikimai aplinkos klausimais – COP 16, JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencija, ir COP 29, JT klimato kaitos konferencija – patyrė nesėkmę. Šiuose susitikimuose daugiausia dėmesio skirta finansavimui, kurio nepaprastai reikia gamtai išsaugoti ir klimato kaitai švelninti. Šių metų klimato kaitos konferencijoje dalyvavusių EESRK atstovų – Peter Schmidt, Diandra Ní Bhuachalla ir Arnaud Schwartz – paprašėme pasidalyti mintimis apie tai, kuo rizikuojame, jei pasaulyje nebus imtasi veiksmų klimato srityje.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
Šį mėnesį mūsų netikėtas svečias – baltarusių kino režisierius ir žurnalistas Andrey Gnyot, neseniai paleistas iš vienus metus trukusio namų arešto Serbijoje, kur buvo sulaikytas ekstradicijos tikslais dėl Baltarusijoje jam pareikštų įtarimų ekonominiais nusikaltimais. Dalydamasis savo asmenine patirtimi jis pasakoja apie nepriklausomų žurnalistų likimą dabartinėje Baltarusijoje, kur dėl menkiausios kritikos valdžioje esančių žmonių atžvilgiu žurnalistas gali būti paskelbtas „liaudies priešu“ ir įkalintas dangstantis fiktyviais kaltinimais ekonominiais nusikaltimais.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė. Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
„Connecting EU“ fotografijos konkurso nugalėtoja yra Martina Cikojević, Kroatijos pašto darbuotojų profesinės sąjungos redaktorė ir žurnalistė.
Už nuotrauką „Briuselio Didžioji aikštė mėnulio šviesoje“ jai atiteko dviejų dienų viešnagė Briuselyje per EESRK pilietinės visuomenės savaitę 2025 m. kovo mėn.
Martina Cikojević dalyvavo šių metų spalio 17–18 d. Briuselyje vykusiame „seminare „Connecting EU“ („Priartinti ES“). Seminare dalyvavo ES pilietinės visuomenės organizacijų spaudos ir komunikacijos specialistai, taip pat žurnalistai. Seminare pavadinimu „Demokratijos tvirtovė. Kaip padėti žurnalistikai išgyventi ir klestėti?“ daugiausia dėmesio skirta precedento neturintiems iššūkiams, su kuriais susiduria žurnalistai sparčiai tobulėjančio dirbtinio intelekto ir didėjančios politinės įtampos pasaulyje.
Dalyviai taip pat dalyvavo tinklaveikos sesijoje „Darbas spaudos ar komunikacijos pareigūnu Instagram, TikTok ir DI amžiuje. Kaip perduoti informaciją“, kurios metu surengti ir du praktiniai seminarai. Fotografijos konkursas buvo praktinio seminaro „Komunikacijos turinio pamokos“, kurį vedė komunikacijos specialistas Tom Moylan, dalis.
Martina Cikojević sakė, kad jos nuotrauka, kurioje mėnulio šviesa prasiskverbia pro tamsius debesis ir apšviečia naktį, galėtų simboliškai atspindėti seminaro temą. „Niekas negali sutrukdyti mėnuliui apšviesti tamsą. Niekas neturėtų sutrukdyti žurnalistams skleisti tiesą geresnei, saugesnei ir teisingesnei visuomenei“, – sakė ji.
Martina Cikojević, kaip fotografijos konkurso laimėtoja, dalyvaus antrojoje EESRK pilietinės visuomenės savaitėje, kuri vyks kovo 17–21 d. EESRK patalpose Briuselyje. Šių metų tema – sanglaudos stiprinimas ir dalyvavimas poliarizuotose visuomenėse.
EESRK Spaudos skyrius sveikina Martiną ir dėkoja visiems, atsiuntusiems savo nuotraukas.(ll)
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę, kurioje siūloma iš esmės persvarstyti ES finansų sistemą. Jis paragino užtikrinti didesnį skaidrumą ir piliečių dalyvavimą visoje ES, nes tai sustiprintų demokratiją ir padidintų visuomenės pasitikėjimą.
Siekdamas šio tikslo EESRK rekomendavo sukurti bendrą fiskalinio skaidrumo sistemą, įtraukti piliečius į biudžeto sudarymo procesus, ir parengti skaitmenines priemones siekiant teikti aiškesnę informaciją apie biudžetą.
„Tik įsivaizduokite, kad galėtumėte sekti kiekvieną ES finansavimo eurą – nuo Briuselio per nacionalines vyriausybes iki jūsų vietos bendruomenės“, – sakė nuomonės pranešėja Elena Calistru.
EESRK manymu, bendra fiskalinio skaidrumo sistema būtų nustatyti aiškūs ir nuoseklūs visų ES finansuojamų programų standartai, užtikrintas vienodas ataskaitų teikimas ir visose valstybėse narėse būtų galima lengvai susipažinti su finansiniais duomenimis. Daugiausia dėmesio būtų skiriama geriausiai praktikai skatinti, o ne naujoms taisyklėms nustatyti.
Dalyvaujamasis biudžeto sudarymas suteiktų galimybę piliečiams tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų, ypač vietos lygmeniu, kartu įtraukiant dalyvaujamuosius elementus į ES lygmens biudžeto sudarymo procesus.
EESRK paragino sukurti bendrą patogią naudoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų pateikiami tikralaikiai biudžeto duomenys, aiški vizualizacija ir įžvalgos, kokių rezultatų pasiekta ES lėšomis. Tai padės visuomenei geriau suprasti finansinę informaciją ir paskatins ja domėtis
EESRK taip pat pabrėžė, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą, užtikrinti griežtesnę priežiūrą ir suderinti finansinę praktiką su ES tikslais, pavyzdžiui, sanglaudos ir tvarumo tikslais, siekiant skatinti bendradarbiavimą ir atskaitomybę.
„ES finansai – tai ne tik skaičiai. Tai pasitikėjimo, demokratijos ir siekio, kad Europa tarnautų savo piliečiams, klausimas“, – baigdama nurodė E. Calistru. (tk)
